Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo V. S. (V. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas kaltinamojo V. S. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi kaltinamajam V. S. už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius paskirtos 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje.

Į teisiamuosius posėdžius, vykusius 2016 m. vasario 29 d. 13 val. ir 2016 m. kovo 2 d. 9 val. Vilniaus apygardos teisme, neatvyko kaltinamasis V. S.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi kaltinamajam V. S. už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius be svarbios priežasties paskyrė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė kaltinamojo V. S. skundą dėl baudos panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad teismo posėdžių datos buvo suderintos su visais proceso dalyviais iš anksto, todėl ir kaltinamajam V. S. jos buvo žinomos. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad V. S. buvo atliekama planinė kelio sąnario operacija dėl 2013 m. patirtos traumos liekamųjų reiškinių, kurios laikas buvo derinamas su pačiu ligoniu, skubos daryti operaciją nebuvo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. S. sveikatos problemos, atsižvelgiant į operacijos pobūdį ir kaltinamojo galimybę derinti operacijos laiką, negali būti laikoma pateisinama priežastimi, dėl kurios buvo galima ignoruoti iš anksto suderintus teismo posėdžius.

Kaltinamasis V. S. aukštesniajam teismui paduotame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį bei jam paskirtą baudą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant kaltinamojo V. S. teises. Teismui buvo pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos medicininė pažyma, todėl nedarbingumo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 16 d., jis negalėjo atvykti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismo posėdžius 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 2 d. dėl svarbios priežasties, t. y. sveikatos būklės pooperaciniu periodu. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi bauda jam buvo paskirta iš esmės dėl to, kad teismui nebuvo pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma. Pažymi, jog teismą buvo įspėjęs dėl nedalyvavimo numatytuose teismo posėdžiuose bei medicininės pažymos pateikimo galimybės. Teismas termino medicininiam dokumentui, pateisinančiam jo neatvykimą į teismo posėdžius, pateikti nenustatė. Ši pažyma buvo išduota 2016 m. kovo 10 d. ir nedelsiant buvo pateikta teismui.

Skundžiamojoje nutartyje buvo vertinamos jau kitos jo nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybės, akcentuojant planinės operacijos tikslingumą bylos nagrinėjimo metu. Anot kaltinamojo, priimant skundžiamą nutartį buvo itin sureikšmintas gydymo įstaigos 2016 m. kovo 4 d. atsakymas į teismo užklausimą, kuriame nurodyta, jog dėl traumos V. S. negalėjo aktyviai sportuoti. Pažymi, kad šiame rašte nurodytos ir kitos aplinkybės: jis negalėjo dirbti, kelio sąnario nestabilumas vargino ir buityje, t. y. ne tik sportuojant. 2016 m. vasario 19 d. UAB „Fama Bona“ Vilniaus filialo pateiktoje medicininėje pažymoje taip pat nurodoma, kad V. S. patiria skausmą dešinio kelio sąnaryje judesių metu, būklė blogėja. Iš 2016 m. vasario 24 d. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ medicininio išrašo matyti, kad V. S. konservatyvus gydymas priešuždegiminiais vaistais nepadėjo ir tik operacijos metu nustatyti rimti kelio sąnario pažeidimai buvo pašalinti. Taigi, vienintelis veiksmingas gydymo būdas buvo atlikti operaciją.

Pažymi, kad operacijos laikas buvo derinamas su gydytoju, atsižvelgiant į pastarojo darbo grafiką ir užimtumą, tačiau jis rinkosi iš gydytojo pasiūlytų dienų, o ne atvirkščiai. Priešingai nei konstatavo teismas, jis neturėjo galimybės nukelti operacijos laiką į kitą dieną, juolab, palaukti ilgesnės pertraukos tarp teismo posėdžių, kurios metu jis netrukdomas galėtų sveikti. Pažymi, kad apie 2016 m. gegužės 16 d. teisiamąjį posėdį ir ilgesnę pertrauką jam nebuvo žinoma, nes 2015 m. gruodžio 10 d. teismo nutartyje numatyti teisiamieji posėdžiai buvo suderinti tik iki 2016 m. balandžio 1 d., o tolimesnių teismo posėdžių datos buvo derinamos 2016 m. kovo 15 d. teisiamajame posėdyje, kuriame jis taip pat nedalyvavo.

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

BPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.

Pagal BPK 37 straipsnio nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-148-365/2016 medžiagos, kaltinamasis V. S. neatvyko į Vilniaus apygardos teismo paskirtus posėdžius 2016 m. vasario 29 d. 13 val. ir 2016 m. kovo 2 d. 9 val. (t. 27, 33, 38 b. l.).

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamajam V. S. apie 2016 m. vasario 29 d. 13 val. ir 2016 m. kovo 2 d. 9 val. teismo posėdžius buvo žinoma. V. S. pasirašytinai įteiktas pranešimas apie šiuos posėdžius ir jis pasirašė, kad jam žinomos neatvykimo pasekmės (t. 26, 156, 157 b. l.).

Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad kaltinamajam V. S. 2016 m. vasario 24 d. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ buvo atliekama dešinio kelio kryžminio raiščio operacija. Šį faktą patvirtina ir 2016 m. vasario 24 d. šios įstaigos gydytojo išduotas išrašas iš medicininių dokumentų (t. 27, 36 b. l.). Būtent dėl šios operacijos ir taikyto pooperacinio gydymo, kaltinamasis V. S. neatvyko į iš anksto suderintus 2016 m. vasario 29 d. 13 val. ir 2016 m. kovo 2 d. 9 val. posėdžius, turėjusius įvykti Vilniaus apygardos teisme.

Apie kaltinamojo V. S. nedalyvavimą dviejuose paskirtuose posėdžiuose jo gynėja pranešė 2016 m. vasario 23 d., išsiųsdama teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl kaltinamojo sveikatos būklės. Gynėja nurodė, kad 2016 m. vasario 25 d. V. S. bus atliekama operacija, specialios formos medicininė pažyma teismui bus pristatyta gydymo įstaigai atlikus operaciją bei pasibaigus pooperaciniam gydymui (t. 27, 33-37 b. l.).

Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos medicininė pažyma teismui pateikta 2016 m. kovo 11 d., su prašymu atidėti 2016 m. kovo 15 d. teisiamąjį posėdį dėl kaltinamajam V. S. vykdytos medicininės intervencijos (t. 27, 52, 53, 54 b. l.).

Aukščiau aptarti bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis teismo posėdžiuose (dėl ko jam ir paskirta bauda) nedalyvavo dėl ligos, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir akcentuoja tą aplinkybę, kad dėl planinės kelio sąnario operacijos V. S. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ buvo konsultuotas dar 2016 m. sausio 21 d. ir būtent šią dieną suderino dešinio kelio sąnario operacijos datą ( planinė operacija buvo paskirta 2016 m. vasario 24 d.) (t. 27, 40 b. l.). Taigi, kaltinamasis V. S. derino su medikais planinės operacijos datą, žinodamas apie paskirtus teismo posėdžius. Paminėtina ir tai, kad V. S. dalyvavo 2016 m. vasario 12 d. teisiamajame posėdyje. Šiame posėdyje kaltinamasis V. S. išsakė savo nuomonę dėl įrodymų tyrimo eigos, buvo informuotas apie į 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžius kviečiamus liudytojus, tačiau jokių pastabų neturėjo ir neinformavo teismo apie suplanuotą operaciją, o tuo pačiu ir negalėjimą dalyvauti iš anksto suderintuose posėdžiuose, nors jau žinojo, kad juose nedalyvaus (t. 27, 21-24 b. l.).

Aukštesniojo teismo nuomone, toks kaltinamojo V. S. elgesys, t. y. nepranešimas apie suplanuotą operaciją, kai žinoma jos tiksli data, atsižvelgiant į teismo posėdyje sprendžiamus klausimus ir proceso dalyvių skaičių, yra nepateisinamas. Dėl kaltinamojo veiksmų (tiksliau dėl savalaikio veiksmų neatlikimo) buvo sutrukdytas operatyvus bylos išnagrinėjimas, kadangi bylos nagrinėjimą teko atidėti. Taigi aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo padarytai išvadai, kad kaltinamasis V. S. sutrukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimą, teismo ir proceso dalyvių darbo laiką. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ne pati neatvykimo į teismo posėdį priežastis (įprastai liga laikoma svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi), o pačio kaltinamojo veiksmai (dėl planinės operacijos tarėsi neatsižvelgdamas į numatytų posėdžių datas, 2016 02 12 posėdžio metu nutylėjo apie savo nedalyvavimą 2016 02 29 bei 2016 03 02 posėdžiuose, nors į šiuos posėdžius buvo numatyta kviesti liudytojus).

Toks kaltinamojo elgesys vertinamas kaip trukdymas operatyviam bylos nagrinėjimui, dėl ko apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 163 straipsnio pagrindu, už neatvykimą į 2016 m. vasario 29 d. 13 val. ir 2016 m. kovo 2 d. 9 val. posėdžius be pateisinamų priežasčių, pagrįstai kaltinamajam V. S. paskyrė 20 MGL (753,20 Eur) baudą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi pagrįstai netenkino kaltinamojo V. S. skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį. Dėl to aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.