Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis su A. S. buvo pas V. M. namuose. Su jais buvo R. ir D. K.. V. M. gyrėsi, kad turėjo naują telefoną. Kadangi jie garsiai leido muziką ir jau buvo naktis, V. M. mama pasakė muziką patildyti ir visiems išsiskirstyti. Visi išėjo iš kambario, o jam užvirė kraujas pamačius, kaip D. K. su V. M. gėrė sidrą, norėjo jam atkeršyti, todėl nuo lovos paėmė nukentėjusiojo telefoną ir išėjo į kiemą. D. K. liko viršuje prie balkono. Išsinešęs telefoną, jį parodė A. S.. A. S. pasiūlė palaukti, kol paims ir telefono dėžutę ir, nuėjęs pasislėpęs ją paėmė, kadangi ji buvo padėta kambaryje prie televizoriaus. Nusileidus nuo kalno A. S. jam pasiūlė parduoti telefoną ir pasidalyti pinigus per pusę. Jis padavė A. S. telefoną ir daugiau jo nematė. Kitą dieną jam paskambino V. M. mama ir pasakė, kad, jeigu jie grąžins telefoną, ji niekur nesikreips. Jis skambino A. S. ir siūlė grąžinti telefoną. Pradžioje A. S. nurodė telefoną išmetęs kylant į (duomenys neskelbtini) kalną, o paskui sakė, kad jį pardavė. Tada jis skambino A. S. tėvams, norėjo, kad telefonas atsirastų, kad jį atiduotų. Jis bendravo su D. M., nuoširdžiai jai papasakojo, kad buvo jaunas ir kvailas, atsiprašė jos, ji jam atleido, jie susitaikė. Jis labai nuoširdžiai gailisi, pradėjo mokytis, jam gerai sekasi.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl V. M. telefono vagystės pripažino visiškai, o dėl B. J. P. priklausančio telefono vagystės pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015-04-26 jis su A. R. buvo (duomenys neskelbtini), kai A. R. sužinojo, kad jo draugė D. K. buvo pas V. M., ir pasiūlė ten nuvažiuoti. Jie ten nuvažiavo, ten buvę asmenys buvo šiek tiek išgėrę, klausėsi muzikos, visi išėjo parūkyti. A. R. pamatė, kad visi išgėrę, ir jie, pasinaudoję proga, pasiėmė telefoną. Ar jis matė, kaip A. R. paėmė nukentėjusiojo telefoną, neprisimena. Kadangi V. M. mama liepė visiems skirstytis namo, jie išėjo ir tada A. R. jam parodė telefoną ir pasakė: „žiūrėk, ką turiu“. Kad telefonas vogtas, jis suprato, kadangi V. M. gyrėsi turintis naują telefoną. A. R. pasakė, kad, jeigu jis, tai yra A. S., paims ir telefono dėžutę, jo nesuseks pagal IP kodą. Kadangi jis norėjo padėti A. R., kad nebūtų jokių galų, greitai sugalvojo, kad kažką pametė, nuėjo į viršų ir, pasiėmęs telefono dėžutę, išėjo. Jis A. R. pasakė, kad jam atiduotų telefoną parduoti ir pastarasis jam telefoną padavė. Jis telefoną buvo paslėpęs, o po to prasidėjo V. R. skambučiai, jis pasakė, kad telefoną pametė, o iš tiesų jį pardavė rajone asmeniui, vardu „(duomenys neskelbtini)“, kuris supirkinėja telefonus, už 50 eurų. A. R. jam sakė, kad nenori to telefono matyti. Kad pastarasis būtų sakęs, jog telefoną reikia grąžinti, jis neatsimena. Savo elgesį, kad pardavė telefoną, vertina blogai, supranta, kad reikėjo jį grąžinti savininkei. Dėl vagystės iš B. J. P., tyrėjai nurodė pripažįstantis nusikalstamą veiką, kadangi tik taip buvo galimas susitaikymas, o jam reikėjo išvažiuoti į užsienį. G. J. P. tą telefoną pametė. Jis atėjo į dailės pamoką ir pasibaigus pertraukai einant į pamoką, radęs telefoną ant palangės, jį įsidėjo. Telefonas nebuvo išmanusis, jis nemanė, kad jo kas pasigestų. Iš „tašės“ jis to telefono neištraukė, rado ant palangės. Kodėl mergaitė nurodė, kad jis buvo kuprinėje, jis nežino. Imdamas telefoną jis suprato, kad tas daiktas buvo ne jo, buvo kvailas, kad norėjo pasisavinti telefoną ir jį parduoti. Pripažįsta, kad paėmė telefoną savanaudiškais tikslais, galėjo nustatyti jo savininką.

2014-04-07 B. J. P. priklausančio telefono vagystė

Liudytoja N. K. (buvusi T.) parodė, kad ji dirbo automobilių švaros centre, kur buvo įdarbintas E. M., iš kurio ji pirko telefoną. Tuo metu, kai iš jo pirko telefoną, jis jau buvo atleistas, tiesiog atnešė telefoną ir pasiūlė jai nusipirkti kaip savo tėvo telefoną. Jis sakė turintis ir telefono pakrovėją bei dokumentus. Ji, nieko neįtardama, telefoną įsigijo, kadangi jos buvo sugedęs. Jie pasiderėjo ir sutarė, kad ji telefoną nusipirks už 250 litų. Paskui jis jai siūlė įsigyti ir telefoną „Iphone“, tačiau jai pasakius, kad kito telefono jai nebereikia, jis daugiau nepasirodė.

2014-07-31 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius patvirtina, kad kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė (duomenys neskelbtini) mokykloje pertraukos metu ant palangės pamatęs mobiliojo ryšio telefoną, jį įsidėjo į kišenę ir išėjo iš mokyklos (1 t., b. l. 19 – 21).

2014-04-07 pareiškimas patvirtina, kad B. J. P. kreipėsi dėl 2014-04-07 iš jo dukters G. J. P. pagrobto mobilaus ryšio telefono aparato, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137).

2014-04-11 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose (1 t., b. l. 140 – 141).

2014-06-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad N. K. (buvusi T.) pateikė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161).

2014-07-01 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas ir fotolentelėje užfiksuotas N. K. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „LG“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 162 – 165).

2014-07-01 pakvitavimas patvirtina, kad B. J. P. buvo grąžintas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „LG“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 166).

2014-07-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. S. pateikė SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į 2014-04-07 pavogtą mobiliojo ryšio telefono aparatą „LG D605“ (1 t., b. l. 167).

2014-07-11 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta bei fotolentelėje užfiksuota A. S. pateikta SIM kortelė (1 t., b. l. 168 – 169).

2014-07-29 pakvitavimas patvirtina, kad B. J. P. buvo grąžinta A. S. pateikta SIM kortelė (1 t., b. l. 170).

2014-07-29 pareiškimai ir susitaikymo protokolas patvirtina, kad B. J. P. susitaikė su kaltinamuoju A. S. (2 t., b. l. 20, 21, 22).

Nors kaltinamasis teigė savo kaltę pripažinęs tik iš dalies, pripažino nuo palangės paėmęs B. J. P. priklausantį telefoną, tačiau nurodė telefono nevogęs, o jį radęs ant palangės, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims saugoti, jį pasisavina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2009, 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-692/2013, 2K-7-119/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S., būdamas (duomenys neskelbtini) mokykloje, radęs ir paėmęs ant palangės G. J. P. kuprinėje buvusį nukentėjusiajam B. J. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, net ir, kaip kaltinamasis nurodė, manydamas, kad telefonas yra pamestas, jo mokyklos darbuotojams neatidavė, o įsidėjęs jį į kišenę, netrukus iš mokyklos pasišalino. Pažymėtina, kad tokiomis aplinkybėmis paimto mobilaus telefono užvaldymas nesuteikia pagrindo išvadai, kad asmuo rado ir pasisavino bešeimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimą turtą. Atvirkščiai, kiekvienas asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad mokyklos patalpose paliktas telefonas nėra bešeimininkis, kad mažametė jo naudotoja tiesiog neapdairiai paliko telefoną ant palangės ir tokiu būdu jis liko be priežiūros, kad savininkas netrukus gali imti telefono ieškoti ar sugrįžti jo pasiimti. Todėl A. S. paaiškinimas, kad jis manė, jog kažkas telefoną pametė, tuo tarpu, kai pats jis nurodė telefoną radęs ant palangės pertraukos tarp pamokų metu, nesuteikė jam pagrindo pasisavinti svetimą turtą, ir juo labiau neatleidžia jo nuo atsakomybės.

Kaltinamasis A. S. nurodė, kad jo pagrobtas telefonas buvo ant palangės, o ne G. J. P. kuprinėje, tačiau, esant laisvam priėjimui ir G. J. P. kurpinei pertraukos metu buvus ant palangės, nuo kurios A. S. nurodė minėtą telefoną paėmęs, ši ginčytina aplinkybė nepaneigia kaltinamojo kaltės dėl mobilaus ryšio telefono vagystės.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė suvokdamas, jog užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą, ir kad dėl šių jo veiksmų savininkas šio turto nebeatgaus, o jis jį turės kaip nuosavą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi tiek nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai tiek veikos padarymo metu, tiek ir po jos padarymo parduodant telefoną kitam pašaliniam asmeniui, kad jo neatsektų, tiek jo psichinis santykis su veika, leidžia daryti išvadą, kad jis, esant laisvam priėjimui, pagrobė svetimą turtą. Jo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 178 str. 1 d.

2015-04-26 D. M. priklausančio turto vagystė

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad ji kaltinamuosius pažįsta iš matymo, kai įvykio dieną pas jos sūnų atėjo A. R. ir A. S. bei D. K.. Pastaroji su jos sūnumi buvo grįžusi anksčiau. Kai minėti asmenys išėjo, jie pasigedo prieš dvi dienas V. M. gauto telefono, bandė jo ieškoti, skambino A. R. ir sakė, kad po jų išėjimo dingo telefonas, ir, jei telefoną grąžins iki 15 val., ji nesikreips į policiją. A. R. pasakė, kad telefoną paėmė A. S.. Telefonas atsirado, kai jį surado tyrėja. Po to ji bendravo su A. R., jis jos atsiprašė, suprato savo veiksmus, mano, kad jam tai bus pamoka ir jis pasitaisys. Nors žala jai nebuvo atlyginta, tačiau jie sutarė dėl žalos atlyginimo. Sutinka A. R. atleisti. Ji taip pat bandė kalbėtis su A. S., tačiau jis nelabai linkęs bendrauti, jos neatsiprašė, jo pozicijos ji nežino.

2015-04-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad pareiškėja D. M. nurodė, 2015-04-26 apie 3 val. dingo jos telefonas „Samsung A3“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį ji buvo davusi naudotis sūnui V. M.. Telefonas dingo po to, kai pas jos sūnų buvo atėję keletas draugų – viena mergina ir trys vaikinai – A. R., R. V. ir A. S.. Buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1 – 2).

2015-04-26 tarnybiniai pranešimai dėl pristatytojo asmens patvirtina, kad D. M. nurodžius apie pavogtą telefoną, vyresn. patruliai A. K. ir A. V. bei tyrėjas D. A. su V. M. apvažiavo teritoriją ir ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis atpažino ir nurodė asmenį, kuris iš jo pavogė telefoną. Sulaikytas asmuo prisistatė A. S. (1 t., b. l. 7, 8).

2015-04-26 fotolentelėje prie įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuota kambaryje esanti lova, ant kurios buvo telefonas, bei šalia jos esantis staliukas su televizoriumi, ant kurio buvo telefono dėžutė (1 t., b. l. 32).

2015-05-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad D. M. pateikė „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą ir garantinę pažymą, du draudimo užsakymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos ataskaitą ir atliktų darbų aprašą (1 t., b. l. 73 – 78).

2015-07-20 tarnybinis pranešimas dėl IMEI kontrolės analizės ir duomenų gavimo patvirtina, kad nuo 2015-04-29 iki 2015-04-30 D. M. priklausančiame telefone veikė išankstinio apmokėjimo paslaugos kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015-04-30 iki 2015-05-04 veikė T. K. naudojama kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuo 2015-05-04 iki 2015-06-25 veikė K. B. naudojama abonento kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93).

2015-07-02 skelbimo portale (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad buvo parduodamas telefonas „Samsung A3“, pardavėjo kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129, 130).

2015-11-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad A. K. atpažino A. S. kaip asmenį, iš kurio 2015 m. balandžio pabaigoje įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung A3“ (2 t., b. l. 80 – 81).

Tiek kaltinamasis A. S., tiek kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino visiškai, abu išsamiai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos motyvus bei padarymo aplinkybes, jų parodymai sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bei teisiamajame posėdyje ištirta rašytine medžiaga, todėl laikytina įrodyta, kad kaltinamieji A. S. ir A. R., veikdami bendrininkų grupėje ir būdami pas V. M. namuose, esant laisvam priėjimui iš pastarojo kambario nuo lovos pagrobė D. M. priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą bei nuo spintelės pagrobė telefono dėžutę su garantiniu talonu. Jų veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 178 str. 1 d.