- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- Ik-3476-281/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02629-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. P., atsakovės atstovei Jovitai Jazdauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. G. teismui pateiktame skunde (b.l. 1-4, 26-29) prašo: 1) panaikinti 2010-08-11 raštu „Dėl prašymo atleisti nuo delspinigių“ Nr.(14.3)-46-24439 įformintą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) sprendimą, kuriuo atsisakyta svarstyti 2010-08-02 pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, priteistų 2009-11-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1610-790/2009; 2) įpareigoti Inspekciją svarstyti pareiškėjos 2010-08-02 prašymą.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad 2009-11-02 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-1610-790/2009, tenkindamas viešąjį interesą ginančios ieškovės Inspekcijos ieškinį dėl žalos atlyginimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priteisė iš jos, atsakovės R.G., - 31583,00 Lt UAB „Mikroapskaita“ nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2010-06-23 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
LR mokesčių administravimo įstatymo 100 str. įtvirtina atleidimo nuo nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies galimybę. Vadovaudamasi minėtu straipsniu, ji Inspekcijai pateikė 2010-08-02 prašymą atleisti ją nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteistų delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija 2010-08-11 sprendimu prašymą svarstyti atsisakė ir šį sprendimą motyvavo tuo, kad jai, kaip viešojo administravimo institucijai, nesuteikti įgaliojimai keisti kitų valstybes institucijų priimtų sprendimų.
Nurodo, kad delspinigius 2006-05-18 sprendimu Nr.14-14-13364 apskaičiavo pati Inspekcija. Be to, LR mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 2 d. įtvirtinęs būtent mokesčių administratoriaus teisę atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių, įstatymų leidėjas jokių tokią administratoriaus kompetenciją ribojančių nuostatų nenumatė.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr.VA-144 patvirtintų „Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių“ 8.4.1.p., mokesčių mokėtojas nuo delspinigių gali būti atleidžiamas jo prašymu net ir atliekant atskirą atleidimo nuo delspinigių procedūrą, kai mokestinis ginčas pasibaigė. Tų pačių taisyklių 29.1.-29.2.p. yra nurodyta, jog turi būti priimtas sprendimas arba atleisti nuo delspinigių, arba nuo jų neatleisti.
Tačiau, Inspekcija jos prašymo nesvarstė ir jokio sprendimo dėl to nepriėmė ir tokiu būdu elgėsi neteisėtai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 34-35) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-02 sprendime konstatavo, jog UAB „Mikroapskaita“, kurios akcininke ir administracijos vadove buvo pareiškėja, turėjo galiojančią prievolę sumokėti PVM ir PVM delspinigius, tačiau 2006-05-02 nutraukė veiklą, atleido darbuotojus ir 2006-05-03 sudarė sandorį su naujai įsteigta UAB „Makroapskaita“, kurio pagrindu teises ir pareigas pagal aptarnavimo sutartis perdavė naujai įmonei. Aplinkybės, kad naujai įsteigta įmonė UAB „Makroapskaita“ registruota UAB „Mikroapskaita“ veiklos adresu, kad jos pavadinimas panašus, kad joje įsidarbino visi UAB „Mikroapskaita“ darbuotojai ir pati R.G., kad UAB „Mikroapskaita“ pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą ir už jį gautas lėšas pervedė naujai įsteigtai įmonei, leidžia teigti, kad UAB „Mikroapskaita“ vykdyta veikla sąmoningai ir suderintais veiksmais buvo perkelta į kitą įmonę (UAB „Makroapskaita“). Dėl šių sandorių ir veiksmų UAB „Mikroapskaita“ tapo nemoki. Teismas taip pat konstatavo, jog UAB „Mikroapskaita“ valią sudaryti minėtus sandorius ir operacijas su piniginėmis lėšomis išreiškė R.G. kaip vienintelė bendrovės akcininkė ir vadovė. Esant šioms aplinkybėms padaryta išvada, jog būtent pareiškėjos veiksmai nulėmė, kad UAB „Mikroapskaita“ negali įvykdyti prievolės biudžetui ir sumokėti 31583 Lt PVM delspinigių, todėl teismas priteisė Inspekcijai iš pareiškėjos 31583 Lt turtinės žalos dėl nesumokėtų PVM delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2010-06-23 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimą t.y. patvirtino, jog pareiškėja kaip juridinio asmens UAB „Mikroapskaita“ dalyvė ir vadovė privalo atlyginti valstybei padarytą žalą - 31583 Lt dėl nesumokėtų PVM delspinigių.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją su 2010-08-02 prašymu atleisti ją nuo delspinigių, kuriuos kaip žalą iš jos priteisė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1610-790/2009, kadangi jos ekonominė, padėtis yra pakankamai sunki, serga depresija, gauna mažas pajamas, viena augina du nepilnamečius vaikus, išlaiko būstą bei rūpinasi pensinio amžiaus motina. Inspekcija 2010-08-11 raštu Nr. (14.3)-46-24439 atsisakė nagrinėti šį prašymą.
Pareiškėja savo prašymą grindė LR mokesčių administravimo įst. (toliau – MAĮ) 100 str. 1 d. 3 p., kuris nustato, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys. MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. numatyta, jog netikslinga išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.
Kaip matyti, MAĮ reglamentuoja santykius tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo ir suteikia įgaliojimus mokesčių administratoriui (Inspekcijai) atleisti fizinį mokesčių mokėtoją nuo jam asmeniškai skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, tačiau nesuteikia teisės atleisti fizinį asmenį (ne mokesčių mokėtoją) nuo teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo. Pareiškėja iš esmės painioja Inspekcijos apskaičiuotų delspinigių ir teismo priteistos žalos sąvokas ir klaidingai aiškina mokesčių administratoriaus įgaliojimus.
Delspinigiai kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, yra skaičiuojami pagal MAĮ 96 str. už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, už nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1610-790/2009 konstatavo, jog juridinis mokesčių mokėtojas UAB „Mikroapskaita“ biudžetui liko skolingas 31583 Lt PVM delspinigių.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nustatęs visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, nesąžiningus ir neteisėtus pareiškėjos veiksmus, jos kaltę bei priežastinį ryšį tarp žalos (negautų pajamų) ir neteisėtų veiksmų), patraukė pareiškėją civilinėn atsakomybėn - t.y. priteisė Inspekcijai 31583 Lt turtinės žalos negautų pajamų forma bei 5 procentus metinių palūkanų.
MAĮ nereglamentuoja mokesčių mokėtoju atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimo, t.y. mokesčių administratorius neturi jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galėtų imtis nagrinėti pareiškėjos prašymą bei priimti sprendimą, kadangi tai akivaizdžiai nepatenka į Inspekcijos kompetenciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja savo prašymu reikalauja Inspekciją prisiimti ne mokesčių administratoriaus, tačiau teisingumą vykdančios institucijos vaidmenį - atleisti nuo teismo priteistos turtinės žalos dydžio, t.y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį. Vadovaujantis LR Konstitucijos 109 str. teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, todėl Inspekcija neturi teisės savavališkai keisti Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų.
Analogiška išvada dėl Inspekcijos nekompetencijos nagrinėti prašymą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės darytina analizuojant sistemiškai Taisyklių nuostatas. Šios Taisyklės nustato mokesčių mokėtojo atleidimo nuo paskirtų baudų, taip pat nuo skaičiuojamų ar apskaičiuotų, bet nesumokėtų, neišieškotų arba neįskaitytų delspinigių ar jų dalies, kai atitinkamo sprendimo dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių priėmimas priklauso Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencijai, tvarką (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 7 p. numato pagrindus, kuriems esant mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių. Taisyklių 7.3 p. atkartoja MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nuostatą, kuria remiasi pareiškėja savo prašyme - mokesčių mokėtojas nuo delspinigių gali būti atleidžiamas, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir/ar socialiniu požiūriu. Taisyklių 8 p. nustato taip pat baigtinį sąrašą, kuomet mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas jo prašymu arba mokesčio administratoriaus iniciatyva nuo baudų ir/ar delspinigių: mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo ir/ar tvirtinimo metu, nagrinėjant mokestinį ginčą įskaitant mokesčių permoką (skirtumą) mokestinei nepriemokai padengti, atliekant atskirą atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių procedūrą, kai nevyksta arba pasibaigė mokestinis patikrinimas ar mokestinis ginčas arba mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti procedūra. Taisyklių 29 p. nustatyti galimi sprendimų variantai: atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių arba neatleisti nuo baudų ir/ar delspinigių.
Taigi, Taisyklių nuostatos taikomos tuo atveju, kai mokesčių administratorius apskritai turi įgaliojimus/kompetenciją spręsti dėl atleidimo nuo delspinigių ir/ar baudų. Taisyklės nenustato mokesčių administratoriaus įgaliojimų nagrinėti fizinio asmens (ne mokesčio mokėtojo) atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimo bei priimti sprendimą atleisti arba neatleisti nuo teismo priteistos turinės žalos, kadangi bet kokiu iš šių atvejų Inspekcija imtųsi teismo priimtų sprendimų vykdymo tvarkos peržiūros klausimo, t.y. akivaizdžiai viršytų įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytus mokesčių administratoriaus įgaliojimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nei LR mokesčių administravimo įst., nei Taisyklės nesuteikia mokesčių administratoriui teisės nagrinėti prašymo atleisti fizinį asmenį nuo civilinės atsakomybės, t.y. fizinis asmuo negali būti mokesčių administravimo santykių subjektu, o teismo priteista žala - mokesčių administravimo santykių dalyku, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė tokį pareiškėjos prašymą nagrinėti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimu buvo tenkintas Inspekcijos ieškinys ir priteista iš R. G. 31583 Lt UAB „Mikroapskaita“ nesumokėtų PVM delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 5-11).
Vilniaus apygardos teismo 2010-06-23 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 37-41).
R.G. 2010-08-02 pateikė Inspekcijai prašymą atleisti ją nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimu priteistų PVM mokesčio delspinigių (b.l. 15-16).
Inspekcijos 2010-08-11 sprendimu Nr.(14.3)-46-24439 atsisakyta svarstyti pareiškėjos 2010-08-02 prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių (b.l. 22).
Byloje spręstinas ginčas dėl R.G. skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją nagrinėti jos prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių pagrįstumo bei teisėtumo.
LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Inspekcijos sprendimo, kuris yra individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas, atitikimą LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Iš minėtų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2010-06-23 nutarties matyti, kad iš R.G. valstybės biudžeto naudai priteista UAB „Mikroapskaita“ nesumokėtų mokestinių prievolių suma laikytina ne pareiškėjai mokesčių administratoriaus apskaičiuotais mokesčiais, o valstybės biudžetui dėl nesąžiningų pareiškėjos veiksmų padarytos žalos atlyginimas.
Iš skundo motyvų bei argumentų matyti, kad savo reikalavimus pareiškėja grindžia LR mokesčių administravimo įstatymo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr.VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatų, reglamentuojančių mokesčio mokėtojo atleidimo nuo delspinigių sąlygas bei pagrindus, taikymo galimybe.
Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įst. 100 str. 1 d., mokesčių mokėtojas, esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies.
Tokiu būdu, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įst. 100 str. 1 d., nuo paskaičiuotų delspinigių (jų dalies) gali būti atleidžiamas tik mokesčių mokėtojas, o ne bet koks kitas asmuo, kuriam kyla prievolė atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą.
Taisyklių 8p. nurodoma, kad mokesčių mokėtojas nuo baudų ir/ar delspinigių gali būti atleidžiamas jo prašymu arba mokesčių administratoriaus iniciatyva (nesant mokesčių mokėtojo prašymo): mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo ir/ar tvirtinimo metu; nagrinėjant mokestinį ginčą; įskaitant mokesčių permoką (skirtumą) mokestinei nepriemokai padengti; atliekant atskirą atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių procedūrą, kai nevyksta arba pasibaigė mokestinis patikrinimas ar mokestinis ginčas mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti procedūra.
Iš minėtame Taisyklių punkte įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad atleidžiamas nuo baudų ir/ar delspinigių gali būti mokesčių mokėtojas ir šiuo klausimu sprendimas priimamas mokestinių patikrinimų, mokestinių ginčų nagrinėjimo ar mokesčių permokos užskaitymo procedūros metu.
Kaip minėta, nors R.G. prievolė atlyginti valstybei padarytą žalą yra kilusi dėl pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, sąlygojusių UAB „Mikroapskaita“ negalėjimą įvykdyti mokestinių prievolių, pareiškėja nelaikytina mokesčių mokėtoja MAĮ 2 str. 15 d. prasme, todėl jos atžvilgiu MAĮ 100str. bei Taisyklių 8 p. įtvirtintos nuostatos negali būti taikomos.
Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad R.G. skundo motyvai yra grindžiami netinkamu faktinių aplinkybių bei mokestinių teisės aktų taikymu bei aiškinimu. Tai, kad tarp Inspekcijos ir pareiškėjos kilęs ginčas nelaikytinas mokestiniu ginču LR mokesčių administravimo 2 str. 20 d. prasme iš esmės pripažįsta ir pati R.G., nepasinaudojusi mokestiniams ginčams privaloma ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, o tiesiogiai su skundu kreipdamasi į teismą.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d.).
Tokiu būdu, įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimas administracinės bylos proceso šalims turi res judicata galią, t.y. ginčo šalys neturi teisės ginčyti įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktų ar nevykdyti paties sprendimo.
Atsižvelgus į tai sprendžiama, kad Inspekcija, atsisakydama nagrinėti pareiškėjos 2010-08-02 atleidimo nuo delspinigių prašymą, kuris iš esmės laikytinas prašymu pakeisti minėtą teismo sprendimą, veikė teisėtai.
Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad Inspekcija 2010-08-11 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas yra pagrįstas LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl jį naikinti bei įpareigoti Inspekciją svarstyti pareiškėjos 2010-08-02 prašymą, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos R.G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.