- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 2-2011-647/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01217-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- O. Š.
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant V. Liaubienei, dalyvaujant ieškovės L. M. atstovei S. Proninai, atsakovui O. Š., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui E. Z., vertėjai E. Tunčikienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui O. Š., dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teisino sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-494/2013 nustatytą O. Š. bendravimo su dukra G. Š. tvarką ir nustatyti naują atsakovo bendravimo su dukra G. Š. tvarką: iki sukaks 7 metai, atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra G. Š. lankant dukrą ir bendraujant su ja jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienius po 3 val. per dieną, susitikimuose dalyvaujant vaiko mamai arba jos seneliams iš mamos pusės; kai vaikui sukaks 7 metai, atsakovas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. Š.. Ieškovė nurodė, kad 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-494/2013 buvo nuspręsta dėl tokios ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters G. Š. bendravimo su atsakovu tvarkos: kol vaikui sueis 3 metai, atsakovas bendraus su dukra G. Š. dalyvaujant ieškovei; kai vaikui sueis 3 metai, atsakovas turės teisę, o ieškovė pastarajam turi sudaryti sąlygas bendrauti su dukra G. Š. kiekvienos savaitės pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 18:00 iki 20:00 val. su teise pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir iki 20:00 val. grąžinti ją motinai, bei kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 18:00 val. su teise pasiimti dukrą išjos gyvenamosios vielos ir iki 18:00 val. grąžinti ją motinai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iki šios dienos nė karto su mažamete dukra nebuvo susitikęs, nerodė jokios iniciatyvos susitikti, susipažinti, bendrauti, užmegzti ryšį, todėl atsirado pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Ieškovė pažymi, kad ieškovės ir atsakovo dukra yra tokio amžiaus, kai vaikas labai greitai pamiršta žmones bei su baime reaguoja į nepažįstamus asmenis. Be to, tarp dukters ir atsakovo nėra susiklosčiusio jokio emocinio ryšio, todėl siekiant šį ryšį sukurti, su vaiku turi būti bendraujama po truputį, pradedant nuo pažindinimosi, dalyvaujant motinai, pratinant vaiką prie atsakovo iš lėto ir reguliariai, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, poreikius, interesus, reakciją į atsakovą, etc. Ieškovė taip pat paaiškina, kad nėra žinoma, ar atsakovas geba bendrauti su mažamečiu vaiku, nes jis nė karto su dukra nėra bendravęs, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra teistas dėl smurtavimo. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė buvo išvykusi į J. K. atostogų, tačiau gyvena Lietuvoje, tai patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, paaiškino, kad ieškovė kartu su dukra yra išvykusi į J. K. gyventi, todėl atsakovas negali matytis su dukra.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-04-20 išvadoje pabrėžė, kad iš tikrųjų mergaitė nežino, kas yra jos tėvas, ji net, greičiausiai, iš viso neprisimena atsakovo. Tam, kad vėl atsirastų ryšys tarp tėvo ir dukters būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kad atsakovas bendrautų su dukra ieškovei dalyvaujant. Tačiau siūlomas ieškovės terminas iki dukrai sukaks 7 metai yra per ilgas. Be to, ieškovė numatė, kad tėvas su dukra matysis tik 2 kartus per mėnesį. Toks minimalus tėvo su dukra bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Jeigu atsakovas norės atkurti ryšį su dukra ir vėl su ja bendrauti, bendravimo tvarką reikėtų koreguoti. Taip pat nurodė, kad galutinė išvada bus pateikta teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo. Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, jog duomenų, kad ieškovė su dukra gyventų užsienyje, neturi. Atsakovas vieną kartą lankėsi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, jam buvo paaiškinta, kad jis turi parengti atsiliepimą į ieškinį. Paaiškino, kad, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, atsakovui turėtų būti leista matytis su dukra kas antrą savaitgalį ieškovės gyvenamojoje vietoje, pastaroji atsakovo bendravimo su dukra tvarka turėtų galioti iki vaikui sukaks 6 metai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-494/2013 buvo nuspręsta dėl nepilnamečio vaiko G. Š. bendravimo su atsakovu tvarkos. Teismo patvirtintos ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2.1. p. nustatyta, kad kol vaikui sueis 3 metai, atsakovas bendraus su dukra G. Š. dalyvaujant ieškovei, o 2.2.2. p. – kad kai vaikui sueis 3 metai, atsakovas turės teisę, o ieškovė pastarajam turi sudaryti sąlygas bendrauti su dukra G. Š. kiekvienos savaitės pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 18:00 iki 20:00 val. su teise pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir iki 20:00 val. grąžinti ją motinai, bei kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 18:00 val. su teise pasiimti dukrą išjos gyvenamosios vielos ir iki 18:00 val. grąžinti ją motinai (b. l. 8). 2014-11-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-298/2014 atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) (b. l. 14-18). Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenis, nustatyta, kad ieškovė tinkamai prižiūri dukrą, stengiasi ją viskuo aprūpinti, tačiau nepilnametė dukra neatsimena atsakovo, nežino, kas yra jos tėvas (b. l. 23-24).
J. T. vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 str. 2 d. nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 str. 3 d. – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Ieškovė prašo pakeisti 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teisino sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-494/2013 nustatytą atsakovo bendravimo su dukra G. Š. tvarką ir nustatyti naują atsakovo bendravimo su dukra G. Š. tvarką: iki sukaks 7 metai, atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra G. Š. lankant dukrą ir bendraujant su ja jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienius po 3 val. per dieną, susitikimuose dalyvaujant vaiko mamai arba jos seneliams iš mamos pusės; kai vaikui sukaks 7 metai, atsakovas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. Š.. Atsakovas su tokiu prašymu nesutinka bei teigia, kad negali matytis su dukterimi, nes ieškovė su dukra gyvena J. K..
CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Teismas pažymi, jog bylos duomenis nėra nustatyta, kad ieškovė su dukra gyventų J. K.. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė su dukra gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl pastarasis atsakovo teiginys vertintinas neatitinkančiu tikrovės ir todėl negalinčiu turėti įtakos atsakovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarkos klausimo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nepilnametės G. Š. teisėmis ir interesais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai prižiūri nepilnametę dukterį bei sudaro jai tinkamas raidos ir vystymosi sąlygas, į tai, kad dukra nežino, kas yra jos tėvas ir neatsimena atsakovo, kad atsakovas yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas daro išvadą, kad 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-494/2013 nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka turi būti koreguojama, nes priešingu atveju G. Š. gali būti sukeltas nepageidaujamas stresas, kas gali atsiliepti nepilnametės sveikatai ir raidai.
Vertinant ieškovės prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, manytina, kad tokia tvarka iš dalies neužtikrina tiek nepilnametės, tiek atsakovo kaip jos tėvo teisių ir teisėtų interesų, nes nustačius ieškovės prašomą tvarką tėvo ir dukters bendravimas būtų minimalus, nesudarantis sąlygų susiformuoti tvariam tėvo ir dukters ryšiui. Atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, kad turi būti nustatyta tokia atsakovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarka, kuri suteiktų galimybę pakankamam nepilnametės dukters bendravimui su tėvu, tuo pat metu nesukeliant nepilnametei nepageidaujamo streso ir kitų neigiamų pasekmių, kurios yra galimos palikus nepakeistą 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-494/2013 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Remiantis išdėstytu, yra tikslinga tenkinti ieškovės reikalavimą iš dalies, todėl 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-494/2013 nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra keistina, nustatant tokią atsakovo ir nepilnametės dukters G. Š. bendravimo tvarką: iki sukaks 6 metai, atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra G. Š. lankant dukrą ir bendraujant su ja jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį arba sekmadienį ne mažiau kaip po 4 val. per dieną; kai vaikui sukaks 6 metai, atsakovas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. Š. (CK 3.170 str. 4 d.).
Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos bendravimo su vaikais būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 62,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.) bei iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 2,32 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovės valstybės naudai – 1,16 Eur pašto išlaidų (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-494/2013 nustatytą atsakovo O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti, kad:
iki G. Š. sukaks 6 metai, O. Š. bendrauja su nepilnamete dukra G. Š., lankant dukrą ir bendraujant su ja jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant L. M., kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį arba sekmadienį ne mažiau kaip po 4 val. per dieną; kai G. Š. sukaks 6 metai, O. Š. netrukdomai bendrauja su nepilnamete dukra G. Š..
Priteisti iš atsakovo O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank AB, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 2,32 Eur (du eurus, 32 centus) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.