- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-115-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00022-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius"
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.9Administracinių nusižengimų pakartotinumas (ANK 40 str.)
- 9.1Administraciniai nusižengimai komercinės ar ūkinės veiklos srityje (ANK 150-151 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas 1 200 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalį, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2020 m. sausio 6 d. M. M. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė K. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas baustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, 2019 m. rugsėjo 28 d., 23.20 val., Butkų Juzės 9, Klaipėdoje, šalia autobusų stoties, kur stovėjo jo vairuojamas lengvasis automobilis taksi „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apipavidalintas kaip lengvasis automobilis taksi, ant jo stogo buvo uždėtas geltonos spalvos atpažinimo ženklas plafonas, teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, vykdė ūkinę komercinę veiklą be leidimo. Tokia M. M. veika įvertinta kaip pažeidžianti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkto reikalavimus ir atitinkanti ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. vasario 26 d. nutarimu M. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje ir nubaudė 1 200 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarimą ir jam šią administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Teigia, jog jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė ir jo veiksmuose nėra šio nusižengimo sudėties. Byloje neįrodyta, jog apeliantas turėjo tikslą vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir iš šios veiklos gauti atlygį. Taisyklių 6 punkte yra nurodytas imperatyvus reikalavimas, be kurio taksi veikla negali būti vykdoma, t. y. lengvojo automobilio taksi salono priekyje, keleiviams gerai matomoje vietoje, turi būti įrengtas, mokesčių inspekcijoje vežėjo vardu įregistruotas, techniškai tvarkingas, metrologiškai patikrintas taksometras. Taksometras turi valdyti išorinę šviesos signalizaciją ženkle – plafone, kuris rodo automobilio užimtumą: jei taksi užimtas ženklas-plafonas neapšviestas, jei taksi laisvas – ženklas-plafonas apšviestas. Esant apšviestam taksi ženklui-plafonui, taksi paslaugas teikiantis vairuotojas, viešai informuoja, jog jis šiuo metu vykdo komercinę veiklą, turi teisę ir galimybes suteikti pervežimo paslaugą už atlygį, bei tuo pačiu klientams išreiškia pasiūlymą, jog jis yra laisvas ir klientai gali pasinaudoti jo paslaugomis už atlygį. Kai taksi transporto priemonė stovi (nedalyvauja eisme) ir ženklas-plafonas yra neapšviestas, tokiu būdu vairuotojas viešai informuoja, jog jis šiuo metu paslaugos neteikia. Taigi, tokiu atveju komercinė veikla nevykdoma, o taksi klientai supranta, jog su tokia transporto priemone taksi paslaugos neteikiamos. Taksi vairuotojas, neįjungdamas ženklo-plafono, suvokia, kad paslaugų nesuteiks ir pajamų negaus, o pajamų gavimas yra esminis ūkinės komercinės veiklos vykdymo elementas. Byloje nėra įrodymų, jog transporto priemonės, kurioje apeliantas sėdėjo ir laukė jos savininko, ženklas-plafonas buvo apšviestas. Tokio įrodymo ir negali būti, nes jis neteikė taksi paslaugos. Vien aplinkybė, jog apeliantas sėdėjo taksi automobilyje, nepakankama jį nubausti ir tai savaime nesuponuoja pagrindo teigti, kad jis vykdė ūkinę veiklą. Byloje nepakanka neginčytinų apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl, laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai.
3.2. Nurodo, jog prašė teismo į posėdį iškviesti ir apklausti liudytoju transporto priemonės savininką. Liudytojas būtų patvirtinęs, jog apeliantas taksi paslaugų neteikė, o transporto priemonę naudojau pastarojo prašymu, t. y. nuvežti jį į jo pageidaujamas vietas, kadangi jis buvo vartojęs alkoholį ir vairuoti negalėjo. Teismas nepagrįstai neišklausė tokio liudytojo ir iš anksto nusprendė, kad pastarojo parodymai nebus reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, o institucijos surinkti įrodymai yra reikšmingesni ir nenuginčijami kitų įrodymų. Mano, jog tai rodo teismą turėjus išankstinę nuomonę dėl liudytojo parodymų (ne)reikšmingumo. Jei teismas atsisako apklausti liudytojus, jis turi pateikti pakankamai svarias atsisakymo priežastis, o toks atsisakymas negali atrodyti kaip savavališkas aktas, jis neturi būti neproporcingo proceso šalies teisių pagristi savo argumentus byloje apribojimas (žr., pvz., EŽTT 2002 m. birželio 18 d. sprendimą Wierzbicki prieš Lenkiją). Šiuo atveju, atsisakydamas iškviesti ir apklausti liudytoją, teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo principą, rungimosi principą, bei teisingą, objektyvų bylos išnagrinėjimo principą.
4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismas visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje nustatytus reikšmingus duomenis, procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
4.1. Nurodo, jog Taisyklių 7.4 p. nustatyta, kad taksi privalo turėti ženklą-plafoną su užrašu „TAKSI“, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos. Taisyklių 40 p. numato, kad vairuotojai laukti keleivių privalo sėdėdami prie transporto priemonės vairo. M. M. skundą grindžia argumentu, kad transporto priemonės, kurioje jis sėdėjo, plafonas nebuvo apšviestas, o tai, jo manymu, klientams leido suprasti, kad jis taksi paslaugų neteikė. Pažymi, kad Taisyklėse yra nustatytas imperatyvus reikalavimas taksi veiklos vykdymo metu turėti ženklą plafoną su užrašu „TAKSI“, kuris turi būti nuimtas, kai automobiliu neteikiamos taksi paslaugos. Tyrimo metu iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patikrinimo akto Nr. 212/2019, prie jo pateiktų nuotraukų bei vaizdo įrašo, patikrinimą atlikusios VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierės R. J. apklausos metu gautos informacijos nustatyta, kad apeliantas kontrolierių buvo pastebėtas sėdintis už taksi automobilio vairo, automobilis turėjo taksi automobilio valstybinius numerius, buvo įjungtas taksometras, ant automobilio stogo buvo uždėtas šviečiantis taksi atpažinimo ženklas plafonas, antena, ant automobilio priekinių durelių buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“, ant galinių durelių šachmatinė juosta, automobilis stovėjo taksi automobilių vairuotojams strategiškai patogioje vietoje – šalia autobusų stoties. Taisyklių 4.3 p. taksi paslauga apibrėžiama ne tik kaip keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, ar važiavimas pagal užsakymą, bet ir keleivių laukimas, todėl vertinant, ar buvo teikiamos taksi paslaugos, pakanka nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Mano, jog M. M. vykdytos veiklos turinys ir pobūdis atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, kadangi buvo naudojami taksi veiklai būtini atributai – plafonas, radijo ryšio antena, logotipas (duomenys neskelbtini) su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), automobilio apipavidalinimas šachmatine taksi atpažinimo ženklinimo juosta, pagal kuriuos identifikuojama taksi paslaugas teikianti transporto priemonė.
4.2. Apeliantas teigia, kad taksi paslaugų neteikė, nes tuo metu laukė automobilio savininko, kurį ketino nuvežti į jo nurodytą vietą, kadangi pastarasis buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti. Šios gynybinės pozicijos apeliantas laikėsi tiek tyrimo metu, teikdamas paaiškinimus viešosios tvarkos skyriuje, tiek teisme. 2019 m. spalio 10 d. apeliantas paaiškino, jog atėjęs į kazino pažaisti, sutiko buvusį kolegą J., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). J. jo paprašė pavairuoti mašiną, kadangi buvo išgėręs ir nenorėjo sėsti prie vairo. Apeliantas nuvežė pastarąjį į Butkų Juzės g., ten kolega nubėgo link namų paimti pinigų, o tuo metu prie jo privažiavo tikrintojai. Apelianto nurodytas asmuo J. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams žinomas kaip J. Ž.. Apklausos metu J. Ž. teigė, kad: automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 28 d. taksi paslaugos nebuvo teikiamos, o šį automobilį jam buvo palikęs kolega T.; ant automobilio stogo buvo uždėtas plafonas, kadangi jį sunku nuimti; 2019 m. rugsėjo 28 d. naudojosi kolegos T. automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi buvo išgėręs ir vairuoti negalėjo, paprašė, kad M. vairuotų automobilį. Atkreipia dėmesį į tai, kad J. Ž. tą patį vakarą, t. y. 2019 m. rugsėjo 28 d. 21.50 val. buvo tikrintas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių, kurie patikrinimo akte Nr. 211/2019 užfiksavo, kad jis, sėdėdamas už A. Ž. priklausančio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, Žvejų g. 2, teikė taksi paslaugas, neturėdamas leidimo, automobilis stovėjo taksi eilėje, ant stogo buvo uždėtas geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklas plafonas. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių surašyto patikrinimo akto Nr. 211/2019 pagrindu skyrius vykdė administracinio nusižengimo teiseną ir J. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį, o apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimu J. Ž. nubaudė 1 102 Eur bauda.
4.2.1. Taigi šiame tyrime J. Ž. teikti paaiškinimai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymi, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne J. Ž., kaip teigia apeliantas, o L. R., valdytojas – T. R., kuriam 2018 m. spalio 10 d. išduotas leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu kaip liudytoją apklausiant T. R. nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo pradžios iki 2019 m. spalio vidurio pastarasis minėtą automobilį buvo palikęs saugoti pas draugą J. prie namų, kadangi pats tuo metu buvo išvykęs į užsienį, automobilį paliko be plafono. Priešingai nei teigė J. Ž., T. R. paaiškino, kad plafonas lengvai nusiima ir lengvai tvirtinamas ant automobilio stogo.
4.2.2. Taip pat pažymi, jog J. Ž., kurį apeliantas nurodo kaip automobilio savininką, gyvena ne Butkų Juzės g., o (duomenys neskelbtini). Todėl apelianto argumentas, jog kolegą J. jis atvežė į Butkų Juzės g., kur jis nubėgo namo paimti pinigų, kelia pagrįstų abejonių. Be to, apelianto argumentas, jog automobilį paprašė pavairuoti jo kolega J., paneigiamas jo paties paaiškinimu, teiktu kontrolieriams aktualaus patikrinimo metu. Patikrinimo metu daryto vaizdo įrašo duomenimis nustatyta, kad apeliantas kontrolieriams paaiškino, kad automobilį pasiskolino, o apie tai, kad automobilį pavairuoti paprašė kolega ir kad jis jo laukia, nemini.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Nagrinėjamoje byloje M. M. yra pripažintas kaltu pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį kyla pakartotinai padarius ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pakartotinai pažeidus komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Nagrinėjamu atveju analizuojama komercinė veikla – taksi paslaugų teikimas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas ir jis išduodamas atskirai kiekvienam lengvajam automobiliui. Šiuo atveju nėra ginčo ir ištirti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui leidimas minėtu automobiliu vežti keleivius išduotas nebuvo. Apeliantas kompetentingų VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių užfiksuotas sėdintis už taksi automobilio vairo, t. y. turinčio taksi automobilio valstybinius numerius, nakties metu, laukiančio klientų šalia autobusų stoties. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo ne apelianto nurodytas J. Ž., o L. R., valdytojas – T. R., kuriam 2018 m. spalio 10 d. savivaldybė išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi.
6. Byloje esanti vaizdo medžiaga ir fotonuotraukos, leidžia įsitikinti tuo, jog apeliantas tikrai vykdė ūkinę komercinę veiklą be leidimo, o būtent teikė taksi paslaugas lengvuoju automobiliu taksi „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas jam teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius šiuo lengvuoju automobiliu taksi. Priešingai nei teigia apeliantas, automobilis stovėjo su įjungtu taksometru, o ant automobilio stogo buvo uždėta ir švietė įjungtas taksi atpažinimo ženklas-plafonas. Be to, šis automobilis turėjo būdingą taksi automobiliams anteną, o galiausiai, ant automobilio priekinių durelių buvo taksi telefono užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16, 17-21). Todėl apelianto versija apie neva neblaivaus draugo J. laukimą automobilyje, vertintina kaip išgalvota ir juolab nešalina jo atsakomybės už aktualaus administracinio nusižengimo padarymą.
7. Apeliantas akcentuodamas aplinkybę, jog teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl liudytojo J. apklausos, nutyli aplinkybes, jog tikrinimo metu kontrolieriams apie jokio neblaivaus draugo laukimą ir pan. nenurodė, o iš karto pasakė, jog automobilį pasiskolino bei kontrolierių reikalaujamų taksi veiklos dokumentų neturi. Nagrinėjamu atveju patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės, leidžia konstatuoti, jog apeliantas faktiškai teikė taksi paslaugą. Taksi paslaugos turinį sudaro keleivių vežimas jų nurodytu maršrutu už tam tikrą mokestį. Aptarti ir apylinkės teismo išsamiau ištirti kiti bylos faktiniai duomenys, nepalieka jokių abejonių, jog patikrinimo metu apeliantas laukė keleivių su įjungtu taksometru bei esant įjungtam ir aiškiai matomam taksi atpažinimo ženklui-plafonui.
8. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog M. M. kaltė padarius ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta. Atsižvelgiant į tai, jog M. M. jau buvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą (b. l. 53), jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pakartotiniai ir kvalifikuoti pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį. Teismo paskirta bauda net nesiekia sankcijoje numatytos tokios administracinės nuobaudos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (jos galiojo ir nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu), paskirta nuobauda nelaikytina per griežta. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.