- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-75-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52489-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- R. C.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. C. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Galutinę bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. C. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją platinti: jis 2019-03-20, apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,068 g narkotinės medžiagos – heroino. Dalį narkotinės medžiagos, tai yra 0,024 g heroino, 2019-03-20, apie 15.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinėje už 20 Eur pardavė G. V.. Kitą dalį narkotinės medžiagos, tai yra 2 lankstinukus su 0,037 g heroino, platinimo tikslu laikė su savimi iki 2019-03-20 16 val., kol bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens apžiūros metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kitą dalį narkotinės medžiagos – 0,007 g heroino laikė plastikinėje dėžutėje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2019-03-20 16.36 val., kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis R. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-07 nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
2.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes mano, jog jam paskirta per griežta bausmė. Jo nuomone, atsižvelgęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas turėjo galimybę neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
2.2. Nurodo, kad visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo dar pirmosios apklausos metu, todėl jo visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 1 dalies 16 punkto išaiškinimą, kuriame nurodyta, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų ir kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.
Šalies argumentai
2.3. Pažymi, jog apelianto visiškas ir nuoširdus prisipažinimas padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką padėjo teismui greitai ir objektyviai nustatyti tiesą šioje byloje, nes kitas įtariamasis G. V., kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, neigė, kad iš apelianto 2019-03-20, apie 15.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinėje įgijo 0,024 g heroino. Todėl apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmę, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad R. C. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir ateityje pažadėjo jokių nusikalstamų veikų nedaryti, taip pat į tai, jog nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, nuosprendžio priėmimo metu gydėsi reabilitacijos centre nuo priklausomybės narkotikams. Tačiau pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios suteikia teismui teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje. Mano, kad jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nes nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas buvo stipriai priklausomas nuo narkotikų, juos nuolat vartojo. Narkotikų gavimas jam buvo tapęs svarbiausiu dalyku gyvenime ir tai buvo vienintelė priežastis ir motyvas jam nusikalsti, tačiau padedamas šeimos narių – mamos, sesers ir gyvenimo draugės, su kuria artimiausiu metu ketina įregistruoti santuoką, apeliantas pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotikams. 2019-11-02 jis pradėjo gydymą (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atlikta detoksikacija ir abstinencijos gydymas. Iš karto po šio gydymo nuo 2019-11-13 jis pradėjo gydytis priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, gydymosi trukmė yra nuo vienerių iki pusantrų metų, o gydymosi metu pacientui griežtai apribojamas kitų vietų lankymas. Šis gydymas apeliantui labai padėjo suvokti jo ligos esmę ir ją lydinčias socialines, emocines ir psichologines sveikatos problemas bei narkotikų vartojimo pražūtingumą, todėl jis tikisi, kad jam bus suteikta galimybė pabaigti sunkiai pradėtą ir ilgai trunkantį gydymą nuo priklausomybės narkotikams.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas sušvelninti bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???
6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas už šį nusikaltimą paskyrė nuteistajam 2 metus laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas R. C. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas sunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į tai, kad nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis charakterizuojamas teigiamai, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu gydėsi reabilitacijos centre nuo priklausomybės narkotikams. Įvertinęs aptartas R. C. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šių aplinkybių visuma suponuoja, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti nuteistajam už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.
8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam R. C. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. C. paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.
9. Atmestinas nuteistojo skunde išdėstytas prašymas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Papildomai antrą kartą vertinti tas pačias faktines aplinkybes nuteistojo naudai nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir joje dalyvavę asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinti teisėsaugos pareigūnų pastangomis (t. y. jų tyrimo veiksmais), o ne dėl nuteistojo duotų parodymų. Pažymėtina, kad nors R. C. ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nenurodė tikrųjų narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių. Taigi nedavė visiškai išsamių parodymų ir taip apsunkino galimybę atskleisti tiesą. Be to, teisiškai reikšminga tai, kad visi trys aptarti minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl teismų praktikoje, net ir nustačius kelias alternatyvias BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas, tai vertinama tik kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nauja (savarankiška) atsakomybę lengvinanti aplinkybė negalėtų būti pripažinta.
10. Apeliantas teigia, kad yra sąlygos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vietoje laisvės atėmimo bausmės paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti. BK 54 straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-179-693/2019). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimas šiuo atveju nėra pakankamas bausmei tinkamai individualizuoti ir BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.
11. Vertindama R. C. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą teisėjų kolegija pažymi, kad jis Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1500 Eur) bauda, tačiau bausmės neatlikęs (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ši bauda iki šiol nesumokėta), veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuris taip pat susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 11 straipsnio 5 dalis). Praeityje jis teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą (t. 2, b. l. 72–81). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas heroino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 2 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 10 g šios medžiagos. Dėl nuteistojo padaryto BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pažymėtina, kad jis bute neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,068 g heroino. Šis kiekis gerokai viršija maksimalią nedidelio šios medžiagos kiekio ribą. Dalį, t. y. 0,024 g, heroino (šis kiekis nedaug viršija maksimalią nedidelio šios medžiagos kiekio ribą) namo laiptinėje nuteistasis už 20 Eur pardavė G. V.. Kitą dalį heroino, tai yra 2 lankstinukus su 0,037 g (t. y. kiekiu, beveik dvigubai viršijančiu maksimalią nedidelio šios medžiagos kiekio ribą), siekdamas platinti laikė su savimi, kol asmens apžiūros metu minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kitą dalį heroino (0,007 g), kurios kiekis yra daug mažesnis nei maksimali nedidelio šios medžiagos kiekio riba, laikė plastikinėje dėžutėje bute. Akivaizdu, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, savo pobūdžiu yra pavojinga, nes narkotinės medžiagos dėl sukeliamos priklausomybės bei daromo poveikio daro itin didelę žalą jas vartojančiam asmeniui ir visai visuomenei. Be to, ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė nuteistojo gyvenime. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. C., net ir būdamas Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotikais, nuolat užsiėmė panašaus pobūdžio veikla. 2019-05-03 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad R. C. buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Minėtame protokole ir prie jo pridėtoje 2019-04-05 suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, jog nuo 2019-03-03 iki 2019-03-20 buvo užfiksuoti pokalbiai ir trumpieji pranešimai tarp R. C., G. V. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Užfiksuota, kad dažnai pokalbių su įvairiais telefono numeriais besinaudojančiais nenustatytais asmenimis metu R. C. derina narkotinių medžiagų pardavimo kainas, susitikimo vietas, siūlo jiems pirkti narkotinių medžiagų, o nenustatyti asmenys teiraujasi, ar R. C. turi narkotinių medžiagų. Taip pat užfiksuoti atvejai, kai R. C., galbūt įsigijęs narkotinių medžiagų, pats pasiūlydavo jų kitiems asmenims, pavyzdžiui, nenustatytam asmeniui siuntė SMS žinutę su tekstu: „Db atiduodu paskutinis 4 gero už 300e bet, tik send toke akcija ryt nebebus jei nori galvok db reik lt paskui nebereiks man“, o panašaus turinio žinutes tą pačią dieną išsiuntė dar bent 3 nenustatytiems adresatams. Panašaus pobūdžio pokalbiai bei SMS žinutės užfiksuotos ne kartą (t. 1, b. l. 67–95). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad R. C. asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumas būtų išskirtinis ar mažesnis nei tipinis. Priešingai, šie duomenys suteikia pagrindo išvadai, kad R. C. yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl toks nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
12. Kitų aplinkybių, mažinančių nuteistojo asmenybės ar aptariamos veikos pavojingumą, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir tai buvo esminė jo nusikalstamo elgesio priežastis, o dabar nuo šios priklausomybės gydosi, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia jo suvokimo apie tai, jog disponuodamas narkotine medžiaga heroinu ir ją platindamas jis padarė nusikalstamą veiką, todėl ši aplinkybė nelaikytina turinčia įtakos jam skirtinos bausmės dydžiui. Būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, žinodamas, jog disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis Lietuvos Respublikoje yra arba išvis draudžiamas, arba griežtai ribojamas, ir neabejotinai suprasdamas, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia laisvą heroino ir kitų narkotinių medžiagų apyvartą, R. C. to nepaisė ir padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.
13. Darytina išvada, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. C. minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. C. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. C. apeliacinį skundą atmesti.