Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nebedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-474-814/2021, kurioje jis patrauktas kaltinamuoju),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), padarymu,

T. L. (nepilnametis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.20 val., R. L. ir nepilnametis T. L., gim. 2004 m., viešoje vietoje - degalinės „Circle K“ kieme, Jonavos m., Vasario 16-osios g. 33, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su asmeniu, neturinčio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodami savo veiksmams kaip pretekstą mažareikšmę dingstį - kerštaudami dėl, neva, nukentėjusiojo T. Č. jų atžvilgiu išsakytos įžeidžiančios frazės, matant pašaliniams asmenims, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodami elementarias moralės bei elgesio normas, užpuolė iš degalinės patalpų išėjusį nukentėjusįjį T. Č., t. y. R. L. tyčia sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą, po ko T. L. su asmeniu, neturinčio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavė rankomis nukentėjusiajam teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą, tuo bendrais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. Č. poodinę kraujosruvą kairės akies vidiniame kampe, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimą ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. Č. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2020 m. rugpjūčio 9 d. 02:35 val., T. Č. pranešė, kad jį prieš kelias minutes prie degalinės „Circle K“ sumušė keli asmenys (1 t., b. l. 20-23).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – degalinės „Circle K“ kiemas, adresu Vasario 16-osios g. 33, Jonava, kuri yra vieša vieta. Teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1., b. l. 24-28).

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Patrulių rinktinės antrosios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniame pranešime dėl sulaikytų asmenų nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.40 val., atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas T. Č., kuris paaiškino, kad jį sumušė grupė jaunuolių. Netoliese, ties Vasario 16-osios pastatu Nr. 50, Jonavos m., buvo pastebėti du pranešėjo apibūdinti asmenys, kurie jį sumušė. Sulaikyti K. J. ir T. L., o atvykęs R. L. prisipažino, kad ir jis dalyvavo muštynėse (1 t., b. l. 29).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2193/2020 (02) T. Č. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vidiniame kampe, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja, kad šie sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 9 d. Dėl kairės akiduobės lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 51-52).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. Č. atpažino T. L., kaip asmenį, kuris 2020 m. rugpjūčio 9 d. prie degalinės „Circle K“ sudavė smūgius jam į veidą (1 t., b. l. 59-66).

Alkotesteriu 2020 m. rugpjūčio 9 d. 03.16 val. T. L. nustatytas 0,79 promilių, o R. L.03.36 val. – 1,39 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 126-129).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų prisipažinimais, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, išvardintais ir aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.20 val., R. L. ir nepilnametis T. L., gim. 2004 m., viešoje vietoje - degalinės „Circle K“ kieme, Jonavos m., Vasario 16-osios g. 33, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su asmeniu, neturinčio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodami savo veiksmams kaip pretekstą mažareikšmę dingstį - kerštaudami dėl, neva, nukentėjusiojo T. Č. jų atžvilgiu išsakytos įžeidžiančios frazės, matant pašaliniams asmenims, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodami elementarias moralės bei elgesio normas, užpuolė iš degalinės patalpų išėjusį nukentėjusįjį T. Č., t. y. R. L. tyčia sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą, po ko T. L. su asmeniu, neturinčio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavė rankomis nukentėjusiajam teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą, tuo bendrais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. Č. poodinę kraujosruvą kairės akies vidiniame kampe, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimą ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. Č. sveikatą.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog kaltinamųjų iš chuliganiškų paskatų panaudoto fizinio smurto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Abu kaltinamieji pagal jiems pareikštą kaltinimą kaltais prisipažino visiškai. Abu patvirtino, kad viešoje vietoje, nepažįstamo nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl mažareikšmės priežasties, jie pavartojo fizinį smurtą, nurodytą kaltinime, pripažino, kad sužalojimą nukentėjusiajam padarė bendrais veiksmais.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei ištirti aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra: pranešimo PK apie nusikalstamą veiką turinys, įvykio vietos apžiūros protokolas, nufilmuoto įvykio apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, T. L. parodymo atpažinti protokole nurodyti duomenys ir teismo medicinos specialisto išvada.

Kaltinamieji ir nukentėjusysis tarpusavyje iki įvykio pažįstami nebuvo, todėl nebuvo nustatyta priežastis, dėl kurios nukentėjusysis turėtų bent kokį pagrindą kaltinamuosius apkalbėti ir melagingai apkaltinti jį viešoje vietoje sumušus dėl menkavertės priežasties.

Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tyčia. Kaltinamieji yra psichiškai sveiki ir tokio amžiaus, kad privalėjo suvokti, jog suduodant smūgius žmogui į gyvybiškai svarbią kūno vietą – veido/galvos sritį, jie gali nukentėjusįjį sužaloti. Ir nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jie savo smurtiniais, tai yra pavojingais veiksmais, sąmoningai leido tokiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamųjų pavojingos veikos – suduotų smūgių, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė –kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje - nukentėjusiajam padaryti (-as) sužalojimai (-as) teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamųjų naudoto smurto pobūdis ir veiksmų bendrumo suvokimas, pritarimas vienas kito veiksmams, patvirtina jų bendrą veikimą bendrininkų grupėje. Kadangi nebuvo nustatyta, nuo kurio iš kaltinamųjų, visų mušusių nukentėjusįjį ir į veidą, veiksmų, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bendrai veikę kaltinamieji privalo atsakyti už kitų bendrininkų veiksmais sukeltas pasekmes - nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinime nebuvo nurodytas ir teismo nebuvo nustatytas tikslus kaltinamųjų panaudotų smurtinių veiksmų kiekis, tačiau tai įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikacijai pagal BK 138 str. neturi, nes elgiantis chuliganiškai, grupėje mušant nukentėjusįjį dėl menkavertės priežasties, nukentėjusiajam bendrais veiksmais buvo sukeltos tokios pasekmės, kurios kaltinamųjų veiką leidžia kvalifikuoti tik pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad R. L. ir T. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bei savo noru atlygino padarytą žalą. R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pats savo noru atvyko į policiją ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 2 d.). T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, tai yra dar nebrandžia asmenybe (BK 59 str. 2 d.).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdami bendrininkų (bendravykdytojų grupėje) grupėje.

Proceso dalyvių pozicija.

Nukentėjusysis T. Č. teismui nurodė, jog civilinio ieškinio jis nereiškia, žalą abu kaltinamieji jam atlygino, jie susitaikė, todėl neprieštarautų bylos nutraukimui.

Kaltinamieji teismui pateikė žalos atlyginimo (taikos) sutartis su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 145-146).

Prokuroras prašė nepilnametį kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o pilnamečiui kaltinamajam skirti bausmę.

Teismo pozicija dėl nepilnamečio kaltinamojo T. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis kaltinamasis T. L. pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, nukentėjusysis daugiau turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, teisiamas pirmą kartą, moksleivis, necharakterizuojamas neigiamai, mano, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, kaip sportininkas boksininkas gavo pamoką, jog boksuojamasi turi būti tik sporto ringe, o ne gatvėje, suvokė, kad su grupe draugų mušdamas vieną žmogų jis pasielgė gėdingai, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 93 str., leidžiantys T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.), taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, elgesio apribojimo laiką nustatant atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes - skiriant tik vieną įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 2 p. (BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p.).

Teismo pozicija dėl kaltinamojo R. L. galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 str. 1 dalyje nurodyta, kad asmuo padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra paminėtame straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012, 2K-77/2012).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis pirmasis pradėjo daryti nusikaltimą, pirmasis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Be to, nors kaltinamasis praeityje teistas nebuvo, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. L. kaltinamas 2019 metais padaręs 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., dėl kurių padarymo kaltu prisipažįsta iš dalies, kaip tai jis pats tai nurodė teisiamajame posėdyje. Ir, nors šiuo metu paminėtoje baudžiamojoje byloje dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų R. L. galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau tokia charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl 2019 metais galimai padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamasis vėl padarė naują šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, teismui neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo ir kaltinamąjį R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimo R. L. nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas prieš žmogų pavartotas dėl chuliganiškų paskatų; į tai, kad yra trys jo atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. L. kaltinamas 2019 metais padaręs 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., vieną kartą baustas administracine tvarka, baudą sumokėjęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sveikas.

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skirtina vienintelė galima skirti - terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.) bei BK 61 str. – paskiriant minimalią bausmę, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikui be intensyvios priežiūros, nes teismas mano, kad kaltinamasis gali pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant du įpareigojimus.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamieji sulaikyti nebuvo, jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 37-38, 92-94), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai.

Du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Proceso išlaidos.

Sutinkamai su BPK 103 straipsniu, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (viso 8,77 Eur), kurios neviršija galimos nepriteisti minimalios sumos kiekvienam kaltinamajam (4,39 Eur), iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, nepilnametį T.L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., taikyti BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 2 p., ir T. L. elgesį apriboti 6 (šešių) mėnesių laikui, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, išaiškinant, kad apie įpareigojimo vykdymą jis privalo atsiskaityti nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir nuteisti – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistąjį: 1) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Pašto išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).