Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Guobytei, kaltinamųjų gynėjams advokatams Alvydui Kvaščevičiui, Vaclovui Ruškiui, Danguolei Žilinskienei, nukentėjusiajam R. T., nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą D. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. U. (M. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1987-02-21 Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2001-10-11 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 2 m. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 m.; 2002-05-16 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 3 m 3 mėn. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 m.; 2002-10-21 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 3 m 3 mėn. laisvės atėmimo; 2003-03-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 3 m 3 mėn. laisvės atėmimo; 2003-04-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. l d., 3 m 3 mėn. laisvės atėmimo; 2003-05-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d., 3 m 3 mėn. laisvės atėmimo; 2004-11-09 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d., 178 str. 4 d., 182 str. 3d., 187 str. l d., 187 str. 3 d., 3 m. laisvės atėmimo; 2005-02-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 187 str. 3 d., 4 m 6 mėn. laisvės atėmimo; 2007-02-19 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p., 150 str. l d. 2 m. laisvės atėmimo; 2011-04-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d., 3 m. laisvės atėmimo; 2011-04-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-09-17 iki 2010-09-15, nuo 2010-09-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1994-06-30 Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi 1.Simonaitytės pagrindinėje mokykloje 8 klasėje, teistas: 2010-12-30 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d., l m. laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant l m.; 2011-03-30 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., l m. laisvės atėmimo; paskirtos bausmės vykdymą atidedant l m.; 2011-03-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. l d. 180 str. l d., l m. laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant l m.; 2011-08-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d., l m. laisvės atėmimo; 2011-10-21 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d., 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-08-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.;

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1991-01-12 Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis „CV Žemaitija“, pagalbiniu darbininku, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U., D. K. ir E. B. pagrobė svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą, o būtent:

2010-09-09, apie 21.15 val., prie Debreceno g. 53 namo, Klaipėdos m., jie, veikdami bendrininkų grupe, priėję prie R. T., paprašė jo cigaretės, o šiam atsakius, kad neturi, pargriovė pastarąjį ant žemės ir D. K. kartu su E. B. sudavė ne mažiau 10 smūgių kumščiais ir kojomis R. T. į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas veide, abiejuose rankose, krūtinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. U. iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės ištraukė ir pagrobė piniginę 39 Lt vertės, kurioje buvo 1800 litų, SEB banko, Snoro banko, Danske banko, Ūkio banko bei Anglijos banko „Loid“ mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimas, išduoti R. T. vardu. M. U. kartu su D. K. ir E. B. pradėjus eiti tolyn, nukentėjusysis R. T. juos pasivijo bei sugriebė E. B. už rūbų, tada D. K. su E. B. pastūmė R. T. ant šalia, kieme stovėjusio automobilio ir abu kartu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 4 smūgių kumščiais į nugarą. Tokiu būdu M. U., D. K. ir E. B. veikdami bendrai pagrobė R. T. priklausantį turtą, bendros 1839 Lt vertės.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad ne viską prisimena, nes su draugais tą dieną vartojo alkoholį ir buvo girtas, be to, po įvykio praėjo daug laiko. Pamena, kad nukentėjusiojo paprašė cigaretės, o po to visi susimušė. Nukentėjusysis cigaretės nedavė, dėl to ir kilo konfliktas. Iš tyrėjos po metų sužinojo, kad M. U. paėmė iš nukentėjusiojo piniginę. Jis susimušė su nukentėjusiuoju, tačiau neatsimena, kiek tiksliai smūgių jam sudavė ir kiek smūgių nukentėjusysis sudavė jam. Nukentėjusiajam sudavė maždaug 4-5 smūgius, o nukentėjusysis jam sudavė 2-3 smūgius. Nukentėjusysis buvo girtas ir stovėdamas svyravo. Dėl muštynių prisipažįsta, tačiau dėl plėšimo neprisipažįsta. Tą vakarą kompanijoje buvo D. K., M. U., E. S. ir jis, tai įvyko netoli baro „Troba“. Muštynių metu jam sukruvintas pirštas, ant megztinio buvo kraujo dėmelė. Muštynės baigėsi, prie jų privažiavus policijos pareigūnams. Nukentėjusysis juos atpažino ir pareigūnai juos išsivežė į komisariatą. Nebuvo susitarę sumušti ir apiplėšti nukentėjusįjį. Muštynių metu nematė, kad kas nors grobtų daiktus iš nukentėjusiojo. Po muštynių nei pas M. U., nei pas D. K. pagrobtos piniginės nematė, be to policijoje juos visus apieškojo.

Kaltinamasis D. K. kaltu visiškai prisipažino, parodė, kad jie, priėję prie nukentėjusiojo, paprašė cigarečių. Nukentėjusysis jiems atsakė, kad neturi, todėl jam sudavė ne mažiau 10 smūgių. E. B. nukentėjusiajam sudavė 2-3 smūgius. Jis, suduodamas smūgius, ištraukė iš nukentėjusiojo vidinės švarko kišenės piniginę ir ją numetė ant žemės, o M. U. ją pakėlė. Po kiek laiko juos sulaikė policijos pareigūnai. Visi trys buvo apsvaigę nuo alkoholio ir nežino, kodėl nukentėjusysis jiems nepatiko. Užpulti nukentėjusįjį sugalvojo jis ir pirmas pradėjo jį mušti. M. U. nukentėjusiojo nemušė. Kas buvo nukentėjusiojo piniginėje jis nežino, nes ją nuo žemės pakėlė M. U.. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis M. U. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną jis atėjo prie parduotuvės „Maksima“, ten pažįstami gėrė alų. Parduotuvėje jis pavogė cigaretes, todėl jį nuvežė į policijos komisariatą. Jam sugrįžus, kompanija jau skirstėsi ir ėjo link namų, pro barą „Troba“. D. K. priėjo prie nukentėjusiojo ir pradėjo jį stumdyti bei mušti. Prie nukentėjusiojo pirmas priėjo D. K., po to E. B. ir iš paskos priėjo jis. Nukentėjusįjį mušė D. K. ir E. B., jis nesudavė nei vieno smūgio, nes nenorėjo veltis į muštynes. Nukentėjusysis taip pat mojavo rankomis. Po to, pamatė ant žemės gulinčią piniginę, ją pakėlęs pabėgo, sėdęs į taksi, nuvažiavo. Piniginėje buvo banko kortelių ir pinigų, jų buvo tiek, kiek nurodė nukentėjusysis. Banko korteles išmetė, o pinigus pasiėmė. Manė, kad piniginę kažkas pametė, tik vėliau suprato, kad piniginė yra nukentėjusiojo. Kitą dieną su E. S. nuėjo į lombardą išsipirkti daiktų, kuriuos buvo užstatę. Mieste sutiko D. K. jis pasakė, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Su draugais nebuvo susitarę užpulti nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis R. T. parodė, kad tą vakarą buvo išgėręs. Užbėgo į namus pasiimti piniginės ir kioske nusipirkti telefono papildymo kortelę. Tą vakarą buvo gavęs atlyginimą už tris mėnesius. Piniginę laikė vidinėje švarko kišenėje. Matė, kad prie jo ateina būrelis jaunimo. Prie jo priėję, paprašė cigarečių. Cigarečių jis neturėjo, jaunuoliai jį iš karto pargriovė ant žemės ir laikydami mušė. Nepamena, kuris iš vaikinų pirmas pradėjo jį mušti. Po to pajuto, kad nebeturi piniginės. nejautė, kada muštynių metu jam ištraukė piniginę, kas ją ištraukė taip pat nematė. Jis vieną vaikiną pasigavo ir parvertė, bet pribėgę kiti jo draugai, jį atplėšė ir išsivaikščiojo. Po įvykio iš karto paskambino policijai. Atvykę pareigūnai kaltinamuosius suėmė. Jam padaryta žala, nurodyta ieškinyje. Kiek žmonių jį mušė, nematė, tačiau laikė dviese, o mušė tikriausiai trise. Tai buvo 2010-09-09. Tada vienas iš vaikinų sugriebė jam už dešinės rankos ir pastūmė link savo draugų bei užsukęs jam ranką už nugaros, parvertė jį ant žemės. Tada jis pajuto smūgius, suduodamus iš kojų ir kumščių. Jį mušė keletas žmonių, tačiau kas mušė, pasakyti negali, nes nematė. Jam buvo suduota smūgių į įvairias kūno vietas - nugarą, šonus, veidą, nemažiau 10 smūgių. Girdėjo kaip ten buvusios merginos šaukė, kad dar jam „duotų‘, t.y. kad jį muštų. Paskui kažkas iš striukės kairės pusės vidinės kišenės ištraukė piniginę. Piniginė buvo odinė juodos spalvos, 39 Lt vertės, kurioje buvo 1800 litų, „Snoro banko“, „Danske“, SEB banko, Ūkio banko bei Anglijos banko „Loid“ mokėjimo kortelės, išduotos jo vardu, vairuotojo pažymėjimas, išduotas jo vardu, lombardo kvitas, Anglijos nuolaidų kortelės. Ištraukę piniginę, jaunuoliai jį paliko ir nuėjo. Atsistojęs juos pasivijo bei vieną vaikiną, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos džemperį, sugriebė iš už nugaros ir sudavė smūgį į nugarą. Tai pamatė jo draugai, vėl pribėgo prie jo ir stūmė ant stovėjusio automobilio ir nuo smūgio suveikė automobilio signalizacija. Tada kažkas kumščiu jam sudavė ne mažiau 4 smūgių į nugarą. Paskui minėti vaikinai ir merginos nubėgo. Jis su savimi turėjo mobilųjį telefoną, todėl paskambino į policiją ir pranešė, kad jį užpuolė ir apiplėšė. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jų automobilyje buvo trys vaikinai. Vieną iš jų jis atpažino - tai D. K., kitų neatpažino, todėl negali garantuoti ar visi sulaikyti vaikinai jį mušė. Su pareigūnais prie kito namo rado numestą baltos spalvos džemperį.

Iš specialisto išvados Nr. G 1415/10 (03) matyti, jog R. T. objektyvios apžiūros metu konstatuota: odos nubrozdinimai veide, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos veide, abiejuose rankose, krūtinėje. Sužalojimai R. T. buvo padaryti ne mažiau 6 trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje. Sužalojimai R. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1t., b.l. 48).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2010-09-09, apie 21.45 val., iš Klaipėdos AVPK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme apiplėštas vyriškis, kurį apiplėšė keturi vaikinai ir dvi merginomis. Nuvykus minėtu adresu, ties (duomenys neskelbtini) namu buvo pastebėti trys jaunuoliai ir dvi merginos. Privažiavus prie jų buvo matyti, kad jaunuoliai yra uždusę, lyg būtų bėgę. Vieno iš vaikinų buvo kruvinas dešinės rankos pirštas ir krauju buvo išteptas sportinis švarkelis. Sulaikius minėtus jaunuolius ir įsodinus juos į tarnybinį automobilį, nuvyko iki (duomenys neskelbtini) namo, kur laukė nukentėjusysis - R. T.. Parodžius R. T. sulaikytuosius jaunuolius, juos atpažino ir nurodė, kad būtent jie jį sumušė ir apiplėšė, t.y. pagrobė piniginę, kurioje buvo 1900 Lt ir dokumentai. R. T. veidas buvo kruvinas. Prieš sulaikant jaunuolius ir įsodinant į tarnybinį automobilį, atliktos asmens apžiūros, tačiau piniginė su pinigais ir dokumentais nerasta. Jaunuoliai neprisipažino, jog buvo užpuolę ir apiplėšę R. T.. Visi pristatyti į 2 PK.

Liudytojas E. S. parodė, kad buvo susitikęs su D. K., E. B., M. U. bei Laura ir Simona. Vėliau E. B. sukonfliktavo su vyriškiu ir su juo susimušė. Ką veikė D. K., jis nematė. Matė ant žemės iškritusią piniginę. Vėliau visi išsiskirstė. Tą vakarą jam teko ir policijoje pabuvoti, nes jį ir D. K. sulaikė pareigūnai. Kur dingo M. U. su pinigine jis nežino.

Liudytoja S. V. parodė, kad ėjo gatve su M. U., Dariumi ir „Pūkiu“, link Debreceno gatvės. Prie nepažįstamo vyro prisikabino „Pūkis“ su E. B. ir pradėjo jį mušti. Dabar ne viską atsimena, tačiau matė, kai mušant tą žmogų ant žemės nukrito piniginė. Vyriškį mušė Darius ir „Pūkis“. Piniginę nuo žemės paėmė Miša ir nubėgo. Juos tą vakarą sulaikė policijos pareigūnai. Negirdėjo, kad vaikinai būtų taręsi kažką užpulti ir sumušti. Muštynės baigėsi tuo, kad visus nuvežė į policijos komisariatą.

Iš 2010-12-22 parodymu patikrinimo vietoje matyti, jog M. U. parodė vietą, kurioje buvo užpultas R. T. bei kur jis rado piniginę (2t., b.l. 103-105).

Plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Jo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet tokio nusikaltimo padarymo būdu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. plėšimas yra tuo atveju, kai panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobimas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo atveju pagrobto turto vertė kvalifikacijai reikšmės neturi. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Tačiau reikia pažymėti, kad labai svarbi aplinkybė veiką kvalifikuojant kaip plėšimą, asmens sumanymo pagrobti turtą momentas. Jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Praktikoje kiekvienas tyčinis nusikaltimas gali būti padaromas sujungiant įvairias kelių žmonių pastangas. Baudžiamajame įstatyme bendrininkavimas apibūdinamas, kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimui pirmiausiai būdinga tai, kad tame pačiame nusikaltime dalyvauja – bendrai veikia – du arba daugiau asmenų. Bendrininku gali būti pripažįstamas tik tas bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis asmuo, kuris turi būtinus subjekto požymius – turi būti fizinis asmuo, sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, taip pat sugebantis suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Pažymėtina, jog dėl bendros veikos atsiradusios pasekmės yra bendros visiems ir atskirai yra nedalijamos bendrininkams. Susitarimas tarp bendrininkų iš anksto ar nusikaltimo darymo metu juos sujungia, sutvirtina pasiryžimą daryti, tęsti bendrą nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas baudžiamosios teisės teorijose, atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio supratimą bei veiksmų bendrumą, organizavimo laipsnį, yra skirstomas į tam tikras formas - bendrininkavimas be išankstinio susitarimo ir bendrininkavimas su išankstiniu susitarimu. Mažiausiai pavojingas visuomenei yra bendrininkavimas be išankstinio susitarimo, tokių bendrininkų nusikalstamos veikos suderinimas labai nežymus arba jo iš viso nėra. Taip yra todėl, kad bendrininkaujant be išankstinio susitarimo kelių asmenų veikos bendrumas atsiranda tik prieš nusikaltimo darymo pradžią ar jį jau pradėjus. Tokie bendrininkai turi menkas galimybes suderinti savo veiksmus siekdami bendro nusikalstamo rezultato, jie suvokia ir žino tik tiek, kad prie jų veikos turėdami tokius pat nusikalstamus tikslus prisideda kiti asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino pilnai, kaltinamieji M. U. ir E. B. savo kaltės nepripažino, tačiau jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei teismo posėdžio metu ištirta rašytine bylos medžiaga.

Savo kaltės dėl įvykdyto plėšimo kaltinamieji M. U. ir E. B. nepripažino, tačiau nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog abu dalyvavo vykdant nusikalstamą veiką E. B. neneigė mušęs nukentėjusįjį R. T., tačiau neigė pagrobę nukentėjusiojo piniginę. E. B. prisipažino, jog kartu su D. K. mušė nukentėjusįjį R. T.. D. K. patvirtino, jog mušdamas nukentėjusįjį, iš jo kairės švarko kišenės pagrobė piniginę bei numetė ją ant žemės, o šalia stovėjęs M. U. ją paėmė. Kaltinamasis M. U. neneigė, jog E. B. ir D. K. pradėjus mušti nukentėjusįjį, jis taip pat priėjo prie jų ir stovėdamas šalia, į muštynes nesikišo, tačiau nuo žemės pakėlęs nukritusią piniginę iš įvykio vietos pabėgo ir sėdęs į taksi, nuvažiavo. M. U. teismo posėdžio metu teigė nežinojęs, jog piniginė, kurią jis pakėlė nuo žemės, priklausė nukentėjusiajam R. T.. Teismo neįtikino tokie kaltinamojo teiginiai ir, vertindamas situaciją, teismas daro išvadą, jog M. U. stovint šalia smurtaujančių prieš nepažįstamą vyriškį draugų ir stebint įvykį, jis suprato, jog ant žemės D. K. numesta piniginė yra nukentėjusiojo. Be to, jo veiksmai, paėmus nuo žemės piniginę ir pabėgus, aiškiai rodo, jog jis suprato savo veiksmų neteisėtumą bei tai, kad piniginė priklauso nuketėjusiajam. D. K. prisipažino, jog užpulti nuketėjusįjį buvo jo mintis ir pirmas puolė mušti nukentėjusįjį, nes šis paprašius cigarečių jų nedavė, o po to į muštynes įsijungė ir E. B.. Kaltinamojo D. K. teigimu, pradėjęs mušti nukentėjusįjį R. T., jis iš nukentėjusiojo švarko kišenės ištraukė piniginę, tačiau E. B. to nežinojo. Kaltinamais E. B. neneigė, jog mušė R. T., tačiau jo apiplėšti nenorėjo. Kaltinamieji D. K. ir E. B. teigė, jog iš anksto sumušti ir atimti iš nukentėjusiojo piniginę nebuvo susitarę, o kaltinamojo M. U. teigimu jis net nežinojo, kad piniginė priklauso nukentėjusiajam. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, jog bendrininkai gali veikti kartu darant nusikaltimą ir be išankstinio susitarimo. Tai, kad susitarimas daryti nusikaltimą bendrai kilo nusikaltimo darymo metu įrodo aplinkybė, jog kaltinamieji nusikalstamus veiksmus atliko bendrai ir buvo pasiryžę veiką tęsti siekdami rezultato. Kaltinamiesiems inkriminuojant plėšimą, labai svarbu nustatyti, kuriuo metu kilo sumanymas asmenį apiplėšti - po smurto panaudojimo ar smurto panaudojimo metu. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą, neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą, tačiau toks sumanymas kilo panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nuskalstamos veikas - sveikatos sutrikdymas ir vagystė. Tačiau jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnį. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog D. K., suduodamas smūgius nukentėjusiajam R. T., iš jo švarko vidinės kišenės ištraukė piniginę ir ją numetęs ant žemės, toliau kartu su E. B. mušė nukentėjusįjį, jam suduodami ne mažiau 10 smūgių. Kaltinamasis E. B. teisme patvirtino, jog jis nukentėjusiajam sudavė 2-3 smūgius, o kaltinamojo D. K. teigimu, tuo metu prie jų pribėgęs M. U. pakėlė nuo žemės nukentėjusiojo piniginę. Tai, jog M. U. pakėlė nuo žemės nukentėjusiojo piniginę, pavirtino liudytojai E. S. ir S. V.. Darytina logiška išvada, jog sumanymas apiplėšti nukentėjusįjį kilo smurto prieš nukentėjusįjį metu, o ne po to, kai nukentėjusysis buvo sumuštas, šalia stovėjęs ir į muštynes nesikišęs M. U. stebėjo situaciją ir pakėlęs nuo žemės D. K. numestą nukentėjusiojo piniginę, skubiai pasišalino. Šie kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką, t.y. plėšimą, nes pagrobiant svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasekoje nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata (1t., b.l. 48). Pagal LR BK 26 str. bendrininkai atsako už vykdytojo veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia. Be to, dėl bendros veikos atsiradusios pasekmės yra bendros visiems ir atskirai yra nedalijamos bendrininkams. Vertinant aplinkybes kompleksiškai, darytina išvada, jog kaltinamieji veikė bendrai, nei vienas iš kalinamųjų nusikalstamos veikos nenutraukė iki kol M. U. nepaėmė piniginės ir nepabėgo, kaltinamieji D. K. ir E. B., smurtauti prieš nukentėjusįjį baigė, kai iš nukentėjusiojo R. T. buvo pagrobta piniginė. Tokiu būdu kaltinamieji veikė bendrai, siekdami bendro tikslo, nors išankstinio susitarimo tarp kaltinamųjų ir nebuvo, nusikalstamą veiką baigė pasiekę tikslą - apiplėšę nukentėjusįjį. Pažymėtina, jog bendrininkai atsako už vykdytojo padarytą veiką, tačiau individualizuojama ir kiekvieno bendrininko atsakomybė.

Kaltinamieji D. K. ir E. B. sudavė nukentėjusiajam R. T. ne mažiau 10 smūgių, smurto metu D. K. iš nukentėjusiojo vidinės švarko kišenės ištraukė nukentėjusiajam priklausančią piniginę, numetė ją ant žemės, o šalia buvęs M. U. ją pakėlęs iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe bei panaudodami fizinį smurtą iš nukentėjusiojo R. T. pagrobė svetimą, jiems nepriklausantį turtą, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. bei bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p.,). Kryžauskas dėl padarytos veikos prisipažino ir gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kitų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji tiesiogine tyčia, veikdami bendrininkų grupe, padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. M. U. teistas dešimt kartų už nusikaltimus nuosavybei, dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, nedirba, nekeičia gyvenimo būdo, linkęs nusikalsti, esant neišnykusiam teistumui vėl nusikalsta, todėl jam, kaip recidyvistui (LR BK 27 str.) skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. D. K., dar būdamas nepilnametis, teistas net penkis kartus, vėl nusikalto, veiką padarė bendrininkų grupe, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekeičia gyvenimo būdo, tačiau dėl padarytos veikos prisipažino, mokykloje charakterizuojamas neigiamai, vaiko elgsiu visiškai nesidomi tėvai, skiriant bausmę nepilnamečiui siekiama ne tik jį auklėti, ugdyti atsakingumą už savo poelgius bei padėti integruotis socialinėje aplinkoje gyventi ir dirbti, bet ir nubausti. Įvertinus nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones bei tai, kad už nusikaltimus jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, teismas daro išvadą, jog nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka kitos rūšies bausmių, todėl jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė. E. B. neteistas, nesimoko, duomenų, jog registruojasi darbo biržoje nėra, „Sodros“ duomenimis niekur neišdirba ilgiau, kaip mėnesį ( 2t., b.l. 86), neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, veikos padarymo metu jam nustatytas 1,57 prom. girtumas ( 2t., b.l. 29) be to, veiką padarė bendrininkų grupe ir dėl padarytos veikos neprisipažino. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip pirmą kartą nusikaltusiam, jos vykdymą atidedant.

R. T. pareikštas 1839 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamųjų M. U., D. K. ir E. B. solidariai nukentėjusiojo R. T. naudai.

R. T. pateikė teismui prašymą dėl kelionės išlaidų lėktuvu atlyginimo, nes šiuo metu gyvena Anglijoje ir į teismo posėdį teko atvykti iš Jungtinės Karalystės. Tačiau teismui nepateikė dokumento, patvirtinančio bilieto kainą bei apmokėjimą už jį, iš pateiktų teismui dokumentų matyti, jog bilietą užsakė A. L.. Įvertinęs šias aplinkybes teismas kelionės išlaidų nepripažįsta proceso išlaidomis ir R. T. prašymo atlyginti turėtas kelionės išlaidas netenkina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos bliuzonas, saugomas Klaipėdos miesto 2 PK daiktų saugojimo kameroje, kvito serija BBB, Nr. 009042, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamas išdėstytu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;

nusprendė:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2011-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirti kardomąją priemonę suėmimą. Bausmės pradžią skaityti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2011-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Paskirti kardomąją priemonę suėmimą. Bausmės pradžią skaityti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-09-09 iki 2010-09-10 (2 dienas) ir bausmę, iš dalies atliktą pagal 2011-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nukentėjusiojo R. T. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti, priteisti iš kaltinamųjų M. U., D. K. ir E. B. solidariai 1839 Lt nukentėjusiojo R. T. naudai. D. K. neturint uždarbio ir turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, 613 litų išieškoti iš nepilnamečio motinos D. K..

R. T. prašymo dėl kelionės išlaidų lėktuvu atlyginimo netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos bliuzoną, saugomą Klaipėdos miesto 2 PK daiktų saugojimo kameroje, kvito serija BBB, Nr. 009042, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.