Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonavos) prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-10641-2025-4, kurioje

P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 2024 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme, įpareigojant P. Z.: 1) neatlygintinai išdirbti 80 valandų per teismo nustatytą laiką socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2024 m. rugsėjo 16 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Z. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. kovo 19 d. apie 04.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine D. J. metu, tyčia rankomis sugriebęs D. J. kaklą ir jį suspaudęs, grasino sušvirkšti D. J. narkotines ar psichotropines medžiagas bei prie jos kūno priglausdamas rankoje laikomą peilį grasino nužudyti D. J.,

tęsdamas nusikalstamą veiką, D. J. išbėgus į laiptinę, ją pasivijo ir sugriebęs ją už plaukų tempė laiptų pakopomis žemyn, taip artimoje aplinkoje smurtaudamas sukėlė D. J. fizinį skausmą ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios D. J. sveikatą, kas po panaudoto fizinio smurto buvo pakankamas pagrindas D. J. manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jie su D. J. susipyko ir ji išėjo iš namų. Jis ieškojo D. J. ir ją rado pas D. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur abi merginos vartojo alkoholį. Dėl neblaivumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, tik prisimena, kad jis buvo nuėjęs pas D. B. ir iš ten savo sugyventinę D. J. parsivedė namo. Prisimena, kad namuose tarp jų įvyko konfliktas, kurio priežasties nurodyti negali, konflikto metu jis lovoje gulinčiai D. J. buvo sugriebęs už kaklo ir jį suspaudęs, o kai jis ją paleido D. J. iš buto išbėgo. Ar įvykio naktį prieš sugyventinę atliko dar kokius nors veiksmus dėl neblaivumo neprisimena, bet sutinka, kad atlikti kitus įtarime nurodytus veiksmus tikrai galėjo. Jeigu jis D. J. smaugė, reiškia buvo gerokai įpykęs, todėl galėjo grasinti D. J. peiliu, galėjo ją temti už plaukų, nes tikrai įvykio naktį buvo gerokai apgirtęs, savo veiksmų neprisimena, o netikėti tuo, ką sako sugyventinė, neturi jokio pagrindo (e. b. l. 117–120, 131–133).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (2025 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2025).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, tai yra kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Nors bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi, nes tai nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Šie požymiai gali būti svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, realumą (nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, atsižvelgtina į grasinimo (bauginimo) motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo (nagrinėjamu atveju – bauginimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (2025 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2025).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios D. J., liudytojų D. B. ir A. K. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis P. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. kovo 19 d. apie 04.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine D. J. metu, tyčia rankomis sugriebęs D. J. kaklą ir jį suspaudęs, grasino sušvirkšti jai narkotines ar psichotropines medžiagas, prie jos kūno priglausdamas rankoje laikomą peilį grasino ją nužudyti. D. J. išbėgus į laiptinę, pasivijo ją ir sugriebęs jai už plaukų tempė laiptų pakopomis žemyn, ko pasekoje D. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios D. J. sveikatą, kas po panaudoto fizinio smurto buvo pakankamas pagrindas D. J. manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Byloje kaltinamojo P. Z. paaiškinimais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis tyčia rankomis sugriebė D. J. kaklą, jį spaudė ir grasino D. J. sušvirkšti narkotines ar psichotropines medžiagas, be to, kaltinamasis tyčia prie D. J. kūno priglausdamas peilį grasino ją nužudyti. Tęsdamas nusikalstamą veiką kaltinamasis P. Z., išbėgus D. J. į laiptinę, ją pasivijo, sugriebė jai už plaukų ir tempė ją laiptais žemyn, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios D. J. sveikatą. Kaltinamasis ne tik grasino nukentėjusiajai D. J. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, bet ir smurtavo prieš ją – smaugė, įrėmė peilio geležtės smaigalį nukentėjusiajai į kaklą, laikydamas ją už plaukų tempė ją laiptais žemyn iki kol kaimynė A. K., išgirdusi iš laiptinės sklindantį triukšmą, atidarė buto duris. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji D. J. nagrinėjamu atveju dėl pieš ją panaudoto smurto, agresyvaus kaltinamojo elgesio buvo išsigandusi, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo P. Z. grasinimai gali būti įvykdyti. Taigi remiantis aukščiau pateiktais argumentais darytina išvada, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto naudojimo sukeliant fizinį skausmą savo šeimos nariui ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą požymiai, todėl kaltinamojo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis P. Z. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (e. b. l. 179–186).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamą veiką, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (e. b. l. 145–149), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2025 m. kovo 23 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį (e. b. l. 163–174), dirbantis (e. b. l. 160–161), VšĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi 2018–2020 m. laikotarpyje (DGN. F92.8 – Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai; F51.9 – Nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas), priklausomybės ligų registre neregistruotas (e. b. l. 159).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, P. Z. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant P. Z. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant P. Z. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), kurią jis įpareigotinas įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2025 m. kovo 19 d. telefoninio skambučio garso įrašo skaitmeninė kopija; 2) 2025 m. kovo 19 d. ir 2025 m. kovo 25 d. vaizdo įrašai, paliktini prie elektroninės baudžiamosios bylos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant P. Z. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

P. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant P. Z. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant P. Z.: 1) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis, P. Z. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant P. Z. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti P. Z. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1) 2025 m. kovo 19 d. telefoninio skambučio garso įrašo skaitmeninę kopiją; 2) 2025 m. kovo 19 d. ir 2025 m. kovo 25 d. vaizdo įrašus, užfiksuotus policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, palikti prie elektroninės baudžiamosios bylos.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.