- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-901-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02871-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Feliksnavis“
- Atsakovas
- UAB „Traidenis“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Albino Čeplinsko (pranešėjas), Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Feliksnavis“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-216-835/2012 pagal ieškovės UAB „Feliksnavis“ ieškinį atsakovei UAB „Traidenis“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 31242,82 Lt patirtų nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės prašymu Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi uždraudė ieškovei viešai eksponuoti ir teikti kitą informaciją apie buitinių nuotekų valymo įrenginį „FN-1“ 2008 m. balandžio 23-26 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO vyksiančioje statybos ir remonto parodoje „RESTA 2008“ (toliau – paroda). Vykdydama teismo nutartį ieškovė 2008 m. balandžio 24 d. iš parodos išvyko. 2009 m. gegužės 21 d. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovės ieškinys ieškovei buvo atmestas, todėl laikinosios apsaugos priemonės ieškovės atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai ir ieškovė turi teisę prašyti, kad atsakovė jai atlygintų dėl to patirtus 31242,82 Lt nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 7390,38 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovės naudai bei 12,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Šalies argumentai
Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė nuostolių priežastinio ryšio su atsakovės prašymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai, nuotraukos, liudytojų ir ieškovės atstovės direktoriaus pavaduotojos D. R. (II t. b. l. 26), kuri tiesiogiai dalyvavo parodoje, paaiškinimai patvirtino, kad ieškovė ruošdamasi parodai turėjo 31242,82 Lt išlaidų, dalyvaudama Parodoje 2008 m. balandžio 23-24 d. reklamavo ir pristatinėjo ne vienintelį buitinių nuotekų valymo įrenginį „FN-1“, o įvairią produkciją, kad ant palapinės, vizitinių kortelių dėklų, vizitinėse kortelėse ir bukletuose nebuvo pateikiama informacija, nuoroda ar užrašai konkrečiai apie įrenginį „FN-1“. Ieškovė nepateikė nei vieno dokumento, vizitinės kortelės, vizitinės kortelės dėklo, bukleto, parodos katalogo, reklaminės iškabos, lentelės ar antspaudo, kurie įrodytų, kad jos partirtos išlaidos gaminant reklamines medžiagas, naudojant palapinę, eksponuojant produkciją ir mokant mokesčius už dalyvavimą parodoje, tiesiogiai ir išskirtinai yra susijusios su buitinių nuotekų valymo įrenginio „FN-1“ eksponavimu parodoje. Iš parodoje sumontuotos palapinės foto nuotraukos (I t. b. l. 18) teismas nustatė, kad ieškovė gamino ir parodoje reklamavo buitinių nuotekų valymo įrenginius, įvairias talpas, riebalų gaudykles, siurblines, valtis, baidares, vandens dviračius. Dėl šių gaminių uždraudimo eksponuoti laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, pasišalindama iš parodos visa apimtimi, pati sudarė galimybę atsirasti prašomiems priteisti nuostoliams.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų bei padarė nepagrįstas išvadas, kurios prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas, dalyvaudamas parodoje 2008 m. balandžio 23-24 d. reklamavo ir pristatinėjo ne vienintelį buitinių nuotekų valymo įrenginį „FN-1", o įvairią produkciją. Faktą, kad ieškovė ruošėsi parodoje viešai eksponuoti ir teikti informaciją apie savo pagrindinį ir populiariausią gaminį - nuotekų valymo įrenginį „FN-1“, patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei ieškovo atstovės direktoriaus pavaduotojos D. R. ir atsakovo iškviestų liudytojų parodymai. Ieškovės atstovė D. R. pateikė visai kitokius paaiškinimus nei skundžiamame sprendime nurodė teismas. Ji patvirtino, jog ieškovas gamino ir vežė į parodą būtent tik valymo įrenginį „FN-1", kadangi tai buvo pagrindinis ieškovo gaminys, sudarantis 80% įmonės apyvartos. 2008 m. buvo atliekama daug statybų, todėl šis ieškovo gaminys buvo pats paklausiausias ir jo gamybai ieškovas tuo metu turėjo įsigijęs įrangą. Ekspozicija parodoje buvo paruošta būtent nuotekų valymo įrenginiui „FN-1", o kitų gaminių ieškovas neeksponavo, nes tai buvo nenaudinga. Teismo posėdžio metu atsakovo prašymu buvo apklausti ir atsakovo darbuotojai M. S. bei D. Š., kurie 2008 m. dalyvavo parodoje. Abu liudytojai patvirtino, jog kitų ieškovo gaminių parodoje nematė, kas dar kartą įrodo faktą, jog ieškovas parodoje kitų gaminių nedemonstravo ir nereklamavo. Ginčas tarp šalių šioje byloje yra glaudžiai susijęs su ankstesniu tarp tų pačių šalių vykusiu ginču, kuris buvo išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-17-153/2009, todėl ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės šiame ginče turi prejudicinę galią. Iš ieškovo pateiktų trijų Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d., 2008 m. gegužės 22 d., 2009 m. gegužės 21 d. nutarčių, susijusių su ankstesniu tarp šalių vykusių ginču, matyti šiai bylai reikšmingos aplinkybės, kurios patvirtina faktą, jog ieškovo ir atsakovo verslas tuo metu buvo orientuotas į nuotekų valymo įrenginio gamybą ir įmonės kovojo dėl šio gaminio rinkos. Tačiau nepaisant ieškovo pateiktų įrodymų, teismas jų neanalizavo ir neatsižvelgė į ieškovo argumentus, jog atsakovas jo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė pašalinti ieškovą kaip konkurentą iš populiarios parodos, kadangi žinojo ir suprato, jog ieškovas ruošiasi parodoje demonstruoti ir teikti informaciją būtent apie savo paklausiausią nuotekų valymo įrenginį „FN-1", o atsakovas visomis priemonėmis stengėsi sutrikdyti ieškovo planus. Be to, iš byloje pateikto informacinio pranešimo apie parodos tikslinę paskirtį ir specializaciją akivaizdu, kad jog ieškovas ekspozicijos plotą lauke išsinuomojo būtent tuo tikslu, jog demonstruoti ir teikti informaciją apie tikslinį tai parodai skirtą savo gaminį - nuotekų valymo įrenginį „FN-1". Tokioje prestižinėje ir aukšto lygio specializuotoje parodoje ieškovas negalėjo demonstruoti bei reklamuoti nei valčių, nei baidarių, nei vandens dviračių. Todėl teismo išvada, jog galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ieškovas parodoje galėjo įgyvendinti savo lūkesčius, susijusius su gaminių reklama, ir pasišalindamas iš parodos pats sudarė galimybę atsirasti nuostoliams, yra neteisinga ir nepagrįsta.
2. Teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei nenustatęs reikšmingų bylai aplinkybių, negalėjo tinkamai taikyti ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių šiame ginče atsakovo civilinę atsakomybę. Ieškovas, reikšdamas atsakovui reikalavimą atlyginti žalą CPK 146 str. 2 d. pagrindu, turi pareigą įrodyti tik nuostolių faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nors CK 6.251 str. 1 d. numato visišką nuostolių atlyginimo principą, tačiau ieškovas šioje byloje iš atsakovo reikalauja tik minimalių tiesioginių nuostolių, patirtų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog ieškovas dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš viso patyrė 31242,82 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos, skirtos pasiruošti parodai ir ieškovo gaminių pristatymo bei išgabenimo iš parodos išlaidos. Svarbu tai, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta ieškovui parodoje viešai eksponuoti ir teikti kitą informaciją apie buitinių nuotekų valymo įrenginį „FN-1", buvo pritaikytos pirmąją parodos dieną, t. y. 2008 m. balandžio 23 d., todėl ieškovas jau atvykęs į parodą negalėjo imtis jokių priemonių tam, kad galėtų sumažinti nuostolius, pvz. atsivežti ir sumontuoti eksponavimui kitą gaminį ar pakeisti reklaminę medžiagą. Atsakovo veiksmai rodo, kad jis suprato, jog didžiausi nuostoliai ieškovui bus padaryti būtent tuo atveju, kai ieškovas paruošęs reklaminę medžiagą nuotekų valymo įrenginiui ir jį atvežęs į parodą, negalės šio gaminio demonstruoti parodoje. Šio fakto užfiksavimo parodos dieną ir paviešinimo žiniasklaidoje būtent ir siekė atsakovas, todėl už savo veiksmais ieškovui sukeltą žalą, jis yra atsakingas. Faktas, jog ieškovas dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo parodoje eksponuoti nuotekų valymo įrenginio „FN-1" reiškia, jog pasiruošimo parodai išlaidos buvo betikslės ir jos neatsipirko, kas įrodo žalos ieškovui padarymo faktą.
Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, jog galiojant draudimui parodoje eksponuoti ir teikti kitą informaciją apie buitinių nuotekų valymo įrenginį „FN-1", nebūtinai ant reklaminės medžiagos turėjo būti žymuo „FN-1", kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą iš esmės būtų reiškęs bet koks nuotekų valymo įrenginio aprašymo ar vaizdo pateikimas visuomenei. Ieškovas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį vykdė, kas negali būti aiškinama taip, jog pats ieškovas sudarė galimybę atsirasti prašomiems nuostoliams. Taip pat teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus dėl tolimesnio reklaminės medžiagos panaudojimo negalimumo. Ieškovo pateikta Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis patvirtina, jog po parodos iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka dienos ieškovui buvo uždrausta gaminti ir pardavinėti buitinių nuotekų valymo įrenginį „FN-1". Ieškovas po parodos negalėjo vėliau panaudoti reklaminės medžiagos, o ją laikyti buvo netikslinga, kadangi galiojant atsakovo iniciatyva pritaikytiems draudimams, ieškovas privalėjo investuoti į naujo gaminio gamybą ir perdaryti reklamą. Jeigu ieškovo atžvilgiu nebūtų pritaikytas draudimas parodoje demonstruoti ir teikti informaciją apie nuotekų valymo įrenginį FN-1, ieškovas būtų galėjęs įvykdyti savo gaminio reklamą ir gauti iš to naudą. Iš bylos aplinkybių matyti, jog dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo į pasiruošimą parodai investuotos lėšos nebuvo grąžintos bei jos neatsipirko.
3. Teismo priteistų iš ieškovo 7390,38 Lt išlaidų dydis advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neatitinka 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Teismas, priteisdamas visą atsakovo pateiktą teisinių išlaidų sumą, neatsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovo atsiliepimas į ieškinį yra nedidelės apimties, prie atsiliepimo nėra surinkta daug įrodymų ir atsiliepimą į ieškinį ruošė bei teismo posėdyje atsakovui atstovavo advokato padėjėjas, o ne advokatas. Teismas turi teisę nukrypti nuo rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių tik tokiu atveju, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog ieškinio suma nėra didelė, atsakovui neteko šioje byloje panaudoti specialių žinių arba rinkti daug įrodymų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Atsiliepimas
1. Ieškovas apeliaciniame skunde dėsto iš esmės nereikšmingas faktines aplinkybes, niekaip nepagrindžiančias neva patirtų nuostolių dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nepaisant bylos nagrinėjimo metu teismo išsakytų siūlymų pateikti papildomus įrodymus, kurie sietų patvirtinti, kad ieškovo išlaidos yra susijusios su atsakovo prašymu taikyta laikinąja apsaugos priemone, ieškovas jokių atitinkamų įrodymų nepateikė. Iš savo pusės ieškovas apsiribojo tik ieškovo direktoriaus pavaduotojos D. R. parodymais, kuri teismui taip pat aiškiai negalėjo patvirtinti, ar tikrai reklaminėje medžiagoje, ypač vizitinėse kortelėse, prieštaraujant įprastai verslo praktikai, buvo pavaizduotas įrenginys „FN-1" ir tik šis įrenginys. Nei ieškovo veiklos ypatumai, nei kiti šalių ginčai, susiję su įrenginiu „FN-1", niekaip nepaneigia paties ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kurioje matyti, jog parodoje ieškovas reklamavo ir pristatinėjo buitinių nuotekų valymo įrenginius, talpas, riebalų skirtuvus, siurblines, valtis ir vandens dviračius, t. y. parodoje ieškovas reklamavo ir pristatinėjo visą savo gaminių asortimentą. Ieškovo direktoriaus pavaduotojos D. R. ir kitų liudytojų parodymai taip pat nepaneigia aukščiau nurodyto fakto. Teismas neturėjo pagrindo vertinti ir „tikrųjų" atsakovo ketinimų, dėl kurių buvo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę ar paties ieškovo ketinimų (lūkesčių) dėl parodos ekspozicijos. Nagrinėjamoje byloje svarbu, kokia priemonė buvo pritaikyta ir, ar būtent tokios priemonės taikymas sukėlė faktinių nuotolių (CK 6.245, 6.247, 6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo taikyti apribojimai išimtinai dėl įrenginio „FN-1", tuo tarpu ieškovas parodoje teikė informaciją apie net 7 kategorijas gaminių, prie nei vienos iš jų net nepriskiriant (neįvardijant) įrenginio „FN-1“.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spendė, kad ieškovas CPK 12, 178 str. nustatyta tvarka neįrodė 31242,82 Lt išlaidų sąsajos su Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi taikyta laikinąja apsaugos priemone t. y., kad ieškovas negalėjo dalyvauti parodoje; visos išlaidos yra susijusios su pasiruošimu ir dalyvavimu toje parodoje. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi pasvarstymai, kad jis neprašo netiesioginių nuostolių, „nors galėtų", kad atsakovas neva kažkokiu būdu įtikino teismą nutartį priimti būtent 2008 m. balandžio 23 d. neturi jokios reikšmės, kai yra akivaizdu, jog pačių nuostolių ryšio su atsakovo veiksmais ieškovas iš esmės neįrodė.
3. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo 7390,38 Lt atsakovo išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, t. y., kad byla buvo pakankamai sudėtinga, buvo reikalinga detali analizė nemažos apimties dokumentų, buvo apklausiami liudytojai, abi šalys juridiniai asmenys; įvyko ne vienas teismo posėdis, atsakovo atstovai į teismą vyko iš kito miesto, ieškinys buvo tikslinimas, todėl laiko sąnaudos atstovavimui teisme ir procesinių dokumentų rengimui buvo didelės; atsakovą atstovavo tiek advokatė, tiek padėjėjas, kurie ėmėsi aktyvių veiksmų papildomų liudytojų ir kitų įrodymų rinkimui (CPK 98 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacijos esmę ginčo atveju sudaro byloje pateiktų įrodymų vertinimas bei proceso šalių veiksmais tariamai padarytos ieškovui žalos atlyginimo ryšium su kaltais atsakovo veiksmais vertinimas.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, pažymi, kad ginčo atveju jokių pirmosios instancijos teismo veiksmų, susijusių su CPK 178-180 straipsnių nuostatų pažeidimais, nenustatyta. Priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiamame teismo sprendime pateiktas byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų (t.1, b. l. 18; 20-22;136-137; 142-143 ir t.2, b. l. 30-32) vertinimas neabejotinai leidžia spręsti, jog apeliantas UAB „Feliksnavis“ ginčo atveju neįrodė, jog atsakovas privalo atlyginti nuostolius, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu CK 6.251 straipsnio pagrindu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių, iš kurių ieškovas UAB „Feliksnavis“ kildina jam padarytų nuostolių atsiradimo pagrindą, taikymo teisėtumą patvirtina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatyti faktai (t.1, b. l. 7-8; 155-156). Būtent šiuo procesiniu dokumentu buvo konstatuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, kurio nepaneigia ir ta aplinkybė, jog vėliau ginčas tarp šalių dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo UAB „Traidenis“ buvo išspręstas nepalankiai, nes teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, pagal konkrečias bylos aplinkybes, sprendžia dėl atsakovo kaltės pagal aplinkybių visumą ir tik nustatęs atsakovo veiksmų neadekvatumą bei piktnaudžiavimą teise prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisia iš šalies, kurios iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuostolių atlyginimą.
Įvertinus nurodytas teisėjų kolegijos išvadas – akivaizdu, jog apeliantas privalėjo pateikti teismui patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad jo prašomi atlyginti 31192,82 Lt dydžio nuostoliai atsirado išimtinai dėl atsakovo UAB „Traidenis“ kaltės, t. y. vien teismui 2008-04-23 nutartimi uždraudus viešai eksponuoti ir teikti informaciją apie buitinių nuotekų valymo įrenginį „FN-1“ 2008 m. balandžio 23-26 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO vykusioje statybos ir remonto parodoje „Resta 2008“, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Būtent dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad visi jo prašomi priteisti iš atsakovo nuostoliai yra realūs, visi susiję su atsakovo kalte ir tarp jų atsiradimo ir atsakovo kaltų veiksmų yra priežastinis ryšys. Kadangi apeliantas ginčo atveju neįrodė, jog jo išlaidos, susijusios tiek su parodų centro ploto nuoma, tiek su gaminamų prekių reklama bei informacijos platinimas ir potencialių klientų paieška yra tiesioginė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai atmetė UAB „Feliksnavis“ ieškinį kaip neįrodytą (CPK 263 straipsnis).
Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog skundžiamu teismo sprendimu atsakovui iš ieškovo, atmetus pastarojo ieškinį, būtų priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos, nes iš bylos apimties ir iš sąskaitos už teisines paslaugas detalizavimo pažymos turinio (t. 2, b. l. 13) matyti, kad procesinių veiksmų atlikimo įkainiai neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis nustatyto užmokesčio dydžio, todėl nepagrįstu pripažintinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo.
Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme, todėl minėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.