Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas) ir Danutės Švitinienės,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. T. 2022 m. birželio mėn., naktį iš 8 d. į 9 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas ranka ir laikrodžiu nenustatytą kiekį smūgių J. T. į galvos sritį ir ne mažiau 6 smūgius krūtinės sritį, tuo padarydamas J. T. muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas galvos plaukuotos dalies minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimus smakro srityje, kakle, krūtinės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais krūtinėje, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimais, abiejų plaučių plyšimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko J. T. mirė, t. y. tyčia nužudė kartu gyvenantį šeimos narį – tetą J. T..

2. Kaltinamasis D. T. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad su (duomenys neskelbtini) teta J. T., kuri jam buvo kaip antra mama, apie pusantrų metų kartu gyveno jam priklausančiame vieno kambario bute, naudojosi jos pinigais, gautais už parduotą butą, kuriuos išleido autoįvykio metu jo sukeltai žalai atlyginti ir maistui, taip pat bankomate išgrynindavo jos gaunamą pensiją. Yra paėmęs iš V. J. D. 300 Eur ir mokėjęs mokesčius, nes tada su teta neturėjo pinigų. Po 2021 m. lapkričio mėn. patirto insulto tetos sveikata buvo bloga, ji sunkiai kalbėjo ir vaikščiojo, todėl ja rūpinosi. 2022 m. birželio mėn. teta jau vaikščiojo pati, bet jai buvo reikalinga pagalba – padėdavo jai įlipti į lovą, gamindavo maistą, keisdavo sauskelnes. Jų santykiai buvo geri, pasitaikydavo žodinių konfliktų, tačiau jos nemušdavo. Jokie giminaičiai tetos nelankė, pas ją ateidavo tik du buvę klasiokai. 2022 m. birželio mėn., naktį iš 8 d. į 9 d. jo sveikatos būklė buvo prasta, kelias paras nemiegojo, nes (duomenys neskelbtini), geria vaistus. Tuo metu tarp jo ir tetos kilo konfliktas, kurio priežastis galėjo būti ta, kad jam nuo išgertų 24 tablečių „Clonazepam“ kažkas vaidenosi. Kiek pamena, su teta susipyko dėl to, kad jis nenorėjo įjungti skalbimo mašinos, o teta reikalavo ją įjungti, todėl su ja susistumdė. Tetai sudavė žadintuvu, kuris nuo smūgio sudužo. Jo šukes tetos paliepimu sušlavė ir išmetė, taip pat pykčio metu išsipylė skalbimo priemonės „L.“ butelis. Atsimena tik tai, kad vakare klausė tetos, ar jai nereikia greitosios, ar nereikia subintuoti galvos, nes jai buvo praskelta kakta. Teta atsakė, kad jai nieko iš jo nereikia ir kad jis eitų miegoti. Pabudęs apie 2 val. 30 min., pamatė, kad negyva teta guli ant grindų. Matė netvarkingą aplinką, skalbimo priemonės „L.“ butelį. Po to skambino pagalbos numeriu 112, sakė, kad mirė žmogus, taip pat nurodė, kad nežino, kas įvyko, nes tuo metu nesuvokė, kad teta mirė nuo jo veiksmų. Po skambučio atvažiavo greitoji ir policijos pareigūnai, kurie jį suėmė. Sužaloti tetą galėjo tik jis, nes įvykio metu buto durys buvo užrakintos. Pusbrolis sakė, kad J. T. buvo palaidota už tetos D. T. lėšas. Pripažįsta jos civilinį ieškinį. Labai atsiprašo visų, kad taip įvyko.

3. Teisiamajame posėdyje pacitavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. G 609/2022(05), kurioje nurodyti D. T. nustatyti sužalojimai (t. 2, b. l. 44-46), kaltinamasis paaiškino, kad 2022 m. birželio 9 d. jį apžiūrėjo ekspertai ir rado sužalojimus, tačiau negali pasakyti, iš kur jie atsirado. Nemano, kad jį sužalojo J. T..

4. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. T. nurodė aplinkybes, kurios yra analogiškos jo parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 1-5).

5. Liudytoja ir civilinė ieškovė D. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. T. yra jos vyro sesuo. Ji niekuo nesiskundė, sakydavo, kad eina pas D. T. padaryti valgyti. Po jos patirto insulto sužinojo, kad ji apsigyveno pas D. T., kuris anksčiau buvo labai geras, ramaus būdo. Po to jo elgesys pasikeitė, jis tapo grubus, telefonu kalbėdama su J. T. girdėdavo, kaip jis rėkia, bara ją. Dėl to ji (D. T.) yra kvietusi policiją. Mano, kad J. T. išlaikė D. T., nes jis niekur nedirbo. Vieną kartą J. T. paskambino, prašė paskolinti pinigų, sakė, kad neturi už ką sumokėti mokesčių. Apie J. T. mirtį pasakė dukra. Sekmadienį M. T. sužinojo, kai J. T. kūnas buvo nuvežtas į „R.“, tada jie ten nuvyko ir palaidojo J. T.. Byloje yra pateikusi civilinį ieškinį 1 619 Eur sumai, kurį pagrindė sąskaitomis, prašo šią sumą priteisti iš D. T..

6. Liudytojas V. J. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad su J. T. bendraudavo, ją lankydavo. Prieš mirtį J. T. jam paskambino, prašė paskolinti 300 Eur. Nuvežė jai pinigus, kuriuos padavė D. T., jis sakė, kad per pusę metų grąžins skolą. Po poros dienų J. T. vėl paskambino, paprašė paskolinti 30 Eur. Tada jis nuvažiavo pas ją, sakė, kad daugiau pinigų neskolins, tačiau tuos 30 Eur davė kaip dovaną. Ji labai sunkiai šnekėjo, parodė mėlynes ant rankų, sakė, kad dažnai griūna. D. T. gyrėsi, kad prižiūri J. T., jų santykiai atrodė geri. Po šio apsilankymo praėjus dienai ar dviem, jis sužinojo apie J. T. mirtį.

7. Liudytojas M. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. Žinojo, kad jo teta J. T. gyvena pas D. T., kurį paskutinį kartą matė, kai nuvežė jai vaikštynę ir tualetą. D. T. ir J. T. santykiai buvo labai artimi.

8. Iš VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 136/2022(05) matyti, kad J. T. mirė nuo krūtinės sumušimo. Į tai nurodo poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai krūtinėje, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais, abiejų plaučių plyšimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2022 m. birželio 10 d., 9 val. 35 min., lavono radimo aplinkybės ir laikymo sąlygos (buvo laikomas šaldytuve) rodo, kad nuo J. T. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 1-3 paros. J. T. lavone nustatyta: 1) poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai krūtinėje, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais, abiejų plaučių plyšimais, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos veide, abiejų rankų srityse, abipus klubų srityse, kairiame sėdmenyje, abiejų kojų srityse, kraujosruvos galvos plaukuotos dalies minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimai smakro srityje, kakle, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais, 57 trauminiais poveikiais, 3 dienų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (t. 1, b. l. 67-71).

9. Iš VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pM 136/2022(05) matyti, kad J. T. lavone nustatyti sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek laikrodis, tiek ranka ar pan. (t. 1, b. l. 75).

10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Vonios kambaryje matyti beveik tuščias skalbimo priemonės „L.“ butelis. Virtuvėje šiukšlių maiše rasta skaidraus, storo stiklo šukių, geltonos spalvos laikrodis su sudaužytu stiklu. Kambaryje matyti moteriškos lyties lavonas su sužalojimais, skaidraus stiklo šukės, laikrodžio rodyklė, į kraują panašios dėmės (t. 1, b. l. 13-43).

11. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimto laikrodžio skersmuo yra 8,5 cm, plotis 5 cm, svoris 230 g. Laikrodis metalinis, geltonos spalvos, ciferblate likusi viena rodyklė. Laikrodžio apsauginio stiklo nėra, dešinysis korpuso šonas įlenktas. Ant telefono viršuje esančių metalinių varpelių matyti įsivėlę rudos spalvos plaukai. Prie įvykio vietos apžiūros metu paimtos laikrodžio rodyklės yra prilipęs rudos spalvos plaukas (t. 1, b. l. 50-56).

12. Iš apžiūros protokolo matyti, kad skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu D. T. nurodė, kad J. T. sirgo, buvo po insulto ir tikriausiai naktį griuvo, prasiskėlė galvą, nežino, kaip viskas įvyko, nes miegojo (t. 1, b. l. 126-127).

13. Iš VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1232/2022(01) matyti, kad D. T. šlapime rasta lorazepamo (t. 2, b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

14. Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad J. T. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais krūtinėje, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimais, abiejų plaučių plyšimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Atsižvelgiant į šių sužalojimų pobūdį ir teismo medicinos specialisto išvadą akivaizdu, jog tokie sužalojimai, kurie padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, negalėjo būti padaryti pačiai J. T. griūnant ar kitaip pačiai susižalojant, kas reiškia, jog šie sužalojimai J. T. buvo padaryti prieš ją smurtaujant. Kadangi kaltinamasis D. T. pripažino, kad būtent jis smurtavo prieš J. T., sudavė jai laikrodžiu (šią aplinkybę patvirtina ir įvykio vietos bei daiktų apžiūros metu rastos laikrodžio šukės) ir kad jokių kitų asmenų bute, kuriame vyko jų konfliktas, nebuvo, o smūgiai į krūtinę, kas ir buvo tiesioginė J. T. mirties priežastis, jai buvo padaryti nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, nėra jokių abejonių, kad J. T. mirė būtent dėl D. T. prieš ją pavartoto smurto, t. y. D. T. kaltė nužudžius J. T. visiškai įrodyta.

15. Taip pat nėra abejonių, kad kaltinime nurodytu laiku t. y. 2022 m. birželio mėn. naktį iš 8 į 9 dieną D. T. sudavė smūgius J. T. ir į galvos sritį – pats kaltinamasis parodė, kad jis matė, jog J. T. po jo pavartoto smurto iš galvos bėgo kraujas, be to, liudytojas V. J. D., kuris bendravo su J. T. betarpiškai prieš jos mirtį, neparodė, kad būtų matęs kokius nors sužalojimus jos galvos srityje. Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad D. T. kaltinime nurodytu laiku J. T. padarė ir muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas veide, abiejų rankų srityse, taip pat kraujosruvas galvos plaukuotos dalies minkštuose audiniuose, bei odos nubrozdinimus smakro srityje ir kakle.

16. D. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad kaltinime nurodytu laiku sudavė iš viso ne mažiau kaip 63 smūgius – be jau nurodytų 6 smūgių į krūtinę, lėmusių J. T. mirtį, ir galvos sritį, jis buvo kaltinamas ir poodinių kraujosruvų abiejų rankų srityse, abipus klubų srityse, kairiame sėdmenyje, abiejų kojų srityse padarymu. Teismo medicinos specialisto išvadoje, nurodyta, jog tiriant J. T. lavoną nustatyti tiesiogiai su J. T. mirtimi nesusiję sužalojimai buvo padaryti 3 dienų laikotarpyje iki jos mirties, kas reiškia, jog šie, aukščiau nurodyti sužalojimai J. T. galėjo būti padaryti dar iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio. Šioje vietoje pažymėtina, kad liudytojas V. J. D. parodė, jog jis susitikimo su J. T. metu pastaroji jam rodė kraujosruvas ant rankų bei minėjo, kad dažnai griūna.

17. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į teismo medicinos specialisto nustatytų sužalojimų abiejų rankų srityse, abipus klubų srityse, kairiame sėdmenyje, abiejų kojų srityse pobūdį ir lokalizaciją, negalima daryti išvados, kad šiuos sužalojimus J. T. padarė būtent kaltinamasis D. T. nagrinėjamo įvykio metu – juos dar iki šio įvykio galėjo pasidaryti ir pati J. T. griūdama ar užkliūdama už kokių nors daiktų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytas tik bendras nustatytas trauminių poveikių, tiesiogiai nesusijusių su J. T. mirtimi, į jos kūną kiekis – 57, tačiau neišskirta, kiek trauminių poveikių buvo į galvos sritį, o kiek į kitas kūno vietas, ir be papildomo įrodymų tyrimo negalima nustatyti tikslaus neabejotinai D. T. suduotų smūgių J. T. į galvos sritį skaičiaus. Tuo pačiu kolegija konstatuoja, jog papildomas įrodymų tyrimas šioje apimtyje būtų aiškiai perteklinis, kadangi nagrinėjamu atveju ši aplinkybė jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.

18. Dėl to iš kaltinimo D. T. šalinamos aplinkybės, kad jis 2022 m. birželio mėn. naktį iš 8 į 9 dieną J. T. padarė poodines kraujosruvas abiejų rankų srityse, abipus klubų srityse, kairiame sėdmenyje bei abiejų kojų srityse ir tikslinama aplinkybė, kad į galvos sritį D. T. J. T. sudavė nenustatytą kiekį smūgių.

19. Kadangi nustatyti sužalojimai rankose, klubuose, sėdmenyje bei kojose neturėjo jokios įtakos J. T. mirčiai, jų pašalinimas iš kaltinimo nekeičia D. T. kaltinime nurodytu laiku padarytos nusikalstamos veikos vertinimo kaip nužudymo ir jos kvalifikavimo.

20. Taigi, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad D. T. nužudė J. T..

21. Atsižvelgiant į J. T. nustatytų sužalojimų, lėmusių jos mirtį pobūdį akivaizdu, jog D. T. nukentėjusiajai į krūtinę sudavė itin stiprius smūgius ir privalėjo suprasti, jog tai gali sukelti garbaus amžiaus, silpnos sveikatos nukentėjusiosios mirtį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją D. T. siekė būtent jos mirties, t. y. kad jis smurtauti prieš J. T. baigė tik supratęs, jog ji nebegyva, o priešingai – iš paties kaltinamojo nepaneigtų parodymų matyti, kad jis nesuvokė nužudęs J. T., o, ryte, radęs jos lavoną, manė, kad ji mirė sava mirtimi (šią aplinkybę patvirtina garso įraše fiksuoti jo paaiškinimai Bendrajam pagalbos centrui), darytina išvada, kad D. T. neturėjo tiesioginės tyčios J. T. nužudyti, kas reiškia, kad jis J. T. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

22. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

23. Kasacinio teismo praktikoje dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, 2K-383-1073/2018, 2K-63-511/2021) šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).

24. Nagrinėjamu atveju iš paties kaltinamojo, civilinės ieškovės ir liudytojų M. T. bei V. J. D. parodymų matyti, kad J. T. su kaltinamuoju jo bute gyveno keletą metų ir vedė bendrą ūkį – ji apmokėjo niekur nedirbančio D. T. skolas, skirdavo pinigų maistui, kurį nupirkdavo D. T., apmokėdavo komunalinius mokesčius (tam J. T. netgi skolindavosi pinigų). Pats M. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tetą J. T. laikė savo antrąja motina, ja rūpinosi, jų santykiai buvo itin artimi.

25. Taigi, nors D. T. ir J. T. jungę giminystės ryšiai nepatenka į BK 248 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytą šeimos narių sąrašą, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad tarp jų egzistavo ilgalaikis ir stiprus emocinis ryšys, jų santykiai buvo grindžiami tarpusavio prieraišumu, D. T. prisiėmė pareigą prižiūrėti J. T., o šios pajamos buvo skiriamos bendram jų šeimos ūkiui išlaikyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie asmenys buvo šeimos nariai.

26. Tai suponuoja išvadą, kad D. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis nužudė savo kartu gyvenantį šeimos narį, ir kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

27. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies sankciją, asmeniui, nužudžiusiam savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

28. Skirdamas D. T. bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

29. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. D. T. nurodė, kad konflikto su teta J. T. metu jam vaidenosi nuo išgertų 24 tablečių „Clonazepam“, kurio veiklioji medžiaga yra klonazepamas, priskiriamas prie benzodiazepinų, t. y. psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ši aplinkybė nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamojoje kalboje nenurodyta kaip sunkinanti D. T. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl teismas, nepažeisdamas kaltinamojo teisės į gynybą, nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų.

31. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuriuo buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės – žmogaus mirtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. praeityje neteistas (t. 2, b. l. 22-23), yra bedarbis (t. 2, b. l. 25-26), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 27), baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 2, b. l. 30-31).

32. Esant visoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju D. T. skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

33. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas D. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 9 d., 7 val. 00 min., (t. 1, b. l. 139-140, 153-155, 168-169) iki nuosprendžio priėmimo dienos.

34. D. T. civiliniu ieškiniu (įvardintu pareiškimu dėl ieškinio) prašo iš D. T. priteisti dėl J. T. nužudymo patirtą 1 619 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 120-122).

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.

36. Civiliniame ieškinyje nurodytos J. T. laidotuvėms išleistos sumos – 1 463 Eur už laidojimo paslaugas, 300 Eur už gedulingus pietus ir 24 Eur už nuotrauką – yra tinkamai pagrįstos rašytiniais įrodymais, realios ir protingos. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujančius laidojimo papročius, nors civilinė ieškovė ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių 200 Eur dydžio auką bažnyčiai už mišias ir laidotuves, tačiau teisėjų kolegija šias išlaidas vertina kaip būtinas, įprastas visuomenėje ir atitinkančias protingumo kriterijų. Taigi, iš viso D. T. dėl J. T. laidotuvių patyrė 1 987 Eur turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje D. T. nurodo, kad yra gavusi 368 Eur dydžio laidojimo pašalpą iš savivaldybės socialinės paramos skyriaus (1 987 Eur – 368 Eur = 1 619 Eur). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant civilinei ieškovei 1 619 Eur turtinės žalos atlyginimą iš D. T., kuris yra atsakingas už šią žalą.

37. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

38. Daiktų, turinčių reikšmės bylai spręsti, likimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

39. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad advokatės V. Savickienės kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų suma yra 371,68 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą teisme D. T. buvo būtinas gynėjas pagal BPK 51 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, taip pat į prastą D. T. turtinę padėtį bei tai, kad dėl jam paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės jo turtinė padėtis ir ateityje negerės, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – laikotarpį nuo 2022 m. birželio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą D. T. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš D. T. civilinei ieškovei D. T. 1 619 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 371,68 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. T. atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje saugomus:

- dėžę su šlepetėmis, biologine nuoplova nuo dėmės prie lovos, stiklo šukėmis, rastomis lovoje ir prie jos, laikrodžio rodykle, biologine nuoplova nuo maišelio, J. T. lavono kairės ir dešinės rankų panagių nuoplovomis, stiklo šukėmis, rastomis šiukšlių maiše, susuktomis į rankšluostį, dvejomis kruvinomis kartoninėmis dalimis, įvairiomis stiklo ir plastiko šukėmis su dėmėmis, panašiomis į kraują, rastomis oranžiniame maišelyje, laikrodžiu; D. T. seilių DNR pavyzdžius; J. T. lavono plaukus, abiejų plaštakų nagus su panagių turiniu, kraują marlėje (kvitas B serija BBB Nr. 0010233), dėžę su J. T. kelnėmis, dvejais marškinėliais, dvejomis poromis kojinių (kvitas B serija BBB 0010242) – sunaikinti;

- D. T. mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG (kvitas B serija BBB Nr. 0010231) – perduoti saugojimui D. T. bausmės atlikimo įstaigos administracijai ir įpareigoti šį telefoną grąžinti D. T., kai šis bus paleistas iš pataisos įstaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.