Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-02-22 AB „Swedbank" ir UAB „Gelvora" (toliau - ieškovas) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-10/ST-13-6294, pagal kurią AB „Swedbank" perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal minėtas sutartis. Ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sutartis, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai.

Ieškovo reikalavimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr.11-045660-GV, ieškinio parengimo dienai yra: pagrindinė skolos suma - 3557,74 Eur;palūkanos - 3968,32 Eur;delspinigiai - 360,47 Eur;palūkanų delspinigiai- 66,35 Eur.

Visas ieškovo reikalavimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr.11-045660-GV - 7952,88 Eur.

Ieškovo reikalavimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-014134-GV, ieškinio parengimo dienai yra: pagrindinė skolos suma - 636,84 Eur; palūkanos- 557,03 Eur;delspinigiai- 101,32 Eur; palūkanų delspinigiai- 8,05 Eur.

Visas ieškovo reikalavimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr.12-014134-GV - 1303,24 Eur.

Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovo bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.38 str. nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamu prievolės įvykdymu laikomas visiškas iš jos kylančių pareigų įvykdymas. Atsakovas neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu, pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškovu (LR CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Todėl, ieškovas yra priverstas pateikti Teismui ieškinį, kad atsakovas būtų įpareigotas įvykdyti savo sutartines prievoles, t.y. atsiskaityti su ieškovu.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

1.Priteisti iš atsakovo:

1.1.4194,58 Eur kolos,

1.2.palūkanas- 4525,35 Eur,

1.3.delspinigius - 461,79 Eur,

1.4.palūkanų delspinigius 74.40 Eur,

viso 9256,12 Eur;

2.Priteisti iš atsakovo procesines palūkanas - 5% nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3.Priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-045660-GV - 22% nuo pagrindinės skolos sumos (3557,74 Eur) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-014134-GV 17,5 % nuo pagrindinės skolos sumos (636,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3.Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį (208,00 Eur), taip pat visas kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

Su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutinkanti dėl žemiau nurodomų nesutikimo motyvų.

Apie 2000 metus su sutuoktiniu P. Č. ūkio būdu pradėję statyti gyvenamąjį namą. Kadangi nuosavų lėšų nepakako, nuo 2006 m. paėmę kreditų būsto statyboms finansuoti. Iki 2008 metų jų finansinė padėtis buvo ganėtinai gera, todėl vykdę savo įsipareigojimus kreditoriams. Tačiau 2008 m. jų finansinė padėtis pablogėjo. Vyras susirgo onkologine liga (išrašai iš medicininių dokumentų pridedami), turėję daug rūpesčių, negana to ekonominės krizės laikotarpiu sumažėjo ir jų atlyginimai, sutuoktinis kurį laiką buvo nedarbingas. Susidarius sunkiai situacijai, ji paėmusi dar kelis kreditus skirtinguose bankuose. 2011 m. rudens pradžioje dėl sunkios finansinės padėties nusprendusi buvusius kreditus refinansuoti. Taip, kaip ir nurodoma Ieškovo ,buvo sudaryta 2011 m. rugsėjo 30 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 11 -045660-GV 12 918,04 LTL (3 741.32 Eur) sumai, kreditą pagal sutartį grąžinant iki 2016-09-27. Vėliau, t.y. 2012 m. kovo 23 d., sudarę ir antrąją vartojimo kredito sutartį Nr. 12-014134-GV 2 198, 87 LTL (636,84 Eur) sumai, kreditą gražinant iki 2013-03-22. Iš pat pradžių paimtų kreditų įmokas dengusi, tačiau vėliau įmokų padengti neįstengusi dėl pradėtų vykdyti išieškojmų anstolių kontorose. Nuo tiek jos, tiek sutuoktinio gaunamų darbo užmokesčių buvo pradėti atskaitymai, areštuotas turimas turtas. Neišgalint įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo gauti AB“Swedbank" pranešimai dėl įsipareigojimų nevykdymo, skolų pagal sutartis su AB „Swedbank" likučių Nr. 11-045660-GV - 13522,9 LTL, Nr. 12-014134-GV - 2400,42 LTL ir ketinimą nutraukti sutartis atitinkamai 2012-08-21 ir 2012-09-18 dienomis. Nei papildomų lešų, nei atliekamų lėšų pradėjus vykdyti atskaitymus nuo darbo užmokesčių ir areštavus turtą su sutuoktiniu tuo metu neturėję.Todėl negalėję atsiskaityti su banku sumokant visas kreditų sumas ar jų dalį. Susiklosčius tokiai situacijai, Ieškovo teigimu sutartys su ja- atsakove ir buvo nutrauktos.

Nutraukus sutartis su pradiniu kreditoriumi, niekas jai nepaaiškino, kad Sutarčių ir galimai prievolių pagal jas reikalavimo teisė buvo perduota Ieškovui, t. y. UAB „Gelvorai". Tik 2014 m. liepos mėnesį gavusi pranešimus raginimus iš Ieškovo, su pranešimais, kad su Ieškovu 2013-02-22 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu Nr. 13-20-10 buvo perleistos skolų reikalavimo teisės ir Ieškovui iki 2014-07-23 d. turinti sumokėti 22 859,23 LTL ir 4 523,64 LTL sumas pagal sutartis. Iki šios dienos Ieškovo nurodomos 2013-02-22 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 13-20-10 neturinti ir nesu su ja susipažinusi. Su Ieškovu telefonu bandžiusi aiškintis susidariusią situacijų, taip pat priežastis, kodėl atsiųstuose pranešimuose yra skaičiuojamos papildomos palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos, nors sutartys su banku kaip buvo informuota, buvo nutrauktos. Išaugusių skolos likučių priežasties jai taip niekas ir nepaaiškino. Tuo laikotarpiu jos ir vyro finansinė padėtis buvo prasta,ji dirbo slaugytoja Marcinkonių ambulatorijoje, sutuoktinis - UAB „Varėnos statyba". Nuo jų gaunamų darbo užmokesčių buvo atliekami atskaitymai antstolių kontorose, todėl su Ieškovu atsiskaityti negalėjusi. Be to jai Ieškovo palūkimų skaičiavimas pasirodė ydingas, žinojusi, kad bankui likusi kreditų dalis (su delspinigiais ir palūkanomis) pagal sutartis buvo mažesnė, o ieškovas nurodė daug didesnes skolos sumas. Vėlesniu laikotarpiu su Ieškovu taip pat neatsiskaičiusi, nes nurodyti antstolių atskaitymai buvo vykdomi iki pat 2016 m. balandžio mėnesio, tame tarpe - parduodant jos ir sutuoktinio turimą nekilnojamąjį turtą, antstoliams atsiskaitant su kitais kreditoriais. Ieškovo naudai per antstolių kontora iš jos taip pat buvo atskaitoma ir vykdomi išieškojimai pagal kitas sutartis, tačiau jis jokių veiksmų išieškoti šios skolos tuo metu nesiėmė. 2016 vasario mėnesį iš Ieškovo gavusi pakartotinį pranešimą apie reikalavimo perleidimą, kur nurodyta, kad skola 2016-02-05 jau išaugusi iki 10 147,13 Eur sumos. 2016 liepos mėnesį gautas pranešimas, apie skolos likutį 10 527. 45 Eur sumai, terminą skolai iki 2016-07-22 sumokėti, bei ketinimą kreiptis į teismą.

Sutinka ir pripažįsta, kad buvo sudariusi vartojimo kredito Sutartis su pradiniu kreditoriumi (AB „Swedbank"), kurių pirmosios sutarties sudarymo aplinkybių 201 1-09-30 nelabai atsimenanti. Neneigia, kad dėl jos nemokumo ir nurodytų priežasčių, nebuvo įvykdyti visi įsipareigojimai pradiniam kreditoriui dėl ko, kaip nurodyta Ieškovo, sutartys su ja ir buvo vienašališkai nutrauktos,bei susidarė skola kreditoriui, t.y. 15 393. 93 LTL (4 458, 39 EUR) - Nr.11-045660-GV sutarties pagrindu ir 2 741,31 LTL (793,94 Eur) - Nr.12-014134-GV sutarties pagrindu. Iš esmės pripažįsta, kad Ieškovui Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu esanti skolinga prieš tai nurodytas sumas (4 458,39 EUR + 793,94 EUR), tačiau visiškai nesutinka su Ieškovo reikalaujama priteisti palūkanų suma, jų skaičiavimu už visą laikotarpį nuo 2013-02-25 ir remiantis su pradiniu kreditoriumi sudarytų ir nutrauktų sutarčių pagrindu nustatytomis palūkanų normomis.

Teisiniai nesutikimo motyvai

Abiejų sudarytų vartojimo kredito Sutarčių sąlygų 16.1. punktuose nurodoma, kad „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Sutarties trukme sutampa su kredito grąžinimo terminu, t.y. Sutartis galioja iki tol, kol Kredito gavėjai įvykdys Bankui visus savo įsipareigojimus pagal sutartį." Iš sutarties sąlygų, aiškinant jas pažodžiui, galima spręsti, kad Sutartimis numatytas jų galiojimas iki kol bus sumokėtos paskutinės kredito įmokos. Tačiau tiek įstatyme (CK 6.217 str. 1 d.), tiek Sudarytose sutartyse numatyta kreditoriaus teisė nutraukti sutartį esminiai pažeidus sutarties sąlygas. Sąlygų 11.2.1. punkte numatyta, jog „bankas turi teisę teise, prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus, nesikreipdamas į teismų vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminų ir pareikalauti, kad kredito gavėjai iki Sutarties nutraukimo dienos grąžintų Bankui visa negrąžintą kreditą, jeigu Kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai padaro bent vieną iš esminių Sutarties pažeidimų <...>". Vienos iš esminių sutarties pažeidimų sąlygų, tai bent vieno mėnesio sutartimi Sutartos įmokos ir palūkanų nesumokėjimas Sutartyse numatytais terminais (Sutarčių sąlygų 11.2.1.1. p.). Nors abiejų Sutarčių nutraukimo faktą ir jų nutraukimo momentą patvirtinančio rašytinio dokumento neturinti, dėl Ieškovo nurodomų aplinkybių visumos, t. y. galimai nemokumo ir neatsiskaitymų su banku, su ja Sutartys ir buvo nutrauktos.

Sutarčių sąlygų 12 d. apibrėžtos „atsakomybės ir prievolių netinkamo vykdymo neigiamos pasekmės", jų 12.2.1. p. nurodoma, kad kredito gavėjams netinkamai vykdant mokėjimus pagal Sutartį gali kilti tokios pasekmės, kai kredito gavėjai privalės mokėti Sutartyje nurodytas netesybas, bei teisės aktuose nustatyto dydžio procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, 12.2.3. punkte numatyta kreditoriaus teisė - pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Šių pradinio kreditoriaus teisių neginčija. Atsižvelgiant į CK 6.125 str. 2d. ir CK 6.217 str. 1-3 d. sisteminį aiškinimą, bei Sutarčių sąlygas, pradinis kreditorius savo teise nutraukti sutartį, ankščiau laiko nei sulygta sutartimi ir pasinaudojo, dėl ko atsirado sutarčių nutraukimo teisinės pasekmės. O būtent pasekmės įtvirtintos įstatymu, t. y. CK 6.221 str. nuostatos, kurios numato, kad „sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo ; sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas ; sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkų nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esme lieka galioti ir po sutarties nutraukimo". Taigi nors Sutartimis sutarties galiojimas ir buvo siejamas su kreditų grąžinimo terminu, laikytina, kad pradinis kreditorius įgyvendindamas savo teises sutartis nutraukė prieš sutarties galiojimą ir sutarties sąlygas aiškinant CK 6.221 str. nuostatų ribose, įgijo teisę reikalauti netesybų, nuostolių atlyginimo, bei procesinių palūkanų nuo laiku nesumokėto sumos iki Sutarčių nutraukimo datos. Iš pradinio kreditoriaus siųstų pranešimų galinti tik spėti, kad su ja Sutartys buvo nutrauktos 2012-08-21, 2012-09-18 dienomis. Pagal jos turimus AB „Swedbank" pranešimus, tuo metu skola pradiniam kreditoriui sudarė 13522,9 LTL (3 916,50 Eur) - Sutarties Nr. 11-045660-GV pagrindu, bei 2400,42 LTL (695,21 Eur) Sutarties Nr. 12-014134-GV pagrindu. Taigi nutraukus sutartis ir nustojus galioti jų sąlygoms pradinis kreditorius galėjo reikalauti tik patirtų nuostolių atlyginimo, už termino praleidimą (CK 6.256 str. 1,2 d.. 6.261 str.).

Kaip nurodoma Ieškovo Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. vasario 22 d., t.y. praėjus atitinkamai 4 ir 5 mėnesiams po sutarčių nutraukimo, negaliojimo laikotarpio. Tačiau, kaip jau nurodžiusi jai apie reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo tinkamai pranešta, iki šiol nebuvo supažindinta su šios sutarties sąlygomis. Teismų praktikoje dėl reikalavimo teisių perleidimo pažymima, jog CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iš bet kokios prievolės, tačiau šis principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis išimtimis, kurios įtvirtintos CK (CK 6.1 102straipsnis), kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties. Negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmes (CK 6.101 straipsnio 5 dalis), ir kt. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad „skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimų apie reikalavimo perleidimų (CK 6.107 straipsnio 1 dalis); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis), kt. <...> ". Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimų, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra."( Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2013-343/2013.)

Dėl to jos manymu ieškovas negali iš jos reikalauti prisiteisti Vartojimo kredito sutarčių nustatytų palūkanų normų (Nr. 11-045660-GV- 22%, Nr. 12-014134-GV-17.5 %) ir apskaičiuotų palūkanų sumos už visą laikotarpį po skolų perdavimo. Ieškovui atsižvelgiant į LR CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. nuostatas, skolos Ieškovui perleidimo faktą, kaip prievolės tarp jos ir Ieškovo atsiradimo prigimtį (CK 6.1-6.2), iš jos priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, nuo reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo dienos 2013-02-22, pradinio kreditoriaus - AB „Swedbank" Bylų priėmimo perdavimo akte Nr. 1 prie 2013-02-22 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 13-20-10, nurodytoms skolų sumoms, t.y. 4458,39 Eur (sutarties Nr. 11-045660-GV pagrindu) ir 793,94 Eur (sutarties Nr. 12-014134-GV pagrindu). Šios skolų sumos ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už pradelstą terminą iš jos priteistinos Ieškovui.

Bankas ,,Swedbank", AB ir atsakovė sudarė 2011-09-30 Vartojimo kredito sutartį Nr.11-045660-GV ir 2012-03-23 Vartojimo kredito sutartį Nr.12-014134-GV ,pagal kurias AB ,,Swedbank" atsakovei suteikė kreditus, o atsakovė įsipareigojo vartojimo kredito sutartyse nustatyta tvarka mokėti įmokas bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas AB ,,Swedbank" naudai.Sudarytos Sutartys yra kreditavimo sutartys, atitinkančios CK 6.881 str. 1 d. numatytą kreditavimo sutarties sampratą. Iš šių Sutarčių jų šalims kilo prievolės. Tačiau atsakovė netinkamai vykdė Vartojimo kredito sutartis.Atsakovei nevykdant sutartinių prievolių dėl paskolų grąžinimo ir Sutartimis numatytų palūkanų mokėjimo AB“Swedbank“ nutraukė Sutartis ,bei pareikalavo iš atsakovės grąžinti likusius kreditus bei įgijo teisę reikalauti palūkanų,delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

2013-02-22 Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi pradinis kreditorius -bankas „Swedbank“, AB savo reikalavimo teisę pagal abi Sutartis atsakovės atžvilgiu perleido naujam kreditoriui -UAB „Gelvora“.Šios Sutarties 2.3 p.numatyta,kad naujasis kreditorius įgyja net tik Reikalavimą į skolininką ,bet ir taip pat teisę į įstatymų nustatytas palūkanas,delspinigius,baudas ir kt., t.y.įgijo Reikalavimo teises pradinio kreditoriaus visų teisių apimtyje po Sutarčių nutraukimo, kadangi CK 6.221 str.3d.nurodo,kad „Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.“

Atsakovė nėra grąžinusi suteiktų kreditų, Vartojimo kredito sutartys yra nutrauktos, naujasis kreditorius reikalauja grąžinti neatgautas kredito sumas, kurias pradinis kreditorius yra perdavęs atsakovei vykdydamas Vartojimo kredito sutartis, kaip tai numato CK 6.221 str. 3 d. Naujasis kreditorius už naudojimąsi pinigais, yra apskaičiavęs palūkanas, jas prašo priteisti. Tai atitinka CK 6.872 str. 2 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatas, todėl šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovė savo atsiliepimu pripažino skolą bei jos pareigą mokėti 5 proc.dydžio metines palūkanas numatytas CK 6.37 str.1-2d. ir 6.210 str.1d.ir pripažindama ieškinį 6305,68 Eur sumai.Kartu atsakovė ginčijo jos pareigą mokėti 22 proc.palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr.11-045660-GV bei 17,5 proc. palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr.12-014134-GV.Teismas vadovaudamasis aukščiau nurodytais įstatymų normomis ir motyvais, bei žemiau nurodoma suformuota teismine praktika laiko,kad toks atsakovės reikalavimas priteisti iš jos tik 6305,68 Eur neatitinka įstatymų reikalavimų ir atmestinas.