Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei, kaltinamosios gynėjui advokatui Mindaugui Repšui, nukentėjusiajai O. S., jos atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuva, išsituokusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti Klaipėdos Lopšelio- darželio "(duomenys neskelbtini)" vyr. auklėtoja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., smurtaudama prieš mažametę, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y.:

2016 m. spalio 27 dieną, laikotarpyje nuo 08.15 val. iki 15.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" lopšelio grupės "(duomenys neskelbtini)" patalpose, ranka sudavė mažametei U. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., per kairės pusės sėdmenį, padarydama jai poodinę kraujosruvą kairio sėdmens srityje, kas sukėlė mažametei nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. V. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Pripažįsta, kad sudavė, tačiau tai darė nesmurtaudama. Tą dieną grupėje buvo 7 vaikai. Pavalgė pietus. Padėjėjai pasakė eiti plauti indus, o pati nuėjo su vaikais į tualetą. Atprausė vaikus ir susodino juos ant puodukų. U. pirmas pakėlė rankytę, jinai jį pakėlė, kad uždėti sauskelnes. Pašoko U. ir pradėjo verkti. Pasisukusi jos paprašė palaukti ir nusisuko, kad dar labiau jos neprovokuoti. Ji verkė. Uždėjo U. sauskelnes, užsegė jam „bodį“, pakėlė pėdkelnes. U. nutilo, pagalvojo, kad mergaitė suprato. Atsisukusi pamatė, kad U. stovi, apie burnyte buvo mėlyna ir tai buvo jos automatiškas toks veiksmas – pliaukštelėjo per sėdmenis. Labai atsiprašo jos mamos O., tačiau buvo, kaip buvo, ji nieko negali pakeisti. Po to pasiėmė mergaitę ant rankų, pakvietė auklytę, pasakė sutvarkyti kitus vaikus. Mergaitė jai įsikibo į pirštą, šalia jos prasėdėjo visą miego laiką. Galvojo, kas ir kaip čia buvo, kad ir kitaip galėjo padaryti. Paskui O. parašė žinute klausdama „kaip U.“. Viską pergalvojo, buvo bejėgė tokioje situacijoje. Pliaukštelėdama parodė savo bejėgiškumą. Neteisina savęs. Pliaukštelėjo ne todėl, kad suteikti vaikui fizinį skausmą. Labai gailisi. Paskui, kai atėjo mama, jos paklausė, ar yra taip buvę, kad U. sustotų kvėpuoti. Atsakė, kad nėra buvę. Ji kai verkdavo, sustingdavo, pradėdavo purtėti. Tokiu atveju iš karto imdavo ją ant rankų. Ant rankų ji visada norėdavo. Visiems vaikams baisu, jie mažiukai, atėję į grupę tik nuo spalio 1 d. Nėra nei mamytės, nei tetuko, nei žaislų, tik kažkokia didelė daržinė ir svetimos tetos. Aišku, kad jiems baisu, jie visi verkia. Kaltinti, tuo kad buvo mušama, nes verkė... Maža vaiką mušk, ar jis nutils? Čia buvo stresinė situacija. Dabar jau žinotų, kad reikia pašlakstyti vandeniu. O telefonas yra padėtas grupėje, su savini jo neturėjo. Administracijai nepranešė, nes prasėdėjo prie vaiko žiūrėdama. Nieko mergaitei nesidarė. Visi vaiikai sėdėjo ant puodukų, todėl pliaukštelėjo U. per nuogą užpakaliuką. Auklytė, tuo momentu kai mergaitei įvyko priepuolis, buvo virtuvėlėje. Galvojo, ateis mama, paklaus jos ar yra taip buvę. Mama nurodė nekreipti dėmesio į mergaitė drebėjimus. Kai atėjo mama, jai papasakojo apie priepuolį ir dėl to jai pliaukštelėjo. Kito vaiko U. mamai E. G. pasakė, kad taip buvo, ji pasakę, kad jos vaikui irgi taip būna. Ji atėjo pasiimti vaiko vėliau, paklausė kas jai atsitiko, tada jai viską papasakojo. Penktadienį ji paskambino O., ketino paklausti, kaip laikosi mergaitė, ar kreipėsi į gydytojus dėl to sutrikimo. Ji nekėlė ragelio. Su G. kalbėjo, kad mergaitė užmiršo kvėpuoti, buvo visa sustingusi. Dabar ji pasiskaitė, kad reikėjo pašlakstyti vandeniu, papūsti. Dirba lopšelyje (duomenys neskelbtini) metai. Tokių atvejų anksčiau niekada nebuvo. Buvo su U. mama susitarusios, kad jei kas įvyktų, susisieks su ja. Negalėjo nepasakyti mamai, kad toks dalykas įvyko ir ji pliaukštelėjo. Su mama pakalbėjo, todėl nieko niekam ir nebepranešė. Dėl šio įvykio buvo svarstyta, kad nepranešė administracijai. Gavo griežtą papeikimą. Niekada nebuvo bausta už netinkama elgesį su vaikais ar fizinio smurto panaudojimą.

Nukentėjusioji O. S. parodė, kad pirmadienį, 24 d. nuvedė vaiką į darželį, dirbo M.. Atėjo pasiimti vaiko po pietų. Vakare, kai maudė vaiką, pastebėjo ant užpakaliuko kairiosios pusės mėlynę. Parodė vyrui, jis nuramino, kad gal nukrito ar kažkas ją pastūmė ir taip susitrenkė. Dvi dienas dirbo auklėtoja V. ir apie tai, kas nutiko, nebuvo ko pasiklausti. Atėjus ketvirtadienį ryte, vėl dirbo auklėtoja M.. Tą rytą buvo labai daug verkiančių vaikų ir nebuvo kaip jos paklausti apie tą mėlynę. Tą dieną trečią kartą paliko dukryte miegoti. Prašė auklėtojų, kad parašytų, kai dukrytė atsikelia ir ateidavo jos pasiimti. Ketvirtadienį parašė auklėtojai žinutę „ar viskas gerai, ar miega?“. Parašė, kad miega, kad neskubėtų ateiti, 15.30 val. Nuėjus į darželį, rūbinėje buvo auklytė, ją pamačiusi, ji pakvietė M.. Iš tualeto išėjo M. su U. ant rankų ir vedina U.. Pamačiusi, kad atėjo, ji pasiėmė U. ant rankų ir atėjo paskui save uždarydama grupės duris. Pasakė, kad „nežinau, mes draugausim, ar pyksimės, bet šiandien ryte U. verkė ir aš jai daviau per užpakalį“. Paėmė U., pradėjo ją rengti. Buvo pasimetusi, pradėjo riedėti ašaros. M. išėjo į grupę ir grįžusi atnešė šlapią „bodį“ ir pasakė, kad šiandien U. buvo „avarija“. Po to dar pasakė, kad kai pliaukštelėjo, tai visą dieną gražiai su U. bendravo, žaidė, visą dieną viskas buvo gerai. Grįžus namo, vaikas norėjo ant puoduko, apžiūrėjusi, pamatė, kad ant tų pradėjusių gyti mėlynių, vėl yra nauja žymė. Paskambino vyrui, viską papasakojo. Jam grįžus, nuvežė U. pas šeimos gydytoją. Penktadienį ryte paskambino į darželį direktorei. Atsiliepė direktorės sekretorė, buvo nustebusi, nes niekio apie įvykį nežinojo. Nusijuokė, paklausė ar vaistų vaiko neprigirdė. Davė direktorę, ji taip pat apie tai nieko nežinojo. Buvo labai nustebusi, kaip taip gali būti. Paklausė, kaip ji norėtų išspręsti šią situaciją. Pasakė nežinanti, su auklėtoja V. kaip ir viskas gerai, vaikui visai patinka eiti į tą darželį, norėtu lankyti tą pačią grupę, nes dukrytė jau buvo truputį apsipratusi. Paklausė, kad gal būtų galima auklėtoją M. pakeisti į kitą auklėtoją. Direktorė atsakė, kad ji nieko nekeis, kad privers iš naujo ja patikėti. Tada nuvyko į policiją, nes suprato, kad ši situacija nebus niekaip sprendžiama. Versiją, kad auklėtoja pliaukštelėjo dukrai per užpakalį dėl to, kad ji buvo pradėjusi mėlynuoti, išgirdo pirmadienį, kai važiavo pas teismo medicinos ekspertą. Paskambino žurnalistė ir paklausė, ar girdėjo šią darželio versiją. Kai atėjo pasiimti dukros, to nesakė, pasakė „nežinau mes draugausim, ar pyksimės, bet šiandien ryte U. verkė ir aš jai daviau per užpakalį“. Tą dieną buvo toks auklėtojos paaiškinimas. Tokių nusiskundimų dukrytė neturėjo, iš esmės labai mažai sirgo, pas gydytojus lankėsi tik profilaktiškai, pasiskiepyti, pasisverti, pasimatuoti. Pirmomis dienomis dukrytė labai noriai nėjo į darželį. Kelias dienas slogavo, darželio nelankė, bet po to, kai pradėjo lankyti, tai pas auklėtoją V. labai noriai ateidavo. Pati M., kažkurią dieną, kai atėjo dukrytės pasiimti, jai sakė, kad U. yra labai gera mergaitė, labai protinga, draugiška ir labai meili. Pokalbio metu, auklėtoja tikrai nerekomendavo kreiptis pas gydytojus, jos apie tai net nekalbėjo. Apie kažkokį priepuolį sužinojo pirmadienį iš žurnalistės. Auklėtoja neatsiprašė. Ji skambino penktadienį vakare, bet ji pati buvo policijoje, negalėjo kalbėti ir vėliau jai neperskambino. Iš administracijos niekas nebeskambino, pati nebuvo nuėjusi pasikalbėti. Būtų paklaususi gydytojos apie priepuolį, jei būtų tai išgirdusi iš auklėtojos. Tokių dalykų, kad drebėtų ar sustingimų nebūdavo. Jei dukrai būtu buvę tokie dalykai, tikrai būtų kreipusis pas gydytojus. Po įvykio dukra nebemiegodavo pietų miego, buvo pradėjusi muštis.

Liudytojas V. S. parodė, kad praeitų metų spalio 24 d., pirmadienį grįžo iš darbo, žmona ruošė vaiką miegui ir pamatė sumušimus. Žmona pradėjo pergyventi, ją nuramino, kad gal kur nukrito ir užsigavo. Paskui, 27 d., ketvirtadienį, po darbo važiavo namo, kai paskambino apsiverkusi, susijaudinusi žmona ir pasakė, kad kai nuėjo pasiimti U. iš darželio, auklėtoja M. pasakė, jog U. verkė, todėl ji jai trenkė. Nuėjome pas gydytoją ir užfiksavome sumušimus. Kad dukrai buvo priepuolis, tai jau yra kažkelinta versija. Versiją apie priepuolį sužinojo tada, kai pradėjo apie įvykį rodyti per žinias. Kai žmona paskambino į darželį, direktorė paklausė, ko mes norime. Žmona pasakė, kad norėtų jog toks žmogus nedirbtų, tai direktorė pareiškė, kad nieko nekeis. Tada apie priepuolį niekas nieko nesakė. Nėra buvę atvejų, kad dukra pradėtų isteriškai verkti. Su juo asmeniškai niekas nebandė susisiekti. Dukrai nėra jokių sveikatos sutrikimu. Ji yra visiškai sveikas vaikas ir su ja visada galima susitarti. Priešingai, ji po to įvykio paliko labai pikta, pradėjo muštis, blogiau miegoti. Kai buvo pas gydytoja ketvirtadienį, ji pati klausė, ar būdavo dukrai tokių priepuolių, jie sakė, kad tokių dalykų nėra buvę. Pirmadienį buvo pas teismo medicinos ekspertą. Su eksperte jis nebendravo, laukė koridoriuje.

Liudytojas R. Š., parodė, kad spalio 27 d. nuvedė savo dukrą ir, kaip paprastai, apie 16.30 val. atėjo jos pasiimti. Rūbinėje viena ausimi nugirdo pokalbį tarp auklėtojos ir vienos mamos, kad vyko kažkoks incidentas, kažkas nutiko vaikui ir reikėjo jam suduoti per užpakalį. Įvyko incidentas dėl kažkokių vaiko isterinių išsišokimų. Tuo tarpu tai nesureikšmino, kol po kelių dienų spaudoje pamatė straipsnį. Tada suprato, kad išgirdo būtent šią situaciją. Taip buvo, kaip sakė apklaustas ikiteisminio tyrimo meru. Mamų vardų nežino, jos vaikas U.. Mato, kad U. mama yra geruose santykiuose su auklėtoja M.. Atėjo į darželį apie 16.30 val. buvo rūbinėje. Auklėtoja rūbinėje jau buvo. Pokalbį girdėjo ne juo pradžių. Dėl parodymų tikslumo, tai praėjo daug laiko ir duodamas parodymus dabar to tiksliai neprisimenu.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas R. Š. parodė, kad jo dukra Ž., kuriai yra 2 metai, lanko lopšelį- darželį "(duomenys neskelbtini)", grupę "(duomenys neskelbtini)". Grupėje dirba auklėtojos V. ir M. 2016-10-27 ryte dirbo auklėtoja M.. Tą pačią dieną apie 16.30 val. nuėjus pasiimti dukros, taip pat dirbo auklėtoja M.. Tuo metu grupėje buvo likę tik du vaikai, tai yra jo dukra ir dar vienas berniukas, vardu U., buvo ir jo mama, kuri rūbinėje kalbėjosi su auklėtoja M.. Rengdamas savo dukrą jis girdėjo kaip auklėtoja M. U. mamai pasakė "pasipylus ožiams vienam vaikui sudaviau per užpakalį" ir parodė kaip tai padarė mostelėdama priešais save dešinę ranką. U. mama į auklėtojos žodžius palingavo galva. Kadangi jis pirmas aprengė savo dukrą, todėl nieko nebelaukęs išėjo. U. mama ir auklėtoja liko rūbinėje. Tuo metu apie tai, kad buvo suduota konkrečiai U. jis dar nežinojo. U. mamą žino tik iš matymo, yra ją matęs atvedant mergaitę. Mergaitės tėčio nežino. Auklėtojos M. pasakytų žodžių tą akimirką nesureikšimo, tačiau kai per žiniasklaidą išgirdo apie lopšelyje - darželyje "(duomenys neskelbtini)" iki" mėlynių" sumuštą mergaitę ir, kad auklėtojos, sumušusios vaiką, yra vardas M., tada suprato, kad jis girdėjo būtent tą auklėtojos M. pasakojimą. U. mama yra labai geruose santykiuose su auklėtoja M., todėl labai abejoja, kad ji sutiks patvirtinti šį auklėtojos pasakojimą. ( b.l. 62-64).

Liudytoja R. Č. parodė, kad dirba auklėtojos padėjėja lopšelyje „(duomenys neskelbtini)“, tą dieną dirbo su auklėtoja M.. Diena buvo įprasta, niekuo neišsiskyrė. Apie 12 val. kai vaikai pavalgė pietus, ji plovė indus, M., nešina U. ir vedina U., grįžo į grupę ir tarpduryje pasakė eiti pas likusių vaikų į prausyklą, kur vaikai sėdėjo ant naktipuodžių. Metė savo darbus ir nuėjo pas vaikų, palydėjo juos į miegamąjį. Tuo metu auklėtoja ruošė juos miegui, o ji išėjo dirbti savo darbus. Grįžus iš savo pietų, apie 15 val., pamatė, jog atėjo U. mama pasiimti mergaitės. Auklėtoja į rūbinę atvedė U. ir jos kalbėjosi, o ji nuėjo į miegamąjį pas likusių vaikų. Auklėtoja vėliau pasakojo, kad U. pamėlynavo, dingo kvėpavimas ir ji pliaukštelėjo jai per sėdmenis. Tai sužinojo, kai mama U. išsivedė namo. Po jų pokalbio auklėtoja jai pasakė, kad U. reikalavo dėmesio, labai norėjo ant rankų, jos būsena buvo tokia, kad jai pamėlynavo lupytės ir nebekvėpavo. U. „ožiukai“ buvo pastovus reiškinys. Ji verkdavo isteriškai, užsiverkdavo tiek, kad sustingdavo, dingdavo jos balselis. Jei skirdavai jai mažiau dėmesio, tada taip ir nutikdavo. Tada paimdavo ją ant rankų ir ramindavo.

Liudytoja V. G. parodė kad dirba šioje „(duomenys neskelbtini) “ grupėje nuo spalio mėn. Jei kalbėti apie vaiką, tai jie visi adaptaciniu laikotarpiu yra neramūs, jautrūs ir verksmingi. Mergaitė buvo labai verksminga. Ketvirtadienį jai paskambino mama ir pasakė, kad jai auklėtoja M. pasakė, jog užtrenkė jos mergaitei, nes jai buvo kažkas blogai. Atsiprašė jos, vairavo automobilį, negalėjo ilgai kalbėti, pasakė, kad ateitų penktadienį. Jai žinoma tiek, kad vaikui buvo negera, įvyko kažkoks priepuolis, tačiau ji ten nebuvo, nematė. Apie tai jai pasakė kolegė M.. Vaikui buvo isterinis priepuolis ir ji bandė ją iš tos būsenos išvesti, todėl jai sudavė ar stipriai papurtė, dabar neatsimena. Apie tai sužinojo penktadienį. Su kolege nepalaiko artimų santykių, nelabai bendrauja. Atėjus į darbą, jai auklytė pasakė, kad įvyko kažkoks nesusipratimas. Tą dieną nedirbo, žino tik iš nuogirdų. Dirba šiame darželyje (duomenys neskelbtini) metų. Tiek kolegę pažįsta, ji yra puiki moteris su humoro jausmu. Jas sieja tik darbinai santykiai. Į darbą atėjo penktadienį ir buvo susitikusi su M., ji dirbo kitoje grupėje. Ryte atėjus į darbą, auklytė pasakė, kad buvo kažkoks incidentas. Papasakojo, kad buvo kažkur išėjusi, kai grįžo, atėjo U. mama ir išgirdo kaip auklėtoja su ja apie kažką šnekėjo. M. buvo užėjusi ir papasakojo, kad mergaitei buvo užėjęs negerumas, ji nebežinojo ką daryti. Sakė, kad buvo tualete, mergaitė norėjo ant rankų ir jai pradėjo isterika, ji pradėjo spiegti, užsivertė akys, sustojo kvėpavimas, auklėtoja labai išsigando, nebežinojo ką daryti. Klausė jos, ar nėra to buvę, pasakė kad nepasitaikė. Dažnai būna, kad vaikai isteriškai pradeda verkti, ramini, panešioji. Tokių atvejų, kad užverstų akis ir nebekvėpuotų, tikrai nėra nebuvę. U. sunkiai adaptavosi grupėje, apie tai buvo kalbėta ir su mama. Buvo „ožiai“, reikalavimas išskirtinio dėmesio. Paimdavo ją ant rankų, užšnekindavo. Nebuvo tokios situacijos, kad ji kristų aukštielninka. Mergaitė verkdavo ir be ašarų, trepsėdavo kojytėmis. Jei butų toks įvykis, skambintų mamai, slaugytojai, bandytų visais būdais gelbėti vaiką. Auklytė buvo išėjusi, buvo tik grįžusi iš pietų pertraukos, kai kažką išgirdo, bet tiksliai nieko nežinojo. Jai apie U. kritimą aukštielninka pasakė M. penktadienį. Ji taip suprato, kad mergaitė alpo.

Liudytoja E. G. parodė, kad ketvirtadienį atėjo į darželį pasiimti savo sūnaus. M. atrodė išsigandusi, sunerimusi. Paklausė, kas atsitiko. Ji papasakojo, kad U. užsiklykė, pamėlynavo, ji nebežinojo ką daryti ir pliaukštelėjo jai per užpakaliuką, paėmė ant rankų ir ji nusiramino. Tuo metu auklėtoja jos vaikui keitė sauskelnes. Trenkė todėl, kad mergaitė buvo pamėlusi, jai pritrūko oro, buvo pamėlynavusios lūpytės. Sakė, kad nebežinojo ką daryti ir trenkė per užpakaliuką. Jos vaikas irgi mėlynuodavo, tai ji irgi suduodavo per veiduką, užpakaliuką, paimdavo ant rankų. Nemano, kad reikia taip trenkti, kad liktų mėlynės. Buvo atėjusi pasiimti sūnaus prieš 17 val., nematė ar mergaitė dar buvo daželyje. Tuo metu, kai kalbėjo su auklėtoja, rūbinėje dar buvo vienas tėvas. To auklėtojos pasakojimo nesureikšmino. Kai jai paskambino iš policijos, tada suprato, kad pokalbis buvo dėl šio įvykio. Ji nėra už smurtą prieš vaiką, bet vaiko gyvybę reikia gelbėti. Auklėtoja pažįsta nuo tada, kai jos dukra lankė darželį. Jos sesės vaikai pas ją lankė grupę. Ją pažįsta senai.

Liudytoja A. R. parodė, kad ji yra lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini) “ direktorė. Paties įvykio ji nematė. Įvykis įvyko ketvirtadienį. Penktadienį paskambino S. ir pasakė, kad M. sumušė jos vaiką. Labai nustebo, nes M. labai puiki auklėtoja, kad ateitų pasikalbėti iki 16.30 val., pati pakalbėjo su M., ji parašė pasiaiškinimą. S. su vyru neatėjo. Pirmadienį susirinko darželio taryba. M. buvo pasmerkta dėl to, kad nepranešė apie įvykį administracijai. Taryboje dalyvavo du tėvai, sesutė, ji ir auklėtojos. Auklėtoja iš paskutiniųjų stengėsi išgelbėti vaiką. Jiems baigus posėdį, užgriuvo televizija. Apie M. gali pasakyti vien tik gerus žodžius. Ji su vaikais šliaužioja ant kelių, ypatingai adaptaciniu laikotarpiu. Nedirbus to darbo, sunku įsivaizduoti, kas tuo metu vyksta grupėje. Buvo sudaryta darbo grupė. Aptarė jos elgesį ir nusprendė, kad teisingai pasielgė gelbėdama vaiką. Ji konsultavosi su medikais ir nė vienas nepasakė, ką tiksliai reikia daryti tokiu atveju. Ji pateisina auklėtojos elgesį, nes ši gelbėjo vaiką. Tėvai, kurie turi priekaištų, ateina ir aiškinasi. S. neatėjo, nesiaiškino, ji norėjo viešumo. Apjuodino darželį. Didžioji dalis tėvų nori pakliūti pas auklėtoją M.. Ji nusižengė, nes nepranešė vadovybei. Apie kiekvieną įvykį ji, kaip darželio direktorė, turi žinoti. Įstatymiškai auklėtoja gavo papeikimą, negavo kalėdinės premijos. Ji apie įvykį susižinojo iš M., po mamos skambučio penktadienį apie 11 val. Taryboje svarstė ir M. smurtinio veiksmo atlikimą vaiko atžvilgiu ir vadovybės neinformavimą. Gelbėjant vaiką toks auklėtojos elgesys yra priimtinas. Apie tai, kad vaiką reikėjo gelbėti, sužinojo iš M.. Neturėjo jokių kitokių žinių, kad vaikui buvo kilęs pavojus. Kai žmogus yra pradirbęs šitiek metų, jai nebuvo kilęs įtarimas, ar tikrai buvo taip, kaip pasakoja M., kad mergaitei buvo kilęs pavojus. Žino, kad M. be reikalo vaiko neskriaudžia, neskriaudė ir neskriaus. Buvo vienas medikas, kuris sakė, kad tokiu atveju reikia suduoti vaikui per veidą. Nežinau, kodėl ant mergaitės sėdmenų liko mėlynė, gal auklėtoja nepaskaičiavo savo jėgos. Sunku pasakyti.

Akistatos protokole užfiksuota, kad O. S. patvirtino savo parodymus, nurodė, kad auklėtoja nieko jai neminėjusi apie U. ištikusį priepuolį, neklaususi jos apie tai ar U. yra turėjusi panašių priepuolių ir kad sudavusi vaikui dėl kilusių ,,ožių". Įtariamoji M. V. taip pat liko prie savo parodymų,. ( b.l.173-177 ).

Valstybinės tesimo tarnybos specialisto išvadoje Nr. G. 1943/2016( 03), nurodyta, kad U. S. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairiojo sėdmens srityje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. U. S. konstatuotas sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. ( b.l.17 ).

Išrašo iš U. S. medicininių dokumentu kopijoje konstatuota, apie tai, kad 2016-10-27 gydytojai E. G. apžiūrint U. S. ant kairiojo sėdmens buvo stebima hematoma. ( b.l. 18).

Pranešime iš gydymo įstaigos "(duomenys neskelbtini)" nurodyta, kad U. S. gydymo įstaigos pacientė yra nuo (duomenys neskelbtini), tai yra nuo gimimo, tačiau kortelėje nėra jokių įrašų, kad tėvai būtų kreipęsi pas šeimos gydytoją dėl ištikusių neaiškios kilmės priepuolių ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie būtu pasireiškę dusimu, veido mėlynavimu, kūno sukaustymu ( b.l . 116 ).

Fotolentelėje su nuotraukomis yra užfiksuoti U. S. padaryti sužalojimai ( b.l. 57, 58).

Mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, priklausančio kaltinamajai M. V., SMS pranešimų išklotinė, kurioje užfiksuotas 2016-10-27, 11:21 val. atsiųstas O. S. pranešimas, kuriame pastaroji teiravosi apie dukrą bei M. V. atsakymas O. S.( b.l. 28 ).

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, tvirtindama, kad sudavė U. S., veikdama būtino reikalingumo įtakoje. Lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai palaiko kaltinamąją, patvirtina M. V. duotus parodymus dėl U. sumušimo aplinkybių, vienok nei vienas iš lopšelio – darželio darbuotojų įvykio nematė, apie įvykį žino tik iš subjektyvių kaltinbamosios parodymų. Analogiški ir liudytojos E. G., su kuria kaltinamoji palaiko draugiškus santykius, parodymai. Liudytojas R. Š. parodė, kad, būdamas rūbinėje, rengdamas savo dukrą, nugirdo pokalbį tarp minėtos liudytojos ir kaltinamosios, girdėjo, kaip auklėtoja M. U. mamai pasakė "pasipylus ožiams, vienam vaikui sudaviau per užpakalį" ir parodė kaip tai padarė, mostelėdama priešais save dešinę ranką. Šie liudytojo parodymai patvirtina ir nukentėjusiosios O. S. parodymus, kad, atvykus pasiimti dukros, kaltinamoji pasakė, jog U. ryte stipriai verkė ir ji trenkė jai per užpakalį". Susigraudinusi duktė pradėjo verkti, tuomet auklėtoja, pamačiusi ją verkiančią grįžo į grupę, atnešė U. marškinėlius ir pasakė "bet žinok po to kai jai pliaukštelėjo, buvo geriausias vaikas- paklusnus, visą dieną draugavo, žaidė". Kaltinamosios versiją apie tai, kad U. buvo pamėlynavusi bei nustojusi kvėpuoti, dėl to sumušta, sužinojo tik pirmadienį, kai jai paskembino žurnalistė. Kad nukentėjusioji U. nesirgo, patvirtino pažyma iš gydymo įstaigos "(duomenys neskelbtini)", kurioje nurodyta, kad U. S. gydymo įstaigos pacientė yra nuo gimimo, tačiau kortelėje nėra jokių įrašų, kad tėvai būtų kreipęsi pas šeimos gydytoją dėl ištikusių neaiškios kilmės priepuolių ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie būtu pasireiškę dusimu, veido mėlynavimu, kūno sukaustymu. M. V. lopšelio – darželio administracijai apie jos apibūdinamą įvykį nepranešė, nors jame dirba jau daug metų ir tvarka turi būti jai žinoma. Tai patvirtina, kad kaltinamosios versija apie U. pamėlynaviną ir kvėpavimo sutrikimą atsirado kur kas vėliau. Teismas tai vertina, kaip pasirinktą gynybos versiją, tam, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gresiančios bausmės.

Esant šioms aplinkybėms pripažįstama, kad kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą mažametės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta.

Jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Aplinkybių, lengvinančių bei sunkinančių kaltinamosios atsakomybę, nėra

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, į veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltininkės asmenybę – anksčiau neteista, nebausta.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai baudą.

Be to, kaltinamosios atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos BK 67 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas M. V. dirbti bet kokį pedagoginį darbą, susijusį su vaikų priežiūra, ugdymu, auklėjimu, nustatant 2 metų terminą.

2 CD su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 297-307 str., str.,

nusprendė:

M. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio dalyje, paskirti 30 MGL – 1129,80 eurų baudą.

Paskirti Lietuvos Respublikos BK 67 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. V. dirbti bet kokį pedagoginį darbą, susijusį su vaikų priežiūra, ugdymu, auklėjimu, nustatant 2 metų terminą.

Įpareigoti nuteistąją baudą per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Klaipėdos apskrities VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjus baudą privalo pateikti teismo raštinei banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

2 CD su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.