Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024 m. kovo 9 d. apie 23.51 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilių alkoholio (2024 m. kovo 10 d. 00.04 val. jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o 2024 m. kovo 10 d. 00.20 val. – 2,44 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2. Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kovo 9 d. ruošėsi su draugu nuvykti į mieste vykusį koncertą. Susitiko mieste, su jo automobiliu nuvažiavo iki kavinės. Kavinėje draugas išgėrė alaus ir paprašė pavairuoti, jis sutiko. Automobilis buvo BMW X5, jo savininkas yra jo draugas E. P.. Po to nuvyko į koncertą (duomenys neskelbtini) arenoje. Koncerte buvo blaivus ir ten susitiko giminaičius, tada išgėrė porą stiklinių likerio. Po koncerto išėjo ieškoti taksi, nes ir draugas buvo neblaivus, ir jis buvo neblaivus. Kieme buvo daug žmonių ir įvyko kažkoks konfliktas tarp jo su nepažįstamais žmonėmis. Jis išsigandęs dėl savęs, dėl draugo nubėgo į automobilį. Atsisėdęs į automobilį nesuprato, kas darosi. Užsikūrė automobilį ir tuo metu nesuprasdamas, kad yra jau labai neblaivus, pajudėjo iš vietos. Taip atsitrenkė į kitą automobilį, sugadino svetimą turtą ir susižalojo pats. Žinojo, kad negalima vairuoti automobilio išgėrus. Draugas nespėjo atsisėsti į automobilį, nes tas įvykis įvyko labai greitai. Draugas bandė įlipti į automobilį, bet nespėjo. Policijos pareigūnai buvo vietoje prie pat. Jie patikrino neblaivumą, buvo įpūsta 2,23 promilės, nustatytas didelis neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Po to, buvo išvežtas į ligoninę, nes įvykio metu lūžo koja. Abu automobiliai po įvykio buvo sugadinti, juos išvežė. Vėliau, draugo automobilį jam grąžino, dabar jo automobiliui daroma ekspertizė, kad jis toliau galėtų dalyvauti eisme. Savo poelgį vertina labai neigiamai, nukentėjo ne tik jis, bet ir jo artimųjų ratas. Tikrai neturi priklausomybės alkoholiui, alkoholį visada vartodavo saikingai. Po įvykio alkoholio nebevartoja. Žino, kad automobilis gali būtu konfiskuotas. Automobilio vertė, jo nuomone, maksimali yra 3000 eurų. Buvo pateikti dokumentai už galimą remontą, bet draugas daugiau niekur nesikreipė. Dokumentai buvo valstybei pristatyti dėl žalos sumažinimo dėl krušos ir pirkimo-pardavimo sutartis. Teisių atėmimas iki 5 metų yra labai didelis laikas. Jis užsiima individualia veikla, yra ūkis, darbai, be vairuotojo pažymėjimo būtų atskirtas nuo visuomenės. Galimas laiduotojas yra jo brolis, jis gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Su broliu bendrauja kasdien, susirašo, susiskambina. Brolis jam daro teigiamą įtaką, jo klauso kaip vyresnio brolio. Broliui apie įvykį papasakojo kitą dieną, jo reakcija buvo baisi.

3. Automobilio savininkas E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad važiavo į koncertą ir atvažiavo anksčiau, todėl nuvažiavo pavalgyti. Jis nusprendė išgerti alaus ir paprašė, kad R.R. parvairuotų automobilį. Taip gavosi, kad pas jį liko rakteliai. Vėliau nuvažiavo į koncertą, ten susitiko kitus draugus, nusprendė visi išgerti. Išgėrė ir tada po koncerto turėjo važiuoti taksi namo. Išeinant gavosi taip, kad su kažkuo susipyko, įvyko konfliktas ir paskui gavosi taip, kad automobilis sudužo. Jis tada nedavė R.R. vairuoti automobilio. Raktelių iš R.R. nepasiėmė atgal, nes juo pasitiki ir neapgalvojo, kad kažkas gali įvykti. Įvykio metu, nepamena, ar matė, kaip R.R. sėdosi už automobilio vairo ir išvažiavo. Tik matė patį eismo įvykį. Kada R.R. ėjo link automobilio ir sėdosi už vairo, to nematė. Viskas vyko labai greitai, sunku viską atsiminti. Jo paties požiūris į girtus vairuotojus yra neigiamas. Jeigu būtų žinojęs, kad R.R. sės už vairo girtas, jokiais būdais nebūtų jam davęs raktelių. Pirko automobilį 2022 m. lapkričio 23 d., jo vertė buvo 7 800 eurų. Į bylą pateiktos sąskaitos dėl preliminaraus automobilio remonto, nes kur jis gyvena vyko audra. Automobilį sudaužė ledukai, jis buvo apdaužytas, viskas yra surašyta tuose dokumentuose. Jam buvo pačiam įdomu, kiek kainuos remontas, ir valstybė žadėjo kompensuoti kažkiek to remonto kainos, pasidarė lapus, bet gavosi, kad automobilio neremontavo, nes susidarė labai didelė suma, todėl važinėjo su tokiu automobiliu, koks buvo. Krušos padariniai netrukdė naudotis automobiliu pagal paskirtį. Po krušos iki eismo įvykio automobilio vertė buvo 3 000 eurų. Dabar automobilis stovi po eismo įvykio. Jo neremontuoja. Mano, kad automobilis po pirkimo iki krušos tikrai 1 000 eurų vertės buvo praradęs, nes jis buvo eksploatuojamas, pabraižytas. Sąmata tik dėl krušos padarinių yra. Ten buvo surašyta, kokią žalą padarė audra.

4. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. R. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

5. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

5.1. liudytojo E. P. parodymais apie tai, kad 2024 m. kovo 9 d. apie 19.00 val. vienas savo automobiliu ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas draugą R. R. į namus, nes jie buvo sutarę vykti į koncertą (duomenys neskelbtini) arenoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tada jie dviese nuvažiavo iki kavinės, esančios (duomenys neskelbtini). Būnant kavinėje jis R. R. paklausė, ar pavairuotų jo automobilį, nes tuo metu jis norėjo išgerti alkoholio. R. R. alkoholio nevartojo, todėl sutiko pavairuoti jo automobilį. Jis išgėrė pora bokalų alaus, iš kavinės dviese išėjo apie 20.40 val. Jis atsisėdo į savo automobilio keleivio vietą, o į vairuotojo vietą atsisėdo R. R. ir jie išvažiavo į koncertą. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) areną, R. R. automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje ir dviese išėjo į koncertą. Būdamas koncerte jis kartu su R. R. vartojo alkoholį. Apie 23.00 val., tiksliai laiko nepamena, pasibaigus koncertui išėjo į kiemą ieškotis, su kuo grįžti namo, nes norėjo išvažiuoti, kadangi patys buvo vartoję alkoholio, su jo automobiliu grįžti neplanavo. Kol stovėjo (duomenys neskelbtini) arenos kieme ir ieškojosi taksi, tarp R. R. ir kitų jam nepažįstamų kelių asmenų įvyko žodinis konfliktas. Jis stovėjo atokiau, į konfliktą nesivėlė, dėl ko įvyko konfliktas, nesuprato. Viskas vyko labai greitai, nesuprato kaip, bet pamena tik tai, kad aikštelėje išgirdo atsitrenkimo garsą ir pamatė, kad jo automobilis yra atsitrenkęs į kitą automobilį ,,Audi“. Liko nesupratęs, kas čia įvyko. Pribėgęs prie savo automobilio matė, kad už jo vairo sėdėjo R.R.. Kada jis suspėjo su juo važiuoti, nesureagavo, nes nelabai orientavosi aplinkoje. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji. Per miglą atsimena, kad R. R. išsivežė greitoji, kas vyko toliau, nepamena. R.R. dėl jo apgadinto automobilio pretenzijų neturi. Automobilį norės susigrąžinti, nes automobilis jam reikalingas asmeniniam naudojimui. R.R. tikrai nebūtų leidęs vairuoti automobilio neblaiviam (1 t., b. l. 36-39);

5.2. liudytojo L. M. parodymais apie tai, kad 2024 m. kovo 9 d. jis kartu su savo draugais A.K. ir G.A. jo automobiliu ,,Audi A4“, valstybinio numerio nepamena, apie 20.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) areną, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nes ten tuo metu turėjo vykti koncertas. Automobilį tvarkingą paliko automobilių stovėjimo aikštelėje netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Pasibaigus koncertui apie 23.00 val., jie visi trys išėjo į kiemą ir nuėjo prie G.A. automobilio. Į automobilį jie atsisėdo trise. Į vairuotojo vietą atsisėdo G.A., į priekinę keleivio vietą atsisėdo A. K., o jis atsisėdo į galinę keleivių vietą. Vairuotojui užvedus automobilio variklį, jis ir G. A. nusprendė išlipti iš automobilio parūkyti, automobilyje liko sėdėti A.K.. Stovėdamas šalia automobilio pastebėjo, kad netoli jų praėjo du vyriškiai: vienas aukštesnis, o kitas žemesnis. Matė, kaip vienas iš tų vyriškių, kuris buvo aukštesnis, atsisėdo į automobilio ,,BMW“ vairuotojo vietą, šalia jo ėjęs vyriškis į automobilį atsisėsti nespėjo. Ir tada pamatė, kad ,,BMW“ automobilis pradėjo važiuoti iš automobilio stovėjimo vietos. Toliau matė, kad važiavo aikštele, apvažiavo salelę, greitis galėjo būti apie 60 km/val., ir tada jis pradėjo važiuoti link jų stovėjusio automobilio bei priekiu trenkėsi į automobilio ,,Audi A4“ dešinės pusės šoną, smūgis buvo ties priekinių ir galinių durų viduriu. Po smūgio ,,BMW“ vairuotojas iššoko iš automobilio ir pradėjo elgtis neadekvačiai, rėkti, nesiorientavo aplinkoje. A.K. po smūgio trumpam buvo praradęs sąmonę. Tada iš karto kvietė medikus, po kelių minučių A. K. sąmonę atgavo, jis jam liepė nelipti iš automobilio, likti jame sėdėti, iki kol atvyks medikai. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba ir policija. Jie viską papasakojo, kaip viskas įvyko, pareigūnai užsirašė jų duomenis. Medikai A. K. suteikė pirmąją pagalbą, tačiau jis atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje atėjo, kaip suprato, ,,BMW“ automobilio savininkas, kuris prieš tai ėjo kartu su ,,BMW“ vairuotoju. „BMW“ vairuotoją medikai išsivežė į gydymo įstaigą, nes jis pats susižalojo. ,,BMW“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jam policijos pareigūnai nustatė virš dviejų promilių. Išėjus iš koncerto kieme buvo daug žmonių, neatkreipė dėmesio, ar kas nors konfliktuotų, tiesiog ėjo tiesiai prie automobilio (1 t., b. l. 42-45);

5.3. liudytojo G. A. parodymais apie tai, kad 2024 m. kovo 9 d. jis kartu su savo draugais A. K. ir L. M. jo vardu registruotu automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 20.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) areną, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nes ten tuo metu turėjo vykti koncertas. Automobilį tvarkingą paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Pasibaigus koncertui apie 23.40 val., tikslaus laiko nepasakys, jie visi trys išėjo į kiemą ir nuėjo prie automobilio. Jis atsisėdo užkurti automobilį ir iš karto užkūręs išlipo, automobilyje priekinėje keleivio vietoje liko sėdėti vienas A. K.. Stovėdamas šalia automobilio pastebėjo, kad netoli jų praėjo du vyriškiai: vienas aukštesnis, o kitas žemesnis. Matė, kaip vienas iš tų vyriškių, kuris buvo aukštesnis, atsisėdo į automobilio ,,BMW“ vairuotojo vietą, šalia jo ėjęs vyriškis į automobilį atsisėsti nespėjo, liko stovėti netoli jų. Ir tada pamatė, kad ,,BMW“ automobilis pradėjo važiuoti iš automobilio stovėjimo vietos. Toliau matė, kad važiavo aikštele, greitai apsisuko, greitis buvo apie 50 km/val., tiksliai nepasakys, ir tada jis pradėjo važiuoti link jų bei priekiu trenkėsi į jo automobilio ,,Audi A4“ dešinės pusės šoną, smūgis buvo ties priekinių ir galinių durų viduriu. Po smūgio ,,BMW“ vairuotojas lyg niekur nieko pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) aikštelės, tačiau jis buvo sustabdytas ir su juo kartu laukė, kol atvyks policija. ,,BMW“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. K. po smūgio trumpam buvo praradęs sąmonę. Tada iš karto jis iškvietė medikus, po kelių minučių A. K. sąmonę atgavo, pradėjo kalbėti. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, policija ir gaisrinė. Jie viską papasakojo, kaip viskas įvyko, pareigūnai užsirašė jų duomenis. Medikai A. K. suteikė pirmąją pagalbą, tačiau jis atsisakė vykti į gydimo įstaigą. Įvykio vietoje atėjo, kaip suprato, ,,BMW“ automobilio savininkas, kuris prieš tai ėjo kartu su ,,BMW“ vairuotoju. ,,BMW“ vairuotoją medikai išsivežė į gydimo įstaigą, nes jis pats susižalojo. Išėjus iš koncerto, kieme buvo daug žmonių, girdėjosi triukšmas, kažkas rėkavo, bet neatkreipė dėmesio, kas ten vyksta, ėjo tiesiai prie automobilio. Pats nenukentėjo, liko sugadintas jo automobilis, dėl sugadinimų jau kreipėsi į draudimą, laukia, kol jam bus atlyginta žala iš draudimo. „BMW“ vairuotojui pretenzijų neturi (1 t., b. l. 48-51);

5.4. liudytojo A. K. parodymais apie tai, kad 2024 m. kovo 9 d. jis kartu su savo draugais L. M. ir G. A., jo automobiliu ,,Audi A4“ apie 20.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) areną, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nes ten tuo metu turėjo vykti koncertas. Automobilį tvarkingą paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Pasibaigus koncertui apie 23.40 val., tikslaus laiko nepasakys, jie visi trys išėjo į kiemą ir iš karto nuėjo prie G.A. automobilio. G.A. atsisėdo į automobilį, nes jį norėjo užvesti ir pašildyti. Užvedęs automobilį jis iš automobilio išlipo, o jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir liko ten sėdėti, kol L.M. ir G.A. stovėjo lauke. Nepasakys, kiek laiko prasėdėjo automobilyje, jis sėdėdamas jame pajuto stiprų smūgi jam iš dešinės pusės, daugiau nieko neatsimena, nes, kaip suprato, buvo trumpam laikui praradęs sąmonę. Atgavęs sąmonę nelipo iš automobilio, nes suprato, kad įvyko eismo įvykis, laukė, kol atvyks medikai. Atvykus policijai ir medikams, buvo apžiūrėtas, jam buvo suteikta pirmoji pagalba, kiek pamena, atsisakė vykti į gydymo įstaigą, nes atgavęs sąmonę jautėsi gerai. Iš policijos suprato, kad į automobilį, kuriame sėdėjo, atsitrenkė kitas automobilis, kurį vairavo neblaivus asmuo. Asmens, sukėlusio eismo įvykį, net nematė, nes jis taip pat buvo apžiūrimas medikų. ,,BMW“ vairuotojui pretenzijų neturi, pats nenukentėjo, daugiau neturi, ką pasakyti (1 t., b. l. 53-55);

5.5. liudytojo (policijos pareigūno) G. Š. parodymais apie tai, kad 2024 m. kovo 9 d. apie 23.51 val. dirbant ekipaže „P1910“ kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialistu Š.B., iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) arenos į pranešėjo automobilį įvažiavo kitas automobilis, viduje asmuo neišlipa. 2024 m. kovo 10 d. apie 00.02 val. nuvykus į nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) arenos, pastebėjo susidūrusius du automobilius: ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. R., jo veidas buvo sužalotas, matėsi kraujas. Bendraujant su R. R., jis eismo aplinkybių nepaaiškino, tik kartojo: „prisidariau nesąmonių“. Bendraujant su R. R., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Bendraujant su kitais eismo įvykio dalyviais, paaiškėjo, kad ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. R., (duomenys neskelbtini) arenoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, įvažiavo į stovintį automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo keleivis A.K.. Atvykę GMP apžiūrėjo A. K., jam akivaizdžių sužalojimų nenustatė. Kadangi R.R. buvo sužalotas, jis buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini) miesto Respublikinę ligoninę, dėl šios priežasties nebuvo pilnai atliktas neblaivumo nustatymo aktas. Alkoholio kiekio matuokliu R. R. buvo nustatyta virš 2-jų promilių neblaivumas, po tikrinimo rezultatais jis nepasirašė dėl patirtų sužalojimų. Apie įvykį informavo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojus. Įvykio vietoje buvo ir automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas E.P., kuris aiškino, kad jo automobilį vairavo jo draugas R.R.. Daugiau nieko nepaaiškino. Eismo įvykio liudytojų duomenis užsirašė. Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas, kuris automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežė į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 30-33);

5.6. specialisto Š. B. 2024 m. kovo 10 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės atitinka policijos pareigūno G. Š. parodymus (1 t., b. l. 24);

5.7. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad R. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0182“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 10 d. 00.04 val. R. R. buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas (be paklaidos), o 00.20 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kurio metu buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas (be paklaidos). R. R. dėl sužalojimų buvo išgabentas į ligoninę, todėl asmens būklės nebuvo galimybės įvertinti (1 t., b. l. 14);

5.8. Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arenos automobilių stovėjimo aikštelėje, kur ant asfaltuotos kelio dangos matomas juodos spalvos automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis nukreiptas į šiaurę. Automobilis po eismo įvykio, nevažiuojantis. Automobilio priekis smarkiai sugadintas, suveikusi oro pagalvių sistema. Automobilis, automobilio užvedimo raktelis paimami įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 11, fotolentelė b. l. 12-13);

5.9. nutarimu, kuriuo automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis perduoti saugojimui į UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-68);

5.10. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis ,,BMW X5“, juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi UAB (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis po eismo įvykio, matosi apgadinimai. Atidarius automobilio priekinės keleivio pusės duris, matyti tamsios spalvos salonas, kuriame matyti suveikusios oro pagalvės. Priekinėje keleivio vietos daiktadėžėje matyti padėtas automobilio registracijos liudijimas, žalios spalvos, Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56-58, 59-60, fotolentelė Nr. 1, b. l. 61-66);

5.11. VĮ „Regitros“ duomenų bazės išrašu, kuriame nurodoma, kad automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas, yra E.P. (gim. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 19);

5.12. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu automobilis ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal prašymą-pakvitavimą grąžintas E. P. (1 t., b. l. 74-77, 81-82);

5.13. VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad vidutinė transporto priemonės ,,BMW X5“, variklio darbinis tūris – 2993 cm³, variklio galia – 173 KW (235 AG), kuras – dyzelis, gamybos periodas 2006-2008, pasirinkti metai – 2008, 2024 m. kovo mėn. kaina be PVM – 6 572,80 Eur, kaina su PVM – 8 320,00 Eur (1 t., b. l. 20);

5.14. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. P. automobilį ,,BMW X5“ 2022 m. lapkričio 23 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko už 7 800 Eur, taip pat pateikta transporto priemonės sąmata ir pinigų priėmimo kvitas ABOI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-152, 153, 154-158, 159).

6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis R. R. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol įvyko eismo įvykis ir į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai patikrinimo jo blaivumą alkotesteriu, 2024 m. kovo 10 d. 00.04 val. kaltinamajam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o 2024 m. kovo 10 d. 00.20 val. – 2,44 promilių neblaivumas. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui R. R. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, 2024 m. kovo 9 d. apie 23.51 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. R.R. kaltę patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, paties kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamajam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas.

7. Kaltinamajam R.R. nustatytas girtumas (2,23 prom. ir 2,44 prom. (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis R.R. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai kaltinamasis R.R. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis R. R. padarė veikdamas tyčia.

8. Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

9. 2024 m. gegužės 13 d. teisme buvo gautas kaltinamojo R. R. brolio R. R. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (R. R.) atsakomybei.

10. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. ir laiduotojas R. R. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. R. nurodė, kad laiduotoju būti sutinka. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), bet labai dažnai grįžta į kaimą ir su broliu dažnai matosi. Su broliu bendrauja dažnai, turi bendrus pomėgius. Savo broliui yra autoritetas, brolis jį gerbia, klausia gyvenimo patarimų ir dėl ūkio klausia patarimų. Apie įvykį sužinojo gal po kelių valandų. Jam buvo šokas. Buvo nuostaba, kad brolis vairavo girtas. Tuo metu pyko ant brolio. Brolis dažnai alkoholio tikrai nevartoja, turi daug atsakomybių, nes rūpinasi vaikais, yra medžiotojas. Po įvykio, brolis labai stresuoja, pats nebegali vairuoti ir dirbti prie ūkio. Laiduotojo požiūris į neblaivius vairuotojus labai neigiamas. Jo manymu, brolis padarė dideles išvadas ir labai gailisi. Užstatą sumokėti bendromis jėgomis gal ir galėtų.

12. Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jis yra teisiamas pirmą kartą, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, duomenų apie padarytą žalą, kurią reikėtų atlyginti, byloje nėra. Kaltinamasis R. R. per pastaruosius 3 metus administracine tvarka nebaustas, jis ūkininkauja, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas. Svarbu įvertinti kaltinamojo R. R. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis R.R. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojo R.R. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. R. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs, kaltinamasis juo pasitiki, jo klauso, jis kaltinamajam yra autoritetas, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti R. R. kaip laiduotoju, byloje nėra. Todėl teismas netikėti juo, kaip ir jo bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad laiduotojas gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojo socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

14. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas nustato laidavimo terminą 1 metams.

15. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

16. Šiuo atveju kaltinamasis R.R. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis). Jis vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas. Būdamas neblaivus kaltinamasis vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, tik atsitiktinumo dėka nesužalojo kitų eismo dalyvių, bet susižalojo pats. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

17. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis R. R. neteistas, pastaruosius 3 metus nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 1 metams 6 mėnesiams. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.

18. 2024 m. kovo 13 d. nutarimu kaltinamajam R. R. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., b. l. 164-167), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2024 m. kovo 13 d.

19. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

20. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

21. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

22. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam R. R., bet trečiajam asmeniui – E. P., kurio vardu automobilis ir yra registruotas.

23. Nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Todėl teismas, įvertinęs prieš tai aptartus bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamojo padaryto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis, remdamasis ir teismų praktika (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-45-788/2019 ir kt.), sprendžia apie tikslingumą konfiskuoti valstybės nuosavybėn kaltinime nurodyto trečiajam asmeniui priklausančio automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą.

24. Nustatydamas išieškomos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą aptariamo įvykio metu kaltinamojo R. R. vairuoto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje buvo 8 320,00 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 20). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. R. pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. P. automobilį ,,BMW X5“ 2022 m. lapkričio 23 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko už 7 800 Eur, taip pat pateikta transporto priemonės sąmata ir pinigų priėmimo kvitas ABOI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 149-152, 153, 154-158, 159). Automobilio savininkas E. P. teismo posėdyje nurodė, kad automobilis ,,BMW X5“ 2023 metais papuolė į krušą, todėl buvo apgadintas. Preliminari remonto kaina (6 369,09 Eur) jam pasirodė per didelė, todėl automobilį eksploatavo toliau. E. P. vertinimu, automobilio vertė po krušos galėjo būti apie 3 000 Eur. Teismas sutinka, kad automobilio vertė dėl krušos sukeltų padarinių sumažėjo, tačiau, teismo vertinimu, automobilis nebuvo naudojamas reprezentacijai, po krušos ir toliau buvo naudojamas pagal paskirtį, automobilio apgadinimai buvo tik estetinio pobūdžio. Tokiu būdu teismas mano, kad aptariamo įvykio metu kaltinamojo R. R. vairuoto automobilio vertė buvo 4 000 Eur (su PVM), todėl būtent tokia pinigų suma išieškoma (konfiskuojama) iš kaltinamojo R. R..

25. Kaltinamajam R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 160-163, 164-167, 168-171), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

- automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 20 d. nutarimu grąžintas savininkui E. P., paliktinas E. P.;

- R. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

27. Kaltinamasis R. R. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

R. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. R. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. valstybei išieškoti automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti R. R., jog automobilio vertę atitinkančią sumą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB) arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose) (įmokos kodas 6610). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškoma priverstinai.

R. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui E. P., palikti E. P.;

- R. R. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. R., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.