Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-07-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-26265-854/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
2YT-26265-854/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20222-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
E. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-26265-854/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20222-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys antstolis Vytautas Mitkus, Danske Bank A/S, atstovaujamas filialo Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja nurodo pateikusi antstoliui skundą dėl jo veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti 2018-05-22 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0240/13/03992 atnaujinimo. Skunde nurodo, kad skundžiamas patvarkymas kaip ir tos pačios dienos raštas dėl iškeldinimo jai buvo įteikti 2018-06-14. Skundą grindžia tuo, kad 2014-11-11 sprendimu Vilniaus apygardos teismas nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą; pripažinti atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, veiksmus 2010 m. sausio 17 d. vienašališkai nutraukiant su ieškove E. N. 2008 m. liepos 1 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. RFGEL190804689 neteisėtais. Pareiškėjos teigimu nuo šio sprendimo bet kokie išieškotojo ir antstolio veiksmai yra neteisėti. Be to, skundžiamą patvarkymą pasirašė antstolio padėjėja D. J., kurios įgaliojimai remiantis viešai skelbiama informacija tuo metu buvo pasibaigę.

Padavusi skundą antstoliui, pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo iki skundo išnagrinėjimo sustabdyti vykdomąją bylą ir joje atliekamus veiksmus iki skundo išnagrinėjimo ir priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina antstoliui pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-17-779/2013, kurioje priimtas sprendimas iškeldinti atsakovę E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovui Danske Bank A/S, registracijos Nr. 61126228, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kodas 301694694, priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu asmeniniu turtu, yra įsiteisėjęs. Duomenų apie tai, kad šis sprendimas būtų panaikintas ar procesas šioje byloje atnaujintas, nėra.

2015-01-15 nutartimi išaiškindamas civilinėje byloje Nr. 2A-2088-450/2014 priimtą 2014-11-11 sprendimą pripažinti atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, veiksmus 2010 m. sausio 17 d. vienašališkai nutraukiant su ieškove E. N. 2008 m. liepos 1 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. RFGEL190804689 neteisėtais, Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad teisėjų kolegija nutrauktos kredito sutarties neatnaujino ir nepratęsė jos vykdymo, todėl, net ir pripažinus kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, sutartis netapo galiojanti ir vykdytina; nepaisant to, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ji pasibaigė, visiškai įvykdžius priverstinį išieškojimą ir grąžinus įkeistą turtą išieškotojui Danske Bank A/S.

Todėl teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes, pateiktą pareiškėjo skundą laiko prima facie nepagrįstu, preliminariai nesutikdamas, kad sprendimo iškeldinti pareiškėją vykdymas negali būti tęsiamas.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.).

Teismo vertinimu, šioje byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, o jas pritaikius būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-148, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos E. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė