Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. O. (A. O.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2023 m. spalio 2 d. apie 16.37 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) sankryža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Mazda 5 2.0 TD Elegance+Touring Pack“, M1-AF kategorijos, lengvojo automobilio, 1 998 cm³ variklio darbinio tūrio, 81 kW/110 AG variklio galios, 2010 m., vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. duomenimis su PVM 3 540 Eur (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. O. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. A. parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta A. O. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. O. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,12 promilių alkoholio koncentracija. A. O. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 47), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 48). Taip pat, vertinant kaltinamojo charakteristiką, matyti, kad asmuo dirba, turi šeimą. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad A. O. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, V. O., kuri prašė perduoti A. O. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jam artimas žmogus – sutuoktinė, neteista, administracine tvarka nebausta, yra kaltinamajam autoritetas, charakterizuojama teigiamai. Teismo vertinimu, V. O. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos su kaltinamuoju sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam A. O. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. O. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam A. O. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas artimas sunkiam neblaivumo laipsnis, be to, pažymėtina, kad alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, vieną valandą prieš sėsdamas už vairo, vartojo ir stiprų alkoholį, vairavo Vilniaus mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės,. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, A. O. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 3 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad A. O. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. O. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris žymai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, veikos padarymo aplinkybes bei automobilio vertę, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant A. O. padarytą nusikaltimą.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas pažymėjo, kad esamoje situacijoje konfiskuoti transporto priemonę „Mazda“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų ne visai teisinga. Automobilis įgytas santuokos metu ir tas faktas, kad automobilis registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tai nereiškia, kad nėra nuosavybė ir kito sutuoktinio vardu, tai yra bendra jungtinė nuosavybė. Prašoma konfiskuoti ne patį automobilį, bet automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, o patį automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti laiduotojai tolimesniam disponavimui.

Tačiau esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, teismas neturi teisinio pagrindo skirti pageidaujamą dalies konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, kadangi, kaip minėta, A. O. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas būtent jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą ir pagal BK bei teismų praktiką pirmiausia automobilis (natūra) turi būti konfiskuojamas (kasacinė nutartis 2K-201-303/2022).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. spalio 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. O. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Mazda“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam A. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34-35) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. O. (A. O.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos V. O. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą A. O. (A. O.) atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. O. (A. O.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. O. (A. O.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mazda“, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. spalio 3 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. O. (A. O.) nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. O. (A. O.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. O. (A. O.) dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos paskutiniame lape, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. O. (A. O.) ir V. O., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.