Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-472-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
2A-472-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00051-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
UAB „Hartlis“
Atsakovas
UAB „Magnus logistics“
Trečiasis asmuo
BUAB „VBS Construction“
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-472-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00051-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 43.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hartlis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1570-545/2012 pagal ieškovo UAB „Hartlis“ ieškinį atsakovui UAB „Magnus logistics“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo – BUAB „VBS Construction“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Hartlis“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Magnus logistics“ 11 280,30 Lt, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-05 per klaidą pervedė į atsakovo UAB „Magnus logistics“ atsiskaitomąją sąskaitą 11 280,30 Lt sumą. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti per klaidą pervestą pinigų sumą, tačiau 2011-12-20 raštu Nr. 17 atsakovas atsakė, kad prašymas grąžinti permoką yra nepagrįstas. Taigi ieškovas priverstas kreiptis į teismą ir pasinaudodamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, prašyti priteisti iš atsakovo 11 280,30 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 2 601,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 17,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ieškovo prašymą nubausti liudytoją O. M. už melagingų parodymų davimą ir atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas, atstovaujamas direktoriaus R. K., iš jam priklausančios sąskaitos 2011-12-05 mokėjimo nurodymu Nr. 2 pervedė 16 920,45 Lt sumą į atsakovo UAB „Magnus logistics“ atsiskaitomąją sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį – apmokėjimas pagal tris PVM sąskaitas-faktūras Nr. ML11/12 0199, ML 11/100448, ML100881, iš kurių viena – Nr. ML11/12 0199 dėl 5 640,15 Lt išrašyta UAB „Hartlis“ vardu, o dvi – Nr. ML 11/100448, ML100881 dėl 5640,15 Lt bei 5640,15 Lt (viso 11 280,30 Lt) išrašytos UAB „VBS Construction“ vardu. Išanalizavęs rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Hartlis“ bei UAB „VBS Construction“ yra tarpusavyje susijusios įmonės: abi bendrovės užsakydavo iš ieškovo transporto paslaugas panašiu maršrutu, bendrovės veikė tuo pačiu adresu ir naudojosi tais pačiais elektroniniais adresais, UAB „Hartlis“ direktorius R. K. iki šiol yra ir UAB „VSB Construction“ darbuotojas, abi bendrovės turi bendrą akcininką bei turėjo bendrus darbuotojus (A. S., E. R.). Taigi, esant šalių skirtingiems argumentams dėl ginčo sumos (11 280,30 Lt) pervedimo atsakovui motyvų (klaidos ar geros valios) bei byloje aptartiems įrodymams dėl UAB „Hartlis“ bei UAB „VBS Constaction“ sąsajos, teismas laikė, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad UAB „Hartlis“ direktorius R. K. pervedė ginčo sumą atsakovui už UAB „VBS Construction“ dėl klaidos, nes neatmetama galimybė skolos sumokėjimo gera valia. Tai patvirtina, kad ieškovo direktorius PVM sąskaitas-faktūras, adresuotas UAB VBS „Construction“, priėmė ir jas apmokėjo, nors kaip pats teigė teisminio nagrinėjimo metu – UAB „VBS Construction“ šiame pastate, kuriame veikė UAB „Hartlis“, nebuvo jau nuo 2011 metų liepos mėnesio. Taigi, dėl savo kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad veiksmus atliko savo interesais ir savo rizika, nesurinkta (LR CK 6.242 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis LR CK 6.50 str., ieškovo pervestą sumą užskaitė kaip UAB „VBS Construction“ prievolės įvykdymą. Dėl to atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo grąžinti ieškovui už trečiąjį asmenį – UAB „VBS Construction“, sumokėtos sumos, nes tarp atsakovo ir UAB „VBS Construction“ buvo susiklostę sutartiniai santykiai, atsakovas įvykdė du tarptautinius pervežimus Čekija–Lietuva. Teismo teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovo vadovo, buhalterio savanoriškas turto perdavimas atsakovui, žinojusiam, kad jis neprivalo vykdyti prievolės už trečiąjį asmenį UAB „VBS Construction“ suteiktas transporto paslaugas, iš esmės kvalifikuotinas kaip trečiojo asmens (UAB „VBS Construction“) prievolės vykdymą už skolininką (UAB „VBS Construction“) ir negali būti iš jo gavusio atsakovo išreikalautas (LAT 2010-06-18 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-276/2010). Dėl nurodytų priežasčių taikomas LR CK 6.241 str. 1 d. 2 p., neleidžiantis iš atsakovo išreikalauti sumokėtą sumą. Ieškovo motyvas, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz. taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus), kas yra, ieškovo nuomone, taikoma nagrinėjimo atveju, yra nepagrįstas, nes pagal LR CK 6.50 str. 3 d., 6.51 str. 1 d. trečiajam asmeniui (ieškovui), įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusius su skolininku (trečiuoju asmeniu), jis įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko (Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-16 nutartis civ.byloje Nr. 2A-191-125/2010). Be to, teismų praktikoje laikoma, kad vien tai, kad trečiajam asmeniui UAB „VBS Construction“ iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas negali reikšti kitokių ieškinių (pvz. dėl nuostolių atlyginimo, turto išreikalavimo iš trečiojo asmens) laikant, kad ieškovas pažeistas teises gali apginti kitais būdais (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2011-06-13 nutartis civ.byloje Nr. 2A-297/2011).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Hartlis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, nes ieškovo ir UAB „VBS Construction“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas galėtų apmokėti UAB „VBS Construction“ sąskaitas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti I. P., E. R. ir A. S.. Tuo tarpu O. M. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Visi veiksmai, kurie buvo vykdomi iš karto po sužinojimo apie padarytą klaidą, buvo neatidėliotini ir logiški, nukreipti į kaip galima greitesnį apsirikimo ištaisymą. Teismo posėdžio metu ieškovo direktorius nurodė, kad iniciatyvos ir noro atlikti pavedimą už trečiąjį asmenį nebuvo, todėl CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos. Atsakovo ir UAB „VBS Construction“ sutartiniai santykiai neturi įtakos šiai civilinei bylai. Tai, kad tiek ieškovo, tiek UAB „VBS Construction“ įmonėje dirba tie patys darbuotojai, turi bendrą akcininką, abi bendrovės užsakydavo iš atsakovo transporto paslaugas panašiu maršrutu, nesuteikia ieškovui teisės apmokėti už trečiąjį asmenį jo skolą be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas, teigdamas, kad turtas įsigytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu, tačiau tokių įrodymų nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Hartlis“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Magnus logistics“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas pateikia samprotavimus dėl bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų, tačiau nenurodo, kokias konkrečiai procesines ar materialinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Apelianto argumentas, kad teismas negalėjo taikyti CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatos yra nepagrįstas. Sutinkamai su CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, apeliantui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, t. y. UAB „VBS Construction“, todėl apeliantas neturi pagrindo apeliaciniame skunde teigti, kad jis neturėjo pagrindo išreikalauti turto kitais civilinių teisių gynybos būdais. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neleidžiantį iš atsakovo išreikalauti sumokėtą sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB transporto firma ,,Transmitto“ v. UAB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011).

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo tris atsakovo UAB „Magnus logistics“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras – vieną dėl 5 640,15 Lt, išrašytą ieškovui, o kitas dvi – dėl 5 640,15 Lt bei 5 640,15 Lt (iš viso 11 280,30 Lt), išrašytas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VBS Construction“. Ieškovas tvirtina, kad pastarajai įmonei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo per klaidą, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą (11 280,30 Lt piniginių lėšų).

Pirmiau minėta, kad esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo išreikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo nebuvimas, t. y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimą nei įstatymu, nei sandoriu. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pareigos apmokėti trečiajam asmeniui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovui nenustatė nei įstatymas, nei sandoris, nekilo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo atliktą PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimą kvalifikavo kaip prievolės įvykdymą už skolininką (CK 6.50 str. 1 d.) ir todėl sprendė, kad ieškovas sumokėtų pinigų grąžinimo reikalauja nepagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Tam, kad pagal CK 6.50 straipsnį trečiojo asmens atlikti veiksmai galėtų būti pripažinti prievolės įvykdymu už skolininką, byloje turi būti tai patvirtinančių įrodymų. Kaip teisingai nurodo ieškovas, tokiais įrodymais gali būti skolininko prašymas ar kiti duomenys, kurie patvirtintų trečiojo asmens iniciatyvą įvykdyti skolininko prievolę. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „VBS Construction“ buvo susijusios įmonės (tų pačių paslaugų pirkimas, tie patys veiklos ir elektroniniai adresai, bendras akcininkas ir darbuotojai), tik padidina klaidos atsiskaitant tikimybę, tačiau prievolių teisės prasme, jų sąsajos (tokios, kokias nustatė pirmosios instancijos teismas) teisinės reikšmės neturi, nes teisiškai jie yra du savarankiški prievolių teisės subjektai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo veiksmai, siekiant susigrąžinti sumokėtus pinigus, buvo pakankamai operatyvūs ir nuoseklūs (ginčijamą mokėjimą ieškovas atliko 2011 m. gruodžio 5 d., o dėl sumokėtų pinigų grąžinimo į atsakovą kreipėsi jau 2011 m. gruodžio 16 d.). Toks elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka pinigų sumokėjimo gera valia esmės.

Nustačius, kad ieškovo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip prievolės įvykdymas už skolininką, nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovui pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį perėjo kreditoriaus teisės, taigi ir spręsti, kad turtą ieškovas gali išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais.

Kadangi bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Iš atsakovo UAB ,,Magnus logistics“ ieškovo naudai priteisiama 11 280,30 Lt suma, kurią ieškovas pervedė atsakovui 2011 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 11 280,30 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2012 m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Kadangi priimamas naujas teismo sprendimas, teisėjų kolegija iš naujo išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visa apimtimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 338 Lt už ieškinį ir 338 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio bei 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (2011 m. gruodžio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 577/2011, 2011 m. gruodžio 23 d. banko sąskaitos išrašas, b. l. 72-73).

Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 17,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Hartlis“ ieškinį atsakovui UAB ,,Magnus logistics“ tenkinti.

Priteisti ieškovo UAB ,,Hartlis“ (juridinio asmens kodas 302575885, Pramonės g. 97, Vilnius) naudai iš atsakovo UAB ,,Magnus logistics“ (juridinio asmens kodas 300129642, Naugarduko g. 55A, Vilnius) 11 280,30 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 11 280,30 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 676 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB ,,Magnus logistics“ (juridinio asmens kodas 300129642, Naugarduko g. 55A, Vilnius) 17,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė