Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-26 · Civilinė byla Nr. e2S-491-777/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e2S-491-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05382-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
mažosios bendrijos ,,Naulinka“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-491-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05382-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Naulinka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašo: pripažinti, kad atsakovė teismo skirtą terminą, per kurį turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, praleido dėl svarbių, nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių; pripažinti, kad yra Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai; pripažinti pareiškime pateiktų faktinių aplinkybių ir byloje esamų įrodymų visumą būtinomis sąlygomis, nurodytomis CPK 288 straipsnio 1 dalyje (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių), ir, vadovaujantis CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 2019 m. lapkričio 15 d. teismo priimtą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjamą iš esmės.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. 2019 m. spalio 18 d., adresu (duomenys neskelbtini), iš teismo gavo ieškinio kopiją su priedais, darbo sutarties kopiją, VĮ Registrų centro išrašą apie juridinį asmenį mažąją bendrovę (toliau – MB) „Naulinka“, sąskaitos faktūros Nr. NAU000005 kopiją, žyminio mokesčio sumokėjimo pavedimo kopiją, 2019 m. liepos 25 d. Klaipėdos miesto teismo pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, 2019 m. liepos 25 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Teigė, jog susipažinus su atsiųstais procesiniais dokumentais, tapo aišku, kad teismas 2019 m. liepos mėnesį nagrinėjo ieškovės pateiktą ieškinį ir tiesiogiai suprato bei įvertino kaip teismo pateiktą informaciją apie jau įvykusį procesą, kuris nesukėlė atsakovei jokių teisinių pasekmių.

2.2. Paskutinė iš ieškovės sąskaitų buvo pateikta su trūkumais ir be atlyginimo apskaičiavimo ataskaitos. Atsakovė 2019 m. liepos 8 d. raštu informavo ieškovą, kad šią sąskaitą reikia patikslinti, pašalinant trūkumus ir pridedant atlyginimo apskaičiavimo ataskaitą. Teigė, kad nevengia savo prievolės sumokėti už ieškovės teiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir už jų suteikimą sumokės, kai tik gaus tai pagrindžiančius ir tinkamai parengtus dokumentus.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl įsivaizduojamos skolos, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos veikla, iš kurios buvo gautos pajamos, yra vykdyta teisėtai ir laikantis teisės aktų reikalavimų, keliamų įmonėms. užsiimančioms tarpininkavimu įdarbinant paslaugų teikimu. Šį faktą patvirtina išrašas iš LR juridinių asmenų registro, kuriame nėra nurodyta, kad MB „Naulinka“ veiklos tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad ieškinio su priedais patvirtinta kopija ir teismo pranešimas, siųsti atsakovei buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), neįteikti. Procesiniai dokumentai siųsti atsakovės vadovui (V. K. adresu (duomenys neskelbtini)) taip pat neįteikti. 2019 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas patikslinti atsakovės buveinės vietą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą atsakovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovės faktinė veiklos vykdymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teismas procesinius dokumentus išsiuntė ieškovės nurodytu adresu ir procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2019 m. spalio 14 d. Darė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos ir neužtikrino informacijos teismui apie atsakovės buveinės vietą pateikimą, o juolab trukdė atsakovei pasinaudoti savo teise į gynybą.

Atsiliepimas

4.2. Nurodė, kad pranešime ,,Dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo“ buvo aiškiai nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, o būtent akcentuojama CPK 142 straipsnio 4 dalis, kurioje numatytas sprendimo už akių priėmimas, nepateikus atsakovei atsiliepimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigti, kad atsiliepimo nepateikė dėl savo suklydimo, nėra pagrindo, todėl darė išvadą, jog atsakovė elgėsi nerūpestingai. Kadangi atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis), konstatavo, jog teismas turėjo objektyvų pagrindą manyti atsakovę esant pasyvia bylos dalyve, tai sudarė pagrindą priimti byloje sprendimą už akių.

4.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėjo, jog iš atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo matyti, kad atsakovė teigia, jog ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo neteisėta ir nepagrįsta, nes atsakovei nebuvo pateikta išsami susidariusios sumos detalizacija, tačiau jokių duomenų, paneigiančių ir leidžiančių abejoti ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros teisėtumu, nepateikė. Priešingai, pati atsakovė pripažino, kad su ieškove buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovė ieškovei teikė tarpininkavimo įdarbinimo paslaugas. Nurodė, kad ieškovė byloje pateikė duomenis, kad atsakovei PVM sąskaita faktūra, kurios ji neapmokėjo, buvo siųsta net 4 kartus, o siunčiant pirmąjį kartą, 2019 m. birželio 4 d. buvo pridėta net darbuotojų darbo laiko apskaita, pagrindžianti PVM sąskaitos faktūros 3 989,37 Eur sumą. Akcentavo ir tai, kad 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NAU000005 nurodyta ją apmokėti iki 2019 m. birželio 15 d., tačiau iki šio termino atsakovė ieškovei nepateikė jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl sąskaitoje nurodytos sumos.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį bei 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad atsakovės savalaikis neinformavimas apie teisme pradėtą nagrinėti civilinę bylą, pavėluotas gavimas teismo siųsto pranešimo ir 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, sukėlusios atsakovei teisines pasekmes, priėmimas, sprendimo už akių įteikimas tik 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus net 4 mėnesiams po bylos nagrinėjimo pradžios, pažeidė LR CPK bei Europos Sąjungos teisės akto nuostatas, kuriuose numatyta dokumentų įteikimo per centrines tos šalies institucijas tvarka, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių atsakovei galbūt taikytas kaip sankcija.

6.2. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pateiktų labai svarbių aplinkybių, t. y. aplinkybių, kad kai tik atsakovė gavo procesinius dokumentus, kuriuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta esmė, nedelsiant ėmėsi visų pastangų ir kreipėsi į teismą, prašydama leisti tinkamai apsiginti nuo nepagrįsto ieškovės reikalavimo, išdėstyto ieškinyje. Taip pat aplinkybių, kad atsakovė sąžiningai ir detaliai nurodė visas aplinkybes, kad negaudamas laiku iš teismo procesinių dokumentų, o tuos, kuriuos gavo, įvertinus jų turinį, pateikiamos informacijos prieštarą, buvo sudaryta galimybė atsakovei klaidingai interpretuoti gautą dokumentą – būtent, kad teismo pranešimas negali būti galiojantis ir sukeliantis pasekmes, jei jo išsiuntimo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d., o gautas 2019 m. spalio 18 d., ir sąžiningai suklysti vertinant jo reikšmę ir galimas pasekmes.

Atsiliepimas

6.3. Teigia, jog atsakovei pareiškime nurodžius priežastį, dėl kurios ji negalėjo įvykdyti savo piniginės prievolės, ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė detalizuotą darbo laiko apskaitos žiniaraštį (toliau – Žiniaraštis), pagal kurį atsakovei atsirado galimybė atlikti sutikrinimą ir, jei duomenys, pateikti Žiniaraštyje, atitinka faktinius duomenis, sumokėti ieškovei. Teigia, jog pareiškime nurodydama priežastį, dėl kurios nesutinka sumokėti reikalaujamos ieškovės sumos pagal pateiktą sąskaitą, atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad teismui panaikinus priimtą sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pateikti apskaičiavimus, paneigiančius ieškovės reikalaujamos sumos dydį ir tai, kad neatsiskaitoma ne dėl užsakovo kaltės, tuo būdu paneigs ieškinio dalyką.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą kaip visiškai nepagrįstą.

Šalies argumentai

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad atsakovė valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje nurodo buveinės adresą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Kita faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Juo labiau M. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodyta: „Darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“. Teigia, jog šioje darbo sutartyje 1.1. p. darbo funkcijos atlikimo vieta nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog M. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje automobilio nuomos sutartyje. Nr. 2019-01-24/7 UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas nurodytas „(duomenys neskelbtini)“. LR VDI prie SADM Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendime, datuotame 2019 m. liepos 30 d. Nr. DGKS - 4542, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos buveinės adresas: Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini). Darė išvadą, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos ir neužtikrino informacijos teismui apie „atsakovo buveinės pateikimą, ir tuo būdu tyčia klaidino teismą, vilkino procesą, sudarė sąlygas trukdyti atsakovui pasinaudoti savo teise į gynybą“ yra tendencingai klaidinantys teismą.

8.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas siekdamas tinkamai informuoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie jai pradėtą teisminį procesą procesinius dokumentus taip pat siuntė atsakovės vadovo direktoriaus V. K. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo atveju procesiniai dokumentai buvo neįteikti. Mano, kad atsakovo vadovas V. K. savo gyvenamosios vietos adreso pašto dėžutėje radęs pranešimą apie teismo siunčiamus dokumentus neginčytinai turėjo imtis veiksmų, siekdamas išsiaiškinti teismo siunčiamų dokumentų turinį.

8.3. Ieškovės nuomone, Klaipėdos apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį atsakovei, tinkamai ir visa apimtimi atliko pateiktų įrodymų vertinimą bei vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sudarė pagrindą neabejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teigia, kad atsakovės teiginiai, jog „pirmos instancijos teismo sprendimas už akių atsakovui galimai taikytas kaip sankcija“, visiškai neatitinka tikrovės bei aktyvių Klaipėdos apylinkės teismo veiksmų siekiant įteikti atsakovei procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė naują įrodymą, tai yra paaiškinimus dėl neatitikimo darbo apskaitos žiniaraštyje. Prašo šį įrodymą pridėti prie bylos. Pareiškėja nurodė, kad ieškovui, kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikus darbo laiko apskaitos žiniaraštį, pareiškėjai atsirado galimybė atlikti sutikrinimą ir jei duomenys, pateikti žiniaraštyje, atitinka faktinius duomenis, sumokėti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus pareiškėjai iškilo vėliau, konstatuoja, jog pareiškėjai neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl įvertinus tai, kad šių įrodymo pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, nutaria prie bylos pridėti paaiškinimus dėl neatitikimo darbo apskaitos žiniaraštyje.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

14. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pranešimas apie pareigą per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį bei ieškovės ieškinio nuorašas atsakovei buvo įteiktas 2019 m. spalio 14 d., tačiau atsakovė (pareiškėja) nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti nepateikė. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė, nesant pateikto atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų bei pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

15. Atskiruoju skundu teigiama, jog atsakovės savalaikis neinformavimas apie teisme pradėtą nagrinėti civilinę bylą, pavėluotas gavimas teismo siųsto pranešimo ir 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, sukėlusios atsakovei teisines pasekmes, priėmimas, sprendimo už akių įteikimas tik 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus net 4 mėnesiams po bylos nagrinėjimo pradžios, pažeidė LR CPK bei Europos Sąjungos teisės akto nuostatas, kuriuose numatyta dokumentų įteikimo per centrines tos šalies institucijas tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai terminai, turėję įtakos pareiškėjos procesinėms teisėms ir pareigoms, buvo skaičiuojami nuo to momento, kai atsakovė sužinojo apie civilinės bylos užvedimą, t. y. nuo 2019 m. spalio 14 d., kai pareiškėjai buvo įteiktas ieškovės ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Aplinkybės, jog nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. spalio 14 d. pareiškėjai nepavyko įteikti procesinių dokumentų, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir atsakovės teisių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai, pareiškėja savo pareigos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė, todėl darytina išvada, kad naikinti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties ar tuo labiau sprendimą už akių šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

16. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad, įvertinus gautų dokumentų turinį, pateikiamos informacijos prieštarą, buvo sudaryta galimybė atsakovei klaidingai interpretuoti gautą dokumentą – būtent, kad teismo pranešimas negali būti galiojantis ir sukeliantis pasekmes, jei jo išsiuntimo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d., o gautas 2019 m. spalio 18 d. ir sąžiningai suklysti vertinant jo reikšmę ir galimas pasekmes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pranešime ,,Dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo“ buvo nurodyta: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 2 dalimi siunčiame Jums ieškinio ir jo priedų nuorašus. Per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsakovas privalo, o trečiasis asmuo turi teisę pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis)“, taip pat išaiškintas CPK 226 straipsnis, taip pat nurodyta, kad atsiliepimo nepateikimo pasekmės yra numatytos CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse, pagal kurias teismui yra suteikta teisė atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, ir, esant ieškovo prašymui, įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtame pranešime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti ne tik pareiškėjai nustatytų įpareigojimų pateikti atsiliepimą į ieškinį terminai, tačiau taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos šių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmės. Akcentuotina, kad pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, gavęs tokį pranešimą, nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedūrinių aspektų, reikalingų atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau šiuo atveju pareiškėja šios savo pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad gavusi procesinius dokumentus pareiškėja sąžiningai suklydo, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, siekiant išvengti atsakomybės, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjos argumentai dėl sąžiningo suklydimo atmestini kaip nepagrįsti.

17. Įstatymas numato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

18. Šios nutarties 12 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir yra pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

19. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėja, kad ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo neteisėta ir nepagrįsta, nes atsakovei nebuvo pateikta išsami susidariusios sumos detalizacija. Tiek pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog ji nevengia savo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau teigia, jog ieškovė neteisingi apskaičiavo mokėtiną sumą. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja sutinka, kad turi sumokėti už išdirbtas valandas, tačiau mažiau, nei teigia ieškovė. Šiais paaiškinimais pareiškėja taip pat nurodė, kad turi tabelius, patvirtinančius jo nurodomus apskaičiavimus, tačiau į bylą šių tabelių nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais, todėl atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog atsakovė į bylą nepateikė duomenų, paneigiančių ir leidžiančių abejoti ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros teisėtumu. Priešingai, ieškovė pagrįsdama savo reikalavimus, pateikė duomenis, kad pareiškėjai PVM sąskaita faktūra, kurios ji neapmokėjo, buvo siųsta net 4 kartus, o siunčiant pirmąjį kartą, 2019 m. birželio 4 d. buvo pridėta net darbuotojų darbo laiko apskaita, pagrindžianti PVM sąskaitos faktūros 3 989,37 Eur sumą. Taip pat kartu su atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė pateikė darbo apskaitos žiniaraštį, iš kurio matyti, kaip buvo apskaičiuota mokėtina suma, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytai įrodymų visumai, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas, priimtas atsakovei už akių, yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė