Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1639-567/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
2A-1639-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas
Atsakovas
"Norfos mažmena" Nekilnojamojo turto valdymas', UAB „Norfos mažmena“
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1.; 44.5.1.; 50.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6611-803/2012 pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 21079,89 Lt skolos, 214,13 Lt delspinigių, 134,21 Lt palūkanų, 8,06 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ 2007-09-07 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių nuomojamas plotas yra 2242,76 kv. m. Sutarties 4.3 p. nuomos mokestis sudaro 35 Lt už vieną kvadratinį metrą ir visas už nuomojamas patalpas kas mėnesinis nuomos mokestis yra 78496,60 Lt. Atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos ir mokesčius už vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Ieškovas 2012-02-01 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9298 atsakovui 109874,82 Lt sumai už suteiktas nuomos paslaugas, kurią atsakovas 2012-03-07 apmokėjo, tačiau nesilaikydamas šalių sutartimi sulygtų apmokėjimo terminų, todėl iš atsakovo priteistinos netesybos. Taip pat atsakovui ieškovas 2012-02-13 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9447 -16690,35 Lt sumai už suteiktą elektros energiją ir 2012-02-14 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9533 - 4389,54 Lt sumai už suteiktą šilumos energiją. Šios PVM sąskaitos-faktūros iki ieškinio pateikimo nebuvo apmokėtos (LR CK 1.3 str. 3 d., 6.210 str., 6.261 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas tinkamai vykdė ir vykdo savo, kaip nuomininko, įsipareigojimus, moka nuomos mokestį ir kitus mokėjimus, kiek tai įmanoma, naudoja patalpas pagal paskirtį bei tinkamai vykdo kitas savo, kaip nuomininko, pareigas. UAB „Norfos mažmena“ buvo gauta 2012-02-01 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ PVM sąskaita-faktūra NTV Nr. 9298 -109874,82 Lt sumai. Minėta sąskaita-faktūra buvo apmokėta 2012-03-07 mokėjimo pavedimu Nr. DS0900029584. 2012-02-13 išrašyta PVM sąskaita-faktūra NTV Nr. 9447-16690,35 Lt sumai, 2012-02-14 išrašyta PVM sąskaita-faktūra NTV Nr. 9533 - 4389,54 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Norfos mažmena“ nuomojasi tik dalį nuomojamų patalpų, kas sudaro 70,60 proc., jam tenkanti mokesčio už elektros energijos dalis turi būti skaičiuojama proporcingai, nes UAB „Norfos mažmena“ nėra įrengtas joks atskiras elektros energijos apskaitos skaitiklis (LR CK 1.5 str., 6.71 str., 6.73 str., 6.258 str., 6.260 str., 6.261 str.).

Šalies argumentai

2012-10-17 teismo posėdyje ieškovo atstovas pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo 20052,44 Lt dalies ieškinio, nes atsakovas 2012-04-23 visiškai apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 9447 dėl 16690,35 Lt skolos ir 3362,09 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 9533. Taip pat nurodė, kad ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 293 straipsnio 4 punkte bei 294 straipsnyje (b.l.178, 180).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-06 sprendimu nusprendė priimti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 20052,44 Lt ir toje dalyje bylą nutraukti; likusioje dalyje ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 202,86 Lt delspinigių, 8,06 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 153,44 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“; kitoje dalyje ieškinį atmesti; grąžinti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 602 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovu 2007-09-07 sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pažymėtų indeksais 1-2 (išskyrus 1/3 prekybos salės koridoriaus ploto), nuo 1-3 iki 1-17, nuo 1-21 iki 1-32, 1-39, o taip pat 2/3 bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 1-1, nuo 1-18 iki 1-20, 1-33, nuo 1-54 iki 1-62, 1-64, nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo suteikti nuomininkui (atsakovui) sutartyje nurodytas minėtas patalpas laikinai atlygintinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo atlyginti už tai nuomotojui sutartyje nustatyta tvarka (b.l. 6-12). Bendras nuomojamų patalpų plotas 2304 kv. m. Pagal sutarties 4.8 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui be nuomos mokesčio mokėti ir mokesčius už faktiškai suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos Ieškovas atsakovui pateikė 2012-02-13 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9447- 16690,35 Lt sumai už tiektą elektros energiją per 2012 m. sausio mėnesį, kurią atsakovas 2012-04-23 apmokėjo, t.y. po ieškinio pateikimo (b.l. 14, 15, 18, 41,178). 2012-02-14 išrašyta PVM sąskaita-faktūra NTV Nr. 9533 už suteiktą šilumos energiją, kurios suma – 4389,54 Lt, atsakovas apmokėjo 2012-03-27 iš dalies, t.y. 3362 Lt (b.l. 16,17, 179). Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies sumokėjo skolą ir ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo bei nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (b.l. 178, 180), priimtinas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 16690,35 Lt skolos priteisimo pagal PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9447 bei dėl 3362,09 Lt skolos priteisimo pagal PVM sąskaitą-faktūrą NVT Nr. 9533 ir toje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Teismas pažymėjo, jog byloje kilęs ginčas dėl 1027,45 Lt sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą NVT Nr. 9533. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012-09-20 nutartimi buvo konstatuota, kad už šilumą ir karštą vandenį turi būti skaičiuojama proporcingai atsakovo nuomojamų patalpų daliai (b.l. 187), todėl antrojo proceso metu atsakovui nėra keliama pareiga įrodinėti aplinkybes, kurios nustatytos pirmojo proceso metu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nėra jokio pagrindo reikalauti dar kartą įrodyti tą patį faktą, nes tai neatitiktų teisinio tikrumo principo reikalavimo. Teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad 2007-09-07 negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi atsakovui yra išnuomota dalis patalpų (b.l.6) ir bylos duomenimis faktinė situacija dėl šilumos energijos joms tiekimo yra nepasikeitusi nuo pirmojo proceso (b.l.153-173,177), ieškovo reikalavimas dėl 1027,45 Lt skolos pagal PVM sąskaitą-faktūrą NVT Nr. 9533 priteisimo negali būti tenkinamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.158 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas atsakovui 2012-02-01 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9298 - 109874,82 Lt sumai (b.l. 13). Atsakovas minėtą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo 2012-03-07 (b.l.48). Ieškovas apskaičiavo 214,13 Lt delspinigius dėl pavėluoto apmokėjimo pagal PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9298 už nuomą, pagal PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9447 už elektros energiją bei pagal PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 9533 už suteiktą šilumos energiją (b.l.48). Reikalavimą patikslino pareiškime, t.y. už PVM sąskaitos-faktūros NTV Nr. 9298 už nuomą pavėluotą apmokėjimą prašė priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2012-03-02 iki 2012-03-07 (b.l. 178). Atsakovas sutiko sumokėti 13,40 Lt delspinigių, likusioje dalyje prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų priteisti delspinigius, prašo juos sumažinti iki 0,02 %. Pagal CK šeštos knygos XXVIII skyriaus nuostatas atsakovui yra taikoma civilinė atsakomybė, nes šiuo atveju šalis sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininko kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovo pareiga yra įrodyti, jog prievolė laiku buvo neįvykdyta ne dėl jo kaltės. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. CK 6.71 straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Teismas pažymėjo, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Teismas konstatavo, kad šalys, sudariusios Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, yra juridiniai asmenys, užsiimantys komercine veikla ir siekiantys pelno, sutarties sudarymo metu jos buvo lygiavertėje padėtyje, galėjo derinti sutarties sąlygas, numatyti nuostolių galimybę ir galimą atsakomybę už netinkamą sutartinių pareigų vykdymą. Delspinigių dydis, neapmokėjus laiku už pateiktą elektros energiją, numatytas 2011-11-01 sutarties Nr. 000480-50420/110041, sudarytos tarp ieškovo ir AB „LESTO“ 3.3. punkte (0,05 procento dydžio delspinigiai, b.l.43), o laiku neapmokėjus už šilumos energiją, numatytas 2007-09-20 sutarties Nr. 936, sudarytos tarp ieškovo ir AB „Šiaulių energija“ 12. punkte ir atsakovui skaičiuojamas 2007-09-07 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.2 punkto pagrindu. Delspinigių dydis, neapmokėjus laiku už nuomą, numatytas 2007-09-07 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.1 punkte. Delspinigių paskirtis – užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininko praleidinėti prievolių vykdymo terminų. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje negyvenamosios patalpos nuomojamos komerciniais, pelno siekimo tikslais, todėl nenustačius, kad netesybos neprotingai didelės, jas sumažinus būtų paneigta sutartinių netesybų reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas, todėl sutartyse numatyto dydžio delspinigiai nėra aiškiai per dideli. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 20052,44 Lt skolos priteisimo ir toje dalyje bylą nutraukė, todėl, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžino 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 602 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d., 94 str. 1 d.). Teismas patenkino 14,74 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 153,44 Lt bylinėjimosi išlaidų ((likusi 41 Lt žyminio mokesčio dalis +1000 Lt atstovavimo išlaidos) x 14,74 proc. (LR CK 6.37 str., 6.73 str., 6.258 str., 6.261 str., CPK 93 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 1027,45 Lt skolos priteisimo ir šioje dalyje ieškinį patenkinti, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 153,44 Lt bylinėjimosi išlaidų ir ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį paskaičiuoti nuo pradinio ieškinio reikalavimų sumos proporcingai teismo patenkintų bei ieškovo pripažintų reikalavimų daliai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 182 str. 2 p., nurodantį, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2012-09-20 nutartimi, nes civilinėje byloje Nr. 2-6611-803/2012 priimta nutartis dėl šilumos ir karšto vandens proporcinio skaičiavimo buvo nustatytos kitos faktinės bylos aplinkybės. Ieškinys buvo pareikštas už kitą laikotarpį, todėl atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kad šilumos energija buvo tiekiama ir kitoms nuomojamoms patalpoms, o sąskaitoje NTV Nr. 9533 nurodyta mokėjimo suma yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad nuo dalies ieškinio ieškovas atsisakė dėl to, kad atsakovas geruoju padengė skolos dalį. Teismas 25 proc. žyminio mokesčio, likusio reikalavimo dalį bei išlaidas už advokato paslaugas privalėjo paskirstyti, atsižvelgdamas į tai, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jei apeliacinės instancijos teismas patenkintų apeliacinį skundą dėl 1027,45 Lt skolos priteisimo, ieškovo patenkintų reikalavimų suma sudarytų 99,32 proc. nuo pradinio ieškinio reikalavimo sumos (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d., 4 d., 94 str. 1 d., 98 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į tai, kad 2012-09-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatytos tarp šalių kilusio ginčo aplinkybės. Abejose bylose yra tos pačios aplinkybės (LR CPK 177 str. 2 d., 3 d., 185 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas nustatė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 2012-09-20 nutartis Nr. 2A-1772-392/2012 turi prejudicinę reikšmę, nes bylos šalys yra tos pačios, bylos nagrinėjimo dalykas yra dėl atsiskaitymo už mokesčius dėl tų pačių nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), tik už kitą laikotarpį. Tai reiškia, kad 2012-09-20 nutartyje Nr. 2A-1772-392/2012 nustatyti prejudiciniai faktai – UAB „Norfos mažmena“ pareiga atsiskaityti už šilumą ir karštą vandenį proporcingai nuomojamų patalpų daliai – taikomi nagrinėjamai bylai (LR CPK 182 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį dalyje dėl 1027,45 Lt skolos priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra išnuomota dalis patalpų (duomenys neskelbtini), (b.l. 6) ir bylos duomenimis faktinė situacija dėl šilumos energijos joms tiekimo ploto atžvilgiu yra nepasikeitusi (b.l.152-173,177). Tai reiškia, kad 2012-03-14 ieškovas, pateikdamas ieškinį (b.l. 1) dalyje dėl 1027,45 Lt priteisimo, ignoravo įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012-09-20 nutartimi nustatytą prejudicinį faktą, tuo parodydamas, kad save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, kuris akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdamas ieškinį dalyje dėl 1027,45 Lt priteisimo. Teisėjų kolegija netaiko CPK 95 straipsnio sankcijų, nes negali boginti apelianto padėties, atsižvelgiant į tai, kad sprendimą skundžia tik viena šalis (CPK 313 str.).

Ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas už kitą laikotarpį, nepanaikina įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyto prejudicinio fakto, todėl atsakovas neturėjo procesinės pareigos

pakartotinai įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju pats ieškovas, siekdamas paneigti minėtą prejudicinį faktą, turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kad šilumos energija nebuvo tiekiama ir kitoms nuomojamoms patalpoms, o to neįvykdęs, turi vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį dėl prejudicinio fakto, apskaičiuodamas atsakovui mokesčius už šilumą ir karštą vandenį proporcingai nuomojamų patalpų daliai (LR CPK 18 str.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Įstatymų leidėjas nustatė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o tuo atveju, kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl dalies ginčo iš esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 4 d.; 94 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė nuo ieškinio dalies dėl 20052,44 Lt priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės nagrinėjo dėl likusios 1375,78 Lt ieškinio sumos. Ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2012-03-14, o civilinė byla iškelta 2012-03-29 (b.l. 1). Atsakovas laikotarpyje tarp ieškinio gavimo teisme ir civilinės bylos iškėlimo 2012-03-27 mokėjimo nurodymu (b.l. 179) apmokėjo ieškovo naudai 3362,09 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr.9533, o po civilinės bylos iškėlimo - 2012-04-23 visiškai apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr.9447 16690,35 Lt sumai (b.l. 178).

Po to, kai ieškinio sumą dėl 20052,44 Lt atsakovas apmokėjo ieškovo naudai, ieškovas 2012-08-20 dieną sudarė su advokatu teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/08/20 (b.l. 151) dėl civilinės bylos Nr. 2-6611-803/2012 vedimo, ir 2012-08-27 mokėjimo nurodymu (b.l. 191) sumokėjo 1000 Lt už teisines paslaugas (b.l. 191). Tokiu būdu ieškovo patirtos 1000 Lt bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas priskirtinos ne visai ieškinio sumai, nes sutartis su advokatu buvo sudaryta po 20052,44 Lt pagal ieškinį sumokėjimo, ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma priskirtina, kaip patirta dėl iš esmės nagrinėtos likusiosios 1375,78 Lt ieškinio sumos, kurios dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 202,86 Lt delspinigių, 8,06 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 153,44 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo proporcijas, nes nuo iš esmės nagrinėtos likusios 1375,78 Lt ieškinio sumos patenkintų reikalavimų dalis sudarė 14,74 % (202,86 Lt), ir pagrįstai priteisė 154,44 Lt bylinėjimosi išlaidų (likusi 41 Lt žyminio mokesčio dalis + 1000 Lt (už teisines paslaugas) x 14,74 %).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 3 str., 177 str.- 179 str., 182 str. 2 p., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl bylos vedimo apeliacinėje instancijoje, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

n utaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rūta Veniulytė - JankūnienėAlvydas Barkauskas