Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-8157-994/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
e2YT-8157-994/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03803-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
D. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-8157-994/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03803-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. K.,

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – teisingas senatvės pensijos dydžio paskaičiavimas, suėjus terminui. Nurodė, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje (duomenys neskelbtini) (taip tuo metu vadinosi pareigos kontoroje). Remiantis pridedamu Lietuvos (duomenys neskelbtini) prezidiumo 1991 04 03d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) S. K. buvo leista dirbti, turint atskirą kontorą, turinčią 3-4 asmenų personalą. Į Lietuvos (duomenys neskelbtini) oficialiai buvo įrašytas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau šis (duomenys neskelbtini) statusas negali būti lygintinas su (duomenys neskelbtini) pareigomis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, kai dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje. Pareiškėjo socialinio draudimo pažymėjime buvo padarytos atžymos apie priėmimą ir atleidimą iš darbo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos inspektorius A. G. savo parašu ir spaudu patvirtino, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) yra priimtas (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje (duomenys neskelbtini) pareigose. Kitas (duomenys neskelbtini) įrašas patvirtina, kad jis yra atleistas iš darbo pagal DSĮ 28 str. Pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, tai patvirtina keli išlikę 1992 1993 metų mokėjimo pavedimai komerciniam „Aura“ banke (pridedama). Kartu su pareiškėju tokiose pačiose padėjėjo pareigose dirbo ir (duomenys neskelbtini) S. K.. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) S. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VSDFV raštu „ Dėl apskaitų ir registrų“ (pridedama), prašydamas išduoti jo (duomenys neskelbtini) 1991 -1994 m. apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų registrų bei finansinių apskaitų ir mokėjimų kopijas. Rašte pažymima, kad minėtu laikotarpiu su „Sodra“ buvo sudarytos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Tačiau atsakymo negavo. 2021m. balandžio mėn. kreipėsi pareiškėjas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių prašydamas apskaičiuoti esamą socialinio draudimo darbo stažą bei įskaityti į jį pagal pateiktus įrodymus laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašymo šioje dalyje netenkino. Suinteresuoto asmens VSDF nuomone laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini), kai dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. biure (duomenys neskelbtini), neįskaitytas į mano stažą, nes įrašai apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo padaryti socialinio draudimo pažymėjime, o socialinio draudimo pažymėjimas Nuostatų 6.4 papunktyje nėra įvardytas kaip dokumentas, patvirtinantis asmens stažą.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) nurodė, kad Pensijų socialinio draudimo stažo (toliau – stažas) apskaičiavimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, bei Pensijų įstatyme nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1993-12-31, įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (Nuostatų 6.4.1 papunktis), valstybės archyvų sistemos įstaigų, savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje išvardytais dokumentais. Pareiškėjas 2019-02-27 Vilniaus skyriui pateikė prašymą sukaupti duomenis apie jo stažą pensijai skirti, kartu pateikė socialinio draudimo pažymėjimą (SD Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)), bet nepateikė darbo knygelės. Pagal socialinio draudimo pažymėjimo įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje. Tačiau šis pažymėjimas nėra Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytas stažą įrodantis dokumentas, todėl minėtu įrašu negali būti remiasi apskaičiuojant stažą. Patikrinti socialinio draudimo pažymėjimo įrašų apie priėmimą į darbą ir atleidimo iš darbo pagrįstumą nėra galimybės, nes (duomenys neskelbtini) S. K. kontora veiklos nevykdo ((duomenys neskelbtini) S. K. mirė), šios kontoros dokumentai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui saugoti neperduoti (2021-05-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini))). Pagal 2019-04-30 Lietuvos (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąrašą pareiškėjas įrašytas nuo (duomenys neskelbtini). Apibendrinant aukščiau išdėstytus motyvus Vilniaus skyriaus nuomone minėtų dokumentų nepakanka įrodyti, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje nuo (duomenys neskelbtini). Todėl Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 6.4 papunkčiu, į pareiškėjo stažą neįskaitė socialinio draudimo pažymėjime įrašyto (duomenys neskelbtini) laikotarpio ir apie tai 2021-05-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinį socialinį draudimą nustatyta prievolė draudėjams teisingai ir laiku apskaičiuoti, mokėti socialinio draudimo įmokas bei pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Patikrinus Vilniaus skyriuje esančius (duomenys neskelbtini) S. K. kontoros kaip draudėjo (darbdavio), teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus pranešimus, buvo nustatyta, kad saugomuose dokumentuose pranešimų už 1993 metus nėra. Tačiau yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) S. K. biuras mokėjo įmokas už kontoros darbuotojus už 1992 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn., 1992 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir atliko 1992 m. III ketvirčio mokėjimų korekciją (mokėjimo pavedimai pridedami). Taip pat (duomenys neskelbtini) S. K. kontoros pateiktoje valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinėje apyskaitoje nurodyta, kad kontoroje dirbo 3 darbuotojai, iš jų 1 moteris (1992 metų III – IV ketvirtis), o 1993 metais IV ketvirtį dirbo 2 darbuotojai iš jų 1 moteris. Informuojame, kad Socialinės apsaugos ministerijos 1993 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 138 nuo 1994-01-01 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir buvo nustatyta, kad visi po šios datos darbo knygelėse padaryti įrašai pripažįstami neturintys juridinės galios. Šiuo įsakymu taip pat buvo pripažintas nebegaliojančiu ir Darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarkos, patvirtintos socialinės apsaugos ministro 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96, 11.1 papunktis, kuriame buvo nustatyta, kad atleidžiamiems iš darbo po 1993-01-01 asmenims, kuriems nebuvo išduoti valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai, įrašai darbo knygelėje galėjo būti įrašomi įprastine tvarka, t. y. darbo knygelėje. Pažymėtina ir tai, kad D. K. (duomenys neskelbtini) išduotas socialinio draudimo pažymėjimas, į kurį buvo perrašytas paskutinis įrašas iš darbo knygelės apie pareiškėjo priėmimą į darbą. Įrašas apie atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje padarytas (duomenys neskelbtini), nors socialinio draudimo pažymėjimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Kai asmuo negali dokumentais įrodyti darbo laikotarpių dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpiai gali būti nustatomi teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintys faktai. D. K. pareiškime teismui nurodė, kad jo darbą (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gali paliudyti S. K.. Vilniaus skyrius neturi galimybės patikrinti, ar S. K. dirbo minėtoje kontoroje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), nes Vilniaus skyriuje nėra sukaupti S. K. duomenis apie stažą įgytą iki (duomenys neskelbtini). Liudininkė galėtų/turėtų pateikti darbo knygelę ar kitus rašytinius dokumentus įrodančius, kad dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje minėtu laikotarpiu.

3. 2023-05-10 teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad turima Socialinio draudimo pažymėjimo knygelė parodo santykių tęstinumą, nes ji būtent VSDFV darbuotojo išduota vietoj darbo knygelės ir įrašas apie jo priėmimą (duomenys neskelbtini) į drabą buvęs darbo knygelėje perrašytas ir patvirtintas VSDFV darbuotojo parašu su spaudu. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) kontoroje kartu su seserimi ir (duomenys neskelbtini) žmona. Jo funkcijos buvo vykti į įvairias institucijas teikti dokumentus ir pan. Tai nebuvo tikrasis (duomenys neskelbtini) statusas, kaip dabar suprantamas, nes neturėjo (duomenys neskelbtini).

4. 2023-05-10 teismo posėdyje liudytoja S. K., pareiškėjo (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad dirbo visa šeima pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kontoroje. Kadangi ji buvo baigusi istoriją ir žinojo kalbas, tai padėjo vertimus atlikti, nes (duomenys neskelbtini) turėjo užsienio klientų, steigiant naujas įmones, kooperatyvus ir pan. Tėvas mokėdavo atlyginimą ir norėjo, kad įrašas būtų ne sekretorė, o (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turėjo kontoros patalpas ir (duomenys neskelbtini), bet ji dažnai dirbdavo ir namuose - (duomenys neskelbtini). D. funkcijos buvo važiuoti į įvairias institucijas, registruoti dokumentus ir pan.

Atsiliepimas

5. Suinteresuoto asmens atstovė palaikė poziciją išdėstytą atsiliepime, kad D. K. galėjo dirbti (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), kadangi atliktų mokėjimų duomenys yra už tą laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybes: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nustatytas sukeltų pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių, ir jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

7. Pareiškėjas šioje byloje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) jis dirbo S. K. kontoroje, siekiant patikslinti pareiškėjo darbo stažą, kuris bus aktualus skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo pensijos dydį.

8. Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – stažas lems ateityje pareiškėjui skirtinos valstybinio socialinio draudimo pensijos dydį. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino suinteresuoto asmens atstovės. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl duomenų apie iki (duomenys neskelbtini) įgyto stažo laikotarpius ir turėtas pajamas kaupimo (pareiškimo priedas). Išnagrinėjęs gautus duomenis ir pakartotiną 2021 metų pareiškėjo kreipimąsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pateikė informaciją apie stažo paskaičiavimą, neįtraukant laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini), kadangi įrašai apie priėmimą ir atleidimą iš darbo padaryti socialinio draudimo pažymėjime, kuris nėra tinkamas dokumentas stažui patvirtinti.

9. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) minėtu VSDFV sprendimu neįskaitytas į pareiškėjo stažą, nes Socialinio draudimo pažymėjime (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis negali būti remiamasi, o gauti dokumentus, patvirtinančius darbo faktą, nėra galimybės - S. K. kontoros dokumentai saugojimui į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvą neperduoti (atsiliepimo priedas). Kaip nurodo suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą, patikrinus VSDFV Vilniaus skyriaus archyve saugomus duomenis, draudėjo (darbdavio) pranešimų už (duomenys neskelbtini) metus nėra. Tačiau yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) S. K. biuras mokėjo įmokas už kontoros darbuotojus už 1992 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, 1992 m. lapkričio, gruodžio mėnesius ir atliko 1992 m. III ketvirčio korekciją.

10. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numato, kad stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, bei Pensijų įstatyme nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai. Šie laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Į juos patenka ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 punktas), kurie įskaitomi 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 patvirtintuose Nuostatuose dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punktas). Nuostatų 6.4 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis konkrečiais stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais, tarp jų darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (Nuostatų 6.4.1 punktas).

11. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti išdirbtą laikotarpį S. K. (duomenys neskelbtini), pateikė Socialinio draudimo pažymėjimą (SD Nr. (duomenys neskelbtini) - jo originalą pateikė ir teismui susipažinti posėdžio metu), išduotą (duomenys neskelbtini), kuriame atsispindi įrašai, kad pažymėjimas išduotas vietoj darbo knygelės ir pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) priimtas į darbą S. K. kontoroje (duomenys neskelbtini) pareigoms. Šie minėti įrašai knygelėje patvirtini VSDFV atstovo parašu ir antspaudu. Tame pačiame pažymėjime yra padarytas įrašas ir apie pareiškėjo atleidimą (duomenys neskelbtini), remiantis DSĮ 29 straipsniu ir patvirtintas jau darbdavio antspaudu ir parašu (socialinio draudimo pažymėjimo 4 lapas – pareiškimo priedas).

12. Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. galiojanti redakcija), 6 punkte įtvirtinta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais: darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (6.4.1-6.4.2 papunkčiai).

13. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl pensijos paskyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos nustato laikotarpius, įtrauktinus į konkretaus asmens socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoja socialinio draudimo stažą (27, 31 punktai).

14. Teismo posėdžio metu, išklausius žodinių pareiškėjo paaiškinimų, darytina išvada, kad pareiškėjo nuoseklūs ir logiški paaiškinimai apie jo darbo pas (duomenys neskelbtini) laikotarpį, priėmimo ir atleidimo iš darbo aplinkybes atitinka pateiktus rašytinius dokumentus (socialinio draudimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą), neprieštarauja ir liudytojos paaiškinimams, kurie nuosekliai, neprieštaringai paliudijo, kad dirbo kartu su (duomenys neskelbtini), nurodant aiškiai kiekvieno iš jų atliktas funkcijas, darbų pasidalijimą bei gautą atlygį už darbą.

15. Pabrėžtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

16. Teismas taip pat pažymi, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami ir netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

17. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą laikyti liudytojos parodymus bei pareiškėjo paaiškinimus (kurie neprieštarauja liudytojos paaiškinimams) nepatikimais, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 185 straipsnis).

18. Dar daugiau, pareiškėjui stažas už darbą (duomenys neskelbtini) S. K. kontoroje laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nėra užskaitomas dėl to, kad buvo pateiktas tik socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), bet nepateikta darbo knygelė, o stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki (duomenys neskelbtini) įrodomi darbo knygelėmis, remiantis Nuostatų 6.4 punktu. Dar daugiau, nėra pateikta/išlikę duomenų apie įmokų mokėjimą už visą prašomą pripažinti darbo laikotarpį.

19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintos Darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo tvarkos (toliau – Tvarka), parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintomis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėmis, 1 ir 2 punkte nustatyta, kad visų įmonių, įstaigų ir organizacijų (toliau įmonių) darbuotojų (apdraustųjų), kurie yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, darbo knygelės keičiamos į VSDP nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d; darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą ir išduodant VSDP. Šį darbą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau teritoriniai skyriai) bendradarbiaudami su įmonių administracija. 5.4 punktas numato, kad įmonės administracija kiekvieno įmonės darbuotojo darbo knygelės skirsnio „Žinios apie darbą“ 3-oje skiltyje uždeda šio turinio spaudą (įrašo įrašą): „Darbo knygelės pildymas nutrauktas. Išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas serija... Nr.... 199....“. 6.4 punktas numato, kad teritorinio skyriaus darbuotojas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėse numatyta tvarka užpildo VSDP. Grafoje „Apdraustojo kodas“ įrašomas asmens kodas, nurodytas Lietuvos Respublikos piliečio pase (neturintiems paso – kodas neįrašomas), VSDP skirsnyje „Duomenys apie darbą ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą“ įrašo (uždeda spaudą): „Išduotas vietoj darbo knygelės serija... Nr....“. Po šių įrašų perrašo paskutinį įrašą iš darbo knygelės apie darbą. Visi įrašai patvirtinami įrašiusio asmens parašu ir skyriaus antspaudu.

20. Teismas pažymi, kad keičiant darbo knygelę į Socialinio draudimo pažymėjimą, remiantis tuometiniu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo pateiktame pažymėjime priėmimo į darbo fakto įrašą patvirtino VSDFV atstovas, perrašydamas duomenis iš darbo knygelės. Tad abejoti priėmimo į darbą duomenų aktualumu nėra objektyvaus pagrindo, perrašius darbo knygelės duomenis į Socialinio draudimo pažymėjimą. Suinteresuoto asmens atstovei klausimą kelia faktas fiksuotas socialinio draudimo pažymėjime apie atleidimą (duomenys neskelbtini) darbdavio parašu ir spaudu, kai pažymėjimas išduotas pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Vertinant buvusį reglamentavimą, keičiant darbo knygeles į Socialinio draudimo pažymėjimus ir buvusį reikalavimą -VSDFV atstovui perrašyti paskutinį darbo knygelės įrašą į pažymėjimą, teismo vertinimu, taip pat neleidžia pagrįstai abejoti buvusiu atleidimo faktu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad jeigu buvo preciziškai laikomasi keitimo tvarkos taisyklių ir (duomenys neskelbtini) darbo knygelės keitimo metu buvo tik įrašas apie priėmimą, tai bet kuriuo atveju pareiškėjas neįrodinėja ilgesnio darbo laikotarpio nei iki (duomenys neskelbtini), kai buvo išduotas Socialinio draudimo pažymėjimas. Aplinkybė, kad atleidimo iš (duomenys neskelbtini) faktas patvirtintas ne VSDFV atstovo socialinio draudimo pažymėjime kaip paskutinis buvęs darbo knygelės įrašas, o paties darbdavio, nesuponuoja akivaizdžių abejonių buvusiu atleidimo faktu (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas darbdavio antspaudu ir parašu. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad galėjo pasitaikyti netikslumų, laikantis dokumentų keitimo taisyklių ir darbdaviui tinkamai pildant darbuotojo dokumentus, remiantis teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip paaiškino liudytoja teismo posėdyje, jų (duomenys neskelbtini) labai nemėgo buhalterinių dokumentų tvarkymo, priešingai gerai išmanė savo tiesioginį darbą, atstovaujant klientus.

21. Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įmokų mokėjimo fakto įrodymų už darbuotoją nėra už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), tačiau priėmimo faktas nuo (duomenys neskelbtini) patvirtintas VSDFV atstovo, perrašant darbo knygelės duomenis į socialinio draudimo pažymėjimą, kas taip pat leidžia labiau tikėti, nei netikėti, įrodinėjamu faktu apie darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini), remiantis šalies, liudytojo paaiškinimais bei išsaugotu socialinio draudimo pažymėjimu, jo įrašais. Tiek pareiškėjo, tiek liudytojos S. K. paaiškinimai apie buvusius darbo santykius, funkcijas (duomenys neskelbtini) kontoroje bei pareiškėjo socialinio draudimo pažymėjimo pateikimas su įrašais apie priėmimą ir atleidimą, sustiprina teismo įsitikinimą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo S. K. kontoroje (duomenys neskelbtini) pareigose.

22. Nors suinteresuoto asmens atstovės atsiliepime nurodė, kad stažo (duomenys neskelbtini) kontoroje įrodinėjimas socialinio draudimo pažymėjimu nėra tinkamas, remiantis teisės aktų nuostatomis, tačiau nepateikė konkrečių prieštaravimų, kad toks faktas negali būti nustatytas remiantis pareiškėjo žodinių paaiškinimų, liudytojos parodymų ir rašytinių įrodymų visuma.

23. Teismas konstatuoja, kad, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojos S. K. ir pareiškėjo neprieštaringus paaiškinimus, byloje buvo įrodytos aplinkybės ir nustatytos visos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo S. K. (duomenys neskelbtini) kontoroje, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama įsitikinti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kontoroje dirbo būtent jo nurodomu laikotarpiu.

24. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir prarastų (neperduotų į archyvą) dokumentų negalima atkurti, todėl pareiškėjo nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo S. K. (duomenys neskelbtini) kontoroje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas valstybinio socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė