Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1772-392/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
2A-1772-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10832-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas
UAB „Norfos mažmena“
Civilinė byla Nr.2A-1772-392/2012(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10832-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.,35.3.6., 121.14.,121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14209-235/2011 pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 20 114,36 Lt skolos, 1 603,38 Lt delspinigių, 499,26 Lt palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat, bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 18 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

Atsiliepimas

2011-08-10 teisme gauti atsakovo prieštaravimai dėl minėto teismo sprendimo, kuriais atsakovas prašė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą atmesti bei preliminarų sprendimą panaikinti. Ieškovas atsiliepimu su atsakovo prieštaravimais nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. galutiniu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 15 377,61 Lt skolos, 711,45 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 241 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad 2007-09-07 ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovas UAB „Norfos mažmena“ sudarė negyvenamųjų patalpų, nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas išsinuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos nuomos sutarties 4.8 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui be nuomos mokesčio, taip pat mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas, pagal ieškovo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Ieškovas atsakovui apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas-- faktūras: 2011-03-09 NTV Nr. 5621 – 11422,52 Lt sumai, 2011-03-09 NTV Nr. 5623 – 8482,16 Lt sumai, 2011-03-09 NTV Nr. 5647 – 387,90 Lt sumai. Duomenų, kad atsakovas savo prievolę ieškovui būtų įvykdęs ir sumokėjęs skolą už suvartotą elektros energiją, vandenį ir nuotekų šalinimą, šildymo sistemų priežiūrą ir kitas komunalines paslaugas, byloje nėra. Teismas nurodė, kad PVM sąskaita – faktūra Nr. 5623, išrašyta 2011-03-08, o joje nurodytas paslaugų pirkėjas UAB „Norfos mažmena“, paslaugų pavadinimas – šilto ir karšto vandens sistemų priežiūra sausio mėn. Nurodyta sumokėti suma – 8 482,16 Lt (su PVM). Pats atsakovas neneigė, kad už minėtą laikotarpį jiems šiluminė energija ir karštas vanduo buvo tiekiami. Iš išplėstinės skaičiuotės matyti, kad šioje sąskaitoje nurodyta mokėtina suma apima ne tik šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus, bet ir sumą už patiektą karštą vandenį ir šiluminę energiją. Teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina suma už karšto vandens tiekimą ir šiluminę energiją proporcingai užimamų patalpų daliai. Pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, jog kitiems šių patalpų nuomininkams šiluminė energija ir karštas vanduo netiekiami, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius, nepateikė. Tokiu būdu atsakovo mokėtina suma sudaro 5 937,51 Lt, atitinkamai delspinigiai sudaro 659,06 Lt. Be to, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5621, išrašytą 2011-02-27, už sunaudotą elektros energiją atsakovas privalėjo sumokėti 9 440,10 Lt, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad skola už elektros energiją atsakovui yra skaičiuojama iš visos nuomojamų negyvenamųjų patalpų sunaudotos elektros energijos kiekio atimant kitų nuomininkų, turinčių elektros apskaitos prietaisus, sunaudotos elektros energijos kiekį. Nors atsakovas ir nurodė, kad kitų negyvenamųjų patalpų nuomininkų elektros apskaitos prietaisai nėra metrologiškai patikrinti, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikė. Atsakovas tik sutiko sumokėti už sunaudotą elektros energiją proporcingai nuomojamam patalpų plotui – 9 109,22 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad iš pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovo nuomojamose patalpose yra įvadiniai elektros apskaitos prietaisai, pastato viduje, taip pat yra elektros apskaitos prietaisai, kurie priklauso kitiems šių patalpų nuomininkams. Teismas, atsižvelgdamas į minėtus argumentus, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už sunaudotą elektros energiją, apskaičiuotą ieškovo nurodytu būdu, tenkino visiškai ir sprendė, jog ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovui apskaičiuojama už patiektą elektros energiją pagal įvadinį elektros apskaitos prietaisą, minusavus kitų patalpų nuomininkų sunaudotos elektros energijos kiekį pagal jiems įrengtus elektros apskaitos prietaisų parodymus. Tuo tarpu, pats atsakovas nepateikė įrodymų, kad kitiems nuomininkams įrengti elektros energijos prietaisai netiksliai apskaito kitų patalpų nuomininkų sunaudotos elektros energijos kiekį. Atsakovo už elektros energiją mokėtina suma sudaro 9 440,10 Lt. Be to, tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 4.8 p. nurodyta, kad nuomininkas sumoka mokesčius už nuomininko faktiškai suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją pagal pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sąskaitų gavimo dienos. Sutarties 12.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas pavėluoja nustatytu laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas, jis privalo mokėti teisės aktais arba sutartimi su komunalines paslaugas teikiančiais ūkio subjektais nustatyto dydžio netesybas. Taigi, už delsimo atsiskaityti už komunalines paslaugas laikotarpį ieškovas atsakovui priskaičiavo iš viso 1 603,38 Lt delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog delspinigių suma turėtų būti priteisiama mažesnė, kadangi ieškovo reikalavimai tenkintini tik iš dalies bei dėl netinkamo prievolės vykdymo priteisė 711,45 Lt delspinigių. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo naudai negali būti priteistos materialinės palūkanos kartu su delspinigiais, kadangi toks priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti, – dalyje dėl 2 3929,67 Lt skolos ir 711,45 Lt delspinigių priteisimo ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 91,23 Lt. Nurodė, kad atsakovas nuomojasi 2 304 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o tai sudaro 70,60 % pastato ploto. Minėta proporcija reiškia, kad atsakovas turi mokėti tik už nurodytose patalpose suvartotą elektros energiją, t. y. proporcingai savo nuomojamam plotui, tačiau ne už visą pastatą. Tuo labiau, kad tokia nuostata įtvirtinta ir 2007-09-07 tarp ieškovo iš atsakovo sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.8. punkte. Tuo tarpu, ieškovas išrašo PVM sąskaitas - faktūras visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo nuomojamą plotą, t. y. sąskaitos atsakovui išrašomos už visą nurodytose negyvenamosiose patalpose suvartotą elektros energiją. Tokiu būdu atsakovas finansuoja tiek nuomotoją, tiek ir kitus nuomininkus, mokėdamas už elektros energiją ir už juos. Pagal tarp šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį apskaičiuojant apeliantui tenkančią eksploatacinių išlaidų dalį turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra specialiai nuomininkui, t. y. šiuo atveju apeliantui įrengti elektros energijos skaitikliai, ar jų nėra. Elektros energijos skaitikliams esant turi būti atsižvelgiama į skaitiklių parodymus, o jų nesant mokesčiai už eksploatacines paslaugas turi būti paskaičiuojami proporcingai apelianto nuomojam plotui, kaip tai ir numatyta tarp šalių pasirašytoje nuomos sutartyje. Nustatant proporcijas visuose pastatuose, kuriuose apeliantas nuomojasi patalpas, yra paskaičiuojamas apelianto ir kitų pastato nuomininkų užimamas plotas. Pažymėjo, kad šiuo atveju patalpose yra įrengtas įvadinis elektros energijos skaitiklis ir kaip teigia ieškovas – atskiri elektros energijos skaitikliai kitiems nuomininkams. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog atskiri elektros apskaitos prietaisai kiekvienam ieškovo nuomininkui buvo įrengti. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neteisėtai naudoja metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus, kuriuos naudoti draudžia teisės aktai. Ieškovas nepateikė ne tik metrologinės patikros liudijimo, įrodančio elektros energijos apskaitos prietaiso metrologinės patikros galiojimo, bet neįrodė ir tos aplinkybės, jog elektros energijos skaitiklių parodymai buvo užfiksuoti būtent tais elektros energijos apskaitos prietaisais. Pabrėžė, kad atsakovui tenkanti mokesčio už elektros energiją dalis turi būti paskaičiuojama proporcingai jo nuomojamam plotui, kaip tai ir numatyta tarp šalių pasirašytoje sutartyje, t. y. 10 663,55 Lt (2601,38 Lt (sunaudota el. energija) + 2152,73 Lt (sunaudota el. energija) + 5 228,28 Lt (sunaudota el. energija)) + 637,00 Lt (galios mokestis) + 44,16 Lt (akcizas) (visa AB „VST“ mokėtina suma) x 70,60 (atsakovo nuomojamas plotas) = 7 528,28 Lt be PVM arba 9 109,22 Lt su PVM. Taip pat, apeliantas nurodė, kad jam išrašytoje 2011-03-09 PVM sąskaitoje - faktūroje Serija NTV Nr. 5623 nurodoma, kad atsakovo mokėtina suma sudaro 7 010,05 Lt be PVM. Tačiau, ieškovas išrašydamas minėtą sąskaitą visiškai neatsižvelgė į minėtos nuomos sutarties 4.8. punktą, numatantį, kad mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis. Pažymėjo, kad atsakovas nuomojasi tik 70,60 % pastato, o jam nėra įrengtas joks atskiras šilumos skaitiklis, todėl mokesčiai turi būti paskaičiuojami proporcingai nuomojamam plotui. Atsakovui tenkanti mokesčio už šilumą ir karšto vandens sistemų priežiūrą dalis sudaro 433,65 Lt (visa UAB „Šiaulių energija“ mokėtina suma) x 70,60 (atsakovo nuomojamas plotas) = 306,15 Lt be PVM. Atsakovui tenkanti mokesčio už šilumą dalis turi būti paskaičiuojama proporcingai jo nuomojamam plotui, kaip tai ir numatyta tarp šalių pasirašytoje sutartyje, t. y. 6 664,45 Lt (visa UAB „Šiaulių energija“ mokėtina suma) x 70,60 (atsakovo nuomojamas plotas) = 4 705,11 Lt be PVM. Iš viso 5 011,26 Lt be PVM. Be to, atsakovas prašo sumažinti priteistų delspinigių dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kadangi toks delspinigių dydis laikytinas pagrįstu ir yra priteisiamas teismų praktikoje.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad atsakovo nuomojamose patalpose suvartotas elektros energijos kiekis bei mokėtina suma buvo paskaičiuota atsižvelgiant į kitų prekybos centro nuomininkų suvartotą elektros energijos kiekį, kuris buvo paskaičiuotas pagal kitų nuomininkų patalpose sumontuotų elektros energijos skaitiklių parodymus bei bendroms visų nuomininkų reikmėms sunaudotą elektros energijos kiekį. Ieškovas pateikė patalpose suvartotos elektros energijos išplėstines skaičiuotes, iš kurių matyti, jog apskaičiuojant atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį iš visame pastate suvartotos elektros energijos kiekio buvo atimamas kitų nuomininkų patalpose suvartotas elektros energijos kiekis, atimamas visų nuomininkų bendroms reikmėms suvartotas elektros energijos kiekis ir pridedamas atsakovui tenkantis bendroms reikmėms suvartotas elektros energijos kiekis. Pažymėjo, kad nustatant atsakovo suvartotų paslaugų kiekį, būtina atsižvelgti į 3 faktorius (faktinį resursų sunaudojimą, skaitiklių parodymus bei nuomojamo ploto dalį). Nenaudojamos ir neišnuomotos patalpos neturi būti įtraukiamos apskaičiuojant nuomininkų užimamo ploto dalį (proporciją), nes šioms patalpoms elektros energija nėra tiekiama. Pažymėjo, kad atsakovo užimamų patalpų dalis sudaro 85 proc. išnuomotų patalpų ploto. Be to, atsakovui tenkanti pastate sunaudoto vandens bei nuotekų kiekio dalis yra paskaičiuojama pagal pastate įrengtų vandens skaitiklių parodymus. Pastate yra įrengti 3 vandens skaitikliai. Vienas skaitiklis rodo visame pastate sunaudojamo vandens kiekį, kitu skaitikliu yra apskaičiuojamas kitų nuomininkų, kurie naudoja vandenį, sunaudojamo vandens kiekis, trečias skaitiklis yra įrengtas bendro naudojimo tualete. Iš pateiktų skaičiuočių matyti, kad atsakovo sunaudoto vandens kiekis yra apskaičiuojamas iš bendro sunaudoto vandens kiekio atimant kitų nuomininkų sunaudotą vandens kiekį, atimant bendrai sunaudotą vandens kiekį ir pridedant atsakovui tenkantį bendrai sunaudoto vandens kiekį (85 proc.). Dėl netesybų pažymėjo, kad šalys dėl tokio netesybų dydžio susitarė sudarytame susitarime, tuo tarpu jokių pagrindų jas mažinti nėra, todėl jos nemažintinos.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo 19 904,68 Lt skolą, 1 603,38 Lt delspinigių, 495,79 Lt palūkanų bei 8,05 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki spendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ne visą PVM sąskaitoje - faktūroje NTV Nr. 5623 nurodytą sumą, o tik 5 937,15 Lt. Iš paslaugų tiekėjo AB „Šiaulių energija“ pateiktų sąskaitų ŠER Nr.0019158 ir ŠER Nr.0010963 matyti, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio mėnesį suteiktų paslaugų suma yra 8 482,16 Lt. Tokiai sumai ir buvo išrašyta sąskaita atsakovui ir ji turėjo būti priteista, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, kad šildomos buvo tik atsakovui priklausančios patalpos. Be to, teismas klaidingai nurodė, jog pagal sąskaitą NTV Nr. 5621 atsakovas turėtų sumokėti 9 440,10 Lt ir minėtą sumą iš atsakovo priteisė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo naudai buvo priteista mokėtina suma be PVM. Iš pateiktos PVM sąskaitos - faktūros NTV Nr.5621 matyti, kad atsakovas pagal ją turėjo sumokėti 11 422,52 Lt (9440,10 Lt plius PVM), o ne 9 440,10 Lt kaip nurodyta teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad pagal PVM sąskaitą- faktūrą NTV Nr.5647, dėl kurios dalinio apmokėjimo taip pat buvo pareikštas ieškinio reikalavimas, atsakovas atsiskaitė pilnai, teismas iš viso turėjo priteisti iš atsakovo 19 904,68 Lt skolą. Ginčijamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo tik 711,45 Lt delspinigių, nors ieškinyje buvo prašoma priteisti 1 603,38 Lt delspinigių. Teismas nepagrįstai nurodė, jog priteistini delspinigiai mažintini atsižvelgiant į tai, kad sprendimu iš atsakovo buvo priteista ne visa skola, o tik jos dalis. Pažymėjo, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti 20 114,36 Lt skolą, tuo tarpu teismas sprendimu priteisė tik 15 377,61 Lt skolą, t. y. 76,45 proc. ieškinyje nurodytos skolos sumos. Tačiau teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteista tik 44,37 proc. nurodytos delspinigių sumos. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo turėjo būti priteista beveik visa ieškinyje nurodyta skolos suma, teismas iš atsakovo turėjo priteisti prie ieškinio pateiktoje skolos paskaičiavimo lentelėje nurodytą delspinigių sumą, t. y. 1 587,86 Lt. Be to, ieškovui taip pat turėjo būti priteistos ir palūkanos. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu piniginė prievolė neįvykdoma laiku, laikomasi nuostatos, kad pinigais, kuriuos reikėjo perduoti kreditoriui, toliau naudojasi skolininkas. Todėl už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo to momento, kada praleistas prievolės įvykdymo terminas. Išieškomos palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos jis patiria dėl prievolės pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad byloje jokių įrodymų apie tai, kad kitoms pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoms neteikiama šilumos energija, nėra. Kadangi tokių įrodymų byloje pateikta nėra, preziumuotina, kad šildomas visas pastatas. Kadangi šildomas visas pastatas, o atsakovas nėra vienintelis negyvenamųjų patalpų nuomininkas, visi mokesčiai už šilumos energiją turi būti paskaičiuojami taip, kaip šalys sulygo negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje. Atsakovui tenkanti mokesčio už šilumą ir karšto vandens sistemų priežiūrą dalis turi būti paskaičiuojama proporcingai nuomojamam plotui, kaip tai ir numatyta tarp šalių pasirašytoje sutartyje, t. y. 433,65 Lt (visa UAB „Šiaulių energija“ mokėtina suma) x 70,60 (atsakovo nuomojamas plotas) = 306,15 Lt be PVM. Be to, atsakovui tenkanti mokesčio už šilumą dalis turi būti paskaičiuojama proporcingai nuomojamam plotui, t.y. 6 664,45 Lt (visa UAB „Šiaulių energija“ mokėtina suma) x 70,60 (atsakovo nuomojamas plotas) = 4 705,11 Lt be PVM. Iš viso 5 011,26 Lt be PVM. Dėl mokėjimo už pateiktą elektros energiją atsakovas nurodė, kad pateiktos ir suvartotos energijos kiekis turi būti nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu. Pagal tarp šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, apskaičiuojant atsakovui tenkančią eksploatacinių išlaidų dalį turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra specialiai nuomininkui, t. y. šiuo atveju atsakovui įrengti elektros energijos skaitikliai, ar jų nėra. Elektros energijos skaitikliams esant turi būti atsižvelgiama į skaitiklių parodymus, o jų nesant mokesčiai už eksploatacines paslaugas turi būti paskaičiuojami proporcingai atsakovo nuomojam plotui, kaip tai ir numatyta tarp šalių pasirašytoje nuomos sutartyje. Nustatant proporcijas visuose pastatuose, kuriuose atsakovas nuomojasi patalpas, yra paskaičiuojamas atsakovo ir kitų pastato nuomininkų užimamas plotas. Atsakovui negali būti primetama pareiga sumokėti už visą atitinkamame pastate suvartotą elektros energiją ar kitus energetinius resursus, vandenį. Nors ieškovas ir teigė, kad kitiems negyvenamųjų patalpų, nuomininkams buvo įrengęs atskirus elektros energijos skaitiklius, ir pagal juos buvo apskaitoma kitų nuomininkų suvartota elektros energija, o visa likusi elektros energija buvo skaičiuojama kaip suvartota atsakovo, tačiau atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie tai, kad jo naudojamiems apskaitos prietaisams yra atlikta įstatymais privaloma metrologinė patikra. Todėl atsakovas daro išvadą, jog apeliantas, neteisėtai naudoja metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus, kuriuos apskaitai naudoti draudžia įstatymas, o visos ieškovo kitiems nuomininkams išrašytos sąskaitos laikytinos niekinėmis. Atsakovo tenkanti mokesčio už elektros energiją dalis turi būti paskaičiuojama proporcingai nuomojamam plotui, kaip tai ir numatyta tarp šalių pasirašytoje sutartyje ir sudaryti 7 528,28 Lt be PVM arba 9 109,22 Lt su PVM. Be to, atsakovas pažymėjo, kad atsakovas moka apeliantui sutartyse su komunalinių paslaugų teikėjais nustatyto dydžio netesybas. Byloje įrodymų apie tai, kad apeliantas patyrė nuostolius nėra. Tuo tarpu, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, todėl netesybos negali nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, o taip pat į tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtus nuostolius, laikytina, kad apelianto prašomos priteisti netesybos (t.y. delspinigiai) yra aiškiai per didelės, todėl laikytinos baudinėmis ir todėl mažintinos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai apskaičiuoti už tą patį laikotarpį. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkas neturi prievolės už tą patį laikotarpį kartu mokėti ir sutartyje numatytus delspinigius ir įstatyme įtvirtintą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kadangi netesybų principą įgyvendina šalių sutarti delspinigiai, priešingu atveju skolininkui būtų pritaikyta dvigubos atsakomybės forma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui pakeisti.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista skola, delspinigiai, metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2007-09-07 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Norfos mažmena“ buvo išnuomotos 2 304 kv. m. ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 7 – 13). Pagal minimą nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei padengti išlaidas už nuomojamose patalpose sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją, vandenį, lietaus nuotekų pašalinimą bei kitas komunalines paslaugas. Ieškovas pareikštu ieškiniu teigė, kad atsakovas laiku neapmokėjo 2011-03-09 PVM sąskaitos-faktūros NTV Nr. 5621, išrašytos už elektros energiją, sunaudotą 2011 m. vasario mėn., kurios suma – 11 422,52 Lt su PVM (b. l. 31), 2011-03-09 PVM sąskaitos-faktūros NTV Nr. 5623, išrašytos už šilumą ir karšto vandens sistemų priežiūrą 2011 m. sausio mėn., kurios suma – 8 482,16 Lt su PVM (b. l. 29) bei 2011-03-09 PVM sąskaitos-faktūros NTV Nr. 5647, išrašytos už vandenį ir vandens nuotekas 2011 m. vasario mėn., kurios suma – 387,90 Lt su PVM (b. l. 28). Pastaroji sąskaita bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai apmokėta, tą apeliaciniame skunde pripažino ir ieškovas (b. l. 177).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko iš esmės teigdamas, jog ieškovas išlaidas, tenkančias atsakovui, paskaičiavo neteisingai. Nesutikdamas su dalimi ieškinio reikalavimų, atsakovas teigė, kad mokesčiai už elektros, šilumos energiją bei karšto vandens sistemų priežiūrą, nesant jam įrengtų atskirų energijos apskaitos skaitiklių, turi būti apskaičiuojami proporcingai jo nuomojamam plotui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovas tinkamai paskaičiavo atsakovui priklausančią mokėti sumą už pateiktą elektros energiją, tačiau nesutiko su mokėtinos sumos už patiektą šilumos energiją bei karšto vandens sistemų aptarnavimą paskaičiavimu.

Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kaip turi būti paskaičiuotos atsakovui, kaip patalpų nuomininkui, tenkančios išlaidos už patalpose suvartotą elektros ir šilumos energiją bei karšto vandens sistemų priežiūrą.

2009-09-07 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.8. punkte numatyta, kad be nuomos mokesčio nuomininkas sumoka mokesčius už nuomininko faktiškai suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas. Mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/ arba paslaugų sunaudojimą, vadovaujantis skaitiklių, skirtų tik nuomininkui, parodymais arba resursus ir/ arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (sąskaitomis, išklotinėmis ir pan.). Be to, šalys taip pat susitarė, kad šaltam ir karštam vandeniui, elektros energijai, šiluminei energijai, kuriuos naudoja nuomininkas, turi būti įrengti atskiri apskaitos prietaisai (b. l. 9). Taip pat, minėtos sutarties 4.10. punkte numatyta, kad elektros energijos suvartojimas bendram koridoriui ir holo apšvietimui bus nustatytos pagal šiam tikslui sumontuotą elektros apskaitos prietaisą (b. l. 9).

Byloje nustatyta, kad atskiri skaitikliai atsakovo sunaudojamai elektros energijai bei šilumos energijai nėra įrengti. Pasak atsakovo, proporcija, remiantis kuria paskaičiuojamos atsakovui tenkančios išlaidos už sunaudotą elektros energiją, patiektą šilumos energiją bei karšto vandens sistemų priežiūrą, turi būti išvesta iš viso pastato ploto ir jo nuomojamo ploto, kuris sudaro 70,60 proc. viso pastato ploto. Ieškovas su šia atsakovo pozicija nesutiko, teigė, jog ieškovas mokesčius už elektros energiją apskaičiuoja iš bendros sumos pagal AB LESTO sąskaitą atėmus kitų nuomininkų patalpose suvartotą elektros energijos kiekį, visų nuomininkų bendroms reikmėms suvartotą elektros energijos kiekį ir pridėjus atsakovui tenkantį bendroms reikmėms suvartotą elektros energijos kiekį. Pažymėjo, kad nenaudojamos ir neišnuomotos patalpos neturi būti įtraukiamos apskaičiuojant nuomininkų užimamo ploto dalį (proporciją), nes šioms patalpoms elektros energija nėra tiekiama.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo teiginius, jog jam tenkančios išlaidos už elektros energiją turėtų būti paskaičiuojamos proporcingai pagal jo nuomojamą plotą. Teismas akcentuoja tai, kad šalių pasirašytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, atvirkščiai nei teigia pats atsakovas, nėra numatyta, jog mokestis už komunalines paslaugas mokamas proporcingai atsakovo nuomojamam plotui. Dėl šios priežasties ir todėl, kad atsakovui nėra įrengtas atskiras elektros energijos skaitiklis, ieškovas mokesčius už elektros energiją apskaičiuoja iš bendros sumos pagal AB LESTO pateiktą sąskaitą atėmus kitų nuomininkų patalpose suvartotą elektros energijos kiekį, visų nuomininkų bendroms reikmėms suvartotą elektros energijos kiekį, pridėjus atsakovui tenkantį bendroms reikmėms suvartotą elektros energijos kiekį. Apeliacinės instancijos teismas tokį atsakovo sunaudotos elektros energijos apskaičiavimo būdą laiko pagrįstu. Byloje yra pateikti įrodymai, t. y. antstolio 2011-10-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog nuomojamose patalpose yra įrengti atskiri elektros skaitikliai nuomininkams (b. l. 119 – 120). Šie skaitikliai vizualiai apžiūrai yra prieinami ir atsakovui. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad kuriam nors iš nuomininkų skaitikliai nebūtų įrengti, ar neveiktų. Nėra tikėtina, kad ieškovas būdamas apdairiu ir rūpestingu teisinių santykių dalyviu būtų suinteresuotas tikrovės neatitinkančių, mažesnes sąnaudas parodančių elektros skaitiklių kitiems patalpų nuomininkams įrengimu. Todėl šiuo atvejų kitiems nuomininkams įrengtų skaitiklių metrologinės patikros klausimas teisingam ginčo išsprendimui nėra reikšmingas. Be to skaitiklių metrologinė patikra yra elektros energijos tiekėjo pareiga, kuri yra įtvirtinta AB „VST“ ir ieškovo pasirašytoje Elektros energijos pardavimo – pirkimo sutartyje Nr. 3100-09-K00695 (b. l. 24 – 25). Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl apmokėjimo už elektros energiją priteisimo ir minėtą reikalavimą patenkino visiškai, t. y. priteisė 9 440,10 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė ieškovo naudai priteistiną sumą, į ją neįtraukdamas pridėtinės vertės mokesčio sumos. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pakeičia sprendimą minėtoje dalyje ir priteisia ieškovui iš atsakovo 9 440,10 Lt sumą su PVM, t. y. 11 422,52 Lt.

Kitas šioje byloje spręstinas klausimas yra ieškovo paskaičiuota ir atsakovo mokėtina suma už išnuomotose patalpose patiektą šilumą bei karšto vandens sistemų priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie atsakovo pareigą mokėti už pateiktą šilumos energiją bei karšto vandens sistemų aptarnavimą padarė išvadą, jog iš atsakovo priteistina suma už šiluminę energiją bei karšto vandens sistemų priežiūrą turi būti proporcinga užimamų patalpų daliai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo nuomojamos patalpos užima 70,60 procentų viso pastato ploto ir vietoje ieškovo prašytos 8 482,16 Lt sumos priteisė 5 937,51 Lt (b. l. 161). Tačiau, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo šildomos tik atsakovui priklausančios patalpos, todėl teismas turėjo priteisti visą PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą. Tuo tarpu, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog atsakovui nėra įrengtas joks atskiras šilumos skaitiklis ir atsakovui mokestis už pateiktą šilumos energiją ir karšto vandens sistemų aptarnavimą turėtų būti paskaičiuojamas proporcingai jo nuomojamam plotui, kadangi šildomas yra visas pastatas, o ne tik atsakovui nuomojamos patalpos.

Iš byloje esančios AB „Šiaulių energija“ 2011-02-08 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0019158 matyti, kad už 2011 m. sausio mėnesio šilumą ir karštą vandenį, pateiktą PC „Norfa“, mokėtina suma su PVM sudaro 8 067,30 Lt (b. l. 92). Taip pat, iš AB „Šiaulių energija“ 2011-02-08 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0010963 matyti, kad už sistemų aptarnavimą 2011 m. sausio mėn. mokėtina suma sudaro 524,72 Lt su PVM (b. l. 93). Byloje esančioje 2010-03-01 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pažymoje Nr. 3/2010 nurodyta, jog negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) nuomininkų patalpose šiluma netiekiama. Joje taip pat nurodyta, jog patikrinus patalpose esančią temperatūrą elektroniniu termometru prietaisas parodė + 14,2 laipsnio, o patikrinus temperatūrą UAB „Norfa mažmena“ prekybos salėje, prietaisas parodė + 17,9 laipsnio temperatūrą (b. l. 106). Taip pat, byloje yra pateiktos dvi ranka surašytų galimų negyvenamųjų patalpų nuomininkų pranešimų kopijos dėl neteikiamos šilumos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (b. l. 104 – 105). Tokie, paties ieškovo pateikti, įrodymai apie šilumos tiekimą negyvenamosiose patalpose vertintini palankiai atsakovui. Ieškovo pateiktoje 2010-03-01 pažymoje dėl šilumos netiekimo matyti, jog išmatuota temperatūra nuomininko UAB „Norfos mažmena“ bei kitų nuomininkų patalpose skiriasi vos 3,7 laipsnio. Todėl atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovo nuomojamose patalpose ir kitų nuomininkų naudojamose patalpose temperatūra galimai skyrėsi tik nežymiai, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog kitiems nuomininkams šiluminė energija apskritai nebuvo tiekiama. Tuo labiau, kad byloje yra pateikta atsakovo UAB „Norfos mažmena“ direktoriaus 2011-11-10 pažyma apie tai, jog šildymo sezono metu, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) šiluma visame pastate buvo teikiama vienodai, jokių šilumos atjungimų ar ortakių uždarymo nuomininkams nebuvo (b. l. 156). Ieškovas teismui nepateikė jokių aiškių įrodymų, kad jo valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) yra šildomos tik atsakovui išnuomotos patalpos, nors jei tokia aplinkybė egzistuotų, ši faktą teismui būtų buvę labai nesunku įrodyti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iš atsakovo priteistina suma už šilumą ir karštą vandenį turi būti proporcinga jo nuomojamų patalpų daliai. Tačiau, pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas atsakovui pagal nuomojamų patalpų plotą tenkančią mokėti sumą padarė aritmetinę klaidą bei nurodė, jog atsakovo už šilumą ir karštą vandenį ieškovui mokėtina suma sudaro 5 937,51 Lt. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovui už šilumą ir karšto vandens sistemų aptarnavimą 2011-03-09 išrašyta PVM sąskaita-faktūra NTV Nr. 5623 8 482,16 Lt su PVM sumai (b. l. 29). Tuo tarpu, atsakovo nuomojamas plotas lyginant su viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plotu sudaro 70,60 procentų ploto. Todėl, atsižvelgiant į tai, atsakovo ieškovui mokėtina suma sudaro ne 5 937,51 Lt, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 5 988,40 Lt. Minėta suma priteistina iš atsakovo ieškovui.

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti ir 1 603,38 Lt delspinigių bei 495,79 Lt palūkanų. Atsakovas nurodo, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, t. y. atlieka netesybų funkciją. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių palūkanų už tą patį laikotarpį iš apelianto priteisimo įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų apelianto teisėtus interesus, kadangi už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą šalių sutartyje buvo numatytos netesybos, o išieškoti kartu ir netesybas, ir palūkanas negalima. Be to, prašo sumažinti ieškovo naudai priteistinų delspinigių dydį

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų už tą patį laikotarpį iš atsakovo priteisimo įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų atsakovo teisėtus interesus, kadangi šalių sudarytoje sutartyje numatyta atsakovo prievolė, praleidus atitinkamų mokesčių mokėjimo terminus, mokėti teisės aktais arba sutartimis su komunalines paslaugas teikiančiais ūkio subjektais nustatyto dydžio netesybas.

Taigi, šalių nuomos sutartyje numatytos netesybos už netinkamą nuomininko piniginių prievolių vykdymą. CK normose įtvirtinta kompensacinės paskirties netesybų samprata. Neįvykdžius prievolės netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus turtinius interesus, jos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, todėl kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Todėl kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotinos netesybos. Nagrinėjamoje byloje priteistinų delspinigių dydis padengia ieškovo nurodytą priteistinų palūkanų sumą, todėl priteisti šias palūkanas nėra pagrindo. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą taip pat atlieka kompensuojamąją, o ne mokėjimo funkciją. Tokio pobūdžio palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Kadangi už atitinkamų komunalinių mokesčių mokėjimo termino praleidimą šalių sutartyje buvo numatytos netesybos, išieškoti kartu ir netesybas, ir palūkanas negalima. Vadinasi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas priteistus delspinigius sumažino iki konkrečios 711,45 Lt sumos, tačiau nepateikė aiškaus tokios delspinigių sumos paskaičiavimo. Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui iš atsakovo priteistinų delspinigių dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes. Nors ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma – 1 603,38 Lt iš principo nelaikytina neprotinga ir pernelyg didele, tačiau labai svarbu tai, kad pats ieškovas savo neveikimu prisidėjo prie atsakovo nesavalaikio atsiskaitymo, t. y. nevykdė sutarties sąlygų ir neįrengė atsakovui atskirų energijos apskaitos skaitiklių, tuo sukeldamas teisminius ginčus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo priteistinų delspinigių dydis mažintinas iki konkrečios 300 Lt sumos.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo ginčą, tačiau netiksliai apskaičiavo ieškovo naudai atsakovui tenkančias mokėti pinigines sumas bei delspinigių dydį, todėl teismo sprendimas dalyje dėl skolos bei delspinigių priteisimo pakeistinas (CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Padidinus priteistą sumą, atitinkamai iki 266,66 litų padidintinos ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Ieškovo reikalavimo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme buvo padidintas 1 621,86 litais, todėl jam iš atsakovo priteistina 48,65 litai sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB “Nekilnojamojo turto valdymas”, į.k. 300145575, 17 410,92 Lt skolos, 300 Lt delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 710,92 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 265 Lt 66 ct. bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“, į.k. 110778328.

Pašto išlaidų priteisimo dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Norfos mažmena“ 48 litus ir 65 centus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai Virginijus Kairevičius]Jadvyga MardosevičVilija Mikuckienė