Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „R.“ suvirintoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2017 m. gruodžio 21 d., apie 12 val. 45 min., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) daugiabučių kieme, ties namu Nr. 87, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija – nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 2,26 promilės etilo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui, manevruodamas kliudė kieme paliktus stovėti automobilius „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

K. T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną šventė draugo gimtadienį, pas jį ketino pernakvoti. Išėjus į lauką parūkyti, kaimynė pasakė, kad jo automobilis, pastatytas prie konteinerių, kliudys pravažiuoti šiukšliavežiui. Todėl norėdamas perstatyti automobilį, nepagalvodamas sėdo už vairo ir važiuodamas kliudė kieme stovinčius automobilius. Kaimynai pretenzijų neturėjo, žala nepadaryta. Gailisi dėl savo poelgio, nes niekur neketino važiuoti, tik norėjo perstatyti automobilį, kad netrukdytų pravažiuoti šiukšliavežiui. Pasielgė neapgalvotai. Amerikoje gyvena jo brolis, kvietė atvažiuoti į svečius, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes, jei bus baustas, negalės išvykti. Anksčiau nėra baustas. Vairavimo teisę turi nuo 16 metų.

K. T. K. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- liudytojos R. B. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 21 d., apie 12 val. 40 min., , (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, išėjo į kiemą valyti savo automobilio langus. Pastebėjo į kiemą atvažiavus automobilį „Opel Zafira“. Automobilis, darydamas manevrą atbuline eiga, nežymiai kliudė kaimynų automobilius „Seat Ibiza“ ir „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po kontakto pastebėjo, kad minėtas automobilis „Opel Zafira“ pavažiavo toliau. Pagalvojusi, kad automobilis gali pasišalinti, paskambino „Opel Astra“ savininkei Jūratei, kurios numerį turėjo, ir pasakė, jog jos automobilis kliudytas kito pravažiuojančio automobilio. Kitas kaimynas Antanas nuėjo įspėti automobilio „Seat Ibiza“ šeimininką apie jo kliudytą automobilį. Vėliau tas pats kaimynas Antanas iškvietė policiją (b. l. 32);

- liudytojos J. J. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13 val., jai telefonu paskambino kaimynė R. ir pasakė, kad jos automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kieme kliudė kitas automobilis. Ji apsirengė, išėjo į kiemą ir pamatė labai nežymiai jos automobilio galinį bamperį palietusį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo neblaivus, tai matėsi iš paraudusio veido ir gestikuliacijos. Automobilis „Opel Zafira“ taip pat nežymiai buvo kabinęs greta stovėjusį „Seat Ibiza“. Kitas kaimynas jau buvo iškvietęs policiją. Netrukus atvyko policijos patruliai, kurie nusivedė eismo įvykį sukėlusį „Opel Zafira“ vairuotoją į savo automobilį. Jos automobiliui žala nepadaryta (b. l. 30);

- liudytojo A. L. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 20 d. paliko jam priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėti prie namų, (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13 val., atėjęs kaimynas pranešė, kad jo automobilį kieme kliudė pravažiuojantis automobilis. Nuėjęs į kiemą pastebėjo „Opel Zafira“, kuris labai neženkliai kliudė jo automobilio galinį bamperį. Taip pat buvo kliudytas kieme paliktas kitas automobilis „Opel Astra“. Susirinkę kaimynai minėjo, kad „Opel Zafira“ automobilio vairuotojas neblaivus. Jo automobiliui žala nepadaryta (b. l. 35);

- liudytojo A. Z. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 21 d. buvo namuose. Apie 12 val. 50 min. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino kaimynė R. B. ir pasakė, kad girtas vairuotojas manevruodamas kliudė 2 kieme stovėjusius automobilius. Jis apsirengęs išėjo į kiemą. „Opel Zafira“ vairavęs vyriškis jau kalbėjo su minėta R. B.. „Opel Zafira“ vairuotojas buvo įraudęs, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido aštrus alkoholio kvapas. „Opel Zafira“ kliudė „Opel Astra“ ir „Seat Ibiza“. „Opel Zafira“ vairavęs vyriškis prašė nekviesti policijos, tačiau jis, įsitikinęs, kad vairuotojas neblaivus, o, be to, dar gali pasišalinti iš įvykio vietos, savo mobilaus ryšio telefonu paskambino į Bendrosios pagalbos centrą ir pranešė, jog girtas vairuotojas kliudė 2 automobilius, laukia policijos (b. l. 37);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad 2017 m. gruodžio 21 d. 12 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti automobiliai. Vienas iš vairuotojų – T. K. (b. l. 10-11);

- valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 52/2018 (01) nustatyta, kad T. K. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija - 2,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 28).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl T.K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą), viena nuobauda galioja iki 2018 m. kovo 31 d. (b. l. 57-58), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 54, 55). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog T. K. dirba.

Įvertinus kaltinamojo T. K. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, taip pat į tai, kad jam baustumas iš esmės išnykęs, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje T. K. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 str. 3 d. 3 p.).

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo motina S. K. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 98), administracine tvarka nebausta (b. l. 99), dirbanti, darbovietės charakterizuojam teigiamai (b. l. 97), su kaltinamuoju santykiai geri, sutaria, su juo bendrauja visais gyvenimo klausimais, kalbasi, sūnų apibūdina teigiamai ir nurodo, kad ji patarimais gali daryti sūnui teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. K. T. K. nurodė, kad mama jam daro teigiamą įtaką, juo pasitiki. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad S. K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui T. K. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant S. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu vieneriems metams S. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką T. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jis dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas didesnis už galimo skirti vidurkį. Specialios teisės atėmimo 2 metų terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. D. 2018 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo paskirta T. K. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 25 d. (b. l. 50).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog T. K. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 str. 4 d.). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad T. K. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka anksčiau taip pat nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, automobilis yra naudojamas ne tik jo, bet ir šeimos reikalais, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, bei į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio, numatančio atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (ne daugiau negu 1,5 promilės), sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 str. 3 d.). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK 126 str. 4 d., 130² str.). Manytina, kad ir taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti įvertinama tai, ar nėra nusikaltimų sistemiškumo, ar nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta.

Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis T. K., 2017 m. gruodžio 21 d. perduotas laikinai saugoti į Šančių autoserviso saugojimo aikštelę, esančią(duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas savininkui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 47-48), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. T. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 66), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. K. atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją S. K., per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu T. K., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 25 d.

T. K. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

T. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 25 d.

Automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį T. K., perduotą laikinai saugoti į Šančių autoserviso saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.