Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-27 · Byla Nr. Ik-3956-624/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3956-624/2010Sprendimas · 2010-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-04-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
Ik-3956-624/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01238-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3956-624/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01238-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 24; 26; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui V. S., atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. S. skunde teismui prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2009-07-13 sprendimą Nr. 2009/03-4R-169; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2009-06-25 raštą Nr. (1.23.)7R-4912 ir 2009-06-19 raštą Nr. (1.23.)-7R-4783; 3) įpareigoti atsakovę atlikti patikrinimą pagal pareiškėjo 2009-05-22 ir 2009-06-01 skundus bei pagal prašymus (2009-05-22, 2009-06-02, 2009-06-11 ir 2009-06-15), pagal kuriuos atsakovė priėmė nepagrįstus atsakymus; 4) iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti jam 1000 Lt. turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.. Nurodo, kad 2009-06-29 padavė Komisijai skundą, kuriame skundė individualius atsakovo teisinius aktus 2009-06-19 Nr. (1.23.)-7R-4783 ir 2009-06-25 Nr. (1.23.)-7R-4912. Atsakovė į visus jo skundus atsakė 2009-06-19 raštu, o į 2009-06-15 skundą, kurį siuntė Lietuvos Respublikos Vyriausybei – 2009-06-25 raštu, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų. VAGK 2009-07-13 sprendimas Nr. 2009/03-4R-169, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Viešojo administravimo įstatymas neleidžia persiųsti skundo institucijai, dėl kurios pateiktas skundas, tačiau Ministerija pareiškėjo 2009-05-22 bei 2009-06-01 skundus nusiuntė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Vilniaus VGTPT, Tarnyba) su prašymu pateikti informaciją dėl pareiškėjo skundų, nors pagal savo kompetenciją Ministerija galėjo patikrinti jai pavaldžią instituciją. Be to, administracinio sprendimo priėmimo terminas dėl 2009-05-22 skundo baigėsi, tačiau pareiškėjas iki pat skundo teismui rengimo dienos (2009-07-27) negavo Ministerijos atsakymo, Ministerija taip pat nenurodė, kad pratęsė administracinės procedūros terminus dėl jo skundo. Ministerija nepateikė jokios informacijos dėl jo 2009-05-22 prašymo, reg. Nr. 3R-780, esmės, nors šią informaciją Ministerija turi, taip pat nenurodė motyvų, kodėl negali atsakyti į klausimus, kurie yra Ministerijos kompetencijoje. Taip pat nurodo, kad Ministerija negrąžino jam su 2009-06-02 prašymu pateiktų Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-11-18 įsakymu Nr. 1R-444, dviejų egzempliorių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Ministerija nepagrįstai atsisakė teikti 2009-06-11 prašyme prašytą informaciją apie gautus skundus dėl nekokybiško Tarnybos darbo bei dėl to pareikštus ieškinius 2007 m.–2009 m. ir dėl advokatų darbo kokybės, kadangi Ministerija renka, sistemina ir analizuoja šią informaciją, stengdamasi gerinti Tarnybos darbą ir jos teikiamų teisinių paslaugų kokybę; be to, Ministerija, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, neperdavė pareiškėjo prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybai. Dėl Ministerijos atsakymų į 2009-06-15 prašymus nurodo, kad Ministerija į jo 2009-06-15 prašymą, reg. Nr. 3R-911, atsakė neišsamiai, tik nurodydama, kad Tarnybos direktorė S. P. į pareigas paskirta konkurso būdu, laikantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nenurodė, kada buvo konkursas, kas dar pretendavo į šią pareigybę ir pan. Ministerijos 2009-06-25 raštas, kuriuo atsakyta į jo 2009-06-15 prašymą tuo pačiu klausimu, persiųstą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, yra formalus, jame nepasisakyta dėl prašymo esmės. Jis negavo atsakymo į 2009-06-15 prašymą dėl informacijos apie vidutinę vienos civilinės bylos ir vienos administracinės bylos kainą. Taigi, nurodyti 2009-06-19 ir 2009-06-25 atsakovės raštai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8, 19 str. reikalavimų, nepagrįsti teisės normomis, juose neatsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, neatliktos administracinės procedūros. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų jam padaryta moralinė ir materialinė žala, kadangi Ministerija nepateikė informacijos, kuri jam buvo reikalinga civilinėje ir administracinėse bylose, patvirtinant reikalavimus Tarnybai. Taip pat nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose (I tomas, b. l. 2-15).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų jis nuolat patiria žalą.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2009-05-22 ir 2009-06-01 skunduose prašė ištirti Tarnybos tarnautojų galimai padarytus pažeidimus bei išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su Tarnybos darbuotojų veiksmais, todėl remiantis Viešojo administravimo įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 23 str. 4 d., Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai) 14.7 p., Ministerija pagrįstai ir teisėtai informavo Tarnybą apie pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei persiuntė pareiškėjo skundus juose nurodytoms aplinkybėms ištirti. Ministerija taip pat pagrįstai persiuntė Tarnybai ir pareiškėjo 2009-05-22 prašymą dėl Tarnybos advokatų teikiamos klaidingos informacijos apie išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Apie skundų ir prašymo persiuntimą Tarnybai pareiškėjas informuotas 2009-06-19 raštu, kuriame pareiškėjui pranešta, kad Tarnyba pradėjo administracinę procedūrą ir nagrinėja bei aiškinasi skunduose nurodytas faktines aplinkybes, o apie administracinį sprendimą Tarnyba informuos Ministeriją, taip pat Ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 31 str., 10 darbo dienų pratęsia administracinę procedūrą, nagrinėjant pareiškėjo skundus ir prašymą. Todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kad Ministerija 2009-06-19 rašte nenurodė atliekamų administracinių procedūrų yra nepagrįsti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad iki skundo teismui pateikimo negavo iš Teisingumo ministerijos administracinio sprendimo dėl pradėtos, o vėliau pratęstos administracinės procedūros. Ministerija pareiškėjui į jo skundus bei prašymą atsakė 2009-07-03 raštu, dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą Vyriausiajai administracinei ginčų komisijai. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 31 str., Ministerija nepraleido nustatyto termino administracinei procedūrai baigti ir sprendimui priimti dėl 2009-05-22 ir 2009-06-01 skundų bei 2009-05-22 prašymo. Dėl atsakymo į pareiškėjo 2009-06-02 ir 2009-06-11 prašymus nurodo, kad pareiškėjas 2009-06-19 rašte buvo informuotas, kad Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-05-13 įsakymu Nr. 1R-158 (2008-11-18 įsakymo Nr. 1R-444 redakcija), kuris oficialiai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra tikslinga papildomai tvirtinti pateiktų prašymų formos tikrumo. Pareiškėjo atsiųstos Prašymų išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą formos nebuvo grąžintos, kadangi jų tikrumo Ministerija papildomai netvirtino. Pareiškėjo prašymu jam išsiųstos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (2006-05-02 nutarimo Nr. 396 redakcija) patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Teisingumo ministerija nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė teikti informaciją apie skundų bei ieškinių dėl Tarnybos veiksmų ir advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės 2007-2009 metais skaičių bei informaciją apie pareikštų ieškinių ir pareiškimų teismuose skaičių dėl Tarnybos ir jos tarnautojų veiksmų. 2009-06-19 rašte Ministerija pareiškėjui nurodė, kad pateikti prašomos informacijos negali, kadangi ministerijos administruojamoje informacinėje sistemoje nėra klasifikatoriaus, pagal kurį galima būtų identifikuoti piliečių skundų skaičių dėl Tarnybos veiklos ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės pagal konkrečią tarnybą. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p., atsisakė pateikti informaciją apie 2007-2009 m. gautų skundų, susijusių su Tarnybos veikla bei advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybe, skaičių. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad Ministerija nedisponuoja informacija apie pareikštų ieškinių ir pareiškimų teismuose skaičių dėl Tarnybos ar jos tarnautojų veiksmų, nes proceso šalimi tokiose pobūdžio bylose yra Tarnyba, o ne Ministerija. Dėl atsakymų į pareiškėjo 2009-06-15 prašymus nurodo, kad į pareiškėjo 2009-06-15 prašymą suteikti informaciją apie aplinkybes, kurioms esant Tarnybos direktorė S. P. buvo priimta į pareigas bei į analogiško turinio 2009-06-15 prašymą, persiųstą Ministerijai iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, pareiškėjui atsakyta 2009-06-19 ir 2009-06-25 raštais. 2009-06-19 rašte pareiškėjui nurodyta, kad S. P. priimta į Tarnybos direktorės pareigas konkurso būdu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 str. nustatyta tvarka, laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų, priimant asmenį į įstaigos vadovo pareigas. 2009-06-25 raštu pareiškėjas informuotas, kad į jo prašymą, persiųstą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Ministerija jau atsakė 2009-06-19 raštu, todėl šis prašymas vadovaujantis Taisyklių 12 p. nebus nagrinėjamas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė informacijos apie konkurso datą bei kitos informacijos, kuri nurodoma jo skunde. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, kad Ministerija neatsakė į jo 2009-06-15 prašymą dėl informacijos apie vidutinę vienos civilinės bylos (nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) kainą bei apie vidutinę vienos administracinės bylos (nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) kainą pateikimo nepagrįsti: pareiškėjui atsakymas į šį jo prašymą pateiktas 2009-07-03 rašte Nr. (1.23.)7R-5244, nepraleidus termino administracinei procedūrai baigti bei sprendimui priimti. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nurodo, kad pareiškėjas teigia, kad Ministerija, nagrinėdama jo skundus ir prašymus, netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 19 str. bei Taisyklių 6 ir 7 punktų nuostatas, tuo padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, tačiau visi pareiškėjo argumentai yra abstraktūs bei deklaratyvūs. Be to, remiantis minėto įstatymo 8 str. 3 d., antspaudu tvirtinamas individualus administracinis aktas, tačiau ne administracinės procedūros sprendimas. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visuma, nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.246-6.249 str., t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Remiantis CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal LR CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėjas neįrodė, kad Ministerijos tarnautojas atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip įstatymai įpareigojo veikti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė turtinę ir neturinę žalą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis įvertino jam padarytos turtinės ir neturinės žalos dydį. Kadangi nėra civilinės atsakomybės sąlygų, atmestinas ir pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 35-39).

Teismo posėdyje atsakovių atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus VGTPT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad dėl pareiškėjo 2009-05-22 skunde nurodytų aplinkybių Tarnyboje, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, buvo vykdoma administracinė procedūra, apklausiant Tarnybos darbuotojus ir patį pareiškėją, ir 2009-07-02 priimtas administracinės procedūros sprendimas Nr. (1.9.)-SD-2258-09, kuriame konstatuota, kad Tarnybos specialistė Laima Damauskaitė teisėtai ir pagrįstai atsisakė vykdyti pareiškėjo prašymą dėl dokumentų kopijų darymo, kadangi Tarnyba neteikia mokamų kopijavimo paslaugų ir pareiškėjas nepateikė Tarnybai raštiško prašymo dėl konkrečių kopijų išdavimo. Dėl minėto Tarnybos sprendimo pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai. Dėl Tarnybos patalpose 2009-05-21 kilusio konflikto pareiškėjas Tarnybos skundo pagrindu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 str. Tarnybos nuomone, Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu 2009-05-21 neatliko jokių neteisėtų veiksmų, suteikiančių pagrindą pareiškėjui šioje administracinėje byloje reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos. Pareiškėjo skunde pateikti teiginiai dėl Tarnybos 2009-04-24 rašto (t. y. kad Tarnyba jo 2009-03-19 pateiktą prašymą patvirtinti Tarnybos sutarties su advokate G. R. kopiją, kuri jam buvo būtina pateikti teismui, pažeisdama visus teisės aktais nustatytus terminus patenkino tik 2009-05-13, kad atsakymas buvo parengtas 2009-04-24, tačiau pagal spaudą ant voko išsiųstas tik 2009-05-11, taigi, pasak pareiškėjo, atsakymas iš tiesų parengtas 2009-05-11, rašte įrašant atgalinę datą) yra įrodymais nepagrįsta pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Tarnyboje parengti oficialūs dokumentai tvarkomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr. 88 patvirtintomis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis bei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2008-03-19 įsakymu Nr. (1.6.)-T-24-08 patvirtinto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbo reglamentu: Tarnybos parengti oficialūs dokumentai registruojami informacinėje dokumentų valdymo sistemoje tik juos pasirašius ir (ar ) patvirtinus, užregistravus dokumentus, atliekamos tolesnės procedūros, tame tarpe tą pačią darbo dieną jie išsiunčiami adresatams. Tarnybos 2009-04-24 sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas pradėjo nagrinėti civilinę bylą pagal Tarnybos ieškinį pareiškėjui dėl žalos atlyginimo, kad Tarnybos atstovai į teismo posėdžius atvyksta po kelis, todėl piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, kadangi Tarnybai atstovauti teisme pakaktų ir vieno atstovo, be to, pareiškėjo nuomone, minėtoje civilinėje byloje pažeista jo teisė į teisinę pagalbą, nes Tarnyba atsisakė ją suteikti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisę spręsti, kiek atstovų paskirti atstovauti Tarnybos interesams konkrečioje byloje priklauso Tarnybai, be to, teisės aktai nereglamentuoja tarnautojų, galinčių atstovauti Tarnybos interesams vienoje byloje, skaičiaus, todėl Tarnyba, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, ar byla yra svarbi formuojant teismų praktiką, į tai, kurie Tarnybos tarnautojai yra susipažinę su bylos medžiaga ar rengė procesinius dokumentus, konkrečiu atveju sprendžia, kiek Tarnybos tarnautojų įgalioti atstovauti Tarnybos interesams. Pareiškėjas pats savo veiksmais, t. y. piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, užkirto sau galimybę įgyti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, kuris būtų atstovavęs pareiškėjo interesams minėtoje byloje. Tai patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-07-16 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 konstatuodamas, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2009-03-02 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009. Dėl pareiškėjo 2009-05-22 Ministerijai pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių nurodo, kad pareiškėjas prašė paaiškinti, kodėl Tarnybos advokatai klientams aiškina, kad pralaimėjus bylą teisme, Tarnyba iš klientų teismo keliu reikalaus išlaidų, susijusių su teisine pagalba, atlyginimo, pasak pareiškėjo, ši informacija teikiama klientams Tarnybos direktorės nurodymu, nors teisės aktuose tokia Tarnybos reikalavimo teisė nenumatyta. Pareiškėjas 2009-05-27 pateikė Tarnybai analogišką prašymą, prašymo reg. Nr. (1.9.)-GD-691-09, kuriame pateiktas tik abstraktus teiginys, iš kurio negalima nustatyti, kuris advokatas, kuriam pareiškėjui nurodė pareiškėjo Tarnybai ir Ministerijai pateiktuose prašymuose nurodytas aplinkybes. Tarnyba 2009-06-23 rašte Nr. (1.9.)-SD-2131-09 informavo pareiškėją, jog nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nuostatos, įtvirtinančios teisę ar nustatančios pareigą Tarnybai kreiptis į teismą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą iš pareiškėjo išimtinai tuo pagrindu, kad pareiškėjas, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pralaimėjo bylą teisme. Dėl pareiškėjo 2009-06-02 Ministerijai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009-05-25 kreipėsi į Tarnybą, norėdamas pateikti Tarnybai skundą, tačiau Tarnybos durys buvo uždarytos, nors iki pietų pertraukos buvo likusios 6 min., kad Tarnybos darbuotojai atrakinus duris, pareiškėjas įėjo į Tarnybą ir pateikęs skundą paprašė užregistruoti, tačiau Tarnybos darbuotoja į jį nekreipė dėmesio, kad pralaukus 5 minutes pareiškėjo pateikti dokumentai buvo suplėšyti, o jis pats grubiai išvytas, kad pareiškėjas 2009-05-27 kreipėsi į Tarnybą su prašymu patvirtinti faktą, kad jo 2009-05-25 Tarnybai pateiktas skundas buvo priimtas, tačiau jam paaiškinta, kad Tarnyba 2009-05-25 jokių dokumentų iš jo, V. S., negavo, kad 2009-05-27 priimti pareiškėjo pateikti pakartotiniai dokumentai, tačiau atsisakyta padaryti pateiktų dokumentų visų lapų kopijas. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, dėl minėtų aplinkybių Tarnyboje buvo vykdoma administracinė procedūra ir 2009-07-02 priimtas administracinės procedūros sprendimas Nr. (1.9.)-SD-2258-09, kuriame pasisakyta dėl pareiškėjo aptarnavimo 2009-05-25, jo pateiktų dokumentų priėmimo, registracijos bei minėtų dokumentų kopijų pareiškėjui išdavimo. Dėl Tarnybos patalpose 2009-05-25 kilusio konflikto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-3116-119/2009 pagal Tarnybos skundą dėl V. S. įvykdyto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 174 str. Dėl pareiškėjo 2009-06-11 Ministerijai pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių nurodo, kad Ministerijai pateiktame prašyme pareiškėjas reikalavo pateikti pažymą, be kita ko, apie teismuose esančių bylų prieš Tarnybą kiekį už 2007 m.–2009 m., administracinių ir civilinių bylų skaičių, kurias vienu metu nagrinėja Tarnybos advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2009-06-11 gavo analogišką pareiškėjo prašymą (reg. Nr.(1.9.)-GD-773-09), į kurį atsakė 2009-07-13 rašte Nr. (1.9.)-SD-2374-09, pateikdama Tarnybos surinktą ir disponuojamą informaciją, tuo tarpu kitą informaciją, kuri Tarnyboje nebuvo sisteminama ir archyvuojama, atsisakė pateikti, remdamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. Dėl pareiškėjo 2009-06-15 Ministerijai pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą pateikti pažymą apie skyrimo į Tarnybos direktoriaus pareigas aplinkybes bei paaiškinti, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, skiriant į pareigas Tarnybos direktorę S. P. Šis pareiškėjo prašymas nesusijęs su Tarnybos veiksmais ar sprendimais, todėl nepasisako dėl su tuo susijusių aplinkybių, tačiau, mano, kad Ministerija išsamiai bei motyvuotai, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, atsakė į pareiškėjo prašymą. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas. Remiantis LR CK nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007), civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų priešingumą teisei, bet ir kitas organiškai tarp savęs susijusias sąlygas: priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių, teisės pažeidėjo kaltę, teisės pažeidimu padarytą žalą arba nuostolius; nesant bent vienos iš šių keturių sąlygų, teisė į žalos atlyginimą paneigiama. Šioje byloje pareiškėjas ginčija Ministerijos ir Komisijos sprendimus, tačiau kelia ir Tarnybos civilinės atsakomybės klausimą, tačiau daugelis pareiškėjo skundžiamų Tarnybos veiksmų ir sprendimų yra kitų bylų ginčo dalykai, todėl Tarnybos civilinės atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas tik išnagrinėjus atskiras bylas, tuo tarpu šioje byloje, neišeinant už pareiškėjo iškelto ir nagrinėjamo ginčo ribų, vertintinas Ministerijos ir Komisijos priimtų aktų teisėtumas ir pagrįstumas. Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, Ministerijos bei Komisijos veiksmuose taip pat nėra neteisėtumo, šių institucijų pareiškėjo atžvilgiu priimti teisės aktai yra teisėti, pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, neperžengiant minėtų institucijų kompetencijos ribų, tuo tarpu pareiškėjas teismui pateiktame skunde atsakovų neteisėtus veiksmus grindžia savo subjektyvia, įrodymais ir teisiniais argumentais nepagrįsta nuomone apie Tarnybos direktorę ir kitus darbuotojus, Ministerijos tarnautojus bei Komisijos pirmininką. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą, o nurodytos aplinkybės dėl patirtos neturtinės žalos kelia pagrįstų abejonių ar pareiškėjo skunde nurodyti atsakovų veiksmai galėjo priversti pareiškėją egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, atimti elementarius buitinius patogumus, sukelti emocinę ir dvasinę depresiją ir psichologiškai traumuoti pareiškėją. Tai, kad pareiškėjas sistemingai skundžia valstybės valdžios institucijų ir teismų sprendimus, ką patvirtina pareiškėjo skunde nurodyta informacija apie bylų skaičių Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme, įrodo, kad tokiu elgesiu pareiškėjas siekia bylinėtis su institucijomis ir tai jam neturtinės žalos nesukelia (I tomas, b. l. 65-69).

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pateiktu skundu pareiškėjas V. S. teismą prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-06-19 raštą Nr. (1.23.)7R-4783 „Dėl Jūsų prašymų ir skundo“ ir 2009-06-25 raštą Nr. (1.23.)7R-4912 „Dėl Jūsų prašymo“, todėl turi būti vertinamas atsakovės LR teisingumo ministerijos veiksmų, surašant minėtus raštus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas V. S. pateikė Ministerijai skundus ir prašymus, į kuriuos buvo atsakyta ginčijamais raštais: 2009-05-22 skundą, reg. Nr. 3R-779, dėl Tarnybos atsisakymo išduoti dokumentų kopijas, dėl Tarnybos rašto Nr. (1.9.)-SD-1362-09 bei dėl Tarnybos atstovų skaičiaus civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009 pagal Tarnybos ieškinį V. S. (II tomas, b. l. 12-14, 25-27); 2009-05-22 prašymą, reg. Nr. 3R-780, dėl to, jog advokatai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą, praneša pareiškėjams, kad, pralaimėjus bylas, Tarnyba teismo keliu sieks išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš pareiškėjų (II tomas, b. l. 3, 16); 2009-06-01 skundą, reg. Nr. 3R-837, dėl 2009-05-25 konflikto, kilusio tarp pareiškėjo ir Tarnybos darbuotojos L. D., dėl 2009-05-27 Tarnybai pateiktų raštų registravimo, dėl dokumentų kopijų darymo ir tvirtinimo Tarnyboje (II tomas, b. l. 9-11, 22-24); 2009-06-02 prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo bei Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių pateikimo (II tomas, b. l. 4, 17); 2009-06-11 prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl informacijos apie 2007 m.–2009 m. gautų skundų, susijusių su Tarnybos veikla bei advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybe, skaičių, apie pareikštų ieškinių ir pareiškimų teismuose skaičių dėl Tarnybos ar jos tarnautojų veiksmų bei apie administracinių ir civilinių bylų skaičių, kurias vienu metu nagrinėja Tarnybos advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą (II tomas, b. l. 5, 18); 2009-06-15 prašymą, reg. Nr. 3R-911 (b. l. 50), dėl Tarnybos direktorės S. P. priėmimo į pareigas (II tomas, b. l. 6, 19); 2009-06-15 prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, persiųstą Ministerijai, reg. Nr. 3R-911, dėl Tarnybos direktorės S. P. priėmimo į pareigas (I tomas, b. l. 50; II tomas, b. l. 2, 15).

Atsakydama į 2009-05-22 prašymą ir skundą bei 2009-06-01 skundą, LR teisingumo ministerija 2009-06-19 rašte Nr. (1.23.)7R-4783 „Dėl Jūsų prašymų ir skundo“ pareiškėjui V. S. paaiškino, kad ji 2009-06-03 raštu Nr. (1.23)-7R-4287 kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjo prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes. Tarnyba 2009-06-11 raštu Nr. (1.15.)-SD-l898-09 informavo Ministeriją, kad, atsižvelgdama į pareiškėjo skundus dėl Tarnybos tarnautojų ir specialistų veiksmų bei vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 22 str. 1 d., pradėjo administracinę procedūrą, kad priėmusi administracinės procedūros sprendimą dėl pareiškėjo skundų pateiks informaciją Ministerijai apie pareiškėjo prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdama į tai bei remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 31 str., Ministerija pratęsia administracinę procedūrą, nagrinėjant minėtus pareiškėjo skundus bei prašymą, 10 darbo dienų. Kadangi 2009-05-22 ir 2009-06-01 skunduose pareiškėjas, be kita ko, prašė ištirti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojų galimai padarytus pažeidimus bei išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su Tarnybos darbuotojų veiksmais, atsakovė LR teisingumo ministerija, vadovaujantis ginčo metu galiojusios redakcijos LR viešojo administravimo įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 23 str. 4 d., LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. bei LR teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 14.7 p., pagrįstai ir teisėtai informavo Tarnybą apie pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei persiuntė pareiškėjo skundus juose nurodytoms aplinkybėms ištirti, taip pat pareiškėjo 2009-05-22 prašymą dėl Tarnybos advokatų teikiamos klaidingos informacijos apie išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Apie minėtų skundų ir prašymo persiuntimą Tarnybai pareiškėjas informuotas, jam taip pat pranešta, jog Tarnyba pradėjo administracinę procedūrą ir nagrinėja bei aiškinasi skunduose nurodytas faktines aplinkybes, apie administracinį sprendimą Tarnyba informuos Ministeriją, o Ministerija, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 31 str., 10 darbo dienų pratęsia administracinę procedūrą, nagrinėjant pareiškėjo skundus ir prašymą. Pažymėtina, kad Ministerija, nepažeisdama LR viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatyto termino, į pareiškėjo 2009-05-22 ir 2009-06-01 skundus bei 2009-05-22 prašymą taip pat atsakė 2009-07-03 raštu Nr. (1.23.)7R-5244 „Dėl Jūsų prašymų ir skundų“ (I tomas, b. l. 60-63).

Atsakydama į 2009-06-02 prašymą, LR teisingumo ministerija 2009-06-19 rašte Nr. (1.23.)7R-4783 „Dėl Jūsų prašymų ir skundo“ pareiškėjui V. S. pagrįstai paaiškino, kad Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-05-13 įsakymu Nr. 1R-158 ( 2008-11-18 įsakymo Nr. 1R-444 redakcija), kuris yra oficialiai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra tikslinga papildomai tvirtinti kartu su pareiškėjo prašymu siunčiamos minėtos formos tikrumo. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, jam siunčiamos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (2006-05-02 nutarimo Nr. 396 redakcija). Aplinkybė, kad, kaip skunde nurodo pareiškėjas V. S., šios nepatvirtintos formos nebuvo jam grąžintos, nėra reikšminga, kadangi nėra duomenų, jog tai padaryti buvo prašoma.

Šalies argumentai

Atsakydama į 2009-06-11 prašymą dėl informacijos pateikimo apie skundų bei ieškinių dėl Tarnybos veiksmų ir advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės 2007–2009 m. skaičių, LR teisingumo ministerija 2009-06-19 rašte Nr. (1.23.)7R-4783 „Dėl Jūsų prašymų ir skundo“ pareiškėjui V. S. paaiškino, kad asmenų teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kurio 16 str. 2 d. 1 p. nustatyta, jog valstybės institucija (įstaiga) gali atsisakyti teikti informaciją, jei pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Atsižvelgiant į tai, kad informacinėje sistemoje, kurioje registruojami Ministerijoje gauti dokumentai, nėra atskirai klasifikuojami piliečių skundai dėl Tarnybos veiklos ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės pagal konkrečią Tarnybą, pareiškėjo prašomos informacijos pateikimas pareikalautų neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų, todėl Ministerija, vadovaudamasi minėto įstatymo 16 str. 2 d. 1 p., atsisako pateikti informaciją apie 2007 m.–2009 m. gautų skundų, susijusių su Tarnybos veikla bei advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybe, skaičių. Ministerija pažymi, kad nedisponuoja informacija apie pareikštų ieškinių ir pareiškimų teismuose skaičių dėl Tarnybos ar jos tarnautojų veiksmų, nes proceso šalimi šiose bylose yra Tarnyba, o ne Ministerija, taip pat praneša, kad Ministerija nerenka duomenų, kiek einamuoju laikotarpiu advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, turi bylų pagal Tarnybos priimtus sprendimus; Ministerija turi tik statistinius duomenis apie vidutiniškai vienam advokatui tenkantį sprendimų skaičių per mėnesį: 2008 m. Tarnyba advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose, vidutiniškai per mėnesį pavesdavo teikti antrinę teisinę pagalbą 1,52 naujose bylose, o advokatui, nuolat teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, – 6,32 naujose bylose. LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. numato, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Kadangi atsakovė LR teisingumo ministerija, kaip nurodyta šiame rašte ir atsiliepime į skundą, nedisponuoja informacija apie pareikštų ieškinių ir pareiškimų teismuose skaičių dėl Tarnybos ar jos tarnautojų veiksmų, nes proceso šalimi tokiose pobūdžio bylose yra Tarnyba, o ne LR teisingumo ministerija, ji, vadovaujantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. nuostata, galėjo atsisakyti pateikti pareiškėjui V. S. jo prašomą informaciją apie 2007-2009 m. gautų skundų, susijusių su Tarnybos veikla bei advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybe, skaičių.

Atsakydama į pareiškėjo 2009-06-15 prašymą dėl Tarnybos direktorės S. P. priėmimo į pareigas, LR teisingumo ministerija 2009-06-19 rašte Nr. (1.23.)7R-4783 „Dėl Jūsų prašymų ir skundo“ pareiškėjui V. S. nurodė, kad S. P. priimta į Tarnybos direktorės pareigas konkurso būdu, Valstybės tarnybos įstatymo 13 str. nustatyta tvarka, laikantis visų Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų, priimant asmenį į įstaigos vadovo pareigas. Kadangi šis pareiškėjo V. S. prašymas buvo abstraktus, t. y. juo iš esmės tik išreiškiamos abejonės dėl sprendimo skirti S. P. į užimamas pareigas pagrįstumo, LR teisingumo ministerija, atsakyme pateikdama apibendrintą informaciją, susijusią su S. P. priėmimu į valstybės tarnybą, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-06-25 rašte Nr. (1.23.)7R-4912 „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėjas V. S. informuotas, kad į jo prašymą, persiųstą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, LR teisingumo ministerija atsakė rašte Nr. (1.23.)7R-4783, todėl šis prašymas nenagrinėjamas. Kadangi LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 p. numato, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo V. S. prašymas, persiųstas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, buvo analogiškas jo 2009-06-15 pateiktam Ministerijai, veiksmai, kuriais atsisakyta iš naujo jį nagrinėti, o pareiškėjas V. S. apie tai informuotas, buvo visiškai pagrįsti.

Šalies argumentai

Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas V. S. skunde nurodo, kad į jo 2009-06-15 prašymą dėl informacijos apie vidutinę vienos civilinės bylos (nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) kainą bei apie vidutinę vienos administracinės bylos (nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) kainą Ministerija neatsakė, į šį prašymą Ministerija atsakė 2009-07-03 raštu Nr. (1.23.)7R-5244 „Dėl Jūsų prašymų ir skundų“ (I tomas, b. l. 60-63), kurio pagrįstumas ir teisėtumas šioje byloje nėra ginčijamas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai surašant 2009-06-19 raštą Nr. (1.23.)7R-4783 „Dėl Jūsų prašymų ir skundo“ ir 2009-06-25 raštą Nr. (1.23.)7R-4912 „Dėl Jūsų prašymo“ yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra jokio pagrindo juos, kaip ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-07-13 sprendimą Nr. 2009/03-4R-169 (I tomas, b. l. 22-27), naikinti, taip pat tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę LR teisingumo ministeriją atlikti patikrinimą pagal pareiškėjo V. S. 2009-05-22 ir 2009-06-01 skundus bei prašymus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje nenustačius minėtos vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, turtinės žalos atlyginimas yra negalimas, atitinkamai – nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 4 d., be kita ko, numato, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsakovė LR teisingumo ministerija prašo priteisti iš pareiškėjo V. S. 993,03 Lt išlaidas, kurias patyrė vykdydama teismo įpareigojimą pateikti dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidas (I tomas, b. l. 184; II tomas, b. l. 2-28). Nors šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė LR teisingumo ministerija pateikė tik PVM sąskaitą-faktūrą (II tomas, b. l. 28), teismui nekyla abejonių, kad 993,03 Lt už suteiktas paslaugas vertimą vykdžiusiam asmeniui ji privalo sumokėti, t. y. bet kokiu atveju patirs šias išlaidas, todėl šis reikalavimas tenkinamas. Pareiškėjo V. S. teiginiai, kad LR teisingumo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje bet kokiu atveju privalėjo išsiversti jo pateiktus skundus ir prašymus, todėl be jokio reikalo kreipėsi dėl minėtų dokumentų vertimo į kitą asmenį, yra nepagrįsti: pagal LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 23 p. nuostatas, paštu gauto nevalstybine kalba parašyto prašymo visą tekstą į lietuvių kalbą išsiverčia institucija, kuriai pagal kompetenciją priklauso jį nagrinėti, t. y. nenumato jokio dokumentų vertimo patvirtinimo, tuo tarpu ABTĮ 9 str. 2 d. numato, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo V. S. 993,03 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt tris litus 3 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRūta MiliuvienėRosita Patackienė