Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-896/2012 pagal V. S. ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Sprendimas priimtas šališkai, remiantis tik ieškovės pateiktais argumentais, neišklausius apelianto paaiškinimų ir neišnagrinėjus jo atsikirtimų į ieškinį.

Neatsižvelgta, kad apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl neturi jokio pajamų šaltinio. Apeliantas sutinka mokėti vaikams išlaikymą tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

Nevertinta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2012 m. sausio 23 d., verčiama vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų. Gimus vaikams, ieškovė sąmoningai nedavė vaikams apelianto pavardės, nes norėjo gauti padidintą vienišos motinos pašalpą, nors gyveno su biologiniu vaikų tėvu. Akivaizdu, kad ieškovė yra nesąžininga ir siekia pasipelnyti iš apelianto.

Nepagrįstai spręsta, kad apeliantas yra skolingas ieškovei už vaikų išlaikymą. Pati ieškovė patvirtino, jog apeliantui negalint skirti lėšų vaikų išlaikymui, ją paremdavo apelianto artimieji.

Civilinės bylos iškėlimą inicijavo ieškovė, todėl ji turi atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatytas atsakovo tėvystės faktas, t. y., kad jis yra I. Ž. ir J. Ž. tėvas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Marijampolės rajono apylinkės teisme 2012 m. vasario 10 d. gautame atsakovo atsiliepime į ieškinį (b. l. 17) jis pripažino esąs biologinis I. Ž. ir J. Ž. tėvas, sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutiko mokėti vaikams išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, prašė sprendimą priimti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį sutikus su didžiąja dalimi ieškinio reikalavimų, išreiškus nenorą dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant bylą, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu apie neišklausytus atsakovo paaiškinimus ir neišnagrinėtus jo atsikirtimus į ieškinį. Apelianto išvardintos aplinkybės nereiškia ir teismo šališkumo. Apeliantas neteigia apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmenišką išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, taip pat nėra realių faktų, keliančių abejonių teisėjo nešališkumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų, apelianto požiūriu, sprendimą, nereiškia, jog teismas yra šališkas – priimdamas sprendimą, teismas išsprendė bylą iš esmės, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo (CPK 259 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba (b. l. 8), jos mėnesines pajamas sudaro 156 Lt išmoka vaikui (b. l. 30), apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nedirba, darbo užmokesčio negauna (b. l. 18). Apeliantas teigia sutinkanti mokėti vaikams išlaikymą tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas šiuo metu negauna pajamų, neeliminuoja jo pareigos išlaikyti savo vaikus. Vaikų išlaikymo paskirtis – tenkinti kasdienius vaikų poreikius, todėl išlaikymas reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Apeliantas, atsiliepime į ieškinį nurodęs, jog jam nustatytas 70 proc. nedarbingumas, šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo turtinę padėtį – turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Ieškovė pagrindė vaikų minimaliems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalingas išlaidas, todėl, atsakovui sutikus su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo vaikams dydžiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jo vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu apie nepagrįstai priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaikais negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.). 2012 m. kovo 7 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad apeliantas vaikams neskyrė jokių lėšų, nepadėjo jų išlaikyti (b. l. 36). Apeliantas šių ieškovės teiginių nepaneigė. Ieškovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog vaikus padėjo išlaikyti giminės, nepaneigia tėvo pareigos išlaikyti vaikus nevykdymo fakto. Atsiliepime į ieškinį apeliantas nepasisakė dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisingai nusprendė dėl šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Atmestinas skundo argumentas dėl nepagrįstai iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidų. Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Ši taisyklė įtvirtinta CPK 93 straipsnio normose: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1, 2 d.). CPK 96 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2115-2939 (b. l. 11) jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl, pirmosios instancijos teismui visiškai patenkinus ieškinį, pagrįstai iš apelianto valstybei buvo priteistos visos šioje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantui nepateikus įrodymų apeliacinio skundo argumentams apie ieškovės nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti iš apelianto pagrįsti, jie atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą.