Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimas

Trečiasis asmuo atsiliepimo taip pat nepateikė.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovui A. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Iš 2018 m. rugsėjo 15 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – Sutartis) matyti, kad ieškovas A. P. ir atsakovas A. P. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo patalpas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už birželio-rugsėjo mėnesius po 290 Eur, už kiekvieną mėnesį, o už spalio-gegužės mėnesius po 250 Eur, už kiekvieną mėnesį nuomos mokesčio, taip pat mokėti komunalinius mokesčius (šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kt.) (Sutarties 4.1., 4.2., 4.5., 4.6. punktai). Sutarties 12.3 punkto (a) papunkčių šalys sutarė, jog nuomotojas, įspėjęs nuomininką prieš 7 dienas ir nuomininkui per šias dienas neištaisius pažeidimų, turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti šią Sutartį nepasibaigus terminui šiais atvejais (šiais atvejais Užstatas negrąžinamas) – kai nuomininkas vėluoja pilnai ar dalinai sumokėti nuomos mokestį ir/ar kitus Sutartimi numatytus mokėjimus, įskaitant komunalinių paslaugų apmokėjimą, daugiau kaip 7 (septynias) dienas. Ieškovas nurodo ir iš prie ieškinio pridedamų dokumentų matyti, jog atsakovai nuo 2019 m. vasario mėnesio vėlavo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, o nuo 2019 m. kovo mėn. ir nuomos mokestį, todėl ieškovas 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu įspėjo atsakovus padengti įsiskolinimą per dvi savaites, nes priešingu atveju nuo 2019 m. gegužės 1 d. nutrauks buto nuomos sutartį. Atsakovams neįvykdžius ieškovo reikalavimo, ieškovas 2019 m. gegužės 12 d. pranešimu raštiškai pranešė atsakovams, kad nutraukia buto nuomos sutartį ir pareikalavo iki nurodyto termino (2019 m. gegužės 15 d.) atsakovus atlaisvinti užimamas patalpas bei sumokėti 700,00 Eur įsiskolinimą už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. Po šio pranešimo, atsakovas sumokėjo tik dalį skolos – 300,00 Eur ir liko skolingas už balandžio mėn. 400,00 Eur. 2019 m. birželio 17 d. pretenzija ieškovas dar kartą pareikalavo atsakovus iki 2019 m. liepos 1 d. padengti nuomos ir komunalinių mokesčių įsiskolinimą už balandžio-birželio mėnesius, kuris sudarė 1100,00 Eur, 150,00 Eur už ieškovo patirtų teisinių išlaidų, bei iki 2019 liepos 1 d. išsikelti iš nuomojamų patalpų. Atsakovas A. P. ieškovui 2019 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo dalį – 200,00 Eur skolos, 2019 m. rugsėjo 18 d. – 300,00 Eur, 2019 m. spalio 17 d. – 400,00 Eur. Tačiau, kaip patvirtina antstolės V. D. 2019 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovai iš nuomojamo buto neišsikėlė, buto neatlaisvino. Už 2019 m. balandžio – 2020 m. sausio mėnesius atsakovai yra įsiskolinę 3351,83 Eur (1800,00 Eur nuomos mokesčių ir 1551,83 Eur mokesčių už komunalines paslaugas.

Atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir duomenų apie tai, kad tinkamai vykdė iš sutarties kylančias prievoles, ar būtų pareiškę pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos priskaičiavimo, kad sutarties negalėjo tinkamai vykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t. y. neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Be to, pagal CK 6.584 straipsnio 3 dalį, jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu.

Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovai nevykdė nuomininko pareigų tinkamai – nuo 2019 m. vasario mėn. mokesčius už komunalines paslaugas, o nuo 2019 m. kovo mėn. ir nuomos mokestį mokėjo nereguliariai, tik iš dalies ir tik po ieškovo rašytinių reikalavimų. Iš viso ieškovas už atsakovus sumokėjo 1551,83 Eur mokesčių už komunalines paslaugas, už kurias faktiškai turėjo mokėti atsakovai. Už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio – 2020 m. sausio mėn. susidarė 3351,83 Eur skola, kurią sudaro 1800,00 Eur nuomos mokesčio ir 551,83 Eur mokesčių už komunalines paslaugas. Ieškovo reikalavimas priteisti minėtą sumą yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, įsiskolinimas susidarė dėl atsakovų kaltės, jiems tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ši suma priteistina iš atsakovų ieškovo naudai.

Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį, nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą yra tėvai. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CK 2.7 straipsnio 1 dalį, už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų. Tėvų ir globėjų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių turtą nustato šio kodekso trečiosios knygos normos (CK 2.7 straipsnio 2 dalis). Pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės (CK 2.7 straipsnio 4 dalis). O CK 6.588 straipsnio 6 dalis nurodo, kad už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai.

Atsižvelgiant į šias nuostatas ir tai, kad atsakovai M. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai iki keturiolikos metų, todėl pagal jų prievoles atsako jų atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, dėl ko nuostolių atlyginimas priteisiamas tik iš atsakovų A. P. ir R. P..

Byloje keliamas klausimas dėl atsakovų A. P. ir R. P. bei jų nepilnamečių vaikų iškeldinimo.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams, tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016). Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principas negali būti paneigiamas poreikiu užtikrinti vaiko teisių apsaugą, juo labiau, kad pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams pirmiausia tenka tėvams. Atsakovas A. P., sudarydamas nuomos sutartį, žinojo apie tai, kad gyvenamosios patalpos yra išnuomojamos terminuotam laikui, taip pat, kad privalo tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes priešingu atveju sutartis bus nutraukta prieš terminą, todėl turėjo numatyti ir pasekmes, kurios gali kilti pasibaigus nuomos terminui ir ar ją nutraukus prieš terminą dėl nuomininko kaltės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai gyvena ieškovui priklausančiame bute pasibaigus nuomos sutarties terminui, nes sutartis buvo sudaryta iki 2019 m. rugsėjo 14 d., ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. vasario 3 d., o procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti 2020 m. kovo 24 d. juos siunčiant nuomojamo buto adresu – (duomenys neskelbtini), Palanga, – tai yra be teisinio pagrindo. Atsakovai nuo 2019 m. gegužės 15 d., kai ieškovas, pranešęs apie vienašališką sutarties nutraukimą, pareikalavo nuomininkus išsikelti, turėjo pakankamai laiko išspręsti savo ir vaikų gyvenamosios vietos klausimą, todėl elgiantis rūpestingai toks laiko tarpas buvo pakankamas tokiems veiksmams atlikti. Todėl nepilnamečių asmenų neteisėtas gyvenimas ieškovui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje negali būti kliūtis teisėtai naudotis jam savo nuosavybe.

CK 6.611 straipsnis, be kita ko, numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Be to, pagal CK 6.613 straipsnį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.