Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant prokurorams Ž. Š., A. G., nukentėjusiajam R. J., jo atstovui advokatui V. P., kaltinamiesiems A. Š., D. M., jų gynėjams advokatams M. Š., V. B., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir D. M. 2011-07-08 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdami kartu, bendrais veiksmais sudavė R. J. keturis smūgius, iš jų ne mažiau kaip tris tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais į galvą: vieną į dešinės akiduobės sritį, vieną į kairės akiduobės sritį, vieną į kairio smilkinkaulio sritį, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akies obuolio sumušimą, sukėlusį pojunginę kraujosruvą, pakaušio kairės pusės nubrozdinimą, kairio smilkinkaulio lūžį, trauminę kraujo išlają virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudusi galvos smegenis, sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną, jis dėl to prarado didelę dalį – 75 procentus profesinio ir bendro darbingumo, taip mušdami, bendrais veiksmais jie sunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs susirgo ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei, ir prarado didelę dalį profesinio ir bendro darbingumo.

A. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad 2011 m. liepos 8 d. vakare apie 24 val. su draugais D. M. ir E. J. atėjo prie jo namų laiptinės, kur atsisėdo ant ten esančio suolelio, su savim turėjo alaus skardinę ir su M. gėrė. Netrukus prie jų išbėgo kaimynas iš pirmo aukšto, t. y. J. ir ėmė šaukti, kas nuplėšęs jo palangę. J. turėjo rankose aliuminį šluotos kotą, tai pirma juo sudavė M., jis kiek atsitraukė. Tada J. čiupo jam už gerklės, pastūmė prie durų ir ėmė jį smaugti. Po to jie su M. nulipo laiptais, buvo keletą metrų nuo laiptinės, tačiau kaimynas neatstojo, ėmė juos pulti, keikėsi ir šaukė, kad juos užmuš. Besigindamas jis mosikavo rankomis, gal du kartus nukentėjusiajam ir sudavė, bet negali pasakyti į kurias kūno vietas pataikė. M. visą laiką buvo šalia, bet kiek jis smūgių sudavė, nežino. J. tuo metu su jais jau nebebuvo. Jis ir M. tik gynėsi nuo kaimyno, nes jiems atsitraukus, jis vis juos iš naujo puolė, jie stumdėsi. Negali pasakyti, nuo kokio ir kieno smūgio J. nukrito ir užknarkė, tačiau vyriškiui nukritus, jis nuėjo prie savo laiptinės, o M. nuėjo link savo namų. Jis mano, kad J. elgesys ir išvaizda kėlė jam ir M. grėsmę, jie savo veiksmais tik gynėsi nuo J. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, nukentėjusiajam atlygino 500 Lt žalos. Ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis.

D. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir teismui paaiškino, kad tą vakarą jis su draugais Š. ir J. grįžo iš stadiono, buvo gėrę alaus. Visi trys atsisėdo prie Š. laiptinės, ant suolelio, kalbėjosi, kai netrukus išėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, J., su nulaužtos šluotos kotu, pradėjo kažką garsiai jiems aiškinti dėl kažkokios palangės, sudavė jam per veidą. Tarp vyriškio ir jo su Š. įvyko konfliktas. Jis ir Š., eidami į kiemą, traukėsi nuo J., o vyriškis ant jų puolė, smūgiavo rankomis ir kojomis jiems abiems su Š.. Jie taip pat nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis. Jis negalvojo, kad reikia atsitraukti, buvo labai susijaudinęs, be to, išgėręs. Jis gal du smūgius nukentėjusiajam sudavė besigindamas, pataikė į petį, o gal ir į galvą. Jis negali pasakyti ar nuo jo, ar nuo Š. smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Kai vyriškis nukrito, ėmė garsiai knarkti, jis tuo metu nuėjo, grįžo namo, viską apgalvojo, po to nuėjo į policiją ir prisipažino, kad dalyvavo muštynėse. Po šių muštynių jam buvo likusi paakyje mėlynė, tai nustatė Šiaulių medikai, kai tėvai jį ten buvo nuvežę. Negali pasakyti, kodėl uždarant jį į areštinę, nebuvo surašyti jam padaryti sužalojimai. Jis dėl nukentėjusiojo ieškinyje nurodytos turtinės žalos atlyginimo sutinka, dėl neturtinės žalos atlyginimo negali spręsti, mano, kad prašoma suma yra per didelė. Jis nukentėjusiajam atlygino 500 Lt turtinės žalos.

2011-07-09 apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės ir šalia esanti asfaltuota aikštelė. Nuo pirmos laiptinės 10 m į vakarų pusę matyti dvi raudonos, panašios į kraują, dėmės, jų skersmuo apie 1,5 cm. Nuo jų 2 m atstumu į šiaurę ant asfalto guli 36 cm ilgio pilkos spalvos įlenktas vamzdis, viename vamzdžio gale yra plastikinis antgalis su sriegiu. Metalinis vamzdelis paimtas kaip daiktinis įrodymas (I tomas, 10-14 b. l.).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-07-10 L. Č. pateikė tuščiavidurį aliuminį vamzdį, kuris apžiūrėtas ir pridėtas prie bylos (I tomas, 112, 113 b.l.). Taip pat buvo apžiūrėta L. Č. pateikta skardinė balkono palangė, kuri grąžinta savininkei (I tomas, 114-119 b. l.).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-07-12 I. M. pateikė sūnaus A. Š. įplėštus vasarinius marškinėlius, kurie apžiūrėti ir saugomi prie bylos (I tomas, 153-157 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 908/11(04) nurodyta, kad 2011-07-09 paimtame R. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I tomas, 37 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 208/11 (13) nurodyta, kad R. J. nustatyta: galvos sumušimas, galvos smegenų sumušimas, kairio smilkinkaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Kaukolės kaulo lūžimas, galvos smegenų sumušimas ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (I tomas, 40 b. l.).

2012-02-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 370/12(04) nurodyta, kad: R. J. padaryti kūno sužalojimai: trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio lūžis, kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akies obuolio sumušimas, sukėlęs pojunginę kraujosruvą, pakaušio kairės pusės nubrozdinimas. Rasti sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2011-07-09 00.59 val. nukentėjusįjį paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui.

R. J. trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio lūžis, kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akies obuolio sumušimas, sukėlęs pojunginę kraujosruvą, pakaušio kairės pusės nubrozdinimas padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo, kairio smilkinkaulio lūžis, kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akies obuolio sumušimas padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais į galvą. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiais bukais kietais daiktais (mušant kumščiais, spardant kojomis ar suduodant smūgius kitais bukais kietais daiktais) buvo padaryti šie sužalojimai. Nubrozdinimas pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padarytas tiek griuviminės traumos metu pakaušio kaire puse atsitrenkiant į buką kietą paviršių, tiek ir suduodant smūgį buku kietu daiktu į pakaušio kairę pusę.

R. J. trauminei kraujo išlajai virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, sukėlusiai galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio lūžiui, kraujosruvoms abiejų akių vokuose, kairės akies obuolio sumušimui, sukėlusiam pojungtinę kraujosruvą, padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais, o nubrozdinimui pakaušio kairėje pusėje padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi. Iš viso R. J. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūginių kontaktų.

R. J. dėl 2011-07-08 gautų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudusi galvos smegenis, sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną.

Vertinant R. J. kūne rastus sužalojimus atskirai, trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kairio smilkinkaulio lūžis kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudusi galvos smegenis, sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. Kiti sužalojimai (kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akies obuolio sumušimas, nubrozdinimas pakaušio kairėje pusėje), vertinant juos atskirai, sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl 2011-07-08 padarytų ir nustatytų R. J. sužalojimų, jis prarado didelę dalį profesinio ir bendro darbingumo. NDNT Šiaulių pirminis teritorinis skyrius nustatė, kad R. J. neteko septyniasdešimt penkis procentus darbingumo. Nustatytas asmens darbingumas dvidešimt penki procentai iki 2012-10-27.

R. J. neįgaliu tapo dėl 2011-07-08 padarytų jam sužalojimų (I tomas, 64-67 b. l.)

2012-04-24 ekspertizės akte Nr. pEG 43/12-370/12(04) nurodyta, kad:

R. J. kairio smilkinkaulio lūžiui ir trauminei kraujo išlajai virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, sukėlusiai galvos smegenų suspaudimą, padaryti reikėjo vieno smūgio į kairio smilkinkaulio sritį. Kraujosruvai dešinės akies vokuose padaryti reikėjo vieno smūgio į dešinės akiduobės sritį. Kraujosruvai kairės akies vokuose ir kairės akies obuolio sumušimui, sukėlusiam pojungtinę kraujosruvą, padaryti reikėjo vieno smūgio į kairės akiduobės sritį (I tomas, 75-77 b. l.).

R. J. po traumos nuo 2011-10-28 iki 2012-10-27 buvo nustatytas netektas darbingumas septyniasdešimt penki procentai. Darbingumo lygis dvidešimt penki procentai (I tomas, 132, 133 b. l.).

R. J. nuo 2012-10-12 iki 2014-10-11 nustatytas netektas darbingumas šešiasdešimt procentų. Darbingumo lygis keturiasdešimt procentų (I tomas, 33, 34 b. l.).

Apklaustas teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas J. S. paaiškino, kad teismo medicinos ekspertizę R. J. jis atliko pagal pateiktus medicininius dokumentus. Dėl gautų sužalojimų R. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudus galvos smegenis, sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. Sužalojimai, padaryti R. J. nėra būdingi griuviminei traumai, nes tada būtų rasti ir nubrozdinimai, o šiuo atveju buvo tik sumušimo žymės.

Iš alkotesterio printerio šaknelės matyti, kad A. Š. 2011-07-09 1.19 val. buvo nustatytas 1,52 promilių girtumas (II tomas, 33 b. l.), 2011-07-09 1.26 val. D. M. nustatytas 1,47 promilių girtumas (II tomas, 89 b. l.).

Iš Į policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelės matyti, kad prieš uždarant į areštinę 2011-07-10 14.00 val. apžiūrint A. Š., jam rasti įdrėskimai ant kaklo (II tomas, 35 b. l.).

2011-07-19 specialisto išvadoje Nr. G897/11(04) nurodyta, kad A. Š. nubrozdinimai kaklo dešiniajame šone ir kraujosruva kairiame žaste padaryti bukais kietais daiktais apytikriai paros bėgyje iki tiriamajam 2011-07-10 14 val. kreipiantis į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais (2011-11-14 specialisto išvada Nr. pG 130/11-897/11(04); II tomas, b. l. 54 ). A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (II tomas, 50 b. l.).

Iš Į policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelės matyti, kad prieš uždarant į areštinę 2011-07-10 13.55 val. apžiūrint D. M., jam matomų kūno sužalojimų nerasta (II tomas, 94 b. l.).

2011-07-19 specialisto išvadoje Nr. G898/11(04) nurodyta, kad D. M. kraujosruva kairiame skruoste ir nubrozdinimas kairiame rieše padaryti bukais kietais daiktais paros bėgyje iki 2011-07-09 04 val. kreipiantis į A. A. ligoninės priėmimo skyrių. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų. D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (II tomas, 121 b. l.).

Teismo posėdžio metu kaltinamieji pateikė duomenis, kad A. Š. ir D. M. pervedė nukentėjusiajam po 500 Lt turtinės žalos atlyginimo (III tomas, 98, 99 b. l.).

Kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, kad jų nusikalstamą veiką ir netinkamą elgesį savo veiksmais išprovokavo pats nukentėjusysis, pradėjęs konfliktą bei jiems smūgius sudavęs pirmas. Kaltinamųjų gynėjai prašė teismo kaltinamųjų veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str., motyvuodami tuo, kad jaunuoliai buvo susijaudinę dėl agresyvaus nukentėjusiojo elgesio, kai jis nešinas šluotos kotu, išėjo į lauką prie lauke sėdinčių jaunuolių aiškintis dėl jo buto balkono nulaužtos palangės. Kaip nurodė gynėjai, pats nukentėjusysis veikė neteisėtais, neleistinais būdais, netinkamai aiškinosi aplinkybes, pats pirmas sudavė kaltinamiesiems smūgius, o šiems traukiantis ir toliau smūgiavo, o kaltinamieji traukdamiesi ir gindamiesi nuo nukentėjusiojo, sudavė jam smūgius. Iš tiesų kaltinamieji turėjo ir laiko, ir sąlygas nuo nukentėjusiojo, jei šis iš tiesų juos puolė, pasitraukti, tačiau jie to nepadarė, toliau tęsė muštynes. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą pagal BK 135 str. 1 d., yra įrodyta. Nors kaltinamieji teigia, kad nusikaltimą padarė būdami labai susijaudinę, besigindami nuo juos puolančio nukentėjusiojo, tačiau tokie kaltinamųjų parodymai paneigiami liudytojų L. Č., M. M., M. K., J. S. R. parodymais, kurie nurodė, kad matė, jog muštynių metu vienas asmuo traukiasi, ginasi, o du asmenys puola ant vieno besitraukiančio. Be to, minėti liudytojai paaiškino, kad muštynių metu, nukentėjusiajam nuritus ant žemės ir jam mėginant atsikelti, vienas iš jaunuolių spyrė gulinčiam stiprų spyrį, po kurio nukentėjęs nebesikėlė. Toks tyčinis vieno iš kaltinamųjų elgesys tikrai nerodo jokio susijaudinimo ar streso. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kuris iš kaltinamųjų sudavė koja spyrį nukentėjusiajam į galvą, dėl ko šis nebeatsikėlė. Patys kaltinamieji šio fakto nė vienas nepripažino, liudytojai nurodė, kad kieme jau buvo tamsoka, jaunuoliai buvo panašiai apsirengę, todėl konkretaus kaltininko, kas spyrė paskutinis, negalėjo įvardinti. Kad nukentėjusysis puolė kaltinamuosius, paaiškino tik liudytojai I. M. ir V. B.. Šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra kaltinamojo A. Š. tėvai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi sūnaus naudai. Kaltinamieji nurodė, kad jų nusikalstamą veiką ir netinkamą elgesį savo veiksmais išprovokavo pats nukentėjusysis, pradėjęs konfliktą bei sudavęs jiems smūgius pirmas. Kaltinamųjų gynėjai prašė teismo kaltinamųjų veiką dėl to perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Baudžiamojoje teisėje nusikaltimų padarinių atsiradimų priežastis ir sąlyga suprantami kaip baudžiamajame įstatyme uždrausti nusikaltimo subjekto veikimas ar neveikimas. Teismo nustatyta, kad D. M. ir A. Š. sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis smūgius, supykę ant nukentėjusiojo, kadangi šis juos nekaltai užsipuolė, pats sudavė M. turėtu šluotos kotu. Savo veiksmais sukeltų pasekmių, t. y. sunkaus R. J. sveikatos sutrikdymo, kaltinamieji nesitikėjo, nenorėjo ir nesiekė. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados bei teismo medicinos ekspertizės akto, sužalojimams, sukėlusiems sunkų sveikatos sutrikdymą R. J. padaryti, reikėjo trijų smūgių kietais bukais daiktais. Sužalojimai negalėjo būti padaryti nukentėjusiajam nukritus ant asfalto. Tai paneigia kaltinamųjų paaiškinimus, kad nukentėjusiajam pavojingi gyvybei sužalojimai galėjo atsirasti nukritus ant žemės. Kaip teigia kaltinamieji, jis apie savo poelgio pasekmes, kad sunkiai bus sutrikdyta nukentėjusiojo R. J. sveikata, nepagalvojo. BK 16 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori BK straipsnyje numatytų pasekmių, tačiau sąmoningai leidžia joms atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia. D. M. ir A. Š., suduodami R. J. rankomis ir kojomis smūgius, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingi padariniams, kurie galėjo atsirasti ir atsirado jų veiksmų pasekoje, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybių nustatyti, kuris iš kaltinamųjų sudavė nukentėjusiajam tą vieną smūgį į kairio smilkinkaulio sritį, nuo kurio ir atsirado sužalojimai sukėlę nukentėjusiajam gyvybei pavojingą būseną, t. y. sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą bei kitas sunkias pasekmes, todėl laikytina, kad kaltinamieji veikė bendrais veiksmais, jų bendri veiksmai sukėlė tokias pasekmes. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų – smūgių sudavimo – ir kilusių žalingų padarinių, t. y. sunkaus R. J. kūno sužalojimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, A. Š. ir D. M. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius ir yra pilnai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, motyvus, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių sunkių nusikaltimų, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad kaltinamojo nusikalstamą veiką savo elgesiu faktiškai išprovokavo pats nukentėjusysis, o nusikaltimo sukeltų pasekmių kaltinamasis nesiekė; į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (II tomas, 2-9 b.l.); baustas administracine tvarka (II tomas, 10-14), dirbantis. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirta bausme būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, į protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą, A. Š. skirtina mažesnė nei numatyta baudžiamojo straipsnio sankcijos vidurkis numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, motyvus, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių sunkių nusikaltimų, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad kaltinamojo nusikalstamą veiką savo elgesiu faktiškai išprovokavo pats nukentėjusysis, o nusikaltimo sukeltų pasekmių kaltinamasis nesiekė; į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (II tomas, 74 b. l.); baustas administracine tvarka (II tomas, 75-80 b. l.), VšĮ A. A. sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (II tomas, 82 b. l.), nedirbantis. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirta bausme būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, iš dalies atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, į protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą, D. M. skirtina kiek mažesnė nei baudžiamojo straipsnio sankcijos vidurkio numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 26106 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. J. gydymą (I tomas, 80-82 b. l.). Kaip matyti iš pateiktos Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymų (I tomas, 83-84 b.l.), už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinė ligonių kasa atlygino gydymo įstaigoms turėtus nuostolius dėl nukentėjusiojo R. J. gydymo išlaidų, todėl įgyja regreso teisę reikalauti iš padariusio žalą asmens žalos atlyginimo, kiek ši yra sumokėjusi. Todėl solidariai iš A. Š. ir D. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 26106 litų žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 8509,07 litų žalos atlyginimo (I tomas, 96-97 b. l.). Žala susidarė skyriui išmokėjus nukentėjusiajam R. J. netekto darbingumo pensiją bei transporto išlaidų kompensaciją, ką patvirtina prie ieškinio pateiktos pažymos (I tomas, 101-103 b. l.). LR Civilinio kodekso 6.290 str. 1 d. numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. VSDFV Mažeikių skyrius, išmokėdamas R. J. anksčiau minėtas išmokas, patyrė 8509,07 litų žalos R. J. buvo sužalotas dėl nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų, todėl solidariai iš A. Š. ir D. M. ši suma civiliniam ieškovui priteistina.

Nukentėjusysis R. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 6842 litų turtinės ir 250000 litų neturtinės žalos atlyginimo (III tomas, 17-50 b. l.). Kaltinamieji teismui pateikė dokumentus, kad kiekvienas yra atlyginęs nukentėjusiajam po 500 Lt turtinės žalos. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo konkretizuotas, pagrįstas pateiktais turėtų išlaidų kvitais, iš dalies atlygintas, todėl suma mažintina ir solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistina 5842 litų turtinės žalos atlyginimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimu R. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, sumažėjo jo galimybės įsidarbinti ir dirbti. Šios pasekmės atsirado dėl abiejų neteisėtų kaltinamųjų A. Š. ir D. M. veiksmų, todėl pareiga atlyginti dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. J. patirtą neturtinę žalą kyla abiems kaltinamiesiems. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas apie 30000 – 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010; Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2010; Lietuvos A. T. 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2009). Nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, kad jis, neišsiaiškinęs situacijos dėl nuplėštos palangės su teisėsaugos institucijomis, pats su kaltinamaisiais pradėjo konfliktą, išsinešė į lauką su savim nulaužtą aliuminį šepečio kotą, kuriuo sudavė vienam iš kaltinamųjų. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam sukeltas sunkias pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamųjų turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į išvardinta, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistina 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam R. J. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-03-20 sprendimu Nr. SP-1115(7.0943) buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba pateikė 2013-06-21 pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 1066 Lt (III tomas, 95 b.l.). Ši suma valstybės naudai priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – namų areštas, keistina į suėmimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - aliuminiai 36 cm ir 60 cm ilgio vamzdeliai, rausvos spalvos įplėšti vyriški marškinėliai, saugomi Telšių apskrities Akmenės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 299 str., 301 str. - 307 str., teismas

nutaria:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-07-09 0.25 val. iki 2011-07-10 15.15 val.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-07-10 12.15 val. iki 2011-07-11 16.50 val.

Nukentėjusiajam R. J. priteisti solidariai iš A. Š. ir D. M. 5842 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus) turtinės ir 35000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinei ligonių kasai priteisti solidariai iš A. Š. ir D. M. 26106 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą šešis litus) žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui priteisti solidariai iš A. Š. ir D. M. 8509,07 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus devynis litus 7 ct) žalos atlyginimo.

Į valstybės biudžetą priteisti solidariai iš A. Š. ir D. M. 1066 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt šešis litus) už R. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. Š. skirtą kardomąją priemonę - namų areštą pakeisti į suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. M. skirtą kardomąją priemonę - namų areštą pakeisti į suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: aliuminius 36 cm ir 60 cm ilgio vamzdelius, rausvos spalvos įplėštus vyriškus marškinėlius, saugomus Telšių apskrities Akmenės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui Akmenės rajono apylinkės teismą.