Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

( Proceso Nr. 3-61-3-01285-2009-0) Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 35.2; 74

2009 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovo atstovei Irenai Aidukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje prašymą atsakovei Ignalinos rajono savivaldybės tarybai, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagristi apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 919 1 p. patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklių 5 p. nustatyta, kad reprezentacinės išlaidos apmokamos iš įstaigai patvirtintų asignavimų pagal pateiktus faktines išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl reprezentavimo fondų“ 1 p. fondas sudaromas atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti, o to paties Vyriausybės nutarimo 4 p. nustatė, kad šio nutarimo 1 p. nurodytų fondų lėšos naudojamos atsiskaitytinai. Kadangi teisės aktuose nėra nustatyta, kaip turi būti naudojamos mero fondo lėšos, todėl pareiškėjas mano, jog turi būti vadovaujamasi panašius santykius reglamentuojančiais, aukščiau nurodytais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 8 d. nustatyta, kai meras negali eiti pareigų, pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 d. 4-8 p. numatytus įgaliojimus. Vadinasi, mero pavaduotojas turės teisę disponuoti ir mero fondo lėšomis, nes įstatymas to nedraudžia, o pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką mero fondo lėšas administruoja savivaldybės administracija. Tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 20 str. pakeitimo projektas ir įtrauktas į artimiausių darbų programą, įrodo tą aplinkybę, kad šiuo metu įstatymas suteikia tarybai teisę nuspręsti, kaip naudoti mero fondą.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašymą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Ignalinos rajono savivaldybės taryba pagrįstai atsisakė keisti Ignalinos rajono mero fondo naudojimo tvarkos aprašo 5 p. nuostatas, numatančias, kad mero fondo lėšomis disponuoja Ignalinos rajono savivaldybės meras ir jas naudoja neatsiskaitytinai.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Ignalinos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 16 p. ir 19 str. 15 d., 2009 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-441 (b. l. 5) nusprendė: 1. Sudaryti Ignalinos rajono savivaldybės mero fondą; 2. Nustatyti, kad mero fondo dydis kas mėnesį yra vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio; 3. Patvirtinti Ignalinos rajono savivaldybės mero fondo naudojimo tvarkos aprašą.

Ignalinos rajono savivaldybės mero fondo naudojimo tvarkos aprašas nustato Ignalinos rajono savivaldybės mero fondo lėšų naudojimą Ignalinos rajono savivaldybės merui atstovaujant savivaldybei Lietuvoje ir užsienyje (Tvarkos aprašo 1 p.). Mero fondo lėšos naudojamos reprezentacijos reikmėms - atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti (2 p.) Mero fondo lėšos apskaitomos Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto savivaldybės administracijai skirtuose asignavimuose, nedidinant bendrų reprezentacijai skirtų lėšų (3 p.). Mero fondo lėšas administruoja Ignalinos rajono savivaldybės administracija ir tarybos nustatytą mėnesinę mero fondo dydžio sumą perveda į mero sąskaitą kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 5 d. (4 p.). Mero fondo lėšomis disponuoja Ignalinos rajono savivaldybės meras ir jas naudoja neatsiskaitytinai (5 p.). Tvarkos aprašo laikymąsi kontroliuoja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyrius (6 p.). Tvarkos aprašas ir mero fondo dydis keičiamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu (7 p.).

Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 str. 1 d., 5 str. 1 d. 1 p., 2009 m. gegužės 5 d. teikimu Nr. 10-123(1.12) (b. l. 6) pasiūlė artimiausiame Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti Tvarkos aprašo 5 p. pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Ignalinos rajono savivaldybės meras 2009 m. birželio 4 d. raštu Nr. R2-835-3.2. (b. l. 8) paprašė atidėti teikimo vykdymą iki bus priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje 2009 m. birželio 5 d. raštu Nr. 10-146(1.12) (b. l. 10) atsisakė pratęsti teikimo vykdymo terminą prašomam laikotarpiui. Ignalinos rajono savivaldybės meras 2009 m. liepos 3 d. raštu Nr. R2-980 (b. l. 12) prašė atidėti teikimo vykdymo terminą iki Lietuvos Respublikos Seimas priims Vietos savivaldos įstatymo pataisą. Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje 2009 m. liepos 13 d. raštu Nr. 10-179(1.12) (b. l. 13) Ignalinos rajono savivaldybės merą informavo, kad Vyriausybės atstovo nuostatos išdėstytos 2009 m. birželio 5 d. rašte Nr.10-146(1.12) ir jos nekeičiamos. 2009 m. liepos 15 d. įvyko Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdis. Informacijos apie teikimo svarstymą ir priimtą sprendimą, kaip to reikalauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., Ignalinos rajono savivaldybė Vyriausybės atstovui nepateikė, todėl šis turėjo teisę kreiptis į teismą (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus. Vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p.). Tai reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 1 d. įtvirtinta, kad meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. To paties straipsnio 7 d. reglamentuoja, kad meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą. Pagal 20 str. 2 d. 14 p. meras pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas.

Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad Vietos savivaldos įstatyme yra aiškiai išreikštas mero atskaitomybės už savo veiklą principas. Nors šiame įstatyme ir nėra įtvirtinta, kad meras pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas atsiskaitytinai, tokia išvada darytina analizuojant kitus teisės aktus.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“, 5 p. numato, kad reprezentacinės išlaidos apmokamos iš įstaigai patvirtintų asignavimų pagal pateiktus faktines išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl reprezentavimo fondų“ 4 p., fondų lėšos naudojamos atsiskaitytinai, Finansų ministerijos nustatyta tvarka, suderinta su Teisingumo ministerija.

Kadangi mero fondo lėšos naudotinos būtent reprezentacijos reikmėms - atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti (Tvarkos aprašo 2 p.), jos pagal aukščiau išvardintų teisės aktų nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.) turi būti naudojamos atsiskaitytinai. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, kad visuomenė turi žinoti, kaip ir kur naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Mero fondo lėšos nėra mero asmeninis darbo užmokestis. Šios lėšos yra tikslinės ir nesusijusios su mero, kaip privataus asmens, finansiniais klausimais. Tai leidžia teigti, kad mero fondo lėšomis meras privalo disponuoti ir naudotis tik atsiskaitytinai.

Be to, Tvarkos aprašo 5 p., nenumatydamas merą pavaduojančio asmens teisės naudotis mero fondo lėšomis, iš esmės suvaržo šiam asmeniui tinkamai atlikti mero pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 8 d.), todėl minėto aprašo punktas nepagrįstas ir dėl šios priežasties.

Kadangi Tvarkos aprašo 5 p. nuostatos iš esmės savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams - jau minėtiems įstatymams ir Vyriausybės nutarimams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.), todėl, kolegijos nuomone, yra juridinis pagrindas panaikinti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. T-441 3 p. patvirtinto Tvarkos aprašo 5 p. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), kuris, nagrinėjant bylas teismuose, yra išreiškiamas maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (2006 m. kovo 28 d. nutarimas), išskyrus tuo atvejus, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Šiuo atveju byla buvo spręsta taip pat kaip ir adm. byla Nr. I-2166-95/2009 (Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje vs. Visagino savivaldybės taryba), kurioje 2009 m. rugsėjo 4 d. priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje prašymą tenkinti.

Panaikinti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. T-441 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės mero fondo sudarymo, fondo dydžio nustatymo ir Ignalinos rajono savivaldybės mero fondo naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės mero fondo naudojimo tvarkos aprašo 5 punktą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.