- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- I-123-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00927-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- P. L.
- Atsakovas
- Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, nedalyvaujant pareiškėjui P. L., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. L. patikslintame skunde prašo teismo priteisti jam iš atsakovo patirtus nuostolius 2.5 Lt už naujo vienkartinio bilieto VT-02 Nr. 485032 pirkimą kitame autobuse, nes buvo išlaipintas ir turėjo laukti kito maršrutinio autobuso, už sugaištą laiką 25 Lt ir 50 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad 2009-05-21 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimu jam buvo skirta administracinė bauda 15 Lt už važiavimą vienkartiniu bilietu už 1.10 Lt Nr. 617537. Ši bauda jam skirta nepagrįstai, nes bilietas turi juridinę galią šalim, jis patvirtina sudarytą keleivių vežimo sutartį. Todėl vežėjas negali atsisakyti suteikti paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 2 d. faktiniai duomenys nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais. Neturtinės žalos sąvoka pateikiama Civilinio kodekso 6.250 str. Jis buvo sulaikytas dėl protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo. Buvo sulaikytas rajone, kuriame augo, mokėsi ir dabar gyvena, matant jo draugams ir tėvams, kitiems šio rajono gyventojams. Jis patyrė nepatogumų, nes buvo išlaipintas iš autobuso, bei labai pergyveno, kad jo draugai, buvę klasiokai matė jį kaip teisės pažeidėją ir jis nenustoja galvoti, kad visi dabar į jį žiūri kaip į „zuikį“. Jam dabar yra sunku atsikratyti šio jausmo. Dėl to pašlijo jo santykiai su tėvais (b. l. 3).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. laikytina, kad savivaldybės įmonė yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris pagal 3 straipsnį gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Taigi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ yra savarankiškas juridinis asmuo, galintis būti atsakovu teisme (LR civilinio kodekso 2.33 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 str. 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-03-17 įsakymu Nr. 30-524 patvirtino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įstatus. Šių įstatų 20 p. pažymėta, kad įmonės ūkinė veikla: pasiūlymų teikimas dėl eismo tvarkaraščių, maršrutų, transporto priemonių tipų ir kiekio, informacijos teikimas dėl eismo tvarkaraščių vykdymo, bilietų gamybos, platinimo ir kontrolės organizavimas, keleivių kontrolė Susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, pajamų už parduotus bilietus kaupimas, atsiskaitymas su vežėjais pagal pasirašytas tarpusavio sutartis, pasiūlymų teikimas dėl savivaldybės organizuojamų vežėjų parinkimo konkursų vežti reguliaraus susisiekimo maršrutais, duomenų apie keleivių vežimą mieste kaupimas ir analizė, automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų eksploatavimas, teisės aktų bei dokumentų, susijusių su įmonės veikla, rengimas, eismo tvarkaraščių stotelėse kabinimas ir priežiūra, projekto dėl transporto dispečerinės sukūrimo parengimas ir įvairių paslaugų teikimas juridiniams ir fiziniams asmenims. Taigi įmonės savininkas Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teisės atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl nėra pagrindo laikyti šios įmonės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstove. Dėl žalos pagrįstumo nurodo, kad vadovaujantis LR Civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai, atsižvelgiant į jų ir civilinės atsakomybės prigimtį, gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu. Taigi galiojantis LR CK įtvirtina „lankstaus“ priežastinio ryšio teoriją, leidžiančią teismui konkrečioje byloje atsižvelgti į teisėtus ieškovo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių. LAT Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojus asmenį, kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę apžvalgoje yra išaiškinta, kad priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos faktui įrodyti būtina nustatyti, kad: 1) atsakovas turėjo teisinę pareigą; 2) ją atsakovas pažeidė; 3) šiuo pažeidimu padarė žalą; 4) nėra kitų pašalinių įvykių, galėjusių nutraukti priežastinio ryšio grandinę; 5) kitas svarbias aplinkybes. Tačiau pareiškėjas jokiais įrodymais ar argumentais priežastinio ryšio tarp SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų bei žalos neįrodė. Pareiškėjas teigia, kad jis patyrė dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jos bendravimas su aplinkiniais ir t. t., tačiau pareiškėjo minėti išgyvenimai gali būti sąlygoti visai kitų aplinkybių, kurios nesusijusios su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikimu ar neveikimu. Pažymėjo, kad, remiantis minėta apžvalga, priežastinį ryšį ypač svarbu nustatyti, kai civilinė atsakomybė už padarytą žalą atsiranda nepriklausomai nuo kaltės, t. y. valdžios institucijų atsakomybės atveju. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (LAT 2006-10-30 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-539/2006). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir jeigu tokios žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto ieškovas (pareiškėjas) neturi įrodyti. Tokiu atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau ieškovas (pareiškėjas) turi pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais neturtinės žalos dydžio, t. y. nėra pateikta jokių argumentų ar įrodymų, kodėl būtent 50 Lt suma pareiškėja vertina patirtą neturtinę žalą, kokių praradimų ar nepatogumų patyrė, todėl laiko, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 50 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 68-70).
Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2009-05-21 P. L. važiavo autobusu Nr. 314, maršrutu Nr. 56, tarp stotelių „Gelvonai“ – „Gelvonėlis“ buvo išlaipintas, nes pažeidė 2005-11-23 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33.1 p. reikalavimus (pateikė negaliojantį vienkartinį važiavimo bilietą už 1,10 Lt Nr. 617537). Išlaipinus P. L. jam buvo surašytas protokolas Nr. 1225747-4 ir priimtas nutarimas Nr. 1225747-4 skirti 15 Lt baudą. Nesutinka, kad bauda yra skirta nepagrįstai, nes vadovaujantis 2008-11-12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-663 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 9 p. vienkartinis bilietas, kurį pateikė P. L., buvo negaliojantis. P. L. 2009-05-21 buvo teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn vadovaujantis ATPK 142 str. 1 d. Kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymų, buvo teisėtai išlaipintas iš viešojo transporto priemonės, vadovaujantis Taisyklių 34 punktu. Pareiškėjo prašymas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią LR CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintinos žalos sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal LR CK 6.271 str. 4 d. neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo atveju SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kaltės nebuvo, nes pareigūnai veikė įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą. LR CK 6.271 str. numato dvi būtinas sąlygas, kad būtų atlyginama neturtinė žala: 1) turi būti neteisėti pareigūnų veiksmai; 2) neturtinės žalos atlyginimą turi numatyti įstatymai. Šiuo atveju nebuvo neteisėtų veiksmų, o ir įstatymai tokiu atveju nenumato žalos atlyginimo (b. l. 20-21).
Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 26-28).
Šalys į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama joms nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Kaip nustatyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjui P. L. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2009-05-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1225747-4 dėl to, kad jis 2009-05-21 apie 17.16 val. važiavo autobusu Nr. 314 maršrutu Nr. 56, tarp stotelių „Gelvonai“ – „Gelvonėlis“ vienkartiniu bilietu už 1.10 Lt Nr. 617537 ir tuo pažeidė Taisyklių 33.1 p. reikalavimus (b. l. 10, 22). SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010-05-21 nutarimu Nr. 1225747-4 už pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 1 d. padarymą, P. L. paskyrė 15 Lt baudą (b. l. 9, 22). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2009-05-21 nutarimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-968-426/2009). Teismas, 2009-08-28 nutartimi P. L. skundo netenkino ir paliko galioti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2009-05-21 nutarimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-968-426/2009, b. l. 22-24). P. L. dėl teismo nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris 2010-09-17 nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-08-28 nutartį galioti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-968-426/2009, b. l. 39-42).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4 d.). Civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (LR CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (LR CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto, šiuo atveju savivaldybės darbuotojo, kaltės, t. y. savivaldybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. LR CK 6.271 str. 2 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. y.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde teigia, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala padaryta neteisėtais SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pareigūnų veiksmais, atliktais 2009-05-21 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1225747-4 bei nutarimu Nr. 1225747-4 skiriant už pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 1 d., padarymą 15 Lt baudą, tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nėra vienos savivaldybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo P. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.