Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad norėjo pirkti žemės sklypą, tinkantį naudingoms iškasenoms kasti Klaipėdos rajone. Sklypo savininkas V. S. pradžioje pasakė, kad sklypas parduodamas už 120 000 eurų, vėliau pasakė, kad turi kitą pirkėją ir kaina yra pakilusi iki 150 000 eurų. Nuo pat pradžių V. S. sakė, kad sklypo kaina – 150 000 eurų. Kaip fizinis asmuo pirkti žemės negalėjo, gali tik ūkininkas, turintis ūkininko pažymėjimą, todėl pažįstamas J. D. sutiko padėti tą žemės sklypą įsigyti. Tarėsi, kad jis nuomos iš J. D. techniką darbams karjere, nes technikos žvyro karjero kasimui neturi. J. D. turėjo išvykti į kelionę, todėl jie pasirašė įgaliojimą, kad jis galėtų pas notarą pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pirma buvo pasirašyta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, jis iš savo asmeninių lėšų sumokėjo V. S. 20 000 eurų avansą. Ta suma buvo nurodyta sutartyje, jis jokio kito dokumento negavo. Toliau vyko diskusija dėl V. S. dalyvavimo žvyro kasimo veikloje ir po sprendimo, kad V. S. dalyvauja jų veikloje, jis grąžino 20 000 eurų, nes jie planavo už išteklius V. S. sumokėti tam tikrą pinigų dalį nuo kiekvieno iškasto išteklių kubo. V. S. 20 000 eurų grąžino grynaisiais prieš notarinės sutarties pasirašymą. J. D. pervedė 55 000 eurų sumą į V. S. sąskaitą. Sandorio sudarymo metu V. S. matė, kad yra padarytas 55 000 eurų pavedimas į jo sąskaitą ir tik tokiu būdu galėjo įvykti sandoris 2019-04-30 notarų biure. Kai buvo pasirašyta sutartis, tuo metu pinigai jau buvo pervesti. Kitą dieną po sandorio sudarymo jis kalbėjosi su V. S. dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, nes priėjo prie tokios išvados, kad nenori dalyvauti su svetimu žmogumi sandoryje, nes kam reikia svetimų žmonių, kurie kontroliuos ir darys įtaką, kišis į verslą. Po notarinės sutarties sudarymo gali būti, kad gegužės pirmomis dienomis (po 2–3 dienų po sandorio) buvo susitarta dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ir jis sumokėjo V. S. grynaisiais pinigais 100 000 eurų. Tuo metu tas sutarties nutraukimo dokumentas buvo pasirašytas abiejų šalių ir viename iš egzempliorių buvo parašyta, kad pinigai yra sumokėti. Buvo pasirašyti du egzemplioriai. Jis nelabai kreipė dėmesį į datas, nes iš pradžių tarėsi, kad pinigus sumokės per du mėnesius, jam pagrindinis dalykas buvo, kad V. S. pasirašė, kad jis jam pinigus sumokėjo. 100 000 eurų sumokėjimas buvo geranoriškas, tai buvo prievolės panaikinimas, kad žmogus nedalyvautų bendroje veikloje, nes realiai V. S. buvo nepažįstamas žmogus. Nutraukus sutartį, bendros veikos su V. S. prievolė pasinaikino. Jis nepasirašė kasos pajamų orderio ir jo nematė. Jam tikrai nebuvo aktualu, kaip pas V. S. buvo įforminti pinigai. Realiai tie pinigai buvo paduoti gegužės pradžioje sutarties nutraukimo metu.

2019-05-23 jo namuose buvo atliekama krata, pasakė, kad jis bus apklausiamas kaip liudytojas, nes pradėtas tyrimas dėl to, kad pas V. S. yra neįtraukti į apskaitą pinigai. Jis pateikė turimus dokumentus, prisipažino, kad sumokėjo V. S. 100 000 eurų, pasirašė kratos protokole. Tyrėjai rado susitarimą, sutarties nutraukimą, po kratos buvo išvežtas į FNTT ir ten apklaustas kaip liudytojas. Prašė papasakoti, ar jis sumokėjo 100 000 eurų. Papasakojo, kad sumokėjo V. S. grynaisiais 100 000 eurų sumą. Jis į apklausos detales nesigilino, nes tuo metu jam buvo pakankamai nelinksma, pasirašė ir buvo laisvas. Jis realiai sumokėjo už sklypą 100 000 eurų, šiuo metu dar nėra aptarta, kaip sklypu naudotis. Jis patyrė nuostolių, nes iki šios dienos su sklypu nieko negali daryti. Kad sklypą būtų galima naudoti žemės iškasenoms, vien dokumentų parengimas trunka iki vienerių metų. Tiesiog dabar nieko nedaro, nes J. D. yra artimas žmogus, šią dieną nemato jokių grėsmių, kad tas sklypas gali dingti. Jis turėjo pasirinkti, ką daryti: ar atsiskaityti su J. D. ir nedaryti nieko su sklypu, ar tvarkyti dokumentus ir paskui atsiskaityti su J. D. Matematika yra paprasta, sklypo vertė yra aiški, smėlio, žvyro pardavimo kaina aiški, žvyro gamybos sąnaudos yra aiškios, pelnas yra aiškus, apskaičiuoti nėra sudėtinga. Žvyro pardavimas yra 4–5 eurai, smėlio apie 1 eurą.

Apklausiamas kaip įtariamasis D. K. parodė, kad interneto svetainėje „Regia“ rado skelbimą, kad Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) yra išžvalgytas sklypas, kuriame yra naudingų iškasenų – žvyro, smėlio. Paskambino nurodytu telefonu ir susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu V. S., kuris pasakė, kad ketina parduoti sklypą už 120 000 eurų. Jis negalėjo pirkti žemės ūkio paskirties sklypo, kadangi nėra ūkininkas, todėl susitarė su J. D., kad įsigis šį žemės sklypą J. D vardu. Apytiksliai po mėnesio vėl susitiko su V. S. ir sužinojo, kad kaina už žemės sklypą pakilo iki 155 00 eurų. Sutikimo metu buvo aptartos visos atsiskaitymo už žemės sklypą galimybės. V. S. siūlė sumokėti už sklypą visą sumą – 155 000 eurų – arba sumokėti 55 000 eurų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti į smėlio kasybos veiklą ir nuo kiekvieno iškasto žvyro / smėlio m³ mokėti po 0,25 centus. Abu sutarė, kad pasirašys preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. 2019 m. balandžio 10 d. D. K. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su V. S. ir J. D. Tarp V. S. ir J. D. buvo pasirašyta žemės sklypo preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta žemės sklypo kaina – 150 000 eurų. Šio susitikimo metu grynaisiais pinigais V. S. jis sumokėjo 20 000 eurų avansą, kuris buvo numatytas sutartyje. Sutartį buvo planuojama pasirašyti balandžio mėn. viduryje, o J. D. planavo išvykti, todėl buvo nutarta, kad jis D. K. parašys įgaliojimą. Dėl to 2019-04-15 Plungės r. notarų biure buvo parašytas įgaliojimas.

Prieš pasirašant sutartį pas notarą, J. D. bankiniu pavedimu į V. S. nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 55 000 eurų, po to 2019-04-30 notarų biure D. K. ir V. S. pasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Po sutarties pasirašymo pas notarą, išėjus, jis paklausė V. S., ar jis sutiktų, jei D. K. per kelias dienas jam sumokėtų 100 000 eurų ir nutrauktų sutartį, kurioje numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaus kasybos procese. V. S. sutikus, per kelias dienas jie susitiko D. K. darbo vietoje ir pasirašė susitarimą dėl sutarties nutraukimo, ir šio susitikimo metu D. K. sumokėjo V. S. 100 000 eurų grynaisiais. V. S. neišdavė jokio šios dienos pinigų gavimą pateisinančio dokumento, tačiau žadėjo išrašyti sąskaitą faktūrą, bet taip ir neišrašė (t. 3, b. l.119–121).

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019-01-28 su G. J. pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, susitarė dėl sąlygų. Kito susitikimo metu G. J. pasiūlė dalį pinigų sumokėti grynaisiais, pasakė, kad jo įmonė tokios sumos oficialiai neturi, o kai jis nesutiko, pradėjo jam grasinti, kad jis sklypo taip lengvai neparduos, kad jam trukdys parduoti sklypą. Paaiškino, kad jam yra žinoma schema, kaip galima užblokuoti žemės sklypo pardavimą, ir yra toks verslas, kai kažkas parašo prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT), kad nori tą sklypą pirkti, o po to toks žmogus gali metus ar dvejus vilkinti pirkimą ir prašyti žemės sklypo pardavėjo už tai pinigų. Suprato, kad G. J. būtų naudojęs tokį scenarijų, bet kadangi jis staigiai susitvarkė su D. K., greičiausiai tą momentą praleido, ir kai nieko nebegalėjo padaryti, tai iš tos nuoskaudos nuėjo į FNTT ir parašė pareiškimą.

Derybas dėl žemės sklypo pardavimo vedė su D. K., o J. D. buvo kaip atstovas, kadangi jis turi ūkininko pažymėjimą. Sklypas yra virš 10 ha ir fizinis asmuo jo negalėjo pirkti. Iš fizinio asmens nebūtų priėmę prašymo žemės pirkimui, galėjo priimti prašymą tik iš ūkininko. D. K. pasakė, kad bus įforminama ūkininkui (J. D.), nes jis negali pirkti. 2019 m. balandžio 10 d. su J. D. pasirašė preliminarią sutartį ir gavo 20 000 eurų grynaisiais, kuriuos grąžino 2019-04-30, kai J. D. pervedė 55 000 eurų. 2019 m. balandžio 30 d. įvyko notarinis sandoris, notarui nurodė 55 000 eurų sumą. Prieš tai aptarė, kad jis dalyvaus bendroje kasybos veikloje, susitarimas dėl išteklių buvo pasirašytas prieš notarą, toliau tą pačią dieną įvyko notarinis sandoris. Jis norėjo dalyvauti kasyboje, pasižiūrėti ir pamatyti patį procesą, bet po notarinio sandorio jį pradėjo spausti D. K., sakė, kad turi partnerį, kad pakalbėjo su juo, kad draugiškai išsiskiriant sumokės jam kompensaciją. D. K. pasakė, kad nesivels į bendrą buhalteriją ir greičiausiai per porą mėnesių su juo atsiskaitys. Jis sutiko ir pasirašė eksploatavimo sutarties nutraukimo sandorį. Jis pats rengė sutartį dėl eksploatavimo sutarties nutraukimo, sutartyje buvo nurodyta 2019-06-30 data, nes D. K. pareiškė norą per porą mėnesių atsiskaityti, bet sandoris formaliai nutrūko gegužės mėnesio pradžioje. Žemės sklypas buvo parduotas už 55 000 eurų notariškai ir dar gavo 100 000 eurų už kasybos sutarties nutraukimą. 100 000 eurų suma įforminta pagal susitarimą ir kasos pajamų orderiu, tai įmonės turtas. Kratos metu rado sutartį su pataisytu įrašu. Pripažįsta, kad D. K. jam sumokėjo 100 000 eurų. Dalį pinigų turėjo namuose, dalį pinigų nuvežė pas tėvus. Įmonės biuras yra jo name, o namas nėra apsaugotas. Banke tuo metu buvo pakankama suma, bankui bankrutavus atgaunama 100 000 eurų, nes yra draudimas. Be to, būna situacijų, kai antstolis ar kažkas kitas gali užblokuoti sąskaitą, o kai turi grynųjų pinigų, jais gali disponuoti. Visi pinigai negali būti sąskaitoje. Iki 30 000 eurų gali būti laikoma namuose.

Apklausiamas kaip įtariamasis V. S. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. Įmonės pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, nekilnojamojo turto nuoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį buhalterinę apskaitą veda UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. P. Apskaitą veda tik pagal pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus. Jis atsakingas už įmonės kasą, prisijungimą prie bankų sąskaitų. 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. interneto tinklalapyje įdėjo skelbimą, kad parduodamas išžvalgytas žemės sklypas, kuriame gausu smėlio / žvyro išteklių. Pirma pirkėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo pasirašyta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo numatyta sklypo kaina – 120 000 eurų. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. J. pasiūlius tokį sandorį, kad ne visa suma bus užfiksuota pirkimo–pardavimo sutartyje, V. S. nutraukė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Po kiek laiko pagal skelbimą kreipėsi D. K. Pirmo susitikimo metu su D. K. tarėsi dėl žemės sklypo kainos, sklypo išteklių. Taip pat kalbėjosi, kad šį sklypą gali įsigyti tik ūkininko veiklą užsiregistravęs asmuo.

Po kiek laiko vėl susitiko su D. K., dar kartą aptarė sklypo pirkimo–pardavimo sąlygas. Tada V. S. D. K. paminėjo, kad sklypą nusprendė parduoti už 150 000 eurų. Kadangi D. K. neturėjo reikiamos sumos, V. S. jam pasiūlė sąlygas, kad žemės sklypą parduoda už 55 000 eurų ir pasirašo sutartį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauja smėlio / žvyro kasybos veikloje ir už kiekvieną išteklių m³ gauna po 0,25 centų. Ši sąlyga D. K. tenkino, todėl po kiek laiko sutarė susitikti preliminarios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui. 2019 m. balandžio 10 d. V. S., D. K. ir J. D. susitiko D. K. darbo vietoje, kur tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ūkininko J. D. buvo pasirašyta preliminari sutartis, kurioje nurodyta parduodamo sklypo kaina – 150 000 eurų. Šios sutarties pasirašymo metu D. K. V. S. sumokėjo 20 000 eurų avansą, kaip ir buvo numatyta sutartyje. Jokio apskaitos dokumento, pagrindžiančio pinigų gavimą, V. S. neišrašė, kadangi žemės ūkio paskirties žemės pirkimo apmokėjimas gali vykti tik bankiniais pavedimais ir šiuo atveju V. S. būtų turėjęs grąžinti gautą avansą, kai būtų pervesta visa suma bankiniu pavedimu.

Po preliminarios sutarties pasirašymo iki pat notarinės sutarties pasirašymo vyko derybos, nes pirkėjai negalėjo sumokėti visos 150 000 eurų sumos iš karto, todėl buvo sutarta, kad žemės sklypas bus parduotas už 55 000 eurų ir pasirašyta papildoma sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo eksploatuojant žvyro / smėlio karjerą, t. y. kad laikotarpiu nuo 2020-06-29 iki 2023-07-01 pirkėjas pardavėjui mokės už kiekvieną iškastą m³ po 0,25 centų. Šio susitarimo pagrindu V. S. paruošė 2019-04-30 sutartį, kurią prieš vykstant pas notarą pasirašė su D. K., kuris pagal įgaliojimą atstovavo pirkėjui J. D. Taip pat tą pačią dieną už žemės sklypą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą J. D. pervedė 55 000 eurų. Kai buvo pervesta ši suma, V. S. grąžino D. K. 20 000 eurų avansą, po to nuvyko į Klaipėdos (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Ten pasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta pardavimo kaina – 55 000 eurų.

Po šio sandorio D. K. užsiminė, kad svarsto galimybę sumokėti 95 000 eurų dviejų mėnesių laikotarpiu ir nutraukti sutartį. V. S. suprato, kad D. K. nepageidauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kištųsi į smėlio / žvyro karjero kasybos ir buhalterinius reikalus. V. S. sutiko, kad jeigu D. K. sumokės 100 000 eurų, tada bus nutraukta anksčiau paminėta sutartis dėl bendradarbiavimo. Per kelias dienas D. K. pasiūlė susitikti jo darbo vietoje, kur jis sumokės 100 000 eurų. Kadangi prieš tai D. K. buvo pasakyta, kad 100 000 eurų pinigų sumą jis surinks apytiksliai per du mėnesius, todėl V. S. jau buvo pasirašęs susitarimą dėl sutarties nutraukimo 2019-06-30 data (numatyta į priekį). Jiems susitikus D. K. grynaisiais pinigais padavė 100 000 eurų, pasirašė susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir taip baigėsi sklypo pirkimo–pardavimo sandoris.

V. S. D. K. neišrašė jokio apskaitos dokumento, pagrindžiančio 100 000 eurų gavimą, kadangi nebuvo pirkėjo – J. D., kurio vardu buvo parduotas sklypas. Neišrašė jokio apskaitos dokumento su ta priežastimi, kad išrašys ateityje.

V. S. pripažino, kad laiku neišrašė apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 100 000 eurų gavimą, ir jų neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tačiau neturėjo tikslo pinigų pasisavinti. Sutarties neklastojo, kadangi tuo metu, kai buvo pasirašoma sutartis, joje buvo nurodyta tuo metu realiai sumokėta pinigų suma – 55 000 eurų. Šią dieną 100 000 eurų pagal kasos pajamų orderį yra įtraukti į apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje.

Dėl kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimtų grynųjų pinigų, 26 800 eurų, parodė, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Kadangi jo darbo kabinetas yra namie, todėl ir bendrovės pinigus taip pat laiko namie. Pateikė kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ 2019-11-13 sąskaitos išrašą, įrodantį, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko sąskaitą jis įnešė 73 200 eurų, kurie buvo gauti už parduotą žemės sklypą (t. 3, b. l. 162–164).

Liudytojas G. J. parodė, kad jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo karjerų eksploatavimą, parduoda žvyrą. Sužinojęs apie parduodamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, norėjo pirkti sklypą įmonės vardu, sklypą norėjo įsigyti išteklių naudojimui, nes žinojo, kad ten yra žvyro. Susitiko su V. S., susitarė dėl sklypo pardavimo už 120 000 eurų sumą. Jis pervedė 10 000 eurų užstatą iš savo įmonės sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Po preliminarios sutarties pasirašymo pirmą sumą pervedė per kelias dienas, o papildomą 10 000 eurų sumą V. S. prašymu pervedė vėliau. Kai gavo pranešimą iš žemėtvarkos, kad negali pirkti žemės sklypo kaip įmonė, prašė V. S. grąžinti užstatą. Iš pradžių prašė žodžiu, paskui parašė raštą, kad grąžintų užstatą. Jis galėjo pirkti žemės sklypą kaip fizinis asmuo, bet nepirko, nes V. S. paprašė mokėti 150 000 eurų. Mano, kad jis turėjo kitą pirkėją, todėl pakėlė kainą. Su V. S. buvo susitikę du kartus. Tarp jų buvo pokalbis, kai V. S. prašė sumokėti už sklypą neoficialiai 70 000 eurų, o 50 000 eurų sumokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, bet įmonė tuo metu sąskaitoje turėjo 120 000 eurų ir mokėti grynaisiais pinigais jis nenorėjo. Kreipėsi į FNTT tada, kai sužinojo, kad V. S. žemę pardavė, o užstato jam negrąžino. Jis norėjo atgauti savo pinigus.

Liudytoja D. P. parodė, kad pateikė specialistei medžiagą apžiūrėti. Specialistė matė visus dokumentus, paimtus kratų metu ir pateiktus papildomai. Vertino patį faktą, kad sumokėta suma 155 000, ne 55 000. Pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą, nebuvo pakoreguota žemės pirkimo sutartis, tuo labiau, kad už žemę yra mokama ne grynaisiais pinigais, o bankiniu pavedimu. Apžiūra atlikta rugsėjo mėnesį, o V. S. apklausa atlikta spalio mėnesį. Kai atsirado V. S. ir D. K. apklausos, specialistei nebuvo pateikta apžiūrėti apklausas, nes pirkimo–pardavimo faktas buvo įvykęs, buvo įvertinta žemės pirkimo–pardavimo situacija. Buvo parduotas žemės sklypas už 155 000. Jie buvo apklausti kaip liudytojai, po to įtariamieji. Jie patvirtino faktą, kad buvo sumokėti pinigai. Buvo apsiribota apžiūros protokolu, kad nereikėtų laukti eilėse specialisto išvadai gauti, būtų trumpesnis ikiteisminis tyrimas. Buvo tikrinama tik viena operacija, daugiau faktų nebuvo nustatyta.

Liudytojas J. D. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, dėl žemės sklypo pirkimo daugiau bendravo su D. K., su V. S. buvo susitikęs du kartus. Pirkti žemės sklypą norėjo D. K., jis jam padėjo tą sklypą įsigyti, nes D. K. neturėjo ūkininko pažymėjimo. Preliminarią sutartį pasirašė D. K. kabinete. Mano, kad tuo metu D. K. sumokėjo V. S. 20 000 eurų avansą, jis tik pasirašė sutartį, padėdamas D. K. įsigyti žemės sklypą. Jis vyko į Turkiją, todėl įgaliojo D. K. nupirkti žemės sklypą. D. K. padėjo, nes tarėsi, kad, kasant žvyrą, galės dalyvauti jo įmonė ir jo turima technika galės dirbti, taip gautų pelną. Po sutarties sudarymo paskambino D. ir pasakė, kad reikia pravesti 55 000 Eur. Parvažiavęs pasirašė ant kvito. Grįžęs iš kelionės sužinojo, kad sklypo kaina 155 000 Eur. D. už sklypą sumokėjo dar 100 000 Eur. E. U. jam pravedė 35 000 Eur. Dabar jis turi žemės sklypą už 20 000 Eur, bet tas sklypas priklauso D. K., jis į tą sklypą nepretenduoja.

Liudytoja J. P. parodė, kad dirba V. S. įmonėje buhaltere. Direktorius turėjo atvežti dokumentus iki kiekvieno mėnesio 15 dienos vieną kartą per mėnesį už praeitą mėnesį. Už balandį turėjo pateikti iki gegužės 15 dienos. Jei dokumentas išrašytas mėnesio pradžioje, ji tą dokumentą pamato už 45 dienų. Jai teikiami pirminiai apskaitos dokumentai, sutartys nėra teikiamos. Buvo bankinis pavedimas 55 000 eurų. Automatiškai mato iš bankinių išrašų. FNTT teikė dokumentus iki 2019-05-23, tą dieną 100 000 eurų dar nebuvo. 2019-05-31 kasos pajamų orderis buvo įtrauktas į apskaitą, bet kada jį įtraukė, neatsimena, nes turi daugiau nei 20 įmonių. Nebuvo pristatytas dokumento originalas, bet į apskaitą buvo įtrauktas. Kada buvo atspausdintas pajamų orderis, negali prisiminti. Kasos pajamų orderis yra išrašytas vienas, buvo 2 sąskaitos faktūros, kada buvo įtraukos sąskaitos faktūros, negali pasakyti. Ji formavo tą dokumentą – kasos registrą. Ji tvarkė tik dokumentus, su grynaisiais pinigais nedirbo. Kasą ir grynuosius pinigus valdė direktorius. Ji nėra darbuotoja pagal darbo sutartį, dirba kaip buhalterinė įmonė. Pagal pateiktus dokumentus teikia visas ataskaitas tiek „Sodrai“, tiek mokesčiams, tiek statistikai.

Nustatyta, kad notarinės sutarties sudarymui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūrą Nr. GR566, patvirtinanti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui J. D. parduoda žemės ūkio paskirties sklypą, kurio plotas 12,6461 ha, Nekilnojamojo turto registro centro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), už 55 000 eurų. Liudytojo J. D. parodymais ir banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor bank, AB, iš J. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor bank, AB, 2019-04-30 pervesta 55 000 Eur.

Taigi teismas mano, jog įrodyta, kad V. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, atstovaudamas bendrovei, Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), 2019-04-30 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už parduodamą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, gavo grynaisiais pinigais iš viso 100 000 Eur, ir privalėdamas pinigus įtraukti į bendrovės apskaitą, įnešti į kasą arba įmonės sąskaitą banke, tyčia pasisavino jam, kaip bendrovės direktoriui, perduotą ir tuo jam patikėtą didelės vertės turtą – pinigus – 100 000 Eur. Kaltinamasis V. S. veikė tiesiogine tyčia, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

III. 2. Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

V. S. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas grupe su D. K., 2019-04-30 Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, parduotas už 155 000 Eur J. D., kuriam atstovavo D. K., pateikė notarui melagingus duomenis dėl žemės sklypo kainos, pastarasis (notaras), būdamas suklaidintas, pateiktų duomenų pagrindu parengė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žemės sklypas parduotas už 55 000 eurų. Taigi V. S. suklastojo 2019-04-30 pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtindamas ją savo parašu.

D. K. kaltinamas tuo, kad jis, atstovaudamas pirkėjui J. D., veikdamas grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi V. S., 2019-04-30 Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, parduotas už 155 000 eurų J. D., V. S. pateikus notarui melagingus duomenis dėl žemės sklypo kainos, pastarasis (notaras), būdamas suklaidintas, pateiktų duomenų pagrindu parengė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žemės sklypas parduotas už 55 000 eurų. Taigi D. K. suklastojo 2019-04-30 pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtindamas ją savo parašu.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių, ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-198-689/2019, 2K-83-648/2020).

Nustatyta, kad 2019-04-30 notarinio sandorio dalyvis ūkininkas J. D. realiai įgijo civilines teises ir pareigas, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš jo matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-05-06 pagal 2019-04-30 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2390 nuosavybės teise priklauso J. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2019-05-07 Preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. D. (pardavėjas) ir E. U. (pirkėjas), matyti, kad J. D. 2019-05-07, t. y. kitą dieną po žemės sklypo įregistravimo nuosavybės teise pasirašė įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. parduoti žemės sklypą už 55 000 E. E. U. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl šių sutarčių nėra.

III. 3. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

V. S. perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-05-31, Klaipėdos m., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 6 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepagrindė apskaitos dokumentais (PVM sąskaita faktūra) 100 000 Eur pajamų gavimo, 2019-04-30 pardavus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2019-04-10 iki 2019-04-30 kasos pajamų orderiais 2 atvejais nepagrindė iš viso 100 000 Eur grynųjų pinigų gavimo už parduodamą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kasos knygoje neužregistravo iš viso 100 000 Eur piniginių lėšų gavimo.

Tokiu būdu V. S. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

Kaltinimas buvo grindžiamas specialistės J. A. atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų apžiūra.

Iš 2019-05-29 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos reikalavimo matyti, kad vadovaujantis BPK 97 straipsniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota pateikti tyrimui buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus už veiklos laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-05-24 (t. 2, b. l. 98).

1. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais (PVM sąskaita faktūra) 100 000 Eur pajamų gavimo, 2019-04-30 pardavus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų: 1. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 reikalavimų:

- 6 straipsnio 2 dalies – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. nepagrindė apskaitos dokumentais: 1 atveju 2019-04-30 100 000 Eur pajamų gavimo bei laikotarpiu nuo 2019-04-10 iki 2019-04-30 2 atvejais 100 000 Eur (20 000 +80 000) grynųjų pinigų gavimo už parduodamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- 12 straipsnio 4 dalies – ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną….“ ir 16 straipsnio 1 dalies – ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y. 100 000 Eur piniginių lėšų (grynaisiais pinigais) gavimo neužregistravo kasos knygoje ir tuo sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje – 100 000 Eur – bei 100 000 Eur pajamų gavimo neužregistravo laikotarpio nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 apskaitos registre „Panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas“ ir laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31 apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ neužregistravo 100 000 Eur pardavimo pajamų.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų:

- 3 punkto ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį...“, t. y. laikotarpiu nuo 2019-04-10 iki 2019-04-30 kasos pajamų orderiais 2 atvejais nepagrindė iš viso 100 000 Eur piniginių lėšų gavimo,

- 16 punkto – ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“, t. y. kasos knygoje neužregistravo iš viso 100 000 Eur piniginių lėšų gavimo.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-04-30 iki 2019-05-31 neįtraukė į apskaitą iš viso 100 000 Eur pajamų, atsižvelgiant į tai, 2019 m. pelno mokesčio deklaracijoje turi būti papildomai deklaruota 15 000 Eur pelno mokesčio. Jeigu mokestinio laikotarpio pajamos neviršys 300 000 eurų, tokiu būdu 2019 m. pelno mokesčio deklaracijoje turi būti deklaruota papildomai 5000 Eur (100 000 x 5 %) pelno mokesčio (t. 2, b. l. 104–108).

Apklausiama teisme J. A. paaiškino, kad ji surašė apžiūros protokolą pagal jai pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Tokias apžiūras atlieka, kai yra nedidelė dokumentų apimtis. Ji atliko dokumentinį tyrimą. Ji tikrino kasos dokumentus, kasos knygą, banko sąskaitą. Pajamos yra nustatomos ne nuo pinigų įmokėjimo, o nuo išrašytos sąskaitos. Sąskaitoje parašyta 55 000 ir sutartis pas notarą 55 000. Ūkinės operacijos yra pagrindžiamos apskaitos dokumentais, jei tai pinigų apskaitos dokumentai, tai kalba eina apie grynuosius pinigus, tai yra išrašomi kasos pajamų orderiai, gali būti pinigų priėmimo kvitas, bet pagal tą kvitą vis tiek turi būti įnešta kasos pajamų orderiu į kasą ir užregistruojama kasos knygoje, pardavimai turi būti užregistruojami sąskaita, sąskaitos registruojamos pardavimų apskaitoje. Ji nustatė ne tik, kad neįnešti pinigai, bet ir tai, kad apskaitoje neparodytos pajamos. Registras patvirtino, kad nėra įtraukta į apskaitą 100 000 eurų, todėl parašė: „nepagrindė apskaitos dokumentais“. Pinigų įnešimas dar ne pajamos.

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

Kaltinamasis V. S. padarė specialistės J. A. išvadoje nurodytus buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimo ir privalomų laikytis kasos taisyklių reikalavimų pažeidimus, tačiau vertinant tai, jog į buhalterinę apskaitą ir kasos registrą neįtraukta viena konkreti suma, patikrinus laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31 bendrovės apskaitos registrą „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ nustatytas 100 000 Eur pardavimo pajamų neužregistravimo faktas, netikrinta bendrovės buhalterinė apskaita už 2019 metus, nėra pagrindo išvadai, kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, iš teismo posėdyje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registro už 2019-01-01–2019-09-30 laikotarpį matyti, kad 2019-05-31 kasoje kaip gautos pajamos parodyta 100 000 eurų suma.