- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1053-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44869-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir antstolis M. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2015 m. lapkričio 26 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/4/00178, kadangi yra suėjęs senaties terminas, bei atlyginti pareiškėjui žalą, kuri atsirado, perkant voką su ženklu (45 ct), A4 formato lapą (10 ct) ir juodos spalvos tušinuką. Nurodė, kad apie antstolio vykdomą išieškojimą sužinojo, gavęs antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kurios yra nepagrįstai didelės.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, kad skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu adresu buvo siunčiamas raginimas sumokėti skolą geruoju per nustatytą terminą. Raginimas skolininkui įteiktas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau skolininkas geruoju skolos per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo, todėl buvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimas iš skolininko. Senaties terminas dėl administracinės baudos išieškojimo iš skolininko nėra suėjęs, kadangi baudos išieškojimas antstolio kontoroje vykdomas nuo 2014 m. sausio 21 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, Valstybinė mokesčių inspekcija, nurodė, jog sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. T. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų.
Teismas nustatė, kad vykdomajame dokumente skolininko nurodyta gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris įteiktas. Pareiškėjas neįvykdė CPK 644 straipsnio 2 punkte įtvirtintos pareigos pranešti antstoliui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl antstolis pagrįstai pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus siuntė vykdomajame dokumente nurodytu adresu. Antstolis išnaudojo visas galimybės pareiškėjui tinkamai įteiki procesinius dokumentus, pareiškėjas neįvykdė pareigos pranešti apie pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą. Pareiškėjo teiginiai, jog antstolis neinformavo apie vykdymo proceso eigą, nepagrįsti.
Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo išduotas 2013 m. lapkričio 6 d., antstolio kontoroje priimtas vykdyti 2014 m. sausio 21 d., todėl trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas nepraleistas (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). Tarp antstolio atliktų procesinių veiksmų vykdomojoje byloje nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo neatliko procesinių veiksmų, išieškant baudą iš pareiškėjo, todėl pareiškėjo teiginiai, jog administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas yra suėjęs, nepagrįsti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo išlaidos perkant voką su ženklu, A4 formato lapą, juodą tušinuką nėra būtinos, siekiant apskųsti antstolio veiksmus. Skundą galima paduoti elektroninėmis ryšių priemonėmis. Be to, skundas atmestas, tad nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui su nepagrįsto skundo padavimu susijusias išlaidas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį. Nurodo, jog pareiškėjas yra suimtas nuo 2013 m. spalio 18 d., taip pat buvo suimtas ir tada, kai antstolis 2014 m. sausio 21 d. siuntė jam patvarkymą adresu, kuriuo pareiškėjas faktiškai negyvena. Antstolis turi būti aktyvus ir ieškoti skolininko. Pareiškėjui niekada nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. Baudos išieškojimui yra nustatytas 2 metų senaties terminas, kuris jau yra suėjęs. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas galėjo nepatirti bylinėjimosi išlaidų, paduodamas skundą elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas pagal bausmių vykdymo kodeksą negali naudotis elektroninio ryšio priemonėmis.
Atsiliepimas
Antstolis ir suinteresuotasis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su CPK ir ATPK nustatytų senaties terminų vykdymo procese taikymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-12482-497/2013 pareiškėjui buvo skirta 300,00 Lt bauda. Pareiškėjui nesumokėjus nurodytos sumos, nutarimas 2014 m. sausio 9 d. buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Antstolis 2014 m. sausio 21 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2014 m. sausio 21 d. priėmė raginimą vykdyti sprendimą, 2014 m. vasario 7 d. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl jų išieškojimo, o 2015 m. lapkričio 26 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose.
Antstolis 2014 m. sausio 21 d. raginimą išsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarime nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Vykdomojoje byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog šis raginimas buvo įteiktas gavėjui ar – pagal įgaliojimą – kitam asmeniui 2014 m. sausio 25 d. Nors pareiškėjas nurodo, kad tuo metu jis negyveno teismui nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau 2015 m. lapkričio 26 d. antstolio patvarkymas jau buvo išsiųstas pareiškėjui į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Taigi, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą. Pažymėtina, jog pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarime pareiškėjas buvo informuotas, jog pagal ATPK 313 straipsnį jis turi sumokėti paskirtą baudą per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą jam įteikimo dienos. Pripažintina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta apie baudos sumokėjimo terminus bei jų praleidimo pasekmes.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų rėmėsi teismų praktika, tai yra kasacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais, detaliai ištyrė antstolio vykdomojoje byloje esančius duomenis, analizuodamas per kiek laiko buvo vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdyti, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai buvo atlikti vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimas dėl baudos skyrimo antstoliui buvo pateiktas vykdyti, nepraėjus 3 mėnesių terminui nuo šio nutarimo įsiteisėjimo. Taip pat, vykdomojoje byloje antstolis periodiškai atlikdavo vykdymo veiksmus, taigi, nepraleido dvejų metų termino nuo vykdomojo dokumento gavimo. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas yra suėjęs, yra nepagrįsti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokios vykdymo procese nustatytos aplinkybės patvirtina skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą, nenurodė jokių įrodymų bei teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.
Sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas jis negali naudotis elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dėl to, kad jo skundas buvo atmestas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui buvo neatlygintos pagrįstai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.