Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 24-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. Š., D. Š., K. N., M. V., S. G., J. Z., Č. G., L. V., V. B., V. T., L. I. B., R. K., R. K., M. Š., Z. T., S. R., E. B., O. B. – K., L. J. ieškinį ir patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovams: 24 -ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, V. B., T. M., V. V., R. J., O. L., V. Č., V. S., V. U., J. R. L., A. R., V. B., V. G., R. I., A. L., A. A., V. P., L. P., G. P., F. P., V. M., R. J., J.P. R., A. R., M. B., J. P., A. A., R. M., V. D., A. K., V. S., ir kitiems (pilnas atsakovų sąrašas patikslintame ieškinyje, viso 648 asmenys, bylos lapai 149-161), tretiesiems asmenims I. U., I. B., V. P., T. T., B. Z., R. V. B. teisių perėmėjams L. M., K. R., J. V. teisių perėmėjams L. M., K. R., J. B., N. K., V. B. teisių perėmėjams V. B., L. M., K. R., J. B., N. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl laikinų metalinių garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pagal LR statybos įstatymo 2 str. 4 dalį, laikinas yra toks statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą ir šis terminas gali būti pratęstas. Naudojimo pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Laikinasis statinys neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Laikino statinio (garažų) ir kitų statinių) naudojimo terminas susietas su statinio naudojimu atitinkamoje vietoje ar atitinkamai veiklai, bet nesiejamas su daikto naudojimo terminu. Šiuo konkrečiu atveju laikinų metalinių garažų naudojimas buvo susietas su vieta – naudojimu (duomenys neskelbtini) ne ilgiau, negu 3 metus ir šis terminas yra pasibaigęs. Terminas nebuvo pratęstas, pasibaigus terminui nebuvo leista atsakovams naudotis žemės sklypais nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, tačiau Vilniaus apskrities viršininko sprendimais ieškovams atkurtos nuosavybės teisės į žemę nurodytoje vietoje, remiantis nuosavybės teisių į žemę ir kitą turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Sprendimai yra teisėti, galiojantys, jie nebuvo ginčijami, panaikinti ar pakeisti įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus 3 metų naudojimo terminui ir neesant susitarimo dėl termino pratęsimo, panaudos, nuomos ar kito pobūdžio sutarčių ir susitarimų su žemės sklypų savininkais laikytina, jog žemės sklypais (duomenys neskelbtini) yra naudojamasi neesant tam teisinio pagrindo, t.y. neteisėtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas 24-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Skundą grindė argumentais, kad 1971-09-17 Vilniaus miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 466 buvo išskirtas 18 000 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos aikštelei įrengti, 1976-10-29 potvarkiu Nr. 865p šios metalinių standartinių garažų pastatymo aikštelės plotas buvo padidintas dar 6 ha. Nei viename iš šių dokumentų nebuvo kalbama apie garažų laikymo laikinumą, gyventojai investavo savo lėšas. Teigė, kad 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, 2003-11-10 nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ bei 1993-07-21 nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ numatė galimybę naudotis, nuomotis ar įsigyti naudojamus žemės sklypus. Pagal bendrijos įstatus bendrija turi teisę įsigyti žemės sklypą LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarime Nr. 550 nustatyta tvarka.

Metaliniai garažai nėra laikini statiniai, tai patvirtino byloje pateiktas ekspertizės aktas, nes atitinka esminius statinio reikalavimus, nėra avarinės būklės ir gali toliau būti naudojami pagal paskirtį. Pagal STR 1.12.05:2002 – metalinių konstrukcijų garažų eksploatacinis laikas yra ne mažiau kaip 50 metų.

Metaliniai garažai buvo pastatyti dar 1971 metais, apie laikiną pastatymą niekur nebuvo kalbama, o žemė iš po ginčo metalinių garažų galėjo būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 45 straipsnyje išvardinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tačiau nenumatyta, kad iš teisėto naudotojo žemė būtų paimta nuosavybės teisių atkūrimui atskiriems piliečiams.

Apelianto duomenimis žemės sklypai, kuriuose šiuo metu yra įsikūrusios bendrijos metalinių garažų aikštelės, niekada nuosavybės teise negalėjo priklausyti ieškovams, nes atsakovų pateikti dokumentai neatitinka ieškinyje nurodytiems duomenims. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo išreikalauti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu ieškovams, tačiau neteisingai ir neteisėtai padarė išvadą, kad atsakovų argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovų motyvų dėl nuostolių atlyginimo, dėl neteisėtų veiksmų, ieškovams atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, dėl garažų ir kitų statinių teisinio statuso, tuo pažeidė CPK 263 straipsnio reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. R. G. nurodė, kad palaiko 24-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinio skundo argumentus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad metaliniai garažai, kaip kilnojamasis turtas, yra gyventojų nuosavybė, atitinkamai už kurią savininkams reikėjo sumokėti nustatytą tų laikų pinigų sumą. Natūralu, kad buvo išskirtas 1971 m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) laikinam jo naudojimui, nors konkretus terminas ir nebuvo nurodytas. Nekilnojamojo turto registre jokių įrašų apie tų savininkų nuosavybės teises į toje vietoje esančius žemės sklypus bei metalinius garažus nebuvo ir nėra įregistruota, todėl metaliniai garažai priskirtini laikiniems statiniams. Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kas laikytina laikinu statiniu. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygas bei tvarką, nenumato galimybės įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti sklypą, skirtą laikinų statinių, tame tarpe ir metalinių garažų statybai ar eksploatavimui. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), 1996 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr.1718 pagrindu buvo laikinai nuomai suteikti garažų bendrijai iki bus reikalingi visuomenės poreikiams, bet ne ilgiau kaip 3 metams. Savivaldybė neprisiėmė jokių įsipareigojimų suteikti bendrijai kitą žemės sklypą, prireikus šiuos garažus nukelti, taip pat nebuvo įsipareigojusi kompensuoti kokias nors lėšas, įdėtas į naudojamą garažų eksploatavimui teritoriją. Šiuo metu žemės sklypai priklauso ieškovams, kuriems 2007-2008 metais buvo atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Apeliantų teiginiai dėl žemės sklypų savininkų yra klaidingi ir nepagrįsti, nuosavybės teisių atkūrimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi metaliniai garažai priskiriami laikiniesiems statiniams, žemės sklypo nuomos trejų metų terminas ginčo atveju yra pasibaigęs, žemė priklauso nuosavybės teise ieškovams, todėl jų reikalavimai teisėtai ir pagrįstai buvo patenkinti CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad 1971-09-17 Vilniaus miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 466 buvo išskirtas 18 000 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos aikštelei įrengti, 1976-10-29 potvarkiu Nr. 865p šios metalinių standartinių garažų pastatymo aikštelės plotas buvo padidintas dar 6 ha, nesukuria metalinių garažų savininkams teisių į minimą žemės sklypą dėl vėlesniu laikotarpiu nustatyto teisinio režimo, reglamentuojančio žemės nuosavybės, nuomos ir panaudos santykius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, buvo priimami Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimai, nustatantys naudojamų valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos taisykles, naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles ir kt.

LRV 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nustatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami piliečiams - privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už nurodytuosius 4 punkte, taip pat žemės sklypai, nustatytąja tvarka paskirti prie privatizuotų iki 12 butų gyvenamųjų namų ir individualių garažų. Asmenys, pageidaujantys aukciono būdu įsigyti valstybinės žemės sklypus, dalyvauja atskiruose žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionuose. Savivaldybių sprendimu gali būti rengiami uždari žemės sklypų gyventojų sodams, taip pat gyventojų garažams, eksperimentinės statybos ir ekologiniams objektams statyti pagal suplanavimo projektuose numatytą teritorijų paskirtį, aukcionai. LRV nutarimai “Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” taip pat nustatė, kad piliečiai pagal nustatytą tvarką gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie daugiabučių namų, individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus. Prie nustatytąja tvarka leistų statyti individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. Tačiau nei vienas iš minėtų normatyvinių aktų nereglamentavo ir nenustatė laikinųjų statinių – metalinių garažų savininkų teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę, būtiną metalinio garažo eksploatavimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) jau aiškiai reglamentuota, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus kitai paskirčiai, asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovai nėra ir nebuvo ginčo žemės savininkais, nes žemė priklausė valstybei, kuri jai priklausančią žemę išnuomojo atsakovams tik nustatytam terminui. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), 1996 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr.1718 pagrindu buvo laikinai nuomai suteikti garažų bendrijai iki bus reikalingi visuomenės poreikiams, bet ne ilgiau kaip 3 metams ir yra nurodyti sklypų nuomininkų žemės naudojimo teisės apribojimai – laikinai žemės sklypų nuomai, ne ilgiau kaip 3 metams, be teisės statyti bet kokius statinius. Pasibaigus nuomos terminui jis nebuvo pratęstas, o 2007 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-7744-01, 2007 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.2.3-4286-01 bei 2008 m. Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teises į 0,6259 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 3,9048 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), t.y. ginčo sklypą.

Ginčo sklypų savininkų teisės, kurios yra saugomos įstatymo (CK 4.37 str.), turi būti ginamos nustatyta tvarka, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (CK 4.93 str.). Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovų nuosavybės teisę į ginčo žemę, ir jie yra galiojantys, nes nėra nuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Apelianto pateikiami argumentai dėl nuosavybės teisių ieškovams atkūrimo aplinkybių, nesant nustatyta tvarka pareikšto ieškinio, vertintini kaip nesusiję su bylos nagrinėjimu, nes ginčas yra nagrinėjamas tik dėl ieškinyje suformuluoto dalyko ir nurodomais pagrindais (CPK 135 str.), todėl kolegija dėl šių argumentų nepasisako, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius dokumentus ir juos vertinti nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad metaliniai garažai yra laikini statiniai, todėl jų nekartoja. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje metalinių garažų priskyrimas laikinų statinių kategorijai nenulemia sprendimo priėmimo, kuriuo ieškinys yra patenkintas, nes esminės ginčo aplinkybės yra ieškovų nuosavybės teisė į žemės sklypus, kuri yra pažeidžiama atsakovų, neturinčių į tą žemę nei nuosavybės, nei nuomos teisės. Pagal civilinio kodekso 4.98 str. nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Atmestinas apelianto argumentas, kad skundas turėtų būti tenkinamas ir dėl motyvo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nesprendė nuostolių atlyginimo klausimo atsakovams, kurie atsirado tiek dėl turėtų išlaidų paruošiant žemės sklypą metalinių garažų eksploatacijai, tiek dėl būsimų išlaidų, susijusių su metalinių garažų iškėlimu iš žemės sklypo. Teismas nagrinėja bylą pareikšto ieškinio ribose pagal suformuluotą reikalavimą ir nurodomus pagrindus. Reikalavimas ieškinyje arba priešieškinyje turi atitikti CPK 135, 143 straipsnių nuostatas. Sprendime teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str.). Atsakovai jokių reikalavimų byloje, atitinkančių minėtą reglamentavimą, nereiškė, todėl apelianto nurodomi klausimai negalėjo ir nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.