Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-20 · Civilinė byla Nr. e2S-2429-864/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-20
Bylos Nr.
e2S-2429-864/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02483-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Ramunė Mikonienė (pirm.)
Ieškovas
GS Core
Atsakovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2429-864/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02483-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.1.7.1.1.; 3.1.14.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „GS Core“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. V., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2 600 Eur skolą, 138,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 41,60 Eur administravimo mokesčio, 1 317,64 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ištaisyti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad už reiškiamą ieškinį ieškovė turi sumokėti 115 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad mokėtinas žyminis mokestis pagal skaičiuoklę indeksuojamas (1,252). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi 92 Eur žyminį mokestį, teismas pripažino, kad jai tenka pareiga primokėti trūkstamą 23 Eur žyminio mokesčio dalį.

Šalies argumentai

3. Ieškovė UAB „GS Core“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo (DOK-54738), kuriame nurodė, jog indeksavimas taikomas visose civilinėse bylose, kuriose nustatytas fiksuotas žyminio mokesčio dydis. Turtiniuose ginčuose, kur žyminis mokestis apskaičiuojamas procentine išraiška, indeksavimas nėra taikomas, tačiau minimali ir maksimali žyminio mokesčio suma indeksuojama. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis šioje byloje apskaičiuotas procentine išraiška, laikytina, kad ieškovė yra tinkamai sumokėjusi žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ištaisyti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

5. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, jog 2021 m. spalio 27 d. viešojoje erdvėje buvo pateiktas išaiškinimas, kuriame Nacionalinė teismų administracija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Statistikos departamentas savo oficialioje interneto svetainėje paskelbė duomenis, jog 2021 m. birželio mėnesio vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2017 m. liepos mėnesiu, sudaro 110,50 ir tai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 82 straipsnio pagrindu lemia žyminio mokesčio indeksavimą bei įvertinusi gaunamus teismų paklausimus dėl vartotojų kainų indekso skelbimo tvarkos, taip pat minimalios ir maksimalios žyminio mokesčio ribos indeksavimo, atkreipė teismų dėmesį į žyminio mokesčio indeksavimui aktualius aspektus.

6. Nutartyje pažymima, kad viena iš tinkamo asmens kreipimosi į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo sąlygų yra įstatymo nustatymo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas. Teismas nurodė, kad ieškovės reiškiamas materialinis reikalavimas nesuteikia lengvatų dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas vertino, kad ieškovė turi sumokėti 102 Eur žyminio mokesčio, t. y. primokėti 10 Eur, kadangi į bylą pateikė įrodymus apie 92 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Ieškovė UAB „GS Core“ (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad:

7.1. Teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartys prieštarauja viena kitai, kadangi neaišku, ar ieškovė turėtų primokėti 23 Eur ar tik 10 Eur. Apeliantės nuomone, abi nurodytos nutartys nepagrįstos. Nurodo, kad indeksavimas taikomas visose civilinėse bylose, kuriose nustatytas fiksuotas žyminio mokesčio dydis, tuo tarpu turtiniuose ginčuose, kur žyminis mokestis apskaičiuojamas procentine išraiška, indeksavimas nėra taikomas, tačiau minimali ir maksimali žyminio mokesčio suma indeksuojama.

7.2. Teigia, kad šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 92 Eur, tai yra, nei minimali, nei maksimali mokėtina žyminio mokesčio suma, todėl indeksavimas neturi būti taikomas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria ieškovei UAB „GS Core“ nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir indeksavimo

10. Iš skundžiamos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog kad ieškovė turi sumokėti 102 Eur žyminio mokesčio, t. y. primokėti 10 Eur, kadangi į bylą pateikė įrodymus apie 92 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Nutartyje nedetalizuojamas nei nurodytas nei žyminio mokesčio apskaičiavimo, nei indeksavimo metodas. Ieškovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad turtiniuose ginčuose, kur žyminis mokestis apskaičiuojamas procentine išraiška, indeksavimas nėra taikomas, tačiau minimali ir maksimali žyminio mokesčio suma indeksuojama. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria nurodytiems atskirojo skundo argumentams.

11. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

12. CPK 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas dviejų rūšių žyminis mokestis: proporcinis ir paprastasis. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

13. CPK 82 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad žyminio mokesčio indeksavimas yra susijęs su vartotojų kainų padidėjimu bei infliacijos lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad, padidėjus vartotojų kainoms bei infliacijos lygiui, kinta ir turto vertė bei kaina, taip pat kinta ir ieškinio suma, nuo kurios apskaičiuojamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose, bei, savaime suprantama, ir pats minėto žyminio mokesčio dydis, nėra tikslinga bei pagrįsta minėtą žyminį mokestį dar ir indeksuoti. Žyminiam mokesčiui, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma neturtiniuose ginčuose, indeksacija taikoma dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 44/2008).

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nustatant mokėtiną žyminį mokestį už pareikštą 4 097,59 Eur vertės turtinį reikalavimą, mokėtinas žyminis mokestis neturi būti indeksuojamas, tačiau pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta minimali (20 Eur) ir maksimali (15 000 Eur) žyminio mokesčio suma yra indeksuojama. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose skaičiuotinas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Nagrinėjamu atveju 3 procentai nuo 4097,59 Eur ieškinio sumos sudarytų 122,93 Eur, suapvalinus tai sudaro 123 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šiuo konkrečiu atveju ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl 75 procentai nuo 123 Eur mokėtinos žyminio mokesčio sumos sudaro sudaro 92,25 Eur, suapvalinus – 92 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 92 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl spręstina, kad yra tinkamai įgyvendinusi procesinę pareigą sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo žyminio mokesčio skaičiavimo ir indeksavimo normatyvinio reguliavimo bei šiais klausimais aktualios teismų praktikos, todėl, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, kiek tai susiję su ieškovės pareiga sumokėti žyminį mokestį.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio apskaičiavimą ir indeksavimą, todėl nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus dėl netinkamai sumokėto žyminio mokesčio. Įvertinus tai, kad ieškovė yra sumokėjusi reikiamo dydžio žyminį mokestį už reiškiamą turtinio pobūdžio reikalavimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinio dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei E. V. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Ramunė Mikonienė