Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-555-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-21
Bylos Nr.
2-555-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02234-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
T. S., A. S., I. S.
Atsakovas
UAB ,,Mūras“
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas, Albertas Bandžius
Kategorijos
  • 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-555-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02234-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.1 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant ieškovų T. S., A. S., I. S. ir T. S. atstovui advokatui Albertui Bandžiui,atsakovo UAB ,,Mūras“ atstovams direktoriui A. Š. ir advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-555-881/2013 pagal ieškovų T. S., A. S., I. S. ir T. S. ieškinį atsakovui UAB ,,Mūras“ dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo ir laidojimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai T. S., A. S., I. S. ir T. S. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB ,,Mūras“ ieškovams po 40 000 Lt neturinės žalos atlyginimui, išmokant vienkartinę išmoką; priteisti iš atsakovo UAB ,,Mūras“ ieškovo A. S. naudai 3 807 Lt laidojimo išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB ,,Mūras“ ieškovės T. S. naudai 6 500 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB ,,Mūras“ ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės T. S. vyras, ieškovų A. S. ir I. S. tėvas bei T. S. sūnus V. S., 2008 m. spalio 30 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 54/08 pagrindu, buvo priimtas darbui UAB ,,Mūras“ statybininku, o nuo 2009 m. liepos 1 d. – apsaugos darbuotoju. 2009 m. rugsėjo 1 d. apie 23:30 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstruojamame objekte įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, V. S. buvo sunkiai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tuomet, kai nukentėjusysis, lipdamas į sargams skirtą patalpą antrame pastato aukšte savadarbiais laiptais, nukrito nuo jų ant betoninio grindinio, patirdamas sunkią traumą, dėl kurios vėliau jis ligoninėje mirė. Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama nelaimingo atsitikimo tyrimą parengė Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą, kurioje nustatyta, kad nelaimingą atsitikimą darbe pagal svarbą nelaimingo atsitikimo kilimui sąlygojo netinkamas darbo vietos įrengimas, pasireiškęs tuo, kad apsaugos darbuotojų patalpos buvo įrengtos antrame aukšte, į kurį darbuotojai lipdavo savadarbiais, neatitinkančiais standartų reikalavimų laiptais, kurių pakopos buvo nevienodo aukščio, laiptai pastatyti mažesniu nei 45 ? (apie 30 laipsnių) kampu. Tuo buvo pažeisti LST EN ISO 14122-35.3 punkto reikalavimai, numatantys, kad tame pačiame laiptakyje pakopos aukštis, kur tik galima, turi būti pastovus. Tais atvejais, kai tai neįmanoma, tarp išėjimo lygio ir apatinės pakopos jis galėtų būti sumažintas ne daugiau kaip 15 %. Be to, nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo saugos ir sveiktos darbe vidinės kontrolės neefektyvumas, pasireiškęs neblaivaus darbuotojo nenušalinimu iš darbo vietos. Tuo buvo pažeistas DK 123 straipsnio 1 dalies reikalavimas, numatantis, jog tuo atveju, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio, o taip pat darbuotojo buvimas darbe, darbo atlikimas neblaiviame stovyje. Tuo buvo pažeisti UAB ,,Mūras“ direktoriaus 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 09 patvirtintos ,,Sargo saugos ir sveikatos instrukcijos“ 1.10, 1.10.1, 1.10.2 punktų reikalavimai, numatantys, jog sargui draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti narkotikus ar toksines medžiagas. Darbdavio neteisėta veika, kaip analizuojamo corpus delcti elementas, prima facie pasireiškia saugos darbe norminių aktų pažeidimu. Žmonių saugos darbe teisinius santykius nelaimingo atsitikimo metu reglamentavęs Darbų saugos ir sveikatos įstatymas darbuotojų saugą ir sveikatą apibrėžė kaip visumą prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 12 p.). Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį užtikrinti, kad kiekvienam darbuotojui būtų sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis, darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jis taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 13 p.). Valstybinės darbo inspekcijos akte nustatyti minėti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimai liudija, jog atsakovas pats ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nesiėmė reikiamų priemonių, kad nukentėjusiojo V. S. darbo vieta, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tokiais veiksmais dėl nerūpestingo aplaidumo įvykdė neteisėtus veiksmus, kurie sudaro pagrindą civilinei atsakomybei kilti. Ieškovai nurodo, jog šiuo atveju atsakovo neteisėtus veiksmus (saugos darbe norminių aktų pažeidimą) ir kilusią žalą (darbuotojo mirtį) sieja netiesioginės priežasties ir pasekmės santykis. Darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, tačiau tai savaime nelėmė neigiamų pasekmių atsiradimo, kurios pasireiškė darbuotojo sužalojimu. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo tuomet, kai nukentėjusysis V. S., lipdamas į antrame aukšte esančias sargams skirtas patalpas, būdamas neblaivus, nukrito nuo netinkamai įrengtų laiptų ant betono grindinio ir sunkiai susižalojo. Tokius nukentėjusiojo veiksmus, net ir esant neblaiviam, įtakojo darbdavio padaryti įstatymų pažeidimai, kurie sukūrė tiesioginę neigiamų pasekmių galimybę, kurią realizavo paprastas nukentėjusiojo neatsargumas. Taigi pagrindine žalos atsiradimo priežastimi yra darbdavio padaryti saugos darbe norminių aktų pažeidimai, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neigiamomis pasekmėmis, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovo įvykdyti neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas priskirti jam atsiradusį žalingą rezultatą civilinės atsakomybės prasme, o saugos darbe norminių aktų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo darbe pasėkoje kilusia nukentėjusiojo mirtimi ir atsiradusia žala. Žala šioje byloje yra akivaizdi. Įrodžius, kad žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Ieškovai taip pat nurodo, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo jie patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalą. Ieškovams V. S., buvusio doro, sąžiningo, atidaus šeimai sūnaus, sutuoktinio, tėvo netektis, buvo ir yra didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas, kokį tenka šiuo metu nuolat patirti. Po nukentėjusiojo mirties ieškovai patyrė stresą, jautėsi palikti, niekam nereikalingi ir pažeminti. Nors nukentėjusysis buvo sužalotas darbo metu darbo vietoje ir nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė ligoninėje, o Valstybinės darbo inspekcija konstatavo darbdavio darbų saugos reikalavimų pažeidimus, darbdavys nepasirūpino išreikšti nukentėjusiojo artimiesiems elementarios žmogiškos užuojautos ar padėti materialiai, apmokant visas ar bent dalį laidojimo išlaidų. Nukentėjusiojo mirtis kartu su juo gyvenusiai ieškovei T. S., kurios vieninteliu maitintoju buvo nukentėjusysis, jo motinai T. S. bei vaikams A. S. ir I. S., su kuriais nukentėjusįjį siejo glaudus vidinis ryšys, sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, dvasines kančias, emocinę depresiją ir skausmą netekus artimo žmogaus, kurių niekas neatstos, nes būsenos buvusios iki nelaimingo atsitikimo neįmanoma sugrąžinti. Po sūnaus mirties, jo motiną T. S., kuri sunkiai išgyveno sūnaus netektį ir nuolat dėl to sielvartavo, nukentėjusiojo mirties metinių metu ištiko insultas ir šiuo metu ji yra neįgali, slaugoma namiškių. Atsakovo kaltė dėl ieškovų patiriamos tokio pobūdžio būsenos yra akivaizdi, todėl turėtų būti atlyginta neturtinė žala. Nepaisant to, kad žala padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos ir būsenos, buvusios iki nukentėjusiojo mirties neįmanoma sugrąžinti, tačiau to reikėtų siekti panaudojant materialią kompensaciją ir įvertinti bei atlyginti pinigais. Apskaičiuojant nelaimingo atsitikimo darbe atlygintino neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į tai, kad nelaimingo atsitikimo metu įvyko skaudžiausia nelaimė –­ nukentėjusiojo mirtis. Esminis kriterijus yra ieškovų patirti dvasiniai išgyvenimai netekus artimojo, su kuriuo juos siejo glaudus šeimyninis ryšys, lūkesčiai senatvėje ir kt. Atsakovas yra pelno siekianti, stabilios turtinės padėties statybų bendrovė, kurioje buvo netinkamai įgyvendinamos darbo apsaugos priemonės, todėl siekiant protingos ieškovų ir žalą padariusio atsakovo interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į nukentėjusiojo neblaivumą nelaimingo atsitikimo metu būtų teisinga ieškovams priteisti po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovas A. S. taip pat prašo priteisti jam nukentėjusios laidojimo išlaidas. Nurodo, kad iš viso už laidotuvių organizavimą sumokėjo 3 807 Lt. Kadangi pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį nukentėjusiajam asmeniui mirus, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu, turtinė žala turi būti priteistą ją patyrusiam ieškovui A. S.. Ieškovė T. S. savo buvusio sutuoktinio kapavietės sutvarkymui yra užsakiusi skirtus gaminius, tačiau dėl finansinių sunkumų jų apmokėti pati negali, todėl pripažinus, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra atsakovo kaltė, iš pastarojo, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, turi būti priteisiamos kapo sutvarkymo išlaidos, t. y. 6 500 Lt, kurios atsižvegiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 2A-380/2008 esantį išaiškinimą, priteistina avansu. Ieškovai taip pat nurodo, kad nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu, todėl draudimo išmoka nebuvo skirta ir išmokėta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB ,,Mūras“, ginčydamas ieškinio pagrįstumą, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiojo V. S. kraujyje rasta 1,88 promilių etilo alkoholio. Būtent dėl šios priežasties VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 6-15-1608 buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Atsakovo veiksmuose nėra kaltės, nes pagrindinė sąlyga, dėl kurios kilo aptariamas nelaimingas atsitikimas darbe, buvo paties darbuotojo veiksmai – darbo atlikimas būnant neblaiviame stovyje bei savavališkas, su darbo atlikimu nesusijęs, naudojimasis savadarbiais mediniais laiptais. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiojo darbo vieta buvo įrengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Darbuotojų, tame tarpe apsaugos darbuotojo, patalpos, aptariamo nelaimingo atsitikimo kilimo dieną ir metu, buvo įrengtos ne antrame, kaip teigia ieškovai, bet pirmame rekonstruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte. Be to, 2009 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusiajam, kaip matyti iš pridedamo Statybos objekto (duomenys neskelbtini) pridavimo apsaugai registracijos žurnalo išrašo, kuriame yra ir nukentėjusiojo parašas, buvo pavesta saugoti minėto objekto pirmąjį aukštą. Visa tai patvirtina, kad naudotis nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje nurodytais savadarbiais mediniais laiptais, jeigu jais aktualiu laikotarpiu ir buvo naudotasi, nukentėjusiajam nebuvo nei reikalo, nei pareigos. Aptariamo nelaimingo įvykio metu statybos darbai minimame objekte jau buvo baigti, iš objekto teritorijos buvo išgabenta statybinė technika, o saugotinos vertybės buvo pastato pirmame aukšte, kur ir buvo nukentėjusiojo darbo vieta. Kadangi nukentėjusiojo darbo funkcijų atlikimas nebuvo susijęs su lipimu savadarbiais laiptais į antrą aukštą, todėl naudodamasis šiais laiptais savo iniciatyva nukentėjusysis prisiėmė absoliučią neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Būtent dėl neatsargių savo veiksmų – naudojimosi savadarbiais laiptais savo iniciatyva ir savo rizika, būdamas neblaiviu, nukentėjusysis ir patyrė sunkių sužalojimų, dėl kurių vėliau mirė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartyje išaiškino, jog darbdavys neprivalo izoliuoti potencialiai pavojingų darbo įrankių, su kuriais darbuotojas nebuvo apmokytas dirbti, nes tokia darbdavio pareiga norminiais aktais nėra nustatyta. Ši taisyklė taikytina ir šioje byloje, kuomet šalia nukentėjusiojo darbo vietos buvo galimai nesaugūs ir keliamų reikalavimų neatitinkantys savadarbiai mediniai laiptai, kuriais darbuotojas, atlikdamas savo darbo pareigas, neprivalėjo ir neturėjo naudotis. Tarp nukentėjusiojo darbo funkcijų ir naudojimosi savadarbiais laiptais nebuvo jokio priežastinio ryšio, o vadovaujantis minėta teismų praktika, atsakovas netgi neprivalėjo tokių laiptų aptverti ar kitaip izoliuoti. Nelaimingo atsitikimo vietoje buvę savadarbiai mediniai laiptai savaime nekėlė jokio pavojaus ir jokios grėsmės nukentėjusiajam, o jais naudotis nebuvo jokio reikalo ir pareigos. Nukentėjusysis, būdamas neblaivus, ir taip pažeisdamas teisės aktų numatytas saugos darbe taisykles, buvo neatidus ir neatsargus, todėl nėra pagrindo darbdavio civilinei atsakomybei kilti. Nukentėjusiojo darbo pamaina prasidėdavo 16 val. ir tęsdavosi iki 7 val., t. y. per naktį. Nelaimingo atsitikimo dieną nukentėjusysis atėjo į darbą blaivus ir buvo instruktuotas darbų vadovo I. Z.. Kadangi atsakovo administracijos darbuotojų darbo laikas nelaimingo atsitikimo dieną baigėsi 16 val., atsakovui nebuvo jokių galimybių kontroliuoti kaip vakare ar naktį darbuotojas laikosi darbų saugos reikalavimų, tarp jų ir draudimo darbo metu vartoti alkoholį. Būtų nelogiška ir neprotinga iš darbdavio reikalauti samdyti papildomą darbuotoją, kad šis naktimis prižiūrėtų sargą. Tokios praktikos nėra ir objektų saugojimo srityje. Darbdavys šiuo konkrečiu atveju, dėl nukentėjusiojo darbo specifikos, objektyviai negalėjo užtikrinti visiškos nukentėjusiojo priežiūros ir neprivalėjo imtis papildomų priemonių tokiai priežiūrai užtikrinti. Duomenų apie tai, kad nukentėjusysis anksčiau būtų girtavęs darbo vietoje taip pat nėra. Atsakovo darbuotojai nei karto nėra pastebėję, kad nukentėjusysis, perimdamas budėjimą, ar perduodamas jį, kada nors būtų buvęs neblaivus. Visa tai patvirtina, kad atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad nelaimingo atsitikimo dieną nukentėjusysis darbe, į kurį atvyko blaivus, buvo neblaivus ir dėl to susižalojo. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius aktus ir tuo neužtikrino saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų. Iš nelaimingo atsitikimo medžiagos matyti, kad aptariamas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko susiklosčius neįprastoms aplinkybėms, kurių atsakovas objektyviai negalėjo kontroliuoti. Kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusia žala. Atsakovas pažymi, kad ieškovo reikalaujamas atlyginti žalos dydis yra aiškiai per didelis, neproporcingas valstybės ekonominiam lygiui ir neatitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų principų, be to, nepagrįstas leistinais įrodymais. Ieškovai tik tvirtina, jog nukentėjusiojo mirtis sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, dvasines kančias, emocinę depresiją ir skausmą, jo motina nukentėjusiojo mirties metinių metu ištiko insultas ir ji šiuo metu yra neįgali, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovai nepateikia jokių įrodymų. Teismui nenustačius, kad dėl nukentėjusiojo mirties yra kaltas atstovas, jam nekyla ir pareiga atlyginti laidojimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidas. Jei teismas nuspręstų, kad atsakovas iš dalies atsakingas dėl kilusios žalos, atlyginamos gali būti tik įprastos, vidutinės, bet ne prabangios laidojimo ir kapo įrengimo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

V. S., 2008 m. spalio 30 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 54/08 pagrindu, dirbo UAB ,,Mūras“ statybininku, o nuo 2009 m. liepos 1 d. – apsaugos darbuotoju (t. 1, b. l. 36-37).

Iš 2009 m. spalio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. apie 23:30 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstruojamame objekte įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, V. S. buvo sunkiai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tuomet, kai nukentėjusysis, būdamas vidutinio girtumo, lipdamas netinkamai įrengtais laiptais, nukrito nuo jų ant betoninio grindinio, sunkiai susižalojo (t. 1, b. l. 22-27), dėl ko vėliau ligoninėje mirė.

Medicinos ekspertas, 2009 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. M 1340/09 konstatavo, kad V. S. mirė nuo gavos sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje ir kraujosruva pakaušio kairėje su galvos smegenų sumušimu dešinėje smilkininėje, dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyse, kaukoles pamato kaulų kairės vidinės daubos lūžiu, intraodinėmis taškinėmis kraujosruvomis kairiame petyje, nubrozdinimu kairėje alkūnėje, kairės pusės šonkaulių lūžiais su kairio plaučio sumušimu, poodine kraujosruva juosmens kairėje su kairio klubakaulio sparno lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis kairiame sėdmenyje. Tai komplikavosi galvos smegenų koma, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu (t. 1, b. l. 31-35).

Ieškovai, įrodinėdami, jog nukentėjusiojo mirtį sąlygojo darbdavio neteisėti veiksmai, pasireiškę saugos darbe norminių aktų pažeidimu, remiasi Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. spalio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1., kuriame nurodyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje jai pavestas funkcijas, 2009 m. spalio 22 d. parengė Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą, kurioje nustatyta, kad nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo netinkamas darbo vietos įrengimas, t. y. apsaugos darbuotojų patalpos buvo įrengtos antrame aukšte, į kurį darbuotojai lipdavo savadarbiais, neatitinkančiais standartų reikalavimų laiptais, kurių pakopos buvo nevienodo aukščio, laiptai pastatyti mažesniu nei 45 ? (apie 30 laipsnių) kampu. Tuo buvo pažeisti LST EN ISO 14122-35.3 punkto reikalavimai, numatantys, kad tame pačiame laiptakyje pakopos aukštis, kur tik galima, turi būti pastovus. Tais atvejais, kai tai neįmanoma, tarp išėjimo lygio ir apatinės pakopos jis galėtų būti sumažintas ne daugiau kaip 15 %. Be to, nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo saugos ir sveiktos darbe vidinės kontrolės neefektyvumas, pasireiškęs neblaivaus darbuotojo nenušalinimu iš darbo vietos. Tuo buvo pažeistas DK 123 straipsnio 1 dalies reikalavimas, numatantis, jog tuo atveju, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio, o taip pat darbuotojo buvimas darbe, darbo atlikimas neblaiviame stovyje. Tuo buvo pažeisti UAB ,,Mūras“ direktoriaus 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 09 patvirtintos ,,Sargo saugos ir sveikatos instrukcijos“ 1.10, 1.10.1, 1.10.2 punktų reikalavimai, numatantys, jog sargui draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti narkotikus ar toksines medžiagas (t. 1, b. l . 22-27).

Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 str.). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. To paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose numatyta kiekvieno darbuotojo pareiga vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais; darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo: tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones; savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui; vykdyti padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus.

Kaip matyti iš 2009 m. rugsėjo mėnesio budėjimo grafiko, V. S. nelaimingo atsitikimo darbe dieną, pradėjo darbą 2009 m. rugsėjo 1 d. 16 val. ir turėjo dirbti iki 2009 m. rugsėjo 2 d. 7 val. ryto, t. y. V. S. dirbo naktinę pamainą (t. 1, b. l . 39). Įvadinio instruktavimo žurnale nurodyta, kad V. S. 2008 m. lapkričio 4 d. buvo instruktuotas apie darbų saugą (t. 1, b. l. 62). Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale taip pat užfiksuota, kad V. S. 2009 m. liepos 1 d. buvo instruktuotas, t. y. supažindintas su 2004 m. lapkričio 8 d. UAB ,,Mūras“ direktoriaus įsakymu Nr. 6-D patvirtinta Sargo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23 (t. 1, b. l. 63-64), kurios 1-10.1 - 1.10.2 punktuose nustatyta, kad sargui draudžiama darbo metu ateiti į darbą neblaiviam ir darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti narkotikus ir toksines medžiagas. Iš UAB ,,Mūras“ darbų vadovo I. Z. paaiškinimo (t. 1, b. l. 69 ) matyti, kad V. S. į darbą atvyko blaivus ir buvo instruktuotas. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog dėl to, kad atsakovo administracijos darbuotojų darbo laikas nelaimingo atsitikimo dieną baigėsi 16 val., atsakovui nebuvo jokių objektyvių galimybių kontroliuoti kaip vakare ar naktį darbuotojas laikosi darbų saugos reikalavimų, tarp jų ir draudimo darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, darbdavys dėl nukentėjusiojo darbo specifikos (darbas naktinėje pamainoje), objektyviai negalėjo užtikrinti visiškos nukentėjusiojo priežiūros, o kartu ir neprivalėjo imtis papildomų priemonių tokiai priežiūrai užtikrinti, juolab, kad jokių duomenų apie tai, kad V. S. anksčiau būtų girtavęs darbo vietoje byloje nėra.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama pavojingomis sąlygomis (aukštyje, su judančiai mechanizmais ir kt.), net ir esant darbdavio kaltei, traktuojamas, kaip didelis neatsargumas, tačiau neeliminuojama ir darbdavio, nenušalinusio neblaivaus darbuotojo nuo darbo, deliktinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. birželio 13 d. nutarime konstatuota, kad nukentėjusiojo (žuvusiojo) R. S. apsvaigimas nuo alkoholio nelėmė nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau šią aplinkybę teismas traktavo kaip nukentėjusiojo (žuvusiojo) didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, ir laikė, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs 40 procentų darbdavio ir 60 procentų paties nukentėjusiojo kaltę, teisingai nustatė kaltės proporcijas (civilinė byla Nr. 3K-P-276/2005). Analogiška praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008 bei 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007.

Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad atsakovas, kuris privalėjo nušalinti neblaivų darbuotoją nuo pareigų vykdymo, objektyviai negalėjo šio teisės aktų reikalavimo įvykdyti, nes teisės aktai nenustato reikalavimo užtikrinti sargo, dirbančio naktinėje pamainoje priežiūros mechanizmo. Taigi nors Darbo inspekcija, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe konstatavo, jog viena iš priežasčių, sąlygojusių nelaimingą atsitikimą darbe, buvo saugos ir sveiktos darbe vidinės kontrolės neefektyvumas, pasireiškęs neblaivaus darbuotojo nenušalinimu iš darbo vietos, tačiau teismas daro išvadą, kad darbdavys objektyviai neturėjo galimybės nušalinti nukentėjusiojo darbuotojo nuo atliekamų pareigų, nes į darbą jis atvyko būdamas blaivus, o naktinės pamainos metu nėra galimybės užtikrinti papildomos priežiūros ne tik objektui, kurį saugojo V. S., bet ir pačiam sargui V. S.. Taigi atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes pagrindinė sąlyga, dėl kurios kilo aptariamas nelaimingas atsitikimas darbe, buvo paties darbuotojo veiksmai – darbo atlikimas būnant neblaiviame stovyje bei savavališkas, su darbo atlikimu nesusijęs, naudojimasis savadarbiais mediniais laiptais.

Ieškovai, įrodinėdami darbdavio neteisėtus veiksmus, taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo darbo vieta buvo įrengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog darbuotojų, tame tarpe apsaugos darbuotojo (sargo), patalpos, nelaimingo atsitikimo kilimo dieną ir metu, buvo įrengtos ne antrame, kaip teigia ieškovai, bet pirmame rekonstruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte. Tai, kad savadarbiai laiptai, kuriais lipdamas susižalojo, o vėliau mirė, V. S., nors ir buvo rekonstruojamo objekto kieme, nebuvo reikalingi sargo V. S. darbo funkcijų atlikimui rodo Statybos objekto (duomenys neskelbtini) pridavimo apsaugai registracijos žurnalas, kuriame nurodyta, jog 2009 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusiajam, buvo pavestas saugoti minėto objekto pirmasis aukštas. Tai patvirtinta V. S. parašu (t. 1, b. l. 99). Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas ir į tai, kad minėtame žurnale nuolat buvo tiksliai fiksuojama, kokios patalpos, teritorija ar įrankiai perduodami saugoti sargui, pavyzdžiui, pridavimo apsaugai registracijos žurnale užfiksuota, kad V. S. 2009 m. liepos 29 d. 16 val. buvo perduoti saugoti įrankiai, 2009 m. rugpjūčio 8 d. 7 val. buvo perduoti saugoti įrankiai, objekto pirmas aukštas ir teritorija, 2009 m. rugpjūčio 10 d. 16 val. tik įrankiai, 2009 m. rugpjūčio 14 d. 15 val. – objekto pirmas aukštas ir teritorija ir t. t. (t. 1, b. l. 169-170). Visa tai patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo dieną V. S. buvo pavesta saugoti tik objekto pirmą aukštą, bet ne teritoriją, kurioje buvo savadarbiai laiptai. Vadinasi, naudotis savadarbiais mediniais laiptais, nuo kurių nukrito neblaivus V. S., aktualiu darbo funkcijų atlikimo laikotarpiu, nukentėjusiajam nebuvo nei reikalo, nei pareigos, nei būtinybės. Kad savadarbiai laiptai, kurie vedė į antrame aukšte esančias patalpas, nebuvo reikalingi nukentėjusiojo pareigų vykdymui, patvirtina ir byloje esančios nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos fotografijos, iš kurių matyti, kad nei nukentėjusiojo daiktų ar drabužių, ar kitokių darbo priemonių (išskyrus alkoholio butelį) ar saugotinų vertybių antrame aukšte esančiose patalpose iš karto po nelaimingo atsitikimo nebuvo rasta. Kita vertus, nelaimingo įvykio metu statybos darbai minimame objekte jau buvo baigti, iš objekto teritorijos buvo išgabenta statybinė technika, kieme nebuvo jokių vertingų objektų, kuriuos reikėtų saugoti, rodo byloje esantys įrodymai (T. 1, b. l. 100- 106).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad nukentėjusiajam buvo pavesta saugoti pirmąjį objekto aukštą nei teritoriją. Todėl įvertinus tai, kad nukentėjusiojo darbo funkcijų atlikimas nebuvo susijęs su lipimu savadarbiais laiptais į antrą aukštą, naudodamasis minėtais savadarbiais laiptais savo iniciatyva, nukentėjusysis prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Būtent dėl neatsargių savo veiksmų – naudojimosi savadarbiais laiptais savo iniciatyva ir savo rizika, būdamas neblaiviu, nukentėjusysis ir patyrė sunkių sužalojimų, dėl kurių vėliau mirė. Teismas sutinka su atsakovo argumentais ir teismų formuojama praktika, pagal kurią, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartyje išaiškino, jog darbdavys neprivalo izoliuoti potencialiai pavojingų darbo įrankių, su kuriais darbuotojas nebuvo apmokytas dirbti, nes tokia darbdavio pareiga norminiais aktais nėra nustatyta. Ši taisyklė taikoma ir šioje byloje, kuomet šalia nukentėjusiojo darbo vietos buvo galimai nesaugūs ir keliamų reikalavimų neatitinkantys savadarbiai mediniai laiptai, kuriais darbuotojas, atlikdamas savo darbo pareigas, neprivalėjo ir neturėjo naudotis. Taigi teismas sprendžia, jog tarp nukentėjusiojo darbo funkcijų, naudojimosi savadarbiais laiptais ir darbdavio veiksmų, užtikrinant saugią darbo aplinką, nebuvo jokio ryšio, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai įrengė nukentėjusiojo darbo vietą, dėl ko, nenustačius darbdavio neteisėtų veiksmų, nėra ir pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti. Teismas taip pat pritaria atsakovo argumentams, jog nelaimingo atsitikimo vietoje buvę savadarbiai mediniai laiptai savaime nekėlė jokio pavojaus ir jokios grėsmės nukentėjusiajam, o jais naudotis nebuvo jokio reikalo ir pareigos, o nukentėjusysis, būdamas neblaivus, ir taip pažeisdamas teisės aktų numatytas saugos darbe taisykles, buvo neatidus ir neatsargus, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių teisinių padarinių (žalos). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas šiuo atveju niekaip negalėjo kontroliuoti savavališkų V. S. veiksmų girtaujant darbo vietoje ir naudojantis objekto teritorijoje, kuri nebuvo pavesta saugoti, esančiais savadarbiais laiptais.

Kaip jau minėta, pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti atsiranda tik tuomet, kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos. Kadangi teismas nenustatė, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti pagrindas darbdavio civilinei atsakomybei kilti, ieškovo ieškinys atmetamas. Nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismas atskirai nepasisako dėl ieškovo ir atsakovo argumentų, susijusių su kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 3 872 Lt (T. 1, b. l. 137-139). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, mažina iš ieškovų atsakovui priteisiamą sumą advokato pagalbai apmokėti iki 3 000 Lt.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 55 Lt, todėl ieškinį atmetus, jos priteisiamos iš ieškovų (CPK 83 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų T. S., A. S., I. S. ir T. S. ieškinį atsakovui UAB ,,Mūras“ atmesti.

Priteiti atsakovo UAB ,,Mūras“ (juridinio asmens kodas 221372760, Švitrigailos g. 7/16a, Vilnius) naudai iš ieškovų T. S. (a/k (duomenys neskelbtini)), A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) I. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir T. S. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteiti iš ieškovų T. S., A. S., I. S. ir T. S. lygiomis dalimis 55 Lt valstybės naudai išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Vilija Mikuckienė