- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- 2-4213-949/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- S. M.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. – M. ieškinį atsakovui S. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. Š. – M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi priteistą nepilnamečiui vaikui N. M. išlaikymo dydį po 200,00 Lt, padidinant jį, ir iš S. M. nepilnamečiui vaikui priteisti išlaikymą - po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sūnaus N. M. poreikiai yra iš esmės pasikeitę, o ieškovės turtinė padėtis taip pat iš esmės pasikeitė – brango pragyvenimo lygis, padidėjo minimalūs vaiko poreikiai, ieškovė prarado darbą, vaiką padeda išlaikyti ieškovės tėvai, o atsakovas nuo vasario mėnesio nebemoka išlaikymo vaikui, su vaiku labai mažai bendrauja ir juo nesirūpina, baigė mokslus, turi galimybių daugiau uždirbti. Nurodo, kad vaiko minimalių poreikių tenkinimui reikalinga apie 326,66 Eur per mėnesį. Atsakovas vaiko nelanko, tačiau, kad nebūtų nesusipratimų dėl vaiko lankymo prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką nustatant, kad kas antrus metus vaikas švęs šventes su tėvu, vaiką pasiimant 10.00 val. ryte ir grąžinant 19.00 val. vakare (Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną, per Naujuosius metus, pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį), pradedant nuo 2016 metų, išskyrus gruodžio 22 d. bei per Motinos dieną, nustatant, kad pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį vaiką atsakovas pasiima iš namų 10.00 val. ryte šeštadienį ir grąžinant 19.00 val. sekmadienį, nustatant, kad vasaros atostogų metu atsakovas pasiima vaiką mėnesiui laiko, motinos kasmetinių atostogų metu tėvo bendravimo su vaiku grafikas netenka galios, apie planuotus lankymo grafiko pasikeitimus abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Apie ketinimą pasiimti vaiką poilsio kelionėms ar pasisvečiavimui pas gimines savo kasmetinių atostogų metu ieškovė privalo pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš savaitę. Vaikas negali būti paimtas iš namų prieš jo valią, bendravimas vyksta tik su paties vaiko sutikimu ir esant vaikui sveikam, sergančio vaiko iš namų imti atsakovas negali (1-4 b.l.).
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad ieškovės padėtis yra pasikeitusi, teismo nutarties priėmimo metu vaikui buvo 1,5 metų, dabar jis yra paaugęs, lanko darželį, būrelius, eis į muzikos mokyklą. Vaikas mėgsta baletą, tačiau nuo 2014 metų leidžia jį tik į (duomenys neskelbtini), nes pigiau, už baleto pamokas ieškovė neišgali sumokėti. Vaikui reikia skanesnio maisto, žaislų, dėlionių, dviratuką ir paspirtuką išaugo, nupirko riedučius, reikia naujo dviračio. Šiuo metu ieškosi darbo, yra registruota Darbo biržoje, išmokų nuo rugpjūčio mėnesio nebegaus, nuolatinių pajamų neturi. Sutiko su atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. iš dalies sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka nustatymo, nesutinka, kad būtų padidintas priteistas išlaikymo dydis. Nurodo, kad po 2011 m. teismo nutarties jo turtinė padėtis pablogėjo – 2015 metais atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 193,00 Eur, tačiau faktiškai jo atsakovas negauna, nes darbdaviui (duomenys neskelbtini) iškelta restruktūrizavimo byla, darbo užmokestis išmokėtas tik už vasario, kovo mėnesius, darbo užmokesčio įsiskolinimas atsakovui sudaro 2479,64 Eur. Atsakovas piniginių santaupų nei grynaisiais, nei kredito įstaigose neturi. Nors atsakovas ir įgijo nekilnojamojo turto, tačiau jis įgytas paveldėjimo būdu, turi dvi transporto priemones, kurių viena 1993 metų gamybos priekaba MAZ, 81144, kita VW Golf, 2033 metų gamybos, įgyta daužta 2012-05-29. Atsakovas vaikui 2015-02-27 į ieškovės sąskaitą pervedė 58,00 Eur, 2015-04-13-116,00 Eur, o 2015-05-20 -58,00 Eur sumą. Atsakovas įgijo statybos inžinerijos bakalauro laipsnį, tačiau tai negarantuoja didesnių pajamų gavimo. Ieškovės gaunamos pajamos kelis kartus viršija atsakovo gaunamas pajamas, be to, ieškovė nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo paveldėjimo būdu, tačiau apie tai neinformavo teismo. Mano, kad ieškovės pateikti kvitai leidžia abejoti jų priklausymu ieškovei, nes lankytasi keliose skirtingu adresu esančiose parduotuvėse tuo pačiu metu. Taigi nėra duomenų, kad padidėjo vaiko poreikiai, todėl nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį. Nėra duomenų, kad vaiko poreikiai padidėjo tiek, kiek nurodo ieškovė. Nurodo, kad ieškovė nesudaro galimybės matytis su vaiku, todėl mano, kad teisinga ir protinga nustatyti, kad atsakovas pirmą mėnesio savaitgalį praleidžia su vaiku – pasiima 10.00 val. šeštadienį ryte ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 19.00 val. sekmadienį, atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka didžiųjų švenčių metu, atsakovas neturi galimybės dėl savo darbo pobūdžio pasiimti vaiką mėnesiui vasaros metu, tačiau turi galimybę pasiimti vaiką žiemos atostogų metu (63-66 b.l.).
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime i ieškinį išdėstytus argumentus, jog nuo 1,5 iki 5 metų vaiko poreikiai nepadidėjo. Įmonė, kurioje jis dirba, yra restruktūrizuojama, jo finansinė padėtis yra pablogėjusi. Vaikas gali lankyti mažiau ir nemokamų būrelių. Nurodo, kad gauna 1200 Lt į rankas, moka išlaikymą, už buto nuomą seseriai sumoka 200 Lt plius komunalinius mokesčius, dirba restruktūrizuojamoje įmonėje ir darbo nekeičia, kad įgytų patirties ir gautų meistro atestatą. Turimi automobilis ir priekaba yra seni. Turimo žemės sklypo paskirties nekeičia, namo statyti neketina, nes neturi tam lėšų. Kitų išlaikytinių neturi.
Byloje institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2015-05-13 išvadą civilinėje byloje Nr. 2-4213-949/2015 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo Nr. SVT-1323, kurioje nurodė, kad N. Š. - M. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą. Institucija išvadoje pritarė ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl iš tėvo S. M. priteisto išlaikymo N. M. padidinimo ir mano, kad dėl išlaikymo dydžio tikslinga spręsti teismo proceso metu išklausius abiejų šalių argumentus bei pasiūlymus (61-62 b. l.).
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė A. S. teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad nepilnametis vaikas šeimoje prižiūrimas tinkamai, tačiau išlaikymo pareigos negalima perkelti kitiems asmenims, išlaikymo paskirtis yra ne tik užtikrinti minimaliąsias sąlygas, bet ir ugdyti normalią asmenybę. Nedėjimas pastangų pagerinti finansines sąlygas negali būti vertinamas kaip pateisinimas nemokėti išlaikymo. Mano, kad ieškovės nurodyta pramogoms, žaislams skiriama išlaikymo suma galėtų būti mažesnė, o kitos išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, pritarė ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo. Dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei N. Š. – M. ir atsakovui S. M. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. M., kuris nagrinėjant šią bylą yra nepilnametis (7 b. l.). 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo S. M. priteistas išlaikymas vaikui N. M. po 200,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (8-9 b. l.). Pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenų išrašus ieškovė turi statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (89-100 b.l.), automobilį MITSUBISHI COLT (16,85 b. l.). N. M. lanko Šiaulių lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) (26, 106 b.l.). Byloje pateikti prekybos centrų, vaistinių, knygynų, vaikiškų prekių parduotuvių, avalynės parduotuvių, teatro, kavinių kvitai patvirtina, jog ieškovė patiria išlaidų vaiko išlaikymui (29-49 b.l.). Taip pat pateikti AB TEO LT, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, UAB „Šiaulių vandenys“, AB „LESTO“, AB „Lietuvos dujos“ duomenys apie komunalinių mokėjimų paskaičiavimą ir apmokėjimą būstui, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiu vaiku (50-55 b. l.). Iš ieškovės pateikto VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad ieškovė gauna nedarbo draudimo išmoką (28 b. l.). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio šių išmokų nebegaus, ieškosi darbo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių akyriaus duomenimis atsakovo gaunamas darbo užmokesti sudaro apie 300 Eur (2754,84 Eur/9 mėn.), tačiau iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir išmokėtas sumas matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-08 iki 2015-04 jam buvo išmokėta tik 275,20 Eur (67 b.l.), atsakovas pateikė duomenis iš VSDFV apie valstybinį socialinį draudimą (68-71 b.l.), duomenis, kad paveldėjo dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (72-74 b.l.) bei (duomenys neskelbtini) (75-77, 78-80 b.l.), duomenis, kad teikė išlaikymą sūnui N. M. ir po 2015 m. vasario 1 d. (81-83 b.l.), duomenis, kad 2013 m. įgijo statybos inžinerijos bakalauro laipsnį Šiaulių universitete (84 b.l.), pateikė duomenis, kad turi transporto priemonę VW GOLF, 2003 m., bei MAZ 81144 ( 86 b.l.).
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), tai motyvuodama savo pasikeitusia turtine padėtimi (jos pablogėjimu) bei padidėjusiomis vaiko priežiūros išlaidomis bei prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2011 m. vasario 10 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas mokėti po 200,00 Lt išlaikymą sūnui N. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-07 iki vaiko pilnametystės (8-9 b. l.). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-172-362/2011 matyti, jog nekilnojamojo turto nutartimi patvirtintos taikos sutarties pasirašymo metu nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo. Duomenys iš SODRA duomenų bazės patvirtina aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas (28, 68-71 b. l.), todėl įvertinus aplinkybes, kad ieškovė šiuo metu augina ir privalo išlaikyti nepilnametį vaiką N. M., gim. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.), šiuo metu registruota Darbo biržoje, o atsakovui dėl įmonės restruktūrizavimo vėluojama išmokėti atlyginimą, abu paveldėjo nekilnojamąjį turtą, konstatuojama, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis yra pasikeitusi. Atsakovas, pagal byloje surinktus duomenis, šiuo metu dirba restruktūrizuojamoje įmonėje, turi paklausią specialybę, duomenų apie jo fizinį nedarbingumą nėra, todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti didesnį darbo užmokestį ir mokėti išlaikymą savo vaikui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų rasti geriau apmokamo darbo, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų apribotos jo galimybės gauti didesnes pajamas. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes jų gaunamos pajamos, turimas turtas ir socialinė padėtis yra beveik vienodo lygio.
Atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus nepilnamečio šalių vaiko N. M. amžių (beveik šešeri metai), poreikius, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis N. M. pradėjo lankyti vaikų lopšelį – darželį (27, 106 b. l.), lankė choreografijos studiją (duomenys neskelbtini) (107 b.l.), Moksleivių namų vaikų muzikos studiją (duomenys neskelbtini) (108 b. l.), nuo 2015 metų rudens priimtas į Šiaulių 1-ąją muzikos mokyklą (109-110 b.l.), ieškovės pateikti medicininiai pažymėjimai patvirtina, kad vaikas serga virusinėmis infekcijomis, lankosi pas ortopedą (119-120 b.l.), tam, kad vaikas turėtų galimybes tinkamai vystytis, tobulinti savo gebėjimus ir taptų visaverte asmenybe, jam reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, tačiau turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, vaiko gabumams lavinti ir panašiai. Atsakovas teigia, kad iki šiol sūnui teikė 200,00 Lt išlaikymą ir jo turėtų pakakti, nes vaiko poreikiai nepadidėjo kelis kartus. Atsakovo pateiktos mokėjimo nurodymo kopijos patvirtina, kad atsakovas stengiasi laiku teikti išlaikymą (81-83 b.l.). Šiuo metu ieškovės ir atsakovo sūnui yra beveik 6 metai, todėl akivaizdu, kad išaugo jo poreikiai ugdymo priemonėms, lavinamajai veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, o taip pat padidėjo išlaidos maistui.
Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad šalių sūnus N. M. neturi jokių didelių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių sūnui N. M., pagal išaugusius vaiko poreikius tikslinga priteisti didesnį išlaikymą. Iš atsakovo S. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui N. M. periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos – 2015-04-14 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turės teisę kreiptis dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams.
Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sprendžiant dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, vaiko interesas turi būti svarbiausias. Šis interesas turi du aspektus. Viena vertus, jis aiškiai reiškia būtinybę užtikrinti vaiko raidą saugioje aplinkoje ir jokiomis aplinkybėmis tėvui negali būti suteikta teisės į priemones, kurios galėtų padaryti žalos vaiko sveikatai ir raidai. Kita vertus, akivaizdu, kad vaiko interesus taip pat atitinka jo ryšių su šeima palaikymas (išskyrus situacijas, kai įrodoma, kad tai būtų ypač netinkama), nes tokių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. Maumousseau et Washington c. France, no 39388/05, § 67, CEDH 2007‑..).
Taigi, tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai nesutariama dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaikų teisės į jų geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvo teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
Ieškiniu vaiko N. M. mama N. Š. – M. prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: kas antrus metus vaikas švęs šventes kartu su tėvu vaiku pasiimant 10.00 val. ryte ir grąžinant 19.00 val. vakare (Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną, per Naujuosius metus, pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį), pradedant nuo 2016 metų, išskyrus gruodžio 22 d. bei per Motinos dieną, nustatant, kad pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį vaiką atsakovas pasiima iš namų 10.00 val. ryte šeštadienį ir grąžinant 19.00 val. sekmadienį, nustatant, kad vasaros atostogų metu atsakovas pasiima vaiką mėnesiui laiko, motinos kasmetinių atostogų metu tėvo bendravimo su vaiku grafikas netenka galios, apie planuotus lankymo grafiko pasikeitimus abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Apie ketinimą pasiimti vaiką poilsio kelionėms ar pasisvečiavimui pas gimines savo kasmetinių atostogų metu, ieškovė privalo pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš savaitę. Vaikas negali būti paimtas iš namų prieš jo valią, bendravimas vyksta tik su paties vaiko sutikimu ir esant vaikui sveikam, sergančio vaiko iš namų imti atsakovas negali. Teismo posėdžio metu sutiko, kad tėvas su vaiku bendrautų vieną savaitgalį per mėnesį.
Atsakovas ir atsiliepime į ieškinį, ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad kol ryšys su vaiku nėra artimas, pakanka vieno savaitgalio bendravimo, t.y. atsakovas pirmą mėnesio savaitgalį praleidžia su vaiku – pasiima 10.00 val. šeštadienį ryte ir grąžiną į vaiko gyvenamąją vietą 19.00 val. sekmadienį, atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka didžiųjų švenčių metu, dėl savo darbo pobūdžio negali pasiimti vaiką mėnesiui vasaros metu, todėl nustatyti bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu tvarką nepageidauja. Galėtų bendrauti su sūnumi vaiko žiemos atostogų metu.
Siekdamas išvengti galimų konfliktinių situacijų, teismas tenkina vaiko motinos ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgęs į tai, kad vaiko sveikatos būklė, nesudaro pagrindo riboti teisę bendrauti su vaiku ir realizuoti prigimtinę pareigą dalyvauti jo auklėjime, įvertinęs tai, kad vaikų tėvas turi normalias materialines sąlygas ir gali pasirūpinti savo vaiku, siekdamas sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam vaiko tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, nustato tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:
Atsakovas pirmą mėnesio savaitgalį praleidžia su vaiku: pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ryte šeštadienį ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. sekmadienį;Kas antrus metus vaikas švęs šventes su tėvu, vaiką pasiimant 10.00 val. ryte ir grąžinant 19.00 val. tą pačią dieną vakare: Šv. Velykų antrą dieną pradedant 2016 metais, antrą Šv. Kalėdų dieną 2015 metais, per Naujuosius metus – pradedant 2016 metais; Vaiko žiemos atostogų metu atsakovas pasiima vaiką praleisti laiką kartu; Gruodžio 22 d. (mamos gimimo dieną) ir Motinos dieną vaikas visada praleidžia su motina N. Š. – M.;Motinos kasmetinių atostogų metu tėvo bendravimo su vaiku grafikas netenka galios, apie planuotus bendravimo su vaiku grafiko pasikeitimus abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 24 valandas; Apie ketinimą pasiimti vaiką poilsio kelionėms ar pasisvečiavimui pas gimines savo kasmetinių atostogų metu, ieškovė privalo pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš savaitę; Vaikas negali būti paimtas iš namų prieš jo valią, bendravimas vyksta tik su paties vaiko sutikimu ir esant vaikui sveikam, sergančio vaiko iš namų imti atsakovas negali.
Teismas atkreipia dėmesį, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi būti remiamasi ne tik nustatant bendravimo su vaikais tvarką, bet ir įgyvendinant teismo sprendimą, kuriuo ši tvarka nustatyta. Taigi teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti realizuojama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaikų interesams, tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko interesų, o esant būtinybei, nepasiimti vaiko, nors tokia teisė ir būtų numatyta teismo sprendime.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Vadinasi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 60 procentų ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo ir iš esmės patenkintas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 138,00 Eur už advokato padėjėjo paslaugas, bei 7,36 Eur išlaidos už dokumentų kopijavimą ir duomenų iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ gavimą (5, 16, 17, 19 b. l.), iš viso 145,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams priteistinas 32,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 96 str. 1 d.).
1,82 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-172-362/2011 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2015-04-14) iki vaiko pilnametystės. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Paskirti ieškovę N. Š. – M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
Atsakovas pirmą mėnesio savaitgalį praleidžia su vaiku: pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ryte šeštadienį ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. sekmadienį;Kas antrus metus vaikas švęs šventes su tėvu, vaiką pasiimant 10.00 val. ryte ir grąžinant 19.00 val. tą pačią dieną vakare: Šv. Velykų antrą dieną pradedant 2016 metais, antrą Šv. Kalėdų dieną 2015 metais, per Naujuosius metus – pradedant 2016 metais; Vaiko žiemos atostogų metu atsakovas pasiima vaiką praleisti laiką kartu; Gruodžio 22 d. (mamos gimimo dieną) ir Motinos dieną vaikas visada praleidžia su motina N. Š. – M.;Motinos kasmetinių atostogų metu tėvo bendravimo su vaiku grafikas netenka galios, apie planuotus bendravimo su vaiku grafiko pasikeitimus abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 24 valandas; Apie ketinimą pasiimti vaiką poilsio kelionėms ar pasisvečiavimui pas gimines savo kasmetinių atostogų metu, ieškovė privalo pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš savaitę; Vaikas negali būti paimtas iš namų prieš jo valią, bendravimas vyksta tik su paties vaiko sutikimu ir esant vaikui sveikam, sergančio vaiko iš namų imti atsakovas negali.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. Š. –M., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,36 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 36 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32,00 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.