- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-108/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- V. K., I. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Baileksas“, A. K., V.
- Ieškovas
- Kauno, Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- notarė R
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: V. Č. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-164 -510/2010 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baileksas“, V. K., A. K., I. Š., V. Š., trečiasis asmuo notarė R. I. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 13 d. sprendimu ginčo sutartį buvo nutraukęs ir pritaikęs restituciją, o priešieškinį atmetęs. Teismas buvo nustatęs, kad nors UAB „Baileksas“ pasiūlyme nurodė, jog parduodamo buto kaina nustatyta įskaitant visą buto apdailą, tačiau sutartyje Savivaldybė nenustatė šiai bendrovei jokių papildomų įpareigojimų dėl apdailos darbų ir ginčo butą pirko už 100 000 Lt. Teismo nuomone, šio buto nuomininkui V. K. atsisakius UAB „Baileksas“ paslaugų įrengiant ginčo butą, Savivaldybės reikalavimas įrengti šį butą priemonėmis, kurios netinka nuomininkui, yra neracionalus ir atmestinas. Teismas, nutraukęs sutartį ir pritaikęs restituciją, buvo įpareigojęs UAB „Baileksas“ grąžinti Savivaldybei už butą sumokėtus 100 000 Lt.
Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovo Savivaldybės apeliacinį skundą buvo atmetęs ir palikęs nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 18 d. nutartimi šią teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismas pakartotinai apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi šiuos teismų sprendimus panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atsakovo UAB „Baileksas“ ieškinį atmetė, ieškovo Savivaldybės priešieškinį patenkino ir įpareigojo UAB „Baileksas“ per tris mėnesius nuo kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti ginčo buto apdailą bei perduoti įrengtą butą Savivaldybei.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad vykstant šiems teisminiams ginčams, atsakovas UAB „Baileksas“ neteisėtai 2007-01-23 sutartimi už 250 000 Lt perleido ginčo butą atsakovui V. K., kuris dalyvavo derybose ir veikė kaip UAB „Baileksas“ įgaliotas asmuo, o 2008-02-15 sutartimi V. K., A. K. šį butą už 240 000 Lt pardavė atsakovei I. Š.. Teigė, kad atsakovai UAB „Baileksas“, V. K. ir jo sutuoktinė A. K., sudarydami sandorius veikė nesąžiningai, nes žinojo apie ieškovo ir UAB „Baileksas“ teisinius santykius, vykstančius teisminius ginčus, o atsakovė I. Š. pirko butą savo rizika, elgėsi neapdairiai ir neatsargiai, todėl taip pat laikytina nesąžininga įgijėja.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Baileksas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad pats ieškovas, įsigijęs butą iš UAB „Baileksas“, beveik du metus jo neperėmė, neįregistravo nuosavybės teisės. Teigė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti teisėtai, nes tuo metu nebuvo galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsakovai V. K. ir A. K. atsiliepime ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad yra teisėti ir sąžiningi šio turto įgijėjai, o ieškovas buto nebuvo perėmęs, nuosavybės teisių nebuvo įregistravęs.
Atsakovė I. Š. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir teigė, kad yra sąžininga buto įgijėja, todėl turtas negali būti iš jos išreikalautas. Teigė nežinojusi, kad dėl minimo buto vyksta teisminiai ginčai ir nesupratusi, ką reiškia sutartyje išvardintos teismų nutartys, pardavėjai patikino, kad jokių apribojimų turtui nėra.
Trečiasis asmuo notarė R. I. atsiliepime nurodė, kad sandorių sudarymo metu viešuose registruose nebuvo jokių apribojimų perleidžiamam turtui, todėl neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti ginčijamas sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ginčijamas sutartis pripažino negaliojančiomis, taikė restituciją ir ieškovui Kauno miesto savivaldybei iš atsakovo UAB „Baileksas“ priteisė 250 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje konstatuota, jog ginčo butas turi būti perduotas Savivaldybei, teismas sprendė, kad UAB „Baileksas“ neturėjo teisės jo parduoti ir, remdamasis teismų praktika, pažymėjo, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog šių sandorių sudarymo metu nebuvo jokių galiojančių disponavimo teisės apribojimų, nekliudo Savivaldybei šias sutartis ginčyti remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, jog atsakovai UAB „Baileksas“, V. K. ir A. K., sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi, nes tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-4992-54/2006 medžiaga. Atsakovas UAB „Baileksas“, būdamas tos bylos šalimi, žinojo, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis gali būti apskųsta kasacine tvarka, tačiau 2007-01-23 pardavė ginčo butą atsakovui V. K., kuris buvo įgaliotas UAB „Baileksas“ asmuo derybose su Savivaldybe dėl buto pirkimo, todėl žinojo arba privalėjo žinoti, kad dėl šio buto yra nebaigtas teisminis ginčas (civilinė byla Nr. 2-4992-54/2006, b. l. 14). Teismas sprendė, jog atsakovų V. K. ir A. K. nesąžiningumą rodo tai, kad jie 2008-02-15 pirkimo – pardavimo sutartį sudarė tuo metu, kai byla jau buvo įrašyta į kasacine tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą, ir apie tai jie žinojo (civilinė byla Nr. 2-4992-54/2006, b. l. 277, Sutarties 1 p., t. 1, b. l. 129).
Spręsdamas, ar atsakovė I. Š. yra sąžininga įgijėja, teismas nurodė, kad ji 2008-02-15 sudarė preliminarią dalies savo pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2009-08-15 už 240 000 Lt parduoti šį turtą S. B., vieninteliam UAB „Baileksas“ akcininkui. Tą pačią dieną I. Š. už tokią pačią kainą iš atsakovų V. K. ir A. K. įsigijo ginčo butą. Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog S. B. pastatų ir žemės sklypo dalis nupirko ne tik iš atsakovės, bet ir iš visų kitų bendraturčių, turėdamas tikslą šiuos pastatus nugriauti (t. 3, b. l. 37). Atsižvelgdamas į tai, kad bylos medžiaga (fotonuotraukos) patvirtina, jog ši atsakovė, turėdama tikslą gyventi ginčo bute, prieš apsigyvendama atliko jo remontą, sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog 2008-02-15 sutartyje yra duomenys apie priimtą kasacinį skundą, nesudaro pagrindo atsakovę I. Š., neturinčią teisinio išsilavinimo, pripažinti nesąžininga buto įgijėja. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo butas iš jos negali būti išreikalautas, o restitucija turi būti taikoma sumokant pinigus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Skunde rašoma:
1. Teismas be pagrindo netaikė restitucijos natūra ir neteisingai konstatavo, kad atsakovė I. Š. yra sąžininga buto įgijėja. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad sudarydama ginčo sandorį atsakovė nesidomėjo teismo nutarčių turiniu, apie kurių buvimą ji žinojo sandorio sudarymo metu, todėl buvo neapdairi ir nerūpestinga. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, ji turėjo pasidomėti pardavėjų sąžiningumu, reikalauti pateikti duomenis ir įrodymus, kad nėra jokių aplinkybių, galinčių turėti įtaką turto statusui.
2. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovės I. Š. nesąžiningumą taip pat patvirtina jos sąsajos su UAB „Baileksas“, nes ji 2008-02-15 sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė S. B., vieninteliam UAB „Baileksas“ akcininkui, kuris buvo įgaliojęs V. K. atstovauti UAB „Baileksas“ derybose su Savivaldybe dėl ginčo buto pardavimo. Pagrindinės sutarties, kuria I. Š. būtų perleidusi S. B. minėtą butą, byloje nėra, tačiau preliminarioje sutartyje nurodyta, kad avansu sumokama visa pagal pagrindinę sutartį mokėtina suma 240 000 Lt. Įrodymų, kad I. Š. yra gavusi šiuos pinigus iš S. B., byloje taip pat nėra. Šios aplinkybės, o taip pat tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir iki šiol moka mokesčius už šį butą, rodo, kad šalys yra sudariusios tariamą sandorį.
3. Atsižvelgiant į tai, kad I. Š. 2008-02-15 įsigijo ginčo butą iš UAB „Baileksas“ įgaliotinio V. K., tą pačią dieną su UAB „Baileksas“ akcininku S. B. preliminariai susitarė dėl savo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo ir abiejuose sandoriuose numatė tą pačią turto perleidimo kainą - 240 000 Lt, rodo, jog nėra pagrindo abejoti, kad S. B., V. K. ir I. Š. buvo pažįstami ir sudarydami turto perleidimo sutartis apgaule siekė užkirsti Savivaldybei perimti ginčo butą.
Šalies argumentai
4. Teismas klaidingai sprendė, kad atsakovė I. Š. ginčo butą suremontavo, nes jos pateikti įrodymai, fotonuotraukos, tik įrodo, kad butas yra suremontuotas, tačiau neaišku, kas tai padarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi įpareigojo UAB „Baileksas“ per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti ginčo buto apdailą ir perduoti jį Savivaldybei, todėl remontą galėjo būti atlikęs ir UAB „Baileksas“, vykdydamas šią teismo nutartį. Be to, I. Š. atstovė 2010-02-03 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos atstovaujamoji „gerą butą pardavė ir gerą butą įgijo“. Todėl spręstina, kad I. Š. perkant ginčo butą, remonto nereikėjo (CPK 178 str.).
5. Teismas, priimdamas sprendimą dėl restitucijos natūra netaikymo, iš esmės užkirto kelią įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį – perduoti ginčo butą ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovė I. Š. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ji yra nesąžininga turto įgijėja, nes ieškovas nebuvo įregistravęs ginčo turto nuosavybės teisės, šis turtas jam nepriklausė, sandorio sudarymo metu pardavėjai atsakovai V. K. ir A. K. bei notarė patvirtino, kad jokių apribojimų ar draudimų perleisti turtą nėra, be to, 2008-02-15 sutarties 3.3 punktu pardavėjai garantavo, kad nėra jokių aplinkybių, galinčių trukdyti pirkėjui naudoti nupirktą turtą ar laisvai įgyvendinti nuosavybės teisę. Apeliantas be pagrindo teigia, kad atsakovė elgėsi neapdariai ir nerūpestingai. Priešingai, pats apeliantas, kuris yra juridinis asmuo ir kuriam yra keliami didesni atidumo ir protingumo reikalavimai negu fiziniam asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, nesilaikė šios pareigos, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turto atžvilgiu, sudaręs buto pirkimo sutartį su atsakovu UAB „Baileksas“, neįregistravo jos viešame registre, todėl šis faktas pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį negali būti panaudotas prieš atsakovę. Teigia, kad ginčo turtas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, todėl teismas pagrįstai netaikė restitucijos natūra.
Atsakovas UAB „Baileksas“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsakovė I. Š..
Atsakovai V. K. ir A. K. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė (toliau Savivaldybė) apeliacinį skundą yra padavusi dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas, kad pripažinus negaliojančiomis sutartis bei priėmimo-perdavimo aktus, ginčo dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų išreikalautas iš atsakovės I. Š., kuri jį įsigijo pagal paskutinę šio turto perleidimo sutartį, tai yra, kad atsakovai I. Š. ir jos sūnus V. Š. būtų iš jo iškeldinti. Taigi ieškovas šiuo ieškiniu siekia, jog susiklostytų tokia situacija, kad būtų galima reikalauti įvykdyti galiojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria buvo priimtas naujas sprendimas atsakovo UAB „Baileksas“ ieškinį atmesti, ieškovo Savivaldybės priešieškinį patenkinti ir įpareigoti UAB „Baileksas“ per tris mėnesius nuo kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti ginčo buto apdailą bei jį perduoti Savivaldybei (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-4992-96-2006).
Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei materialinės teisės normų pažeidimų, prieštaraujančių viešajam interesui, todėl nagrinėjamas ir vertinamas tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumas bei pagrįstumas (CPK 320 str. 2 d.). Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nustatė visas bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui, tačiau nagrinėdamas ieškovo Savivaldybės reikalavimą dėl ginčo turto išreikalavimo iš atsakovės I. Š. suklydo vertindamas surinktus įrodymus ir dėl šios priežasties minimu klausimu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip buvo minėta, teismas, spręsdamas, kad ieškovas Savivaldybė nepaneigė aplinkybės, jog atsakovė I. Š. yra sąžininga ginčo buto įgijėja, rėmėsi tuo, kad ji nebuvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-4992-54/2006; kad ji 2008-02-15 sudarė preliminarią sutartį su S. B. dėl dalies pastatų ir dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, pagal kurią ji įsipareigojo parduoti šį turtą iki 2009-08-15, kad šioje sutartyje šalys buvo sulygę, jog pirkėjas sumoka atsakovei 240 000 Lt, o ginčo butą iš atsakovų V. K. ir A. K. ji įsigijo tą pačią dieną už tokią pačią kainą. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės I. Š. parduotas turtas yra netinkamas gyventi (t. 2, b. l. 148-149), ginčo butas yra tokios būklės, kuri patvirtina jos teiginį, kad prieš apsigyvendama šį butą suremontavo (t. 2, b. l. 136-139), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ji nuosavybės teise neturi jokių kitų gyvenamųjų patalpų, kuriose galėtų gyventi (t. 2, b. l. 105). Teismas laikė, jog vien ta aplinkybė, kad 2008-02-15 sutartyje yra duomenys apie priimtą kasacinį skundą, nesudaro pagrindo atsakovę I. Š. pripažinti nesąžininga buto įgijėja. Nurodė, jog jos nesąžiningumą būtų galima pripažinti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad turtą ji įsigijo tam, kad būtų užkirstas kelias ieškovui jį perimti. Remdamasis bylos aplinkybių visuma teismas sprendė, kad ginčo butą ji įsigijo turėdama tikslą jame gyventi, todėl, priešingai nei kiti atsakovai, ji buvo sąžininga įgijėja, butas iš jos negali būti išreikalautas, todėl atmetė reikalavimą dėl atsakovų I. Š. ir V. Š. iškeldinimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytą aplinkybę, susijusią su juridiniais faktais, nurodytais 2008-02-15 buto pirkimo pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. IR-1298), sudarytoje tarp pardavėjų atsakovų V. K. ir A. K. iš vienos pusės ir pirkėjos atsakovės I. Š. iš kitos pusės. Taigi, kaip buvo minėta pirmiau, šios sutarties pirmojoje dalyje yra nurodytas juridinis faktas, jog Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis panaikinta, o byla perduota tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodyti duomenys apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį Nr. 3K-3-242/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl kasacinio skundo 2008-01-21, Nr.3P-73/2008, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, a. k. 188602032 (t. 1, b. l. 63-66, 132-135). Šioje sutarties dalyje vienareikšmiai nurodyta, kad paminėti juridiniai faktai turi įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Trečiasis asmuo notarė R. I. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad šios sutarties tvirtinimo dieną viešuose registruose nebuvo įregistruota jokių apribojimų atsakovų V. K. ir A. K. nuosavybės teise įregistruotam turtui, sutarties turinys šalims buvo žinomas, be to, notaras neturi teisinių galimybių patikrinti, ar pardavėjo garantijos (Sutarties 3.3-3.6 p.) atitinka objektyvią tiesą. Atsakovė I. Š. pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog yra baigusi Kūno kultūros institutą, turi aukštąjį išsilavinimą, skaitė minimą sutartį, klausė notarės, ką reiškia duomenys apie kasaciją, notarė sakiusi, kad kliūčių sudaryti sutartį nėra. Teigė tada nepagalvojusi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali taip išspręsti bylą, jog tai turėtų įtakos jos teisėms (t. 2, b. l. 89). Apeliacinės instancijos teismui atsakovė paaiškino, kad pasirašydama sutartį minimą įrašą sutartyje perskaitė, matė, kad yra gauta teismo nutartis dėl kasacinio skundo priėmimo, bet šių duomenų nesureikšmino. Teigė, kad atsakovo V. K. bei notarės klaususi dėl šių aplinkybių, jai buvo paaiškinta, kad ,,..vykę teismai baigėsi, galiu ramiai pirkti“.
Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo klausimu taip pat yra aktuali aplinkybė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tvirtinant šią sutartį sutarties šalys, tarp jų ir atsakovė I. Š., notarui būtų kėlę klausimus dėl aplinkybių, susijusių su paminėtais juridiniais faktais, kad dėl šios priežasties jie būtų siekę atidėti sutarties sudarymą, ar jiems būtų buvę atsisakyta paaiškinti, suteikti laiko smulkiau susipažinti su šiais duomenimis ar kt. Taip pat pažymėtina tai, kad nežiūrint to, jog šioje byloje 2008-04-29 padavus ieškinį vyko 9 teismo posėdžiai, 2 iš kurių – parengiamieji, tačiau atsakovai visais atvejais sutiko, kad, tenkinant trečiojo asmens notarės R. I. prašymus, byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant (t. 2, b. l. 17, 36, 44, 76, 89, 140, 152, t. 3, b. l. 6, 58). Tokie prieštaravimai ar reikalavimai pripažinti šio asmens dalyvavimą būtinu nebuvo teikiami taip pat ir apeliacinės instancijos teismui (t. 3, b. l. 86-125). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad sandorio patvirtinimo metu atsakovė I. Š. žinojo apie besitęsiančius ginčus teisme tarp Savivaldybės bei atsakovo UAB ,,Baileksas“ dėl nuosavybės teisių į perleidžiamą turtą, tai yra sutarties objektą, arba privalėjo žinoti, nes dokumentuose, kurių pagrindu buvo patvirtintas minimas sandoris, tokie duomenys buvo ir apie tai buvo nurodyta pačioje sutartyje. Be to, apeliantas, nurodydamas, jog šie duomenys buvo viešai skelbiami, teisingai remiasi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio nuostatomis.
Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl atsakovės I. Š. sąžiningumo atsižvelgė į tai, kad ji neturi teisinio išsilavinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas be pagrindo šiai aplinkybei suteikė tokią svarbią reikšmę, nes aukštojo, nors ir ne teisinio, išsilavinimo turėjimas, gyvenimiška patirtis, o taip pat patirtis sudarant kitus, su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, leidžia spręsti, jog tuo atveju, jeigu atsakovė I. Š., sudarydama šią sutartį, būtų elgusis apdairiai bei rūpestingai, ji būtų galėjusi išvengti nepalankių pasekmių.
Apeliantas šiuo klausimu pagrįstai pažymi, jog gausioje teismų praktikoje dėl sąžiningo turto įgijėjo yra suformuluotos nuostatos, kad žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų žinių, turėjimas žinoti aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, domėtis, o nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys sudarant kiekvieną sandorį, kad turto įgyjėjas iš principo yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu ir turi pasirūpinti, kad ateityje neturėtų problemų dėl įgyjamojo turto, tai yra siekti apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyti ir atsakovei I. Š. prieinami faktai, o taip pat jos gebėjimai suteikė visas galimybes suvokti, kad yra reali grėsmė prarasti perkamą turtą, elgtis protingai, apdairiai ir nesudaryti sandorio arba bent pareikalauti, kad pardavėjai V. K. bei A. K. pateiktų duomenis ir įrodymus, patvirtinančius, kad nėra jokių aplinkybių, kurios sudarius sandorį galėtų nulemti žalos atsiradimą, tai yra pasidomėti šių asmenų sąžiningumu. Atsakovės I. Š. atsiliepime į skundą nurodytas argumentas, kad šios sutarties 3.3. punkte pirkėjas patvirtino ir garantavo, jog nėra jokių aplinkybių, galinčių trukdyti pirkėjui naudoti nupirktą turtą ar jo dalį pagal tikslinę paskirtį ar laisvai įgyvendinti nuosavybės teisę į šį turtą, kad 3.5 punkte pardavėjai garantavo, jog visi pateikti duomenys yra tikri ir teisingi, dokumentai, kurias remiantis ši sutartis patvirtinta yra galiojantys, tik patvirtina apelianto argumentus, kad atsakovė, pasirašydama šią sutartį, privalėjo aiškintis šių nuostatų bei anksčiau paminėtų juridinių faktų reikšmę, jų suderinamumą. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu teismui konstatavus atsakovų: tiek UAB ,,Baileksas“, tiek V. K. bei A. K. nesąžiningumą, šie asmenys su tokiomis teismo išvadomis bei teisinėmis pasekmėmis sutiko ir apeliacinių skundų neteikė.
Nagrinėjant minimą klausimą, vertintinos ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis savo skundą grindžia ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Baileksas" vieninteliu akcininku buvo S. B., kuris 2007-01-22 nusprendė už 250 000 Lt parduoti šį butą atsakovui V. K., dalyvavusiam 2004 m. Savivaldybės organizuoto buto pirkimo konkurso procese, atstovaudamas UAB „Baileksas" interesams (t. 1, b. l. 111, civilinė byla Nr.2-4992-96-2006, b. l. 98-102); 2008-02-15 tarp atsakovės I. Š. bei S. B. sudaroma preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nurodant, kad sumokamas 240 000 Lt avansas, o tą pačią dieną, tai yra 2008-02-15, atsakovai V. K., A. K. už 240 000 Lt parduoda butą atsakovei I. Š.. Atsakovė I. Š. apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad pasirašant sutartis dalyvavo ji, K. ir S. B.. Nagrinėjamos bylos procese bei apeliaciniame skunde ieškovas kelia klausimą, ar I. Š. iš S. B. realiai yra gavusi minimą avansą, ar ginčo butas iš tiesų yra įrengtas pačios atsakovės lėšomis, be kita ko remiasi I. Š. atstovės 2010-02-03 teismo posėdžio metu duotu paaiškinimu, jog jos atstovaujamoji „gerą butą pardavė ir gerą butą įgijo" (t. 3, b. l. 59), tačiau atsakovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, susijusių su šiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje neigdama tai, jog remontą galėjo atlikti UAB ,,Baileksas“, ji paaiškino, kad butas buvo įrengtas 2009 m., pati pirko medžiagas, samdė žmones pagal skelbimus, sutarčių nesudarė, tai patvirtinančių dokumentų nekaupė. Turint omenyje tai, kad nagrinėjamas ieškininis pareiškimas atsakovei I. Š. pareikštas dar 2008-05-22, o jos atsiliepimas teismui pateiktas 2008-06-27, tai yra, kad šis ginčas yra kilęs žymiai anksčiau nei, jos teigimu, buvo pradėtas buto remontas, kad pagal byloje esančias fotonuotraukas remontui turėjo būti panaudotos didelės lėšos, tokia atsakovės pozicija taip pat negali būti vertinama kaip apdairaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens elgesys. Aišku, šalis pati sprendžia, kokias aplinkybes nurodyti ir kokius įrodymus teikti siekiant pagrįsti savo reikalavimus bei teiginius, ar paneigti priešingos pusės poziciją (CPK 12, 13, 42 str.), tačiau apeliantas teisus teigdamas, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės I. Š. sąžiningumo, neturėjo pagrindo remtis faktu dėl ginčo buto remonto (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis pirmiau paminėtomis aplinkybėmis bei civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu yra pagrindas priešingai išvadai, nei padarė teismas, tai yra, kad ieškovas yra paneigęs sąžiningumo prezumpciją ne tik atsakovų UAB ,,Baileksas“, V. K. bei A. K. atžvilgiu, bet taip pat ir turto įgijėjos atsakovės I. Š. atžvilgiu, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pripažinus paminėtus sandorius negaliojančiais ginčo butas iš jos negali būti išreikalautas, o restitucija šioje byloje taikytina sumokant pinigus (CK 1.80 str. 2, 4 d., 6.307 str. 1 d., 6.146 str.).
Atsakovės I. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, kad pats ieškovas nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas savininkas, t. y. sumokėjęs pinigus atsakovui UAB ,,Baileksas", nesiėmė priemonių šiam turtui perimti, kad ginčo turtas niekada nebuvo registruotas jo vardu, kad sudarant sandorį atsakovai K. jos neinformavo, jog dėl šio buto yra ginčas teisme, taip pat teiginiai, susiję su sutarties 3.3., 3.5 punktų nuostatomis, apribojimų šiam turtui nebuvimu, kito būsto turėjimu etc., neduoda pagrindo priešingai išvadai (CPK 185 str.). Atsakovės nurodomų argumentų, susijusių su ieškovo reikalavimo teise, teisėjų kolegija nenagrinėja, nes pirmosios instancijos teismas minimu klausimu pasisakė ir šios sprendimo dalies niekas neskundžia.
Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija patenkina ieškovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, panaikina jo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl restitucijos natūra taikymo ir atsakovų I. Š. ir V. Š. iškeldinimo, o ginčo butą paliko atsakovės I. Š. nuosavybėje, iš atsakovo UAB „Baileksas“ ieškovui Savivaldybei priteisė 250 000 Lt (CK 6.147 str. 2 d.), atsakovei I. Š. iš ieškovo Savivaldybės priteisė 2 000 Lt už advokatės pagalbą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.) ir ieškovo reikalavimą patenkina. Taikydama restituciją, teisėjų kolegija atsakovams priteisia lėšas, kurias už ginčo butą jie mokėjo vieni kitiems, atsakovus I. Š. ir V. Š. iš minimo buto iškeldina ir grąžina šį turtą jo savininkui UAB „Baileksas“, kuris, kaip buvo minėta, privalo įvykdyti galiojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria buvo priimtas naujas sprendimas atsakovo UAB „Baileksas“ ieškinį atmesti, ieškovo Savivaldybės priešieškinį patenkinti ir įpareigoti UAB „Baileksas“ per tris mėnesius nuo kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti ginčo buto apdailą bei jį perduoti Savivaldybei (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4992-96-2006) (CK 6.145, 6.146 str.).
Teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimą priteisia valstybei iš atsakovo UAB „Baileksas“ 6 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 12,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 99) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę jo dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį patenkinti.
2007 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. RI-872, ir tos pačios dienos sutartį dėl priėmimo–perdavimo nuosavybėn, reg. Nr. RI-873, pagal kurias atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Baileksas“ (įmonės kodas 126179287) pardavė atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis.
2008 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. RI-1298, pagal kurią atsakovai V. K. ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia.
Atsakovus I. Š. ir V. Š. iškeldinti iš buto Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinti šį butą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baileksas“.
Priteisti atsakovei I. Š. iš atsakovų V. K. ir A. K. 240 000 Lt (du šimtai keturiasdešimt tūkstančių litų), gautus už butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui V. K. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baileksas“ 250 000 Lt (du šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų), gautus už butą Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baileksas“ 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminio mokesčio ir 77,35 Lt (septyniasdešimt septynis litus, 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti ieškovui Kauno miesto savivaldybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baileksas“ 35,83 Lt (trisdešimt penkis litus, 83 ct) išlaidų už dokumentų gavimą iš VĮ Registrų centro.“
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baileksas“ 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 12,15 Lt (dvylika litų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.