Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-801-113/2012

Teisėja Adolfina Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01299-2010-2

2012 m. lapkričio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. U. (M. U.) ir D. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžio, kuriuo:

M. U. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2011-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

D. K. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2011-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-09-09 iki 2010-09-10 ir bausmė, iš dalies atlikta pagal 2011-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Iš M. U., D. K. ir E. B. solidariai priteista 1 839 Lt nukentėjusiojo R. T. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. U., D. K. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą. 2010-09-09, apie 21.15 val., prie (duomenys neskelbtini), jie, veikdami bendrininkų grupe, priėję prie R. T., paprašė jo cigaretės, o šiam atsakius, kad neturi, pargriovė pastarąjį ant žemės ir D. K. kartu su E. B. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais ir kojomis R. T. į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, krūtinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. U. iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės ištraukė ir pagrobė 39 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 1 800 Lt, SEB banko, „Snoro“ banko, „Danske“ banko, Ūkio banko bei Anglijos banko „Loid“ mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimas, išduoti R. T. vardu. M. U. kartu su D. K. ir E. B. pradėjus eiti tolyn, nukentėjusysis R. T. juos pasivijo bei sugriebė E. B. už rūbų, tada D. K. su E. B. pastūmė R. T. ant šalia kieme stovėjusio automobilio ir abu kartu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiais į nugarą. Tokiu būdu M. U., D. K. veikdami bendrai su E. B. pagrobė R. T. priklausantį 1 839 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš M. U. apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis padarė išvadą, kad nuteistojo M. U. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėtį.

Pagal BK 180 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, jog turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistieji E. B. ir D. K. sumušė nukentėjusįjį R. T.. D. K., mušdamas nukentėjusįjį, iš jo švarko kišenės ištraukė piniginę ir numetė ją ant žemės. Tuo metu M. U. stovėjo šalia. Šie faktai patvirtinti nukentėjusiojo R. T., liudytojų E. S., S. V. parodymais bei pačių nuteistųjų parodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nagrinėjamoje byloje apeliantas M. U. teigė, jog susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo, prieš nukentėjusįjį jis smurto nenaudojo ir kad įvykio vietoje pakelta piniginė yra nukentėjusiojo, jis nežinojo. Pažymėtina, kad bendrininkavimo atveju bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Šiuo atveju liudytojas E. S. parodė, jog tuo metu, kai D. K. ir E. B. mušė nukentėjusįjį R. T., M. U. stovėjo šalia, o D. K. numetus ant žemės iš nukentėjusiojo kišenės ištrauktą piniginę, M. U. pakėlė piniginę ir pasišalino iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 111–113, t. 3, b. l. 119). Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. V. (t. 3, b. l. 119) bei nuteistasis D. K. (t. 3, b. l. 116). Tokios nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. prieš nukentėjusįjį panaudotas fizinis smurtas, momentinis neteisėtų veiksmų pasiskirstymas, pasišalinimas iš įvykio vietos su svetimu turtu, vertintinos kaip bendrumo suvokimas daromame nusikaltime, susitarimas ir noras veikti kartu bei noras, sužalojus nukentėjusįjį, pagrobti turtą, t. y. apima intelektualųjį ir valinį bendrininkavimo tyčios turinį. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. U. veikoje yra inkriminuoto BK 180 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis, visiškai pagrįsta ir M. U. veiką kvalifikuoti kaip vagystę nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija.

Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 str. 2 d. ir 61 str. nuostatomis. BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 str. 2 d. nustatyta teismui pareiga skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Bausmės dydis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę D. K. teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra ne kartą teistas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažįsta nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad veiką padarė bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad nuteistajam yra paskirta švelniausia BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kuri neviršija jos vidurkio. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad nuteistojo netinkamo elgesio nepakeitė ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nėra jokio pagrindo ją mažinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. U. ir D. K. apeliacinius skundus atmesti.