Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartis

2021-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-91-335/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
II-91-335/2021
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00029-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Roma Rimkienė (pirm.)
Pareiškėjas
I. B.
Institucija
Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-91-335/2021
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00029-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 26 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,dalyvaujant pareiškėjų I. B. (I. B.) ir S. A. atstovui Dariui Šermukšniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. B. ir S. A., gyvenančių (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2021-03-29 priimtų nutarimų administracinio nusižengimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. ir S. A. buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021-02-13 13.35 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdami Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo, atvyko iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, tuo sukeldami pavojų išplisti COVID-19 ligai bei nesilaikė šio Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų. Kiekvienam jų už tai administraciniais nurodymais buvo pasiūlyta iki 2021-02-28 sumokėti po 250 Eur dydžio baudą. Baudų nesumokėjus, 2021-03-29 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo Andriaus Janušo nutarimais I. B. ir S. A. paskirta po 500 Eur baudos (b. l. 28-29, 59-60).

Šalies argumentai

I. B. ir S. A. pateikė skundą teismui, prašydami sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo atitikties Konstitucijos 22 straipsniui. Netenkinus šio prašymo, prašė panaikinti skundžiamus nutarimus, o nustačius pareiškėjų veiksmuose realiai ANK įtvirtintų nusižengimų sudėtis, perkvalifikuoti jų veikas į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir jiems skirti įspėjimus. Pažymėjo, kad Nutarimas jų manymu prieštarauja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui (toliau – ŽULPKĮ), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – konvencija). Kadangi Nutarimo 2.1.7. papunktyje nustatytas ribojimas judėti tarp savivaldybių nepriklausomai nuo to ar konkretus asmuo ŽULPKĮ kontekste yra laikytinas pavojingu asmeniu (galintis užkrėsti kitus), ar tokiu nelaikytinas (negalintis užkrėsti kitų), vertintinas kaip prieštaraujantis ŽULPKĮ ir Tarptautinėms sveikatos priežiūros taisyklėms. Pareiškėjai mano, kad Nutarimas galimai prieštarauja Konvencijai, nes joje nurodyta, kad kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti, išvažiuoti iš bet kurios šalies ir sugrįžti, ir šioms teisėms įgyvendinti negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas.

Pareiškėjai neginčija to, kad 2021-02-13 13.35 val. buvo (duomenys neskelbtini), tačiau esą Nutarimo pakeitimai, galioję administracinių nusižengimų protokolų surašymo dieną, nedraudė palikti savo gyvenamąją vieta ir buvo leidžiama vykti pasivaikščioti į atviras vietas (Nutarimo 2.1.8.3. papunktis). Kategoriškai nesutiko su tuo, jog jie sukėlė pavojų išplisti COVID-19 virusui ir buvo padarytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas (jų atstovo įsitikinimu galiojant draudimo išimtims). Teigė, kad kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti, jog buvo padarytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas ir tai sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Tačiau skundžiamuose nutarimuose nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų veika sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Asmenys, kurie neprivalo būti izoliuoti ar hospitalizuoti, kurie nėra įtariami, kad serga užkrečiamąja liga, taip pat asmenys, kurie nėra pripažinti turėjęs sąlytį su sergančiu užkrečiamąja liga, nėra laikomi pavojingais asmenimis. Institucija priimdama nutarimus neįrodė, kad pareiškėjai buvo pavojingi asmenys ir kėlė pavojų išplisti COVID-19 (b. l. 2-4).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas teisininkas Darius Šermukšnis aiškino, kad pareiškėjai tuomet atvyko pailsėti į jų prižiūrimą sodybą, suteiktą jiems Panaudos sutarties pagrindu ir norėjo pabūti gamtoje dviese, pasivaikščioti, bet policijos pareigūnai patys būdami be apsauginių kaukių, kas matyti iš videoįrašo, juos sustabdė laukuose, miške, kai iki tos sodybos buvo likęs gal 200 m. atstumas ir nevažiavo jos apžiūrėti ar ten daugiau nėra žmonių, taigi tyrimą atliko šabloniškai. Abiejų sutuoktinių atžvilgiu nutarimus priėmęs pareigūnas Andrius Janušas esą nebuvo susipažinęs su Nutarimo išlyga ir nepagrįstai juos nubaudė, nenustatęs duomenų, jog jie privalėjo laikytis saviizoliacijos ar nedėvėjo apsauginių kaukių, kėlė pavojų kitiems ir pan. Prašė įvertinti visas aplinkybes, filmuotą medžiagą ir priimtus neteisėtus nutarimus arba panaikinti, arba veiką perkvalifikuoti. Prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą atstovas nepalaikė.

Atsiliepimas

Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Jerašūnas 2021-04-21 atsiliepimuose (kurie yra analogiški) į I. B. ir S. A. skundą išdėstė poziciją kad su juo nesutinka. Pažymėjo, kad abu jie nesilaikė karantino sąlygų, kai buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, elgėsi neatsakingai ir pažeidė Nutarimo 2.1.7. papunktį (2020-12-14 Nutarimo redakcija). Administracinių bylų nagrinėjimo metu, pareiškėjai nepagrindė ir nepateisino savo savavališko buvimo kitoje savivaldybėje. Pabrėžė, kad jie įvykdė vieną iš grubiausių administracinių nusižengimų – sudarė sąlygas karantino metu plisti pavojingai ligai oro lašeliniu būdu, kai sergantis asmuo čiaudėja, kosėja, kalba ar kvėpuoja ir arti yra kitų žmonių, vadinasi asmuo užsikrėsti šia liga, o tuo pačiu ir ją platinti gali ir nežinodamas. Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstus ir teisėtus nutarimus, kuriuos laikė esant tikslinga palikti nepakeistus. (b. l. 6-9, 46-49).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos ŽULPKĮ pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikata, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 Nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021-02-02 iki 2021-02- 15) 1 punkte numatyta, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas ir 2.1.7. papunktyje buvo numatyta, kad nuo 2020-12-16 00:00 val. iki 2021-02-28 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turima nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Nutarimo 2.1.8.3. papunktyje nustatytas draudimas palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.

Kaip matyti iš I. B. ir S. A. skundo turinio, jie neneigė, kad 2021-02-13 13.35 val. buvo (duomenys neskelbtini), t. y. kitos savivaldybės teritorijoje, tačiau įsitikinę, jog Nutarimo 2.1.8.3. papunkčio nuostatos leido jiems palikti savo gyvenamąją vietą ir tokiais savo veiksmais jie nesukėlė jokio pavojaus išplisti COVID-19 ligai.

ŽULPKĮ 21 straipsnio 1¹ punkto 2 (b) papunktyje nustatyta, kad karantino metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, t. y. riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje, taip pat ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002-06-13 įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, turėję sąlytį ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (galiojanti redakcija nuo 2020-03-19).

Taigi pagal aukščiau nurodytus teisės aktus (ir poįstatyminius) minėtu laikotarpiu buvo draudžiama judėti už gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų dėl nebūtinų priežasčių ir palikti savo gyvenamąją vietą, išskyrus minėtus atvejus. Tuo buvo siekiama pagrindinio tikslo – riboti kontaktų skaičių ir visų šalies gyventojų judėjimą, o išimtis leisti išvykti pasivaikščioti vienai šeimai padaryta siekiant, kad pernelyg nenukentėtų žmonių emocinė būklė. Tačiau Nutarimo nuostatos jokiu būdu neleido vykti pasivaikščioti į kitos savivaldybės teritoriją, jei asmuo joje neturėjo nekilnojamojo turto nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai I. B. ir S. A. atvyko iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti neturėdami jiems priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), o sustabdyti pareigūnų, jiems nepateikė jokių jų buvimą šios savivaldybės teritorijoje pateisinančių dokumentų, taip pat ir Panaudos sutarties, bet paaiškino atvykę į draugams priklausančią sodybą pasisvečiuoti (b. l. 26-27, 56-58). Todėl Nutarimo 2.1.8.3. papunktyje numatyta išimtis jiems netaikytina. Nors vėliau pareigūnui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą ir buvo pateikta Panaudos sutartis, neva tai suteikusi jiems teisę tuomet būti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau sutiktina su Institucijos argumentu, kad sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų tvarka įregistruota viešajame registre, o tai nebuvo padaryta. Taigi skundžiamuose nutarimuose teisingai nurodyta, kad pareiškėjai tokiu savo elgesiu pažeidė Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimus.

Tačiau kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį turi būti nustatyta, jog pažeidus nurodytus teisės aktus, iš tikrųjų buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Panevėžio apygardos teismo 2020-10-21 nutartis Nr. AN2-108-581/2020).

Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti karantino, kuris paskelbtas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, metu. Teismas pažymi, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Teisė nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, deleguota Vyriausybei (ŽULPKĮ 21 straipsnis). Kaip jau minėta, Nutarimu asmenų judėjimo laisvės ribojimas karantino metu buvo įvestas siekiant užtikrinti infekcinės ligos COVID-19 (koronaviruso), perduodamos per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami, prevenciją. Todėl Vyriausybė, priimdama draudimą riboti asmenų judėjimą tarp savivaldybių, siekė sumažinti infekcinės ligos COVID-19 plitimą ir apsaugoti žmones, o ne suvaržyti jų laisvę.

Visgi nepateikta patikimų duomenų ir aiškiai nenurodyta, kaip pareiškėjai sukėlė minimą pavojų atvykę į atokią sodybą ir sustabdyti toliau nuo jos dviese vaikščiojantys atvirame lauke, miške, kur aplinkui nebuvo nei žmonių, nei gyvenamųjų namų ir ta situacija (negrėsminga) matoma iš pareiškėjų filmuotos medžiagos. Todėl teismo vertinimu pavojus dėl tokio jų elgesio išplisti COVID-19 ligai tebuvo teorinis.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. B. ir S. A. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimus (Nutarimo 2.1.7. papunktis), tačiau realiai nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, jų veika perkvalifikuotina iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į šio straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidėjų kaltės formą ir rūšį, asmenybes, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Abu jie už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiami pirmąjį kartą, bet iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad I. B. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas 10 kartų, iš jų 5 kartus už greičio viršijimą, taip jam 2021-04-08 surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais. Tai I. B. charakterizuoja neigiamai ir parodo jo lengvabūdišką požiūrį į teisės normų reikalavimus. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam už ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus baudą, artimą sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

S. A. administracine tvarka nebausta, tačiau ir jai 2021-03-25 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už greičio viršijimą, apie jo įvykdymą ar priimtą nutarimą duomenų byloje nėra, ji neteista, nedirba (LITEKO duomenys). Jai už ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtinas įspėjimas.

Nors pareiškėjai skundu kėlė klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nutarimo atitikimo konstitucijai, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas šio siūlymo nepalaikė ir apie jį visiškai nepasisakė, todėl laikytina, kad jo atsisakė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

I. B. ir S. A. skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2021-03-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti: I. B. veiką perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (šimto eurų) baudą.

Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2021-03-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti: S. A. veiką perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė