Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rūmų, kuriam teisminga byla, vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui V. P. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir atsakovas neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškinio suma neviršija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos iki kurios ieškinio suma laikoma maža. Atsižvelgiant į tai, teismas bylą nagrinėja iš esmės rašytinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374). Iš ieškovės pateiktos mokesčių suvestinės matyti, kad už laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas atsakovui susidarė 360,53 Eur skola. Atsakovui taip pat paskaičiuota 22,59 Eur palūkanų suma už termino prievolei įvykdyti praleidimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., taikant 5 procentų dydžio palūkanų normą.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti trijų metų ieškinio senatį prašomai priteisti skolai ir šešių mėnesių – paskaičiuotoms palūkanoms.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus su pridedamomis atsakovui išrašytomis sąskaitomis laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. vasario 28 d. bei 2020 m. spalio mėn. – 2021 m. kovo mėn. Atliktų darbų priėmimo ir Atliktų darbų aktais.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnius ar trumpesnius ieškinio senaties terminus. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus, susijusius su prievoliniais teisiniais santykiais, susijusiais ne su žalos atlyginimu, kaip nurodo atsakovas atsiliepime, o iš kito asmens turto administravimo teisinių santykių, t. y. 360,53 Eur skolos priteisimo už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir kitas suteiktas paslaugas. Šiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Atsakovui paskaičiuotas 360,53 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir kitas paslaugas susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2024 m. lapkričio 15 d., todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Ieškinyje ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22,59 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., taikant 5 procentų dydžio metinių palūkanų normą. Šios palūkanos laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tiek netesyboms, tiek ir palūkanoms taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), o reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo – penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad iš ieškovės pateiktos byloje mokesčių suvestinės matyti, kad skolą sudaro 337,57 Eur už remonto paslaugas, 22,87 – kitas paslaugas. Finansinėms remonto išlaidoms apskaičiuoti yra būtina darbų sąmata arba apyrašas, jų priėmimo (šios paslaugos įvykdymo) dokumentai. Šių būtinų dokumentų remonto išlaidų pagrindimui ieškovė nepateikė.

Per teismo suteiktą terminą šalių papildomiems rašytiniams paaiškinimas ir įrodymas, reikšmingiems bylos nagrinėjimui, pateikti, civilinėje byloje ieškovė pateikė Atliktų darbų aktus Nr. R-V-V20-523914, TP-STG96-V20-478770, R-EL-V20-511864, TP-ELO-V21-781001 ir 2021 m. sausio 5 d. Atliktų darbų aktą.

Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, jog atlikti pastato pagerinimo ir remonto darbai nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ar kad jie nebuvo būtini. Todėl atsakovo argumentai, jog ieškovė nepateikė būtinų dokumentų remonto išlaidų turėjimo faktams patvirtinti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės neginčija, t. y. nenurodo jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės pateiktoje mokesčių suvestinėje nurodytų duomenų teisingumu. Šių aplinkybių pagrindu, atsakovo argumentai, jog įsiskolinimas už minėtą laikotarpį ieškovės suteiktas paslaugas yra apmokėtos bei yra susidariusi 209,96 Eur permoka, taip pat atmestini kaip neįrodyti.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje sudaro 22 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane bei 60 Eur advokato teisines paslaugas, iš viso 84,64 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės patirtas 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai)

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidariusios 12,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovo V. P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 360,53 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 53 ct) skolos, 22,59 Eur (dvidešimt du eurus 59 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,64 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,51 Eur (dvylika eurų 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.