- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 1-299-882/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00412-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
nukentėjusiajai R. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Panevėžio darbo biržoje, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apygardos teismo 2005-06-15 nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.- 8 m. laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2012 m. birželio 23 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – kartu su kitais nuomininkais iš L. T. nuomojamos sodybos bendrai naudojamose patalpose ir namų valdoje - gyvenamajame name ir namo kieme, tyčia pažeidė viešąją tvarką, t. y. pašalinių asmenų – nuomininkų A. J., R. M. akivaizdoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis - vartodamas sugyventinės R. B. atžvilgiu necenzūrinius ir žmogaus garbę bei orumą įžeidžiančius žodžius (vadindamas ją „žertva“), dešinės rankos kumščiu suduodamas du kartus R. B. į veidą, kuriai nuo suduotų smūgių nugara nugriuvus ant grindų, po to R. B. atsistojus, namo koridoriuje, ranka pagriebdamas nukentėjusiąją už plaukų bei nutempęs ją į sodybos kiemą, išraudamas galvoje plaukų kuokštą ir tuo sukeldamas fizinį skausmą, po ko, sodybos kieme, netoli šulinio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pašalinio asmens A. J. akivaizdoje, toliau laikydamas nukentėjusiąją už plaukų, ją pasodinęs ant žemės ir išvadinęs žmogaus orumą įžeidžiančiais žodžiais - „padla“, „žiurke“, kumščiais suduodamas ne mažiau šešių smūgių į galvą bei koja spirdamas nukentėjusiajai ne mažiau kaip du smūgius į veidą, vieną smūgį į kairįjį petį bei vieną smūgį į nugarą, pastarajai nuo suduotų smūgių nugriuvus ant žemės ir netekus sąmonės, atsinešdamas kibirą pamazgų bei apipildamas jomis gulinčią be sąmonės R. B., vėliau užpildamas ant nukentėjusiosios du kibirus šalto vandens, šiai atgavus sąmonę nuo vandens ir atsisėdus, nusišlapindamas ant R. B. galvos, sugriebdamas rankomis sėdinčią R. B. už galvos bei pagrasinęs, kad ją užmuš, keliu smogdamas vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko jai vėl netekus sąmonės ir nugriuvus ant žemės, o po 5 min. atsigavus R. B. ir prie jo keliais prišliaužus bei prašant jos nebemušti, liepdamas jai eiti persirengti, o šiai paklusus ir nuėjus į gyvenamojo namo koridorių bei persirengiant, jis pagriebdamas koridoriuje buvusią apie 1 m. ilgio lazdyno lazdą ir ja suduodamas ne mažiau dviejų smūgių R. B. per kairįjį petį, vieną smūgį per kairiąją ranką, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, nuo ko jai nugriuvus nugara ant grindų, tuo padarydamas odos nubrozdinimus nosyje, kairėje ausyje, kairiame užausyje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame smilkinyje, smakre, kairėje ausyje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, nugaroje – kūno sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiosios R. B. sveikatą, tokiu būdu minėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nutraukdamas nuomininkų poilsį savo elgesiu priversdamas juos nepatogiai jaustis, išgyventi gėdos jausmą dėl nukentėjusiosios pažeminimo, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
Kaltinamasis R. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis tą dieną grįžo iš darbo ir sužinojo, kad B. buvo dingusi iš namų kelioms dienoms prieš Jonines. Jis dirbo miškuose, gyveno Vareikių kaime, buvo išnuomotas jiems būstas. Kartu gyveno J., M.. Jis suprato, kad B. turi bėdų ir ji atvažiavo pas jį gyventi. Kai baigė pjauti mišką, tada visi darbininkai pradėjo iš jo juoktis, kad B. dingo, nes buvo išvažiavusi burokų ravėti. Nuvažiavo pas moteriškę už 5 km. parsivežti savo sugyventinės. Ten rado ją vieną ir parsivežė namo. Paskui žmonės pardėjo kalbėti, kad ją vežiojosi kiti vyrai. Jis B. klausė kur ji buvo. Ji jam melavo. Tada jis jai sudavė į veidą dešine ranka ir į nosį, iš nosies bėgo kraujas. Lango stiklas iškrito kai B. jį pastūmė. Gal dar kartą jai sudavė. Jis tada liepė jai susirinkti daiktus ir dingti, liepė nusiprausti. Bendradarbiai tuo metu buvo lauke, jie nieko nematė, kai R. užsikabino už spintelės. Gal pagavo R. už plaukų, liepė eiti prie šulinio. Jis jai spyrė, pasėmė kibirą vandens ir liepė praustis, apipylė ją. Ji atsitrenkė ir griuvo. Jis jokiais žodžiais jos nevadino. Sakė, kad susitaikom. Jie įėjo į namo vidų, jis atsisėdo į fotelį, o ji persirengė. Bendradarbiai buvo išėję į miestelį paprašyti avanso. Jis atsisėdęs įsipylė alaus ir snaudė. Tuo metu atvažiavo E. T. ir liepė jam išvažiuoti, davė 100Lt, išvežė jį į stotį. Jį ten smarkiai sudaužė. Jis pripažįsta, kad B. sudavė 4-5 kartus, buvo blaivus tik ką iš darbo grįžęs. Jis padarė savo gamtinius reikalus šalia automobilio. Susipyko ir sumušė, bet ne taip, kaip parašyta. Ne už nieką jis B. mušė, o už orumo pažeminimą. Iš jo visi juokėsi. Kadangi ji jauna, graži tai norėjo vėl susitaikyti. Su specialisto išvada yra susipažinęs, daugiau negu nurodė jis B. nesudavė. Iki konflikto ji buvo sveika. Kam priklausė namas jis nežino. Ten vienas kambarys ir virtuvė. Jis su B. miegodavo virtuvėje. Su J. susipyko, kadangi jis parašė ant jo pusbrolio pareiškimą. Kai viskas vyko kambaryje tai bendradarbiai buvo lauke, o kai įėjo į namą jis ir B. tada buvo lauke. Gal išrovė R. B. plaukų, tačiau ne specialiai ją stumiant. Paplavų kibiro nėra, nežino iš kur tas glitus skystis, gal pienas buvo stiklainyje ant spintelės. Lazdyno lazdos ten nebuvo. Prieš vartojant smurtą jis negėrė alkoholio, važiuojant alaus taip pat negėrė. Buvo blaivus, o alų parsivežė ir namuose išgėrė pusę “pūslės‘. Nemetė į nukentėjusiąją jokio daikto. Kai ji griuvo tai ir stiklainis užgriuvo ant jos. Jis iš Pataisos namų paleistas 2011-01-25. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. S. nurodė, kad jie teisingi, juos patvirtino juose parodė, kad jis su R. B. nuo 2012 m. pavasario gyveno (duomenys neskelbtini)., nes dirbo miško pjovėju. Tame pačiame nuomojamame name kartu gyveno ir R. M., pravarde „V.“ bei A. J.. 2012 m. birželio 23 d. visi trys iš darbo grįžo anksčiau, apie 13 val. Grįžęs į Gelažius, iš vietinių žmonių išgirdo, kad R. B. kažkur buvo išėjusi į kitą kaimą, vėl girtavo su kažkokiais vaikinais ir panomis. Jis, A. J. ir R. M. namo parvažiavo firmai, kurioje dirbo miško pjovėju, priklausančiu autobusiuku, sustojo netoli šulinio ir visi trys pradėjo persirenginėti. A. J. ir R. M. rengėsi kieme, o jis nuėjo į namą pažiūrėti, ar R. B. yra namuose. Nuėjo tiesiai į virtuvę, kur prie lango stovėjo R. B.. Pamatė, kad jos veide, aplink akis, buvo mėlynės, tačiau akys nebuvo užtinę. Iš karto pradėjo jai priekaištauti, kur ji vėl valkiojasi, kad toliau jam daro gėdą, gerdama ir santykiaudama su kitais vyrais. Ji piktai pasakė, kad tai ne jo reikalas. Tada supykęs dėl jos tokio pasakymo, dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą. R. B. kumščiu trenkė jam į nugarą. Tada jis ją stipriai pastūmė ir ji trenkėsi į virtuvės langą bei alkūne išdaužė lango stiklą. Po to dar kartą dešinės rankos kumščiu trenkė R. B. į veidą, pataikė į nosį ir jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. B. virtuvėje nugriuvusi ant grindų nebuvo. Tuo metu kai jie mušėsi ir stumdėsi virtuvėje, A. J. ir R. M. buvo kieme. R. B. pradėjus bėgti kraujui iš nosies, įtariamasis nurodo pradėjęs ją stumti į lauką, kad išstumti į kiemą. Tai darė, kad R. B. neprikruvintų grindų ir norėjo iš viso ją išvaryti iš namo. R. B. išstūmė į koridorių ir atidaręs duris stūmė į lauką. Gal ir galėjo būti, kad stumdantis pagriebė už plaukų ir patraukė, kad ji išeitų iš namo. Ją stūmė link šulinio, kad ji nusipraustų, nes nuo kraujo bėgimo iškruvino ir jį (R. S.). Besistumdant ir besidaužant atsirado prie šulinio. Tuo metu R. M. ir A. J. nuėjo į namą. Jis (R. S.) stipriau pastūmė R. B., o gal ir sudavė kokį smūgį ranka į veidą, gal spyrė koja į užpakalį, nes R. B. nugriuvo prie šulinio. Toliau pradėjo bartis, gali būti, kad ją išvadino „žertva“, „valkata“, „padla“, gal ir „kurva“. R. B. taip pat jį išvadino įvairiais „riebiais“ keiksmažodžiais. Tada jis išsitraukė iš šulinio kibirą ir pasistatęs ant jį ant žemės, pradėjo praustis. Taip pat pasiūlė nusiprausti ir R. B., kuri sėdėjo ant žemės. Jai pasakė, kad nesikeltų, nes žinojo, kad jei atsistos, ji vėl jam (R. S.). Pasiūlius jai nusiprausti kruviną veidą, ji pasakė, kad nesipraus ir mane pasiuntė jį (R. S.) „ant trijų raidžių“. Pasakė, kad jei jam reikia, tai liepė pačiam ir praustis. Dėl to jis supyko ir užpylė ant R. B. vandenį, likusį kibire. Pažiūrėjęs, kad dar nenusiprausė, dar prisisėmė vandens iš šulinio ir pats prausdamasis vėl pasiūlė nusiprausti R. B.. Ji atsakė taip pat, kad jis praustųsi, jei jam to reikia ir jis vėl ant sugyventinės užpylė vandenį iš kibiro. Tuo metu iš namo išėjo A. J. ir R. M., kurie pasakė, kad eina pas E. T. pasiimti avanso už darbą, nes reikia nusipirkti maisto ir jie išėjo. Jis (R. S.) sėdinčios ant žemės R. B. tikrai už plaukų nelaikė, plaukų nerovė ir tikrai jos nei rankomis, nei kojomis nebemušė, gal ir kokį kartą galėjo įspirti kažkur į šoną, jai sėdinčiai ant žemės. R. B. tikrai nebuvo praradusi sąmonės. Vandeniu ją apipylė ne gaivindamas, o liepdamas nusiprausti ir kai ji atsisakė praustis. R. B. jokiomis pamazgomis tikrai neapipylė, nes pas juos namuose kibiro su pamazgomis nelaikoma, viskas iš karto pilama į kiemą. R. B. negrasino, kad ją užmuš, koja į veidą R. B. nespyrė, ant jos tikrai nesišlapino. Sėdėdamas prie automobilio, gal ir atsistojo prie jo, ten nusišlapino, bet tikrai to nedarė ant R. B.. Nuo R. B. buvo gal apie 1 m. atstumu, kai šlapinosi. Kai R. B. perpylė vandeniu, pradėjau galvoti, kaip su ja tartis geruoju, kad ji išvažiuotų, nes ji jam pagrasino, kad bus blogai, nes dar turi „uodegą“ t. y. lygtinumą už jo anksčiau padarytą nusikaltimą. Tada gražiai pasakė, kad ji eitų persirengti, nes buvo kruvina ir šlapia. Pasakė, jog duos pinigų, kad tik ji geruoju išvažiuotų. R. B. jos paklausė ir abu nuėjo į namą. Jis turėjo parsivežęs „pūslę“ alaus ir atsisėdęs kambaryje vienas gėrė, o R. B. persirenginėjo virtuvėje. Kai su R. B. atėjo į namą, jokiu pagaliu nemušė. Iš dalies kaltę pripažįstu dėl to, kad ją „koliojo“, taip pat, kad virtuvėje sudavė porą smūgių į veidą, taip pat galėjo būti, kad ir besistumdant pagriebęs už plaukų patraukė, gal ir išpešė plaukų kuokštą, taip pat kieme, prie šulinio, dar besistumdant galėjo kumščiais suduoti tris-keturis smūgius į šonus, į veidą, o taip pat sėdint ant žemės įspyrė į šoną ar tai kojas. Viso galėjo R. B. suduoti apie 10 smūgių rankomis ir kojomis. ( b. l. 118-120, 111-112, 114-115 ).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. kaltė įrodyta:
Nukentėjusioji R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-06-23 ji buvo namuose Vareikių kaime, sutvarkė kambarius, gamino valgyti ir tada grįžo visi trys darbininkai: A., R. ir S.. S. grįžo neblaivus, važiavo už vairo. Įėjęs į virtuvę jis liepė jai eiti į lauką, kad reikia pasikalbėti. Jis jai smogė į veidą ir ji nukrito ant grindų, tada ją stvėrė už plaukų ir kėlė. Tuo metu įėjo A. J.. Tada ją ištempė S. į lauką. Ji jau tiksliai neprisimena, nes jai buvo smegenų sutrenkimas. Jai išrovė kuokštą plaukų. Prie šulinio lauke ji nuvirto už kokių 5 metrų. Pati bandė eiti, išsilaisvinti. S. jai sakė “žertva“, “padla“ kai ji nugriuvo prie šulinio. Sudavė jai į veidą ir pradėjo mušti koliodamas. Ji stengėsi galvą saugoti. Nemažai jai smūgių sudavė kumščiais į kairę veido pusę. Jis buvo įsiutęs, agresyviai nusiteikęs. Sudavė į galvą ir į ranką. Toliau atsimena, kad buvau šlapia ir ėjo persirengti. S. jai liepė persirengti. Buvo apipilta vandeniu Ją dar namo koridoriuje mušė, sudavė į šoną, užvertė aukštą spintelę. Buvo į kambario kampą nugriuvusi. Prisimena, kai pakėlė spintelę tada iš namo išėjo M. ir A. per koridorių, ji tada kėlėsi. Jie išėjo į kiemą tačiau jai nieko nesakė. Ji nemoka apsiginti prieš vyrą, nespėjo jo pastumti. Prisimena, kad bėgo ir atsipeikėjo miške. Pabudo miške ir nuėjo pas kaimynus. Nebuvo namuose, nes S. pradėjo pulti ir ji nuėjo miegoti pas J.. Visi sužalojimai padaryti S.. Jai buvo plaukai išrauti, gydėsi namie 3 savaites, skaudėjo galvą, ji svaigo. Ji S. turtinių pretenzijų neturiu. Bausmė skirtina teismo nuožiūra. Kad S. girtas sprendė iš jo kalbos, eisenos. Jis parsinešė 2 litrus alaus. Jis atėjo į namą kai ji buvo virtuvėje. J. ir M. atėjo tada kai ją jau tempė į lauką. Jie sudrausminti nebandė. Apie paplavas ji neprisimena, tačiau jos plaukai buvo sulipę. Kuo jie buvo apipilti ji nežino. Kibiras iš virtuvės buvo išnešamas kiekvieną dieną. Ji jį pati išnešė ir išpylė. J. ir M. matė kai jie išėjo iš namo, tada S. jai trenkė su spintelę ją pakėlęs. Vyrai išėjo į Gelažius. Jie gyvendavo virtuvėje, o televizorių žiūrėjo kambaryje. S. prašė jos pakeisti parodymus, girtas jis skambino jos tėvams. Kai ji gydėsi, tai S. dukra gąsdino ją. Jis tik būdavo išgėręs S. vartodavo smurtą. Tą birželio 23 dieną buvo normaliai išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ( 1 tomas, 62-63 bylos lapai ), juos pagarsinus nurodė, kad jie teisingi, juos tvirtina, neteisingi ankstesni parodymai( b.l.65-67), nes bijojo S., norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. S. dukra jo mamai grasino, kad jis ją susiras grįžęs. Paskui davė teisingus parodymus ( 68-70bylos lapai), kuriuose parodė, Panevėžio r., Vareikių kaime, ji gyvenusi darbdavio išnuomuotame name, ji kartu su R. S. gyveno viename kambaryje, o dar du darbininkai A. ir R. kitame kambaryje. Dvi dienas iki sumušant ją, t. y. 2012 m. birželio 21 d., ji susipyko su savo sugyventiniu R. S. dėl to, kad jis pastoviai geria ir išėjo pas L. T.. Nakvoti važiavo pas L. T. draugę J., kuri yra daugiavaikė mama, nes ta pati J. dienos metu buvo pas L. T.. Namo nakvoti negrįžo, nes bijojo girto R. S., kad jos nesumuštų. Pernakvojusi pas J., kitą dieną taip pat buvo pas ją. Apie 16-17 val., pas Jolitą į namus atvažiavo R. S. su savo bendradarbiais A. ir R.. Užėjęs į namą, ją surado kambaryje, nors Jolita jam sakė, kad jos nėra namuose. R. S. buvo išgėręs ir griežtai liepė važiuoti kartu su juo į namus. Iš pradžių sakė, kad nevažiuos, kad jo bijo ir nori važiuoti į namus pas savo tėvus. R. S. pasakė, kad nebijotų, kad jis nieko nedarys ir griežtai pareikalavo važiuoti su juo į namus. Patikėjusi R. S., kartu su juo ir jo bendradarbiais grįžo į namus. Ji nuėjo į virtuvę gaminti valgyti, o R. S. nuėjo į kambarį ir vienas gėrė alų iš plastmasinio 2 l. talpos butelio. R. S. pasigėrė, liko miegoti kambaryje ant čiužinių. Kitą rytą R. S. su A. ir R. išvažiavo į darbą, o ji liko miegoti namuose. Iki to ryto ji nebuvo sumušta, nebuvo jokių sužalojimų. R. S. namo grįžo iš darbo apie 11 val., nes tą dieną lijo. Su kuo iš bendradarbių jis grįžo, ji nematė, tik matė, kad į kiemą įvažiavo autobusiukas. Tuo metu ji virtuvėje gamino valgyti. Bebūnant virtuvėje, atėjo R. S. ir nieko nesakęs kumščiu trenkė jai į veidą, pataikė į kairę pusę ties akimi. R. S. buvo jau girtas. Ar dar sudavė daugiau smūgių R. S. jai į veidą, to neatsimena, bet lyg tai nuo to vieno suduoto smūgio į veidą, ji nugriuvo virtuvėje ant grindų, ant nugaros. Kiek ji atsimena, jokie stiklai nedužo, o langas nuo tos vietos, kur ji griuvo yra tolokai. R. S. pagriebė ją už kairės rankos ir tempė, liepė keltis. Ji atsistojo, tačiau nesileido tempiama į kiemą, nes bijojo, kad kieme ją muš toliau. Laikydamas už rankos, R. S. išsitempė ją iki lauko durų, koridoriuje bandant išsisukti, kad neištemptų į kiemą, R. S. pačiupo ją už plaukų, už surištos kasos ir už plaukų išsitempė į kiemą. Prie durų ant laiptų ji nugriuvo ir R. S., jau gulinčią ant žemės tempė ją už plaukų link šulinio, tačiau iki šulinio nenutempė ir paliko gulėti ant žemės. Išsigandusi, kad jos nebemuštų, atsigulė ant dešinio šono ir rankomis užsidengė galvą. R. S. šaukė, kad ji keltųsi, bet ji jo neklausė ir gulėjo toliau ant žemės. Ji prašė R. S., kad jis ją paleistų, kad pati išeis, bet jis nesiklausė, vėl pačiupo ją už plaukų ir liepė keltis. Jai toliau gulint ant žemės, R. S. tempdamas ją už plaukų, pasodino ir pradėjo kolioti, vadino „padla, žiurke“, bei kumščiu trenkė jai sėdinčiai ant žemės į kairę veido pusę ir į galvą gal šešis kartus, o gal ir daugiau. Ji galvą dengėsi rankomis, bet smūgiai kliuvo tiek į rankas, tiek į galvą. Nuo tų jo kumščiu suduotų smūgių ji vėl nugriuvo ant žemės, ant nugaros, greitai apsivertė ant dešinio šono ir dengėsi galvą rankomis, nes bijojo, kad daugiau nebedaužytų galvos, nuo jo suduotų smūgių labai skaudėjo. R. S. koja spyrė į kairę ranką ties petimi, taip pat spyrė ir į nugarą ties juosmeniu. Gal R. S. dar gulinčiai kur spyrė, bet to nebeatsimena, nes buvo seniai. Gali būti, kad R. S. įspyrė ir 4 kartus, kaip ir nurodė pirmos apklausos metu, nes tada parodymai buvo duoti iš karto po įvykio. Gal R. S. spyrė jai į galvą, bet to nebeatsimena, nes buvo praradusi sąmonę. Kas vyko po to, kai ją R. S. apspardė, ji nebeatsimena. Prabudo kieme ant žemės šlapia, iš to suprato, kad ją apipylė vandeniu. Ar dar kuo ją apipylė, to nežino. Kai atsigavo, kieme svetimų žmonių nebuvo, tik prie namo durų stovėjo R. S.. R. S. liepus jai eiti persirengti, nuėjo į namo koridorių, kur R. S. numetė jos rūbus. Ji persirenginėjo, bet kas įvyko koridoriuje, kaip išėjo iš namų, ar ją dar mušė R. S. ir iš viso, ar dar kas vyko namuose, to nebeatsimena. Atsimena, kad randasi miške, kuriame prabuvo tikrai nemažai laiko, po to nuėjo pas kaimynes prašytis pagalbos. Kaimynės dvi moterys buvo lauke ir pas jas pasiprašė pagalbos, prašė, kad iškviestų policiją. Joms pasakė teisybę, kad ją sumušė sugyventinis, tikrai joms nemelavo. Jos iškvietė policijos pareigūnus ir jų belaukiant, kažkas pas kaimynes buvo atėję jos ieškoti. Atvykus policijos pareigūnams ir pamačius ją sumuštą, policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir tada jau su greitosios pagalbos automobiliu, grįžo į namus, kur pasiėmė savo daiktus. Ėjo svyruodama nuo sumušimo, taip skaudėjo galva ir svaigo, kad ji tik pasiėmė daiktus ir ją išvežė į ligoninę, tačiau medikai apžiūrėję priėmimo skyriuje, jos neguldė, išleido gydytis namuose. Tą naktį ją parvežė pas L. T. mamą, kur ji prabuvo iki pirmadienio. Tada L. T. ją nuvežė pas med.ekspertus, po to į policiją, iš ten nuvežė į autobusų stotį, davė pinigų kelionei ir ji išvažiavo pas savo tėvus į namus. Grįžusi į namus, dėl tų pačių sužalojimų ji kreipėsi į medikus, į polikliniką, pas savo šeimos gydytoją, kuri apžiūrėjusi ją, išrašė vaistų ir paskyrė gulimą režimą. ( b. l. 61, 62-63, 65-67, 68-70 )
Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena kelinta tai buvo valanda. Buvo birželio mėnesio pabaiga. Grįžo namo iš darbo su R. ir A.. Važiavo už vairo R.. Dirbo miško darbuotoju. Jie buvo blaivūs, o S. išgėręs. Jis S. matė geriant miške. Jis grįžęs įėjo į išnuomotą namą, kuriame gyveno jis ir R. su R.. J. ten negyveno. Jis nuėjo į tualetą, grįžęs išgirdo, kad name pykstasi. J. tuo metu buvo lauke. Jis su J. buvo prie šulinio. Jiems nusibodo tie ginčai, jis prašė, kad iškraustytų juos T.. Būdavo dažnai jie susiginčydavo. Tualetas buvo už 20metrų, jame buvo 5 minutes. T. gyveno už 4 kilometrų. Kai jie jį susitiko tada grįžo. Tada S. sėdėjo ant fotelio, buvo spintelė nuversta, koridoriaus langas išdaužtas. Paplavas išnešdavo į lauką. Iš ryto lango stiklai buvo sveiki. Nematė, kad S. suduotų R.. Ji buvo išėjusi ir negrįžo namo, nepasakojo kur. Darbe kai kas kaltinamajam užsimindavo, kad ji baliavoja. Ryte išvažiuojant į darbą, R. paliko gulint lovoje. Prieš dieną ji buvo sveika. Kai grįžo jis nebuvo namo viduje, alkoholio nevartojo. J. buvo blaivus. Ar S. vežėsi alų jis nematė. Išlipo iš automobilio pirmas R. ir įėjo į namą. Jis nepersirengė darbinių rūbų, ėjo su rūbais.
Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir juose parodė, kad jo pusbrolis E. T. gyvena (duomenys neskelbtini), dirba kažkokioje firmoje, susijusioje su miško pjovimu. Toje pačioje firmoje dirba jo draugas R. M. bei į tą pačią firmą 2012 m. kovo 1 d. buvo priimtas dirbti ir R. S., kurį vadina „S.“. R. M. ir R. S. gyveno nuomojamame name, Panevėžio r., Vareikių k. 2012 m. birželio 22 d. nuvažiavo aplankyti E. T. ir atšvęsti Jonines. Kadangi neturėjo darbo, pusbrolis jam pasiūlė pabandyti dirbti miške ir jis sutiko. Tą patį vakarą, kartu su R. S. ir R. M. autobusiuku VW-Transporter, kurį E. T. davė važinėti į darbą, nuvažiavo į jų nuomojamą namą Vareikių k. Jis su R. M. buvo blaivūs, o R. S. buvo išgėręs, norėjo dar gerti ir vadino juos. Kadangi kitą dieną reikėjo važiuoti į mišką, atsisakė gerti ir nuėjo miegoti. R. S. gėrė vienas, juos keikė, kad su juo negeria. Tą vakarą jo sugyventinės R. B. nebuvo. Kitą rytą visi trys turėjo važiuoti į mišką, tačiau R. S. pasakė, kad jam reikia parsivežti iš Panevėžio sugyventinę R., nes sakė, kad ji parvažiuoja iš savo namų, iš Žemaitijos. Jis su R. M. išvažiavo į mišką ir namo grįžo apie 15-16 val. Dar nei R. S., nei R. namuose nebuvo. Jie parvažiavo panašiai apie 1- 2 val. nakties, grįžo girti ir dar atsivežė alkoholio. Ant R. veido jokių sužalojimų nesimatė. R., pamačiusi juos namuose, pasakė, kad tame pačiame kambaryje su jais nemiegos ir atskirai gyvens, t. y. atskirai gaminsis maistą ir viską darysis atskirai. Pasiėmė čiužinį ir nuėjo miegoti į virtuvę, o jis su R. M. miegojo kambaryje, kuris name yra vienas. Tą naktį, jokių pykčių, jokių muštynių, jokio triukšmo nesigirdėjo. Ryte, apie 6-7 val., jis, R. S. ir R. M. išvažiavo dirbti į mišką, o R. paliko namuose. R. paliko miegančią virtuvėje ant čiužinio, ant jos veido jokių sužalojimų nesimatė. Bedirbant miške, girdėjo, kad R. S. su kažkuo kalbėjosi telefonu. Iš darbo važiavo apie 15-16 val. Važiuojant į namus, R. S. Subačiuje nusipirko tris „pūsles“ po 2 l. talpos alaus 8 laipsnių stiprumo ir R. S. pakeliui iki namų vienas išgėrė pūslę alaus. Nuvažiavo pas E. T. į namus, paliko benzopjūklą, benziną ir vėl trise važiavo į namus. R. S. tiesiai į namus nevažiavo, pasuko į Prūselių kaimo pusę. Jie iš pradžių nesuprato, kur jis važiuoja. Nuvažiavo į Prūselių kaimą, į kažkokios J., kuri augina tris vaikus, kiemą. R. S. išlipo iš automobilio ir pradėjo šaukti „R., išlįsk, užmušiu“. Jie suprato, kad R. S. atvažiavo ieškoti sugyventinės. Iš namo išėjo šeimininkė J. ir pradėjo sakyti, kad pas ją R. nėra. R. S. nepatikėjo ir nuėjo į namo vidų. Jis su R. M. liko automobilyje ir į namą nėjo. J. R. S. pasakė, kad ieškotų kur nori, tačiau R. pas ją nėra ir nuėjo į namą R. S. iš paskos. Už kokių 15-20 min. R. S. išėjo iš namo ir išsivedė R.. Ją atsivedė į autobusiuką ir jau tada važiavo į namus. Ant R. nesimatė jokių sužalojimų. Tik grįžus į Vareikių kaimą, išlipę iš autobusiuko, jis su R. M. nuėjo į namą. R. jiems liepė nusiauti batus, nes ji sutvarkė namus. Jis su R. M. nuėjo į kambarį, esantį koridoriaus kairėje pusėje o R. nuėjo iš koridoriaus tiesiai į virtuvę. Jai iš paskos į virtuvę nuėjo R. S., kuris puolė R.. Ją išvadino „kurva, žertva“ sakydamas jai, kad ji duodasi su kitais vyrais. Matė, kad prie durų, prie šaldytuvo stovinčiai R., R. S. kumščiu trenkė į veidą du ar tris kartus. Nuo šių smūgių R. nugriuvo virtuvėje ant grindų. Išgirdo, kad dužo lango stiklas. Galėjo būti, kad R. griūdama atbula, trenkėsi į lango stiklą. Jis matė tai stovėdamas kambaryje, prie durų. Tai pamatęs R. M. susinervino ir nenorėdamas daugiau žiūrėti R. mušimo, pabėgo į miškelį. Jis kambaryje liko vienas. Matė, kad R. S., sugriebė gulinčiai ant žemės R. už plaukų, išrovė plaukus, po to vėl sugriebęs už plaukų ją išsitempė į kiemą. R. S. nusitempė R. iki šulinio, šalia kurio stovėjo autobusiukas. Gulinčiai ant žemės R.i, R. S. kelis kartus spyrė koja į veidą, R. neteko sąmonės ir liko gulėti ant žemės. R. S. atsidarė autobusiuką, pasiėmė cigaretę, užsirūkė ir greitai nuėjo į namą. Iš namo atsinešė pilną pamazgų kibirą, jį supylė R. ant galvos. R. pradėjo judėti, tada jis iš šulinio pasėmė du kibirus vandens ir pylė ant R.. R. nuo šalto vandens atsigavo ir atsisėdo. R. S. įlipo į autobusiuką, pasiėmė alaus pūslę, atsigėrė iš jos ir išlipęs iš autobusiuko, nusišlapino ant R. galvos. Tuo metu R. jau buvo atsigavusi, bet dar sėdėjo ant žemės. Pamatęs, kad R. yra atsigavusi, R. S. pasakė „tave užmušiu“ ir ranka laikydamas R. už galvos, keliu sudavė vėl į veidą. Nuo R. S. smūgio keliu į veidą, R. vėl „išsijungė“, t. y. neteko sąmonės, ant žemės pragulėjo apie 5 minutes. R. S. atsisėdo į autobusiuką, toliau gėrė alų. Kai R. atsigavo, ji keliais prišliaužė prie R. S. ir pradėjo jo prašyti „R., atleisk, nebemušk, nepyk ant manęs“. R. S. piktai pasakė, kad eitų į namus persirengti. R. nuėjo į koridorių, o R. S. nuėjo jai iš paskos. Būdamas kambaryje, liudytojas matė, kaip R. koridoriuje nusirenginėjo, o R. S. priėjęs prie jos, pasakė „ką tu kurva“ ir paėmęs koridoriuje stovėjusį iš lazdyno išpjautą pagalį apie 1 m. ilgio, juo trenkė 3-5 kartus per petį, per ranką. Po to, numetęs tą pagalį, trenkė kumščiu jai į veidą. Nuo to smūgio R. vėl nugriuvo ant grindų, prie laiptų, ant nugaros. R. S., pykdamas, stipriai stumdamas, užvertė koridoriuje stovėjusią aukštą spintelę su maisto produktais, ant R.. Spintelė užkrito R. ant kūno, tačiau ant kurios vietos, nematė, nes buvo kambaryje. Po to nuo palangės paėmė 3 litrų talpos stiklainį su rūgpieniu ir pasilenkęs per spintelę, tą stiklainį metė į R.. Liudytojas nurodo supratęs, kad R. S. taikė R. į galvą. Ar pataikė, nežino, nematė. Mesdamas tą stiklainį, R. S. šaukė ant R., „kurva, užmušiu tave, tu čia nebegyvensi“. Numetęs stiklainį, R. S. iš koridoriaus nuėjo į kambarį, kadangi ir liudytojas jau liepė jam ramintis. R. S. atsigulė ant lovos. A. J. išgirdo, kaip R. S. pasakė, kad dabar pailsės, bet ją „padlą“ užmuš. Šalia lovos stovėjo dvi „pūslės“ alaus, kurių viena buvo nugerta. Atsisukęs į koridorių, pamatė, kad R. nebėra, o tuo metu iš kiemo į namą įėjo R. M.. Jo klausė, kur yra R., o R. M. pasakė, kad R. pabėgo į mišką. Liudytojas matė, kad R., jau ateinant į koridorių persirengti, buvo stipriai sudaužyta jos galva, bėgo kraujas, veidas buvo stipriai sutinęs, atrodė kaip keturkampis. Jos atpažinti nebebuvo įmanoma. Kai R. dingo, o R. S. gulėjo lovoje, jis su R. M. išėjo į Gelažius, pasakyti pusbroliui E. T., kas atsitiko. Pusiaukelėje susitiko pas juos atvažiuojantį E. T., kuriam pasakė, kas atsitiko. Tada E. T. su žmona L., R. M. važiavo žiūrėti į Vareikių k., kas ten įvyko. A. J. su jais nebevažiavo. ( b. l. 90, 92 ).
Liudytoja L. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai vyko birželio 23 dieną. Jie važiavo su vyru pasiimti automobilio iš S., kuriuo jis veždavo darbuotojus į mišką. Susitiko R. ir M.. Jie pasakė, kad S. su R. susipyko. Jie tada nuvažiavo į Vareikius, kadangi tą namą ji pati parūpino. Buvo ten išdaužyti langai, o S. sėdėjo ant fotelio. Vyras jam liepė susidėti daiktus ir išvažiuoti. Jis buvo išgėręs, stovėjo butelis. Jis nieko nesakė ir jie S. nuvežė į stotį. Ji tada grįžo ieškoti tos merginos. Grįžo namo ir ėjo pas bobutes, jos atsakė, kad nematė. Kai grįžo namo tada pamatė greitąją pagalbą važiuojant. R. pasiėmė savo maišelį, buvo sumušta, veidas buvo ištinęs su guzais, jos plaukai buvo šlapi. Ji bendravo su policijos pareigūnais. Vakare R. jai paskambino, kad ją parvežtų. Ji nuvažiavo ir ją parvežė į Prūselius pas mamą. Ji R. nieko neklausinėjo, nes jai skaudėjo galvą. Ji tame namelyje dažnai nesilankydavo, tačiau viskas ten buvo tvarkoje. R. važiuodama iš ligoninės sakė, kad ją sumušė sugyventinis. Ji pirmadienį R. nuvežė į policijos komisariatą, davė pinigų parvažiuoti pas mamą. J. yra jos vyro pusbrolis, atvažiuodavo pas juos. Jis ten nedirbo. Jis pasakė, kad S. koliojasi, barasi. Jie iš karto ir išėjo, buvo su darbiniais rūbais. Ji tą namelį nuomoja, aplinkui yra miškas. Name buvo lazda, 3 litrų stiklainis, spintelė. R. nesakė kur jai sudavė, jos plaukai buvo suvelti, vandeniu buvo apipilta. R. sakė, kad miške miegojo.
Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pernai birželio 23 dieną apie 16 val., kai jos rinko braškes Vareikių kaime, išgirdo šunis lojant, tada nuo miško atėjo mergina – nukentėjusioji. Nukentėjusioji atėjo į namus ir ją sutiko. Ji dešinę ranką laikė prie akies ir paprašė iškviesti policiją. Sakė, kad ją sumušė sugyventinis. Jos dešinė akis buvo sutinusi. Buvo mėlynių veide. Plaukai buvo šlapi. Buvo baltų putų ant plaukų. Ji paėmė telefoną, nuėjo prie mamos ir mama jai liepė skambinti policijai, 112 iš savo telefono. Tada tik sužinojo, kad nukentėjusioji gyveno kitoje miškelio pusėje, kur namą išnuomavo Telišauskas. Ten miško darbuotojai gyvena. Policijos darbuotojai prašė palaukti, kol atvažiuos. Tada jos nuėjo į kambarį, pasiūlė jai atsigerti. Uždėjo rankšluostį ant akies. Atėjo kažkoks vyras, tačiau nukentėjusioji prašė apie ją nesakyti. Vyras klausė ar yra R.. Jis atėjo vienas, o moteris su vaiku liko stovėti prie eglaičių. Jos jam pasakė, kad nėra merginos, o po 5 minučių atvažiavo policija. Ji tada liko lauke. Policijos darbuotojai iškvietė greitąją pagalbą. Jie stebėjosi, kad dar taip sumušto žmogaus nėra matę, suleido jai vaistų. Ji pati išėjo iš kambario. Ji nieko nesakė dėl ko buvo sumušta, jos nukentėjusiosios neklausė. Nukentėjusiajai ant plaukų buvo baltai geltonas skysti, kvapo jokio nejautė. Dešinė akis jos buvo sužeista. Kaip ji sušlapo jos neklausė. Mama jai pasakojo, kad jai sakė, kad ją apipylė vandeniu, plaukai buvo kaip kremu apipilti.
Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad duktė atvedė merginą. Jis merginos dabar nepažintų. Tai buvo per Jonines, praeitais metais. Duktė paklausė ar jai skambinti policijai. Ar greitajai. Ji tuo metu pjovė žolę. Mergina atrodė prastai, buvo sumušta, vienos akies nesimatė. Ji nieko nesakė, o jos ir neklausė. Duktė iškvietė policiją. Buvo apklausta policijoje tada geriau atsiminė įvykį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas nurodė, kad jie teisingi, juos tvirtina, juose parodė, kad 2012 m. birželio 23 d., apie 16 val., būnant kieme, prie jos priėjo dukra I. P. su jai nepažįstama mergina. Merginos veidas buvo sumuštas, akis pilnai užtinusi, vokai buvo sutinę taip, kad net sulipę. Ant veido buvo ir daugiau „mėlynių“. Mergina buvo šlapiais rūbais, plaukai buvo šlapi, plaukuose buvo kažko prilipę baltos spalvos. Jai dukra pasakė, kad mergina prašo iškviesti policiją ir klausė liudytojos, ar tikrai kviesti policiją. V. P. iš karto dukrai pasakė, kad ši iškviestų policiją, išsigando, kad tai merginai nepasidarytų bloga, nes buvo labai stipriai sumušta galva. Taip sumušto žmogaus V. P. dar nebuvo mačiusi. Dukra iškvietė policiją, kalbėdama su pareigūnu ji klausinėjo merginos, o ši atsakydavo ir tuos žodžius dukra pasakydavo policijos pareigūnui. Ką mergina pasakojo, V. P. tiksliai nebeatsimena. Tada visos trys nuėjo į namą ir laukė atvykstant policijos pareigūnų. Mergina pasisakė vardą, bet V. P. jo neatsimena. Mergina nieko jai nepasakojo, kas įvyko, o V. P. ir neklausinėjo. Bebūnant name, jos pamatė, kad ant kelio vaikšto keli vyrai, o sumušta mergina juos pamačiusi, paprašė, kad apie ją jiems nepasakytų, o pati pasislėpė virtuvėje. I. P. išėjo į kiemą ir kalbėjo su vienu vyru. Pamačiusi, kad ant kelio yra dar ir moteris su vaiku, ji apie tai pasakė sumuštai merginai, bet ši prašė, kad ir tai moteriai nesakytų, jog ji čia yra ir nuėjo slėptis į kambarį. Netrukus į namą grįžo I. P., o dar kiek palaukus atvyko ir policijos pareigūnai. Jie pamatę taip sumuštą merginą, iškvietė greitosios pagalbos medikus ir rašė dokumentus. Ji girdėjo, ką sumušta mergina pasakojo apie jos sužalojimus, tačiau dėl seno amžiaus ir prastos atminties, nebeatsimena. Atsimena tik tiek, kad ta mergina pasakė, jos ją sumušė sugyventinis T. sodyboje, prie šulinio. Mergina sakė, kad jai vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, kad apipylė kelis kartus vandeniu. Dar pasisakė, kad jai yra virš 20 metų, o jos sugyventiniui yra virš 40 metų.( b. l. 98-99 )
Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo per Jonines. Ji jau miegojo, kai paskambino duktė apie 23 valandą ir paprašė priimti R.. Ji sakė, kad ji bijo. Parvežė dukra ją iš ligoninės. Ji R. davė arbatos, raminančių vaistų. R. atrodė baisiai, buvo sutinusi, mėlyna. R. sakė, kad ją sumušė “s.“. Ji sakė, kad jis jai geras. R. pabuvo pas ją vieną dieną ir pirmadienį ją dukra išvežė ekspertizei. Sakė, kad sumušė, kad valgyti nepadarė tam vyrui. Žinojo, kad tai žento darbininkai. Merginos plaukai buvo šlapi. Davė jai drabužius, ji persirengė, matė mėlynes ant rankos. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad jie teisingi, juos tvirtina, juose ji parodė, kad 2012 m. birželio mėnesį, dienos neatsimena (žino, kad šeštadienį), apie 23 val., jai paskambino dukra L. T. ir paklausė, ar ji negalėtų į namus priimti merginos, kurią sumušė „S.“, sakė, kad merginą išleido iš ligoninės ir ji neturi kur prisiglausti. Kadangi to prašė jos dukra, D. G. sutiko padėti. Apie 23.30 val. pas ją į namus atvažiavo dukra L. T. ir atvežė merginą, vardu R.. Pamačiusi R., ji labai išsigando, pagalvojo, kas taip gali sumušti žmogų, kad net šuns taip niekas nemuša. R. veidas buvo sumuštas baisiai, nesimatė akies obuolio, vokai nuo sutinimo buvo sulipę. Ant R. veido buvo vien „mėlynės“, visas veidas buvo tiesiog ištinęs. Mergina purtėsi, rūbai buvo šlapi. Ji klausė R., kas ją taip sumušė, nuo tokio vaizdo net apsiverkė. R. pasakė, kad ją sumušė „S.“, sakė, kad sumušė tą pačią dieną, gal apie 16 val., kad ji pabėgo iš namų, slėpėsi miške, po to nuėjo iki kaimynės senutės P., kur ar P., ar jos dukra iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. D. G. klausė R., kas yra tas „S.“, o ji pasakė, kad tai jos sugyventinis, kad su juo gyvena apie 2 metus. Tą vakarą liudytoja davė naktinius persirengti ir kai R. persirenginėjo, matė „mėlynes“ ant dešinės blauzdos, dešinės ir kairės rankų, ant nugaros ties petimi buvo „mėlynės“. Pamačiusi šias „mėlynes“, ji klausė R., iš kur pas ją „mėlynės“. R. pasisakė, kad ją kumščiais daužė ir kojomis spardė „ S.“. Lyg tai paminėjo, kad buvo praradusi sąmonę, kad „S.“ ant jos pylė vandenį. R. pasisakė, kad ji yra iš Kretingos. Daugiau R. liudytoja neklausinėjo, nes R. buvo labai silpna, pastaroji išgėrė arbatos ir nuėjo miegoti. D. G. pati tą naktį miegojo labai blogai, nes bijojo, kad taip baisiai sumušta R. nenumirtų. Kitą dieną, t. y. sekmadienį, R. pragulėjo pas ją namuose. Liudytoja su ja kalbėjosi, klausė kaip ji gali gyventi su tokiu sugyventiniu, jei jis taip baisiai ją muša. R. pasakė, kad „S.“ yra geras, kad ją aprengė, prižiūri, išlaiko, maitina, o mušė už tai, kad ji būdama namuose ir nieko nedirbdama, nepadarė valgyti. Sakė, kad liepė jai nueiti iki kieme stovėjusio autobusiuko ir atnešti maisto ir tada ją kieme sumušė. R. jai sakė, kad iki to ji dvi naktis nemiegojo namuose, bet kur buvo, nepasakė. Tą patį sekmadienį R. parodė plaukų kuokštą, kurį iššukavo iš plaukų. Rodė galvą ir ji matė, kad kažkurioje galvos pusėje nebuvo plaukų, ta vieta buvo patinusi. Pakaušyje buvo guzas. Sekmadienį R. veidas buvo dar baisesnis, dar labiau sutinęs ir pamėlynavęs. Pirmadienį jos dukra L. T. išvežė R. į Panevėžį pas medicinos ekspertus ir davė pinigų kelionei į namus, į Kretingą, kur R. ir išvažiavo. Ji (D. G.) pati telefonu kalbėjo su R. mama, kuri patvirtino, kad R. grįžo į namus. Iš dukros L. T. sužinojo, kad R. buvo sumušta nuomojamoje iš T. sodyboje. Sakė, kad įleido į tą namą miško darbininkus, kurie dirba su L. T. vyru E. T. ir R. yra vieno iš tų darbininkų sugyventinė.( b. l. 100-101 )
Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra pakviesta dėl R., kuri buvo sumušta. Padėjo ji R. nuvažiuoti į Panevėžį. Ji su R. susipažino ravėdamos pas T. uošvienę , nes 2 kartus ravėjo. R. atvažiavo pas draugą R. – kaltinamąjį. Ji R. draugą R. tik vieną kartą matė. Žinojo, kad jis dirba miške. R. miegojo pas ją, kai lietus lijo. Atvažiavo R. ir ją išsivežė. Tada jos namuose nebuvo. Buvo R. pas ją atvažiavusi į svečius spalio mėnesį. Po Joninių jos važiavo į policiją ir ją išlydėjo į Šiaulius su L. T.. Kartais susirašinėja, nors ji neskelbdavo savo problemos. Vieną kartą ji su R. tik baliavojo ir ji liko nakvoti pas ją. Ji buvo pas kaimynę ir matė kaip ji buvo sumušta. Gal ji ir minėjo kas ją sumušė, kad tai R.. Pretenzijų dėl jos nakvojimo pas ją jis jai nereiškė. Ji kreipėsi į policiją ir ji R. matė jau po sumušimo. D. yra jos kaimynė. Matė ant R. rankos, akies, šone mėlynes. Ji ėjo svirduliuodama nuo sumušimo. Ji pabuvo 2 dienas ir išvažiavo. R. sakė kad kliedėjo po sumušimo. Kai buvo pas ją ji nebuvo sužalota.
Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio rajono tyrėju operatyvioje grupėje. Vasarą buvo gavęs pranešimą iš Operatyvaus valdymo poskyrio, kad konflikto metu vyras sumušė savo draugę. Nuvykus į vietą kaltinamojo nerado, juos sutiko tik kaimynė, nes pas ją buvo nukentėjusioji. Matėsi ant moters kairio skruosto smurto žymės. Ji skundėsi, kad ją sumušė R. S.. Ji nurodė, kad ją spardė, apipylė “pamazgomis’ ir vandeniu. Jie tada nukentėjusiąją nuvežė į namus kur ji susirinko savo daiktus. Tada ją išvežė greitosios pagalbos automobilis. Merginos drabužiai buvo šlapi, ji minėjo, kad buvo apipilta paplavomis. Ar ji buvo sąmonę praradusi neprisimena. Gal ją tampė už plaukų, ar buvo šalia jos kiti asmenys jis to negali pasakyti. Liudytojas visų aplinkybių nebeprisimena, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas nurodė, kad jie teisingi, juos tvirtina, juose jis parodė, kad 2012 m. birželio mėnesį, dirbant operatyvinės grupės sudėtyje, dienos metu gavo pranešimą, jog Panevėžio r., Vareikių II k., sugyventinis sumušė R. B.. Į įvykio vietą atvyko su patrulių ekipažu. R. B. rado sodyboje, esančioje šalia įvykio vietos, kur gyvena močiutė ir jaunesnė moteris. R. B. buvo sumušta, matėsi, kad stipriai sumušta galva, ištinusi visa kairė galvos pusė, užtinęs skruostas, nesimatė akies. Ant veido matėsi „mėlynės“, matėsi raudonos spalvos žymės, matėsi, kad ji buvo neseniai sumušta. R. B. pasakė, kad ją sodybos kieme prie šulinio sumušė jos sugyventinis R. S.. Sakė, kad sumušė už tariamą neištikimybę, mušė ir rankomis, taip pat spardė kojomis. Pasisakė, kad buvo netekusi sąmonės ir ją apipylė vandeniu, kad atsigautų. Smulkiau ką pasakojo, jis neatsimena, tačiau viskas yra surašyta R. B. pareiškime bei liudytojos apklausos protokole, kuriuos R. B. persiskaitė ir pasirašė. R. B. pasakojant sužalojimo aplinkybes, jis suprato, kad R. B. bijo R. S.. Buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėję R. B., vežė į priėmimo skyrių. Pakeliui visi nuvažiavo į sodybą, kur R. B. buvo sumušta. Ji paprašė ją palydėti pasiimti daiktų, nes sakė, kad bijo vėl būti sumušta, kad ten gali būti ir R. S., kuris ją taip sumušė. Ji sakė, kad šią sodybą nuomoja ji su sugyventiniu bei darbininkais, kurie dirba su E. T.. Ten R. B. susirinko savo daiktus ir išvažiavo į ligoninę. Sodyboje R. S. neberado, ten buvo E. T. su žmona ir dar du nepažįstami vyrai.(b.l.104-105).
2012-06-23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), sodybos kieme. Sodyba neaptverta, sodybos teritorijoje auga žolė. Sodybos vakarinėje dalyje yra gyvenamasis namas, rytinėje sodybos dalyje yra medinis ūkinis pastatas, sodybos viduryje yra šulinys. (b. l.12-13)
2013-02-01d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), L. T. priklausančioje negyvenamoje sodyboje. Sodybos vakarinė ir ir pietinė dalis yra prie miško. Sodybos rytinėje dalyje yra medinis ūkinis pastatas, pietinėje dalyje yra du maži ūkiniai pastatai, o sodybos vakarinėje dalyje yra medinis negyvenamas namas. Įėjimo durys yra namo rytinėje sienoje. Durų dešinėje pusėje yra langas. Namo koridoriuje pietinėje sienoje yra durys į virtuvę. Minėtų durų dešinėje pusėje stovi spintelė, kurios aukštis apie 1,5 m. Koridoriaus vakarinėje sienoje yra durys į kambarį, o koridoriaus šiaurinėje dalyje yra kopėčios į pastogę. Kambario šiaurinėje sienoje yra durys į koridorių ir durys į virtuvę. Virtuvėje prie rytinės sienos stovi du šaldytuvai, toje pat sienoje yra durys į koridorių. Virtuvės šiaurinėje sienoje yra langas.
2012-06-25 specialisto išvadoje Nr. G 819/12 (05) ir 2012-07-25 specialisto išvadoje G 818/ 12(05) nurodyta, kad R. B. nustatyta odos nubrozdinimai nosyje, kairėje ausyje, kairiame užausyje, poodinės kraujosruvos kaktoje kairiame smilkinyje, smakre, kairėje ausyje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, nugaroje, padaryta kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau 15 trauminių poveikių pasėkoje, kietais bukais daiktais. Pagal sužalojimų lokalizaciją visumoje, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Remiantis įvykio aplinkybėmis ir nustatytais sužalojimais, nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Pagal nustatytų sužalojimų makroskopinį vaizdą, sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki nukentėjusiosios (iki 2012-06-25) apžiūros. (b.l.53-54,57).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad sugyventinei R. B. sudavė 4-5 smūgius, galėjo išrauti plaukų, nes buvo suėmęs už plaukų taip nurodė teisiamojo posėdžio metu ir galėjo ją išvadinti žertva“, „valkata“, „padla“, gal ir „kurva“, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis juos patvirtino, juose buvo nurodęs, kad R. B. galėjo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas suduoti apie 10 smūgių, vadino nukentėjusiąją necezūriniais žodžiais, paplavom neapipylė, nesišlapino ant B., įvykio metu buvo blaivus. Šie kaltinamojo R. S. parodymai teismo vertintini, kaip gynybos užimta pozicija, siekiant sušvelninti sau baudžiamąją atsakomybę ir yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų, buvusių įvykio vietoje, taip pat liudytojų mačiusių iš karto po įvykio nukentėjusiąją R. B. ir su ja bendravusių parodymais: Nukentėjusioji R. B. parodė, kad R. S. kumščiu trenkė jai į kairią akį, ji nugriuvo ar sudavė daugiau smūgių jai į veidą, to neatsimena, pačiupo ją už plaukų, išsitempė į kiemą, išsigandusi, užsidengė galvą. ,ją vadino „padla, žiurke“, bei kumščiu trenkė sėdinčiai ant žemės į veidą ir į galvą gal šešis kartus, o gal ir daugiau, nugriuvo ant žemės, R. S. koja spyrė į kairę ranką ties petimi, taip pat spyrė ir į nugarą ties juosmeniu, gali būti, kad R. S. įspyrė dar 4 kartus, gal dar spyrė jai į galvą, nebeatsimena, nes buvo praradusi sąmonę, prabudo kieme ant žemės šlapia, iš to suprato, kad ją apipylė vandeniu ar dar kuo nors, po to atsimena, kad randasi miške, kuriame prabuvo tikrai nemažai laiko, po to nuėjo pas kaimynes prašytis pagalbos, taip pat nurodė, kad R. S. buvo neblaivus. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojas A. J., kuris girdėjo kaip R. S. išvadino R. „kurva, žertva“ matė, kaip Rasai R. S. kumščiu trenkė į veidą du ar tris kartus, jai nugriuvus išgirdo, kad dužo lango stiklas, R. S., sugriebė gulinčiai Rasai už plaukų, išrovė plaukus, po to vėl sugriebęs už plaukų ją išsitempė į kiemą ir nusitempė iki šulinio, gulinčiai ant žemės R. R. S. kelis kartus spyrė koja į veidą, po ko R. neteko sąmonės ir liko gulėti ant žemės, po to R. S. iš namo atsinešė pilną pamazgų kibirą, jį supylė R. ant galvos, po to nusišlapino ant R. galvos, pasakė „tave užmušiu“ ir keliu sudavė į veidą, nuo smūgio R. neteko sąmonės, kai R. atsigavo kambaryje, R. S. pasakė „ką tu kurva“ ir paėmęs koridoriuje stovėjusį iš lazdyno išpjautą pagalį apie 1 m. ilgio, juo trenkė 3-5 kartus per petį, per ranką,numetęs tą pagalį, trenkė kumščiu jai į veidą, Rasai nugriuvus, užvertė koridoriuje stovėjusią aukštą spintelę su maisto produktais ant R., po to nuo palangės paėmęs 3 litrų talpos stiklainį su rūgpieniu metė į R.. taikė R. į galvą, R. S. šaukė ant R., „kurva, užmušiu tave, tu čia nebegyvensi“. R. buvo stipriai sudaužyta galva, bėgo kraujas, veidas buvo stipriai sutinęs, atrodė kaip keturkampis, jos atpažinti nebebuvo įmanoma. R. S. buvo neblaivus įvykio metu gėrė alų. Liudytojas R. M. patvirtino, kad tarp R. ir R. S. vyko konfliktas, girdėjo triukšmą, R. S. buvo neblaivus, nes gėrė alų važiuodamas namo. Liudytojai L. T., I. P., V. P., D. G., V. S., J. R. nukentėjusiąją R. B. matė po įvykio stipriai sumuštą, veidas buvo ištinęs su guzais, kruvinas ir pamėlęs, nesimatė vienos akies, plaukai buvo šlapi lipnus, balzgani, R. B. jiems nurodė, kad ją sumušė sugyventinis R. S..Šiuos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina specialisto išvada iš kurios matyti, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 15 trauminių poveikių pasėkoje, kietais bukais daiktais, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei juose pateikiama įvykių seka, specialisto išvada, nes parodymai atitinka vieni kitus ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl teismas daro išvada, kad R. S. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1 d., kuria jis yra kaltinamas yra įrodyta pilnai byloje surinktais įrodymais.
Tiesioginis LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Ji gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams, t.y. žmogaus sveikatai, laisvei, orumui, nuosavybei. Veika pasireiškia nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu.
Nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais elgesiu; b) grasinimu; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkai ar aplinkiniams. Visi tie požymiai yra vertinamieji.
Iš teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dėl kaltinamojo elgesio, t.y. necenzūrinių žodžių vartojimo, grasinimų, smūgių sudavimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes dėl kaltinamojo elgesio aplinkui buvę žmonės pasijuto nepatogiai, buvo išsigandę- R. M. išėjo iš namų, nes kaltinamasis buvo įsiutęs, vartodamas necenzūrinius žodžius, nieko nesiaiškinęs sudavė smūgius nukentėjusiajai. Vertinant tiek atskirai, tiek visumoje visus kaltinamojo veiksmus galima teigti, kad jo veiksmai, tai sąmoningos pastangos pažeisti visuomenės tvarką ar rimtį, sąmoningos pastangos tam, kad atsirastų tokie padariniai t.y. įžūlus elgesys, pasireiškęs tiesiogine tyčia, parodantis kaltinamojo antivisuomenines nuostatas ir neigiamą požiūrį į visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismų praktikoje (2K-398/2006) BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių buvimas dažniausiai grindžiamas fizinio smurto panaudojimo faktais. Šioje situacijoje nusikalstami veiksmai padaryti be jokios priežasties dėl menkavertės dingsties sukeltas konfliktas, kurio metu žmonių akivaizdoje buvo sumuštas žmogus. Tokie veiksmai laikytini įžūliais, jais pademonstruota nepagarba aplinkiniams, ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Nusikaltimą kaltinamasis padarė vedamas chuliganiškų paskatų dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, nes kaip matyti, nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti dėl menkavertės dingsties, neva dėl to jog sugyventinė R. B. buvo neištikima. Smurtinio pobūdžio elgesys, bei kiti viešąją tvarką pažeidžiantys veiksmai tokiomis aplinkybėmis yra teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui..
R. S. teistas viena kartą, teistumas neišnykęs ( b.l. 133-142 ), padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai(LR BK 11 str.3d.), nusikalstama veika tyčinė, baustas administracine tvarka 2011-10-07 pagal LR ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. 128 str. 1 d., bauda 1300 litų ir specialiosios teisės atėmimas, teisė vairuoti transporto priemones 14 mėn. nuo 2011-10-07 iki 2012-12-06 ( b. l. 152-153 ). Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas ( b.l. 155 ). Panevėžio r. savivaldybės administracijos Smilgių seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad R. S. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), o faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl R. S. nusiskundimų iš gyventojų negauta(b.l.157). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas lygtinai paleistas iš laivės atėmimo bausmės atlikimo vietos, būdamas teistas už tyčinį nužudymą itin žiauriai, padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš asmenį, toliau daro smurtines nusikalstamas veikas prieš asmenį, nedaro išvadų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą (LR 56 str.1 d.), kurios dydis artimas bausmės vidurkiui,bausmę atliekant realiai, pagrindo taikyti LR BK 75 str.-bausmės vykdymo atidėjimą nėra. Paskirta bausmė vadovaujantis LR BK 64 str. dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2005-06-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.
Remiantis LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistina valstybei 42,00 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais teismas,
nusprendžia:
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2005-06-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 13 dienų bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant R. S. teismo salėje, paskelbus nuosprendį.
Išieškoti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 42,00 Lt turėtas proceso (pašto) išlaidas valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.