Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-513-449/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-29
Bylos Nr.: 1A-513-449/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-28-1-00543-2013-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Gaudutienė, Elena Vainienė, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis: A. V.
Nukentėjusysis: V. G., J. G.
Civilinis ieškovas: V. G., J. G., Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, T. R., T. S.
Advokatai: Jūratė Kleinauskienė

Kategorijos

1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-449/2015

Teismo proceso Nr. 1-28-1-00543-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.4.2.5., 1.2.4.2.8., 1.2.4.8.2., 1.1.8., 2.1.15.1.2. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Reginos Gaudutienės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,nuteistajam A. V.,gynėjai Silvai Mardosaitei,nukentėjusiojo V. G. atstovei advokatei Jūratei Kleinauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo V. G. ir nuteistojo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas:

pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams,

pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam A. V. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. V. priteista 133,40 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G. ir 4344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G.. Iš nuteistojo A. V. taip pat priteista 7905 Eur nukentėjusiojo V. G. ir 739,40 Eur nukentėjusiojo J. G. gydymo išlaidų civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei 494,55 Eur žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. R. ir T. S. civiliniai ieškiniai atmesti.

Iš nuteistojo A. V. taip pat nuspręsta išieškoti 139,02 Eur proceso išlaidų atlyginimo valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), ant medinio pėsčiųjų tilto, kuris yra virš greitkelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda, po asmeninių nesutarimų kilusio konflikto iš nugaros pusės pribėgęs prie per tiltą ėjusio V. G., tyčia sudavė V. G. 20 smūgių turimu rankose metaliniu strypu į kojas, rankas ir kitas kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nukentėjusiajam dešinės kojos dešinio blauzdikaulio atvirą skeveldrinį lūžį viduriniame trečdalyje, dešinės plaštakos pamatinio pirštakaulio lūžį, t. y. tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. G..

Be to, A. V. 2013 m. spalio 26 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), J. G. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsiveržęs į aptariamą butą ir rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. ieškodamas V. J., bute buvusiam J. G. tyčia sudavė 5 smūgius turimu peiliu į pilvą, žastą ir galūnes, padarydamas nukentėjusiajam dvi kiaurymines durtines – pjautines žaizdas pilvo sienoje su pilvo tiesiojo raumens ir viršutinės skrandžio arterijos sužalojimu, dvi durtines – pjautines žaizdas kairiame žaste, durtinę – pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, t. y. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. G. dėl chuliganiškų paskatų. Taip pat jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. ieškodamas V. J., peiliu tyčia vieną kartą sudavė bute buvusiam T. S. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat peiliu tyčia vieną kartą sudavė bute buvusiam T. R. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendis keistinas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 1, 3, 4 p. ), nuteistojo A. V. veiksmai pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuoti neteisingai, o taip pat neteisingai paskirta bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas T. S. ir T. R. padarytų sužalojimų epizode nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis bei nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas padarė neteisingą išvadas, kad A. V. veikė tiesioginė neapibrėžta tyčia; sužalojimai, padaryti T. R. ir T. S. atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taip pat nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis suvokė ne abstraktų daromos veikos pavojingumą, bet siekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą. Teismas tinkamai neištyrė faktinių duomenų, nenustatė jų tarpusavio ryšio, neatliko duomenų analizės, o akivaizdžiai teikė pranašumą specialisto išvadoms Nr. XXX, Nr. YYY bei teisme apklausto eksperto J. R. parodymams, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, t. y. visiškai nevertino ir nepaneigė byloje surinktų kaltinančių faktinių duomenų.

Teismas padarė išvadą, kad A. V. suvokė, jog suduodamas smūgius peiliu iš pradžių A. G. į pilvą, žastą ir galūnes, o vėliau T. S. ir T. R. į galūnes, kelia pavojų nukentėjusiųjų sveikatai, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiųjų sveikatai, tačiau smurtaudamas kaltinamasis numatė platų padarinių spektrą (nuo fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo iki jo mirties). Kai kaltininkas veikia neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, jis atsako už faktiškai sukeltą žalą. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad A. V. panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) bei padarytų sužalojimų lokalizacija (padaryti dūriai A. G., I. S. ir T. R. į gyvybiškai svarbias jų kūnų apatines dalis) rodo, kad kaltininkas siekė sunkiai sutrikdyti šių asmenų sveikatą. Kelis kartus skirtingų asmenų atžvilgiu panaudodamas peilį A. V. negalėjo nenorėti kilsiančių padarinių ir būti jiems abejingas. Vien jau pasirinktas veikimo būdas – smūgiai pavojingu ir žalojančiu įrankiu į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas – patvirtina, kad A. V. numatė, jog neišvengiamai sužalos sveikatą ir norėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiuosius. A. V. ir nukentėjusieji A. G., T. S. ir T. R. iki įvykio nebuvo pažįstami. Teismas teisingai pripažino, kad A. V. veikė nusikalstamai dėl mažareikšmės dingsties bei intensyviai naudojo fizinį smurtą, tačiau visiškai nevertino aplinkybių, jog sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi, o A. V. kryptinga ir labai intensyvi veika nutrūko tik dėl to, kad nukentėjusieji T. S. ir T. R. pabėgo į lauką ir jiems buvo suteikta medicininė pagalba. Teismas nevertino liudytojos V. J. parodymų apie tai, kad po įvykio atėjęs A. V. jai pasakė: „tris pripjoviau per tave“, bei liudytojų policijos darbuotojų S. G. ir R. J. parodymų apie tai, jog A. V. peilį turėjo iki jo sulaikymo momento.

Prokuroras nurodo, kad A. V. tyčią galima apibrėžti kaip alternatyvią tiesioginę tyčią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-428/2008, 2K-404/2010, 2K-252/2011), t. y. kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais kryptingai kelia grėsmę nukentėjusiųjų sveikatai. Kaltininko veika kvalifikuojama pagal sunkiausią iš alternatyvių padarinių, kuriuos kaltininkas suvokė ir numatė galint kilti. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš nusikaltimo padarymo mechanizmo, panaudoto įrankio, smūgių kryptingumo bei jų skaičiaus ir lokalizacijos, nekyla abejonių, kad A. V. numatė sunkų sveikatos sutrikdymą kaip vieną iš galimų pavojingos veikos padarinių.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė prašymą pripažinti A. V. pavojingu recidyvistu. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V., neišnykus teistumui už padarytą labai sunkų nusikaltimą, vėl padarė naujus labai sunkius nusikaltimus, todėl teismas privalėjo išsamiau įvertinti A. V. asmenybę ir visas bylos aplinkybes bei pripažinti jį pavojingu recidyvistu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pripažindamas A. V. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. (dėl T. R. ir T. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirdamas laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pažeidė BPK 307 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimus, dėl to asmuo buvo netinkamai nuteistas tik už vieną veiką.

Visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, sukėlę sunkias pasekmes, panaudoti žalojantys įrankiai (metalinis strypas, peilis), nusikalstamos veikos padarytos per neilgą laiko tarpą, padarydamas sveikatos sutrikdymus nukentėjusiesiems A. V. veikė netikėtai, intensyviai. Būtina atsižvelgti ir į A. V. asmenybę, nes jo padarytų nusikaltimų skaičius, pobūdis, užimta pozicija įrodo jau susiformavusias A. V. neigiamas nuostatas, nenorą elgtis pagal nustatytas visuomenės moralės ir elgesio normas, kad jis jokių išvadų dėl savo neigiamo elgesio nepadarė, kaltu savęs nelaiko, visiškai nesigaili, yra linkęs daryti pavojingas smurtines nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, teisingumo principas bus įgyvendintas A. V. paskyrus subendrintą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu viršijančią bausmės už sunkiausią veiką vidurkį.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Žemesnės instancijos teismas

A. V. pagal BK 135 str. 1 d. (dėl V. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo) nuteisti laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams; A. V. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (dėl A. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo) nuteisti laisvės atėmimu 7 metams ir 6 mėnesiams;A. V. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. (dėl pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti T. S. ir T. R. sveikatą) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 metams;

Vadovaujantis BPK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 metų, pirmuosius 5 metus bausmę atliekant kalėjime, o likusiąją bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Pripažinti A. V. pavojingu recidyvistu.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, teismai, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, priteisia nuo 2896 Eur iki 20273 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog už sunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra apie 14481 Eur (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1-139-348/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-146/2010, 2K-44/2011, 2K-459/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusiojo manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jo išgyvenimų, todėl priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, skausmą, nepatogumus, ilgą laiką gydėsi, kas apribojo jo bendravimo galimybes, padaryti sužalojimai ateityje gali turėti neigiamos įtakos jo gyvenimo kokybei, tačiau konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl padarytų sužalojimų V. G. itin išgyveno, jį kankino depresija. Su tokia teismo išvada nukentėjusysis nesutinka ir nurodo, kad niekas už jį patį negali nuspręsti, kokia suma vertinami jo patirti išgyvenimai. Nukentėjusiojo nuomone, teismas turėjo priteisti maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti – 20 273 Eur.

Šalies argumentai

Taip pat skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

Nukentėjusysis V. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl jam priteistos civilinio ieškinio sumos ir už jam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą bei išgyvenimus priteisti iš A. V. 20 273 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 181 str. nuostatos, t. y. jis 2014 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir prašė leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei atlikti pakartotinę akistatą su V. J.. Jo prašymas buvo tenkintas iš dalies, jam buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau tai buvo padaryta tik 2014 m. rugsėjį, kai jis buvo supažindintas su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Atlikti pakartotinę akistatą su V. J. buvo atsisakyta, nurodant, kad byloje yra numatyta atlikti šią akistatą, tačiau bylos duomenys rodo, kad iki jo prašymo (2014 m. balandžio 24 d.) akistata su V. J. jau buvo atlikta. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, teismas buvo klaidinamas nurodant apie tai, kad byloje reikalinga atlikti akistatą su V. J.. Atlikti pakartotinę akistatą su šia liudytoja buvo atsisakyta.

Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad nukentėjusysis T. S. parodė, kad A. V. gulėjo ant grindų, o J. G. buvo užgriuvęs, sėdėjo ant nuteistojo.

Nukentėjusieji, apklausiant juos 2013 m. lapkričio 12 d., nurodė, kad A. V. akys buvo keistos, vyzdžiai išsiplėtę, jog jis galėjo būti vartojęs narkotikų. Pasak A. V., tamsoje, grumiantis neįmanoma pamatyti ar akių vyzdžiai yra išsiplėtę.

Liudytojo V. Ž. parodymai yra prieštaringi. 2013 m. spalio 26 d. jis apklaustas kaip liudytojas, tačiau nebuvo patikrintas jo girtumas. Šioje apklausoje jis nurodė, kad matė grumtynes, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, jog snaudė ir nieko negirdėjo, jį pažadino T. R. ir tuomet jis išbėgo į lauką. Liudytojas J. G., anot nuteistojo, taip pat nieko nematė.

Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant peilio, paimto iš įvykio vietos, žmogaus kraujo pėdsakų nerasta. Nuosprendyje nurodoma, kad namo laiptinėje, bute ir koridoriuje matėsi galimai kraujo dėmės, tačiau mėginiai šių dėmių kilmei nustatyti nebuvo paimti.

Nukentėjusiųjų girtumas buvo nustatytas praėjus 4 valandoms po įvykio. Nuteistojo manymu, per tokį laiko tarpą žmogus išsiblaivo. Byloje nėra nustatytas nukentėjusiųjų girtumas įvykio metu. Nuteistasis prašo nustatyti, koks galėjo būti nukentėjusiųjų girtumas įvykio metu.

Nuteistasis taip pat prašo paskirti tyrimą, kurio metu būtų įvertinta, ar įvykio metu nuteistajam „aptemo sąmonė“ po vieno iš nukentėjusiųjų jam suduoto smūgio. Nuteistajam padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti medicininės apžiūros metu, po to, kai jis buvo sulaikytas.

Apelianto nuomone, byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina jo kaltės. Visi nukentėjusieji įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. Apklausti liudytojai įvykio metu buvo girti.

Nuteistasis nurodo, kad į J. G. butą nuėjo ieškodamas V. J., kurios ieškojo norėdamas pasiimti savo daiktus. Nuėjęs ir pasibeldęs į šį butą, nuteistasis pats buvo apsvaigintas ir sužalotas, todėl negali nurodyti šio įvykio aplinkybių. Apelianto manymu, ši nusikalstama veika nėra pilnai ištirta. Tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, neištirtos visos įvykio aplinkybės ir versijos. Nuteistasis prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 8 p. bei skirti švelnesnę bausmę.

Taip pat nuteistasis prašo pagal BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Be to, šioje dalyje buvo galimas BK 64¹ str. nuostatų taikymas.

Nuteistasis prašo įvertinti ir nukentėjusiųjų asmenybes, jų turimas nuobaudas už padarytus administracinius pažeidimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo paskirti jam teisingą bausmę.

Teismo posėdyje prokuroras prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusiojo V. G. atstovė prašo nukentėjusiojo V. G. apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo V. G. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Prokuroras apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimo argumentus dėl A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 1 d. (T. R. ir T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir prašo jį nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. Taip pat nesutinka su paskirtomis bausmėmis už nuteistojo padarytus nusikaltimus ir su nuosprendžio dalimi, kuria teismas nepripažino nuteistojo pavojingu recidyvistu. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nenuginčijamai jo kaltės už nusikaltimus pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (J. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 str. (T. R. ir T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat prašo panaikinti kvalifikuojantį požymį pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (J. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) – dėl savanaudiškų paskatų. Apeliantai apeliaciniuose skunduose neginčija teismo išvadų dėl nuteistojo A. V. kaltės, įrodymų vertinimo, taip pat pripažinta įrodyta A. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas). Apeliantai šioje nuosprendžio dalyje nesutinka tik su paskirtos bausmės dydžiu pagal BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas). Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo paskirti švelnesnę bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas), o prokuroras apeliaciniame skunde prašo pagal BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) paskirti A. V. griežtesnę bausmę. Nukentėjusysis V. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliaciniuose skunduose dėstomus argumentus teisėjų kolegija atmeta. Apie apeliacinių skundų argumentus dėl nuteistajam A. V. paskirtos bausmės, taip pat ir dėl nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio bus pasisakyta vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 d. (J. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 str. (T. R. ir T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas). Kvalifikuojant pripažintas įrodytas A. V. nusikalstamas veikas, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniuose skunduose neginčijamos teismo išvados dėl A. V. kaltės, įrodymų vertinimo, taip pat pripažintos įrodyta A. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas), kvalifikavimo.

Kad A. V. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. G., taip pat, jog nuteistasis nežymiai sužalojo T. R. ir T. S., patvirtina teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti bei aptarti įrodymai, tai – nukentėjusiųjų J. G., T. R., T. S., liudytojų J. G., V. Ž., S. G., R. J., V. J. parodymai, specialistų išvados Nr. XYY, Nr. YYY, Nr. XXX bei kiti rašytiniai bylos įrodymai.

Pats nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino. Teisme jis parodė, kad 2013 m. spalio 26 d. V. J. paprašius išeiti iš jos namų, jis išėjo. Vėliau grįžo pasiimti savo daiktų, tačiau niekas neatidarė durų, todėl pagalvojo, kad V. J. gali būti pas kaimyną J. G.. Nuėjo pas J. G., kažkas atidarė duris, tačiau nežino kas, nes koridoriuje buvo tamsu. Jis paprašė pakviesti V., bet gavo smūgį į veidą, todėl kas toliau įvyko – neatsimena. Jis taip pat parodė, kad peilio neturėjo, nukentėjusiųjų anksčiau nepažinojo ir nebuvo jų užpuolęs. Pažinojo tik J. G., bet su juo nebuvo susipykęs, nepažinojo J. G., T. R., T. S.. Pusvalandį prieš įvykį buvo išgėręs pusę butelio vyno, narkotikų nevartojo.

Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad 2013 m. spalio 26 d. apie 16 val. kartu su draugais T. R., T. S. ir V. Ž. buvo J. G. bute (duomenys neskelbtini), visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo ir V. J.. Po kiek laiko išgirdus skambutį, jis atidarė duris. Prie durų stovėjo A. V., kuris nieko nesakęs iš karto sudavė jam į kairę ranką. Iš pradžių nesuprato, kad dūrė su peiliu. Pradėjus grumtis, staigiai pajuto du smūgius į pilvą, pradėjo bėgti kraujas. Prie jo pribėgo T. S., kuris patraukė jį, ir T. R.. Po to jis išbėgo į lauką. Jis taip pat parodė, kad jam atidarius duris, jis nesuprato, kad ranka buvo sužalota dvejose vietose. Tik vėliau ligoninėje jam pasakė, kad ir plaštaka buvo perdurta.

Iš 2014 m. vasario 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad nukentėjusysis J. G. parodė butą Nr. X, kuriame peiliu jam buvo sužalotas pilvas ir ranka.

Iš 2013 d. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matosi, kad nukentėjusysis J. G. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris 2013 m. spalio 26 d. jį sužalojo J. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Specialisto išvadoje Nr. XYY nurodyta, kad J. G. buvo padarytos dvi kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos pilvo sienoje su pilvo tiesiojo raumens ir viršutinės skrandžio arterijos sužalojimu, dvi durtinės – pjautinės žaizdos kairiame žaste, durtinė – pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti, tikėtina, peiliu, penkiais duriamais judesiais. Kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos pilvo sienoje atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, durtinės – pjautinės žaizdos kairiame žaste ir kairėje plaštakoje tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Iš 2013 m. spalio 26 d. tarnybinio pranešimo matosi, kad 2013 m. spalio 26 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. G., kilusio konflikto metu A. V. peiliu sužalojo J. G., T. S. ir T. R.. Nukentėjusieji pristatyti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Įvykio vietoje sulaikytas A. V..

Iš 2013 m. spalio 26 d. apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo laiptinėje, tarp 3 ir 4 aukštų, surastas apie 30 cm ilgio buitinis peilis. Einant link X-to buto, laiptinėje matosi rudos, galimai, kraujo dėmės. Užėjus į X-tą butą, koridoriuje matyti, galimai, kraujo dėmės. Ant durų staktos matyti rusvos spalvos dėmė. Virtuvėje matosi sudaužytas alaus butelis. Iš įvykio vietos paimtas peilis.

Nukentėjusysis T. R. teisme parodė, kad 2013 m. spalio 26 d., apie 15 val., jis su J. G. ir T. S. atėjo į svečius pas J. G.. Jie išgėrinėjo, sėdėjo, šnekėjosi, atėjo V., kuri paprašė cigaretės, parūkė ir išėjo. Po to grįžo ir paklausė, ar gali su jais pasėdėti, nes A. V. mušasi, pinigų reikalauja. J. G. sako gerai, pasėdėk ir iš karto atėjo A. V.. Jis nematė, kaip grūmėsi J. G., tik girdėjo, kaip krenta puodai. Po to atsistojo pasižiūrėti ir pamatė, kaip A. V. su peiliu bado J. G.. Jis paėmė A. V. už pečių, sudavė du smūgius į veidą, pasodino ant žemės ir liepė visiems išbėgti iš namų. Nepajuto, kaip A. V. perpjovė kairės kojos blauzdą. Jis iškvietė policiją. Jis taip pat parodė, kad sugriebė A. V. už pečių ir jį nutraukė nuo J. G.. A. V. perpjovė kojos blauzdą tuo metu, kai jį pasodino ant kėdės. Kadangi tuo metu jis stovėjo, todėl taip žemai ir perpjovė.

Iš 2014 m. vasario 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad nukentėjusysis T. R. patvirtino savo parodymus ir parodė butą Nr. X, kuriame peiliu jam buvo sužalota kairė koja.

Iš 2013 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matosi, kad nukentėjusysis T. R. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris 2013 m. spalio 26 d. peiliu sužalojo jam kairę koją.

Specialisto išvadoje Nr. YYY nurodyta, kad T. R. buvo padaryta pjautinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas, tikėtina, peiliu, vienu pjaunamuoju judesiu. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Nukentėjusysis T. S. teisme parodė, kad 2013 m. spalio 26 d. susitikus su T. R., V. Ž., J. G., jie pasiūlė nueiti pas J. G.. Nuėjo apie 15 val. Jiems sėdint pas J. G., po pusvalandžio atėjo V. J.. Pirmą kartą V. atėjo ir paprašė cigaretės, ji ateidavo ir vėl išeidavo, paskui liko ir išgėrinėjo kartu su jais. Išgirdus skambutį į duris, duris nuėjo atidaryti J. G.. Atidarius duris, išgirdo, kaip sako: „ką čia darai“. Jis atsistojo ir pamatė, kaip J. G. gulėjo ant A. V., jie grūmėsi, jis norėjo J. G. nutraukti nuo A. V., pamatė A. V. rankose peilį. Jam mėginus atimti peilį, pamatė, kaip iš kojos jam pradėjo bėgti kraujas. Tada atbėgo T. R., kuris prispaudė A. V. ir liepė visiems bėgti. Jis taip pat parodė, kad J. G. buvo ant A. V. ir tuo metu, kai jį norėjo nukelti, A. V. buvo atsirėmęs į sieną ir bandė stotis bei tuo metu jis su dešine ranka perpjovė jam koją.

Iš 2014 m. vasario 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad nukentėjusysis T. S. patvirtino savo parodymus ir parodė butą Nr. X, kuriame peiliu jam buvo sužalota koja.

Iš 2013 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matosi, kad nukentėjusysis T. S. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris 2013 m. spalio 26 d. peiliu sužalojo jam kairę koją.

Specialisto išvadoje Nr. XXX nurodyta, kad T. S. buvo padaryta pjautinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas, tikėtina, peiliu, vienu pjaunamuoju judesiu. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Liudytojas J. G. teisme parodė, kad 2013 m. spalio 26 d. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo V. Ž., J. G., T. R. ir T. S.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17 val. atėjo V. J. ir paprašė pabūti pas jį bute, nes ją terorizuoja A. V.. Po 15 min. į duris kažkas pasibeldė. Duris atidarė J. G., nes jis sėdėjo arčiausiai durų. Jam atidarius duris, išgirdo triukšmą koridoriuje. Tuomet nuėjo T. R. ir T. S. pažiūrėti, kas atsitiko, prasidėjo triukšmas, vėliau visi išsilakstė. Jis taip pat parodė, kad nebuvo išėjęs į koridorių ir A. V. nematė.

Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad įvykio dieną kartu su T. R., T. S. ir J. G. nuėjo pas J. G. į namus, visi gėrė alkoholinius gėrimus, buvo atėjusi ir V. J.. Jis prisnūdo ir nematė, kaip A. V. užėjo į butą, nematė ir grumtynių, vėliau jį prižadino T. R., jis išsigando ir išbėgo į lauką. Liudytojas V. Ž. patvirtino ikiteisminio metu duotus savo parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio 26 d., apie 15 val., kartu su savo pažįstamais T. R., T. S. ir J., kurio pavardės nežino, atėjo pas J. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), į svečius. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Po to į šį butą atėjo ir J. G. kaimynė V.. Apie 18 val. į buto duris kažkas pasibeldė, todėl J., kuris sėdėjo arčiausiai durų, nuėjo atidaryti durų. Tuomet koridoriuje kilo sąmyšis, T. R., ir T. S. nubėgo prie J., kuris atidarė duris. Virtuvėje vyko grumtynės. Staiga T. R. sušuko: „vyrai bėkim, jis turi peilį“. Visi išbėgo į lauką ir lauke jis pamatė, kad iš J. pilvo bėga kraujas. T. R. ir T. S. taip pat buvo sužaloti – jiems iš kojų bėgo kraujas. Netrukus atvažiavo policijos darbuotojai ir sulaikė užpuoliką. Greitosios medikai J., T. R. ir T. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis pats įvykio metu nenukentėjo (2 t., b.l. 50).

Liudytojas S. G. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 26 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) viename iš bendrabučių yra galimai sužaloti trys žmonės, vienas ekipažas jau buvo nuvykęs. Atvykus į nurodytą vietą, susitiko jau atvykusį kolegą R. J., pamatė tris asmenis, kurie buvo sužaloti. Bendraudamas su jais, išsiaiškino, kad juos sužalojęs asmuo yra dar tame pastate. Pagal pateiktus duomenis, jie nuėjo į bendrabučio pastatą, kur buvo tamsu, šviesdami su žibintuvėliu, pakilo į viršų, kur 4 ar 5 aukšte pastebėjome lipantį žemyn asmenį. Pašvietus žibintuvėliais, tas asmuo sutriko ir kažką iš rankų išmetė. Suprato, kad tai gali būti tas įtariamasis. Bandant asmenį sulaikyti, jis priešinosi ir vengė sulaikymo, todėl buvo panaudota fizinė jėga, suduodant kelis smūgius, nes aktyviai priešinosi, jo kolega jį laikė už kojų. Netoli to asmens sulaikymo vietoje buvo rastas peilis. Buvo nustatyta, kad sulaikytas asmuo yra A. V.. Parodė, kad nuo kaltinamojo buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas. Liudytojas S. G. patvirtino ikiteisminio metu duotus savo parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusieji paaiškino, jog iš matymo pažįstamas vyriškis įsiveržė į butą, kuriame jie buvo ir visus tris be jokios priežasties sužalojo peiliu (1 t., b.l. 130).

Liudytojas R. J. teisme parodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 26 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), yra sužeisti trys asmenys, atvykę prie namo pamatė tris jaunuolius, iš kurių du buvo sužaloti į koją, o vienas – į pilvą. Jie pasakė, kad name juos užsipuolė asmuo su peiliu. Jie išsikvietė dar vieną ekipažą, nuėjo į bendrabutį, pirmas ėjo S. G., koridoriuje buvo tamsu, todėl švietėsi su žibintuvėliu. Išgirdo, kaip S. G. surėkė, kad sulaikė asmenį, kuris, kaip jam atrodė, priešinosi. Jam priėjus, A. V. gulėjo ant žemės, apžiūrėję vietą – rado peilį. S. G. sakė, kad girdėjo kaip kaltinamasis išmetė kažką ant žemės. Liudytojas R. J. patvirtino ikiteisminio metu duotus savo parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusieji paaiškino, jog iš matymo pažįstamas vyriškis įsiveržė į butą, kuriame jie svečiavosi ir be jokios priežasties juos sužalojo peiliu (1 t., b.l. 131).

Liudytoja V. J. teisme parodė, kad dieną prieš įvykį, t. y. 2013 m. spalio 25 d., vakare A. V. ją sumušė, todėl ji liepė jam išsikraustyti. Kitą dieną jis rinkosi savo daiktus, o ji jo bijojo, todėl nuėjo pas kaimyną J. G.. Pas jį tuo metu buvo atvykę jo draugai. Jiems besėdinti kažkas pasibeldė į duris, ji paprašė, kad sakytų, jog jos nėra, nes ji bijojo. Nuėjo vienas iš T. atidaryti duris, o ji suprato, kad atėjo A. V.. Durys atsidarė, A. V. pradėjo keiktis, numetė T. į virtuvę, išgirdo kaip sako: „pjaustosi“, ji palindo po palange. Pačių muštynių ji nematė, nes puolė slėptis po palange. Kažkas jai pasakė, kad bėgtų namo, A. V. jau buvo pasišalinęs ir vaikinai taip pat. Vienas iš vaikinų buvo šoko būsenoje, laikėsi už rankos. Ji parbėgo namo, užsirakino duris, o kai išgirdo stiprų garsą į duris, jas atrakino. Prie durų stovėjo A. V., kuris pasakė, kad „per tave tris pripjoviau“. Išgirdus policijos sirenas, A. V. pasišalino. Po muštynių A. V. jai nepasirodė išgėręs. Liudytoja taip pat parodė, kad A. V. padėjo jai daryti remontą, tą peilį jis atsinešė iš namų, jį ji naudojo buityje.

Ekspertas J. R. teisme paaiškino, kad T. R. ir T. S. padaryti pjaunančiu įrankiu, tikėtina peiliu, kūno sužalojimai gyvybiškai svarbiose vietose, nors nebuvo pažeistos stambios kraujagyslės. T. R. padarytos žaizdos ilgis apie 10 cm, todėl tokiam sužalojimui turi būti suteikta medicininė pagalba, o T. S. padaryta 2,5 cm pjautinė žaizda, kuri galėjo sugyti ir nesuteikiant medicininės pagalbos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors ir nuteistasis A. V. nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, tačiau išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina jo kaltę, jog nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, tyčia sudavė J. G. penkis smūgius peiliu į pilvą, žastą, galūnes, padarydamas jam dvi kiaurymines durtines – pjautines žaizdas pilvo sienoje su pilvo tiesiojo raumens ir viršutinės skrandžio arterijos sužalojimu, dvi durtines – pjautines žaizdas kairiame žaste, durtinę – pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, t. y. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo J. G.. Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu sudavė T. S. į koją, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tyčia vieną kartą peiliu sudavė ir T. R. į koją, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ant peilio nerastas nukentėjusiųjų kraujo, tačiau tai nepaneigia jo kaltės dėl padarytų nusikaltimų. Jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti ir išnagrinėti įrodymai. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde taip pat pateikia kitokį įrodymų vertinimą, nurodo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nesudaro įrodymų viseto, jų parodymuose yra prieštaravimų. Šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti ir taip pat atmetami. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo išdėstyti ir dar kartą įvertinti įrodymai, taip pat ir nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, remiantis jų visuma nustatytos bylos aplinkybės. Nors nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie nėra esminiai, nukentėjusieji ir liudytojai apie bylos esmines aplinkybes parodė vienodai. Visi nukentėjusieji parodė, kad 2013 m. spalio 26 d. buvo J. G. bute, po to atėjo ir V. J., išgirdo skambutį į duris, J. G. nuėjo atidaryti durų, prasidėjo grumtynės, po to T. S. ir T. R. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Visi nukentėjusieji ir liudytojai parodė apie įvykį tai, ką jie tiesiogiai matė. Nukentėjusysis J. G. parodė, kad prie durų stovėjo A. V., kuris nieko nesakęs sudavė jam į kairę ranką, prasidėjo grumtynės, pajuto smūgius į pilvą, pradėjo bėgti kraujas, prie jo pribėgo T. S., kuris patraukė A. V., ir T. R.. Nukentėjusysis T. R. parodė, kad atsistojo pasižiūrėti ir pamatė, kaip A. V. peiliu bado J. G., jis paėmė A. V. už pečių ir jį patraukė nuo J. G., A. V. jam perpjovė kojos blauzdą, kai jį sodino ant kėdės, o jis tuo metu stovėjo. Nukentėjusysis T. S. parodė, kad jis atsistojo ir pamatė, kaip J. G. gulėjo ant A. V., jie grūmėsi, jis norėjo J. G. patraukti nuo A. V., kuris buvo atsirėmęs į sieną ir bandė stotis ir tuo metu perpjovė jam koją, tada atbėgo T. R., kuris prispaudė A. V.. Nors iš tiesų nukentėjusiųjų parodymai skiriasi apie tai, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis J. G. ir nuteistasis A. V., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu jų padėtis staigiai kito, keitėsi, nukentėjusieji įvykį pamatė skirtingu laiku, todėl natūralu, jog jų parodymai šioje dalyje nėra vienodi. Be to, tai, kad jų parodymai nėra vienodi šioje dalyje, patvirtina, jog visi nukentėjusieji davė nuoširdžius parodymus apie tai, ką jie iš tikrųjų matė. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad visi nukentėjusieji parodė, jog jo akių vyzdžiai buvo stipriai išsiplėtę, galėjo būti vartojęs narkotines medžiagas, tačiau, jo nuomone, neįmanoma pamatyti akių vyzdžius tamsoje ar esant prieblandai, vykstant grumtynėms. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusieji parodė tai, ką jie matė. Ši aplinkybė nei patvirtinta, nei paneigta, be to, ji neturi reikšmės nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ar jų kvalifikavimui, nuteistajam nėra inkriminuota aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. A. V. apeliaciniame skunde nurodo dar ir tai, kad liudytojas V. Ž. davė skirtingus parodymus, o liudytojas J. G. nematė įvykio. Iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. davė išsamius parodymus, kurie atitinka nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymus bei bylos įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nieko nematė, nes miegojo. Kitas liudytojas J. G. parodė, nors paties įvykio nematė, tačiau parodė, kad J. G. atidarius duris, išgirdo triukšmą, T. R. ir T. S. nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Šie parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie nusikalstamų veikų aplinkybes. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą, taip pat ir prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas dėl nusikalstamos veikos T. R. ir T. S. atžvilgiu įrodymus įvertino vienpusiškai, pirmenybę teikė specialisto išvadoms Nr. XXX, Nr. YYY bei eksperto J. R. parodymams, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir A. V. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl jo padarytų veikų įrodytumo, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – A. V. teisinančius – įrodymus. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek duomenų pripažinimas įrodymais, tiek įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-407-489/2015). Vien tai, kad atliktas įrodymų vertinimas neatitinka A. V. norų, nereiškia teisės pažeidimo. Todėl, kaip jau buvo minėta, išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. V. nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p. (J. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 str. 1 d. (T. R. ir T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas).

Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu būdu. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsiveržęs į J. G. priklausantį butą, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. ieškodamas V. J., bute buvusiam J. G. tyčia sudavė penkis smūgius peiliu į pilvą, žastą ir galūnes, padarydamas nukentėjusiajam dvi kiaurymines durtines – pjautines žaizdas pilvo sienoje su pilvo tiesiojo raumens ir viršutinės skrandžio arterijos sužalojimu, dvi durtines – pjautines žaizdas kairiame žaste, durtinę – pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje. Specialisto išvadoje Nr. XYY konstatuota, kad J. G. buvo padarytos dvi kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos pilvo sienoje su pilvo tiesiojo raumens ir viršutinės skrandžio arterijos sužalojimu, dvi durtinės – pjautinės žaizdos kairiame žaste, durtinė – pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti tikėtina peiliu, penkiais duriamais judesiais. Kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos pilvo sienoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš bylos duomenų matosi, kad A. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. V., suduodamas J. G. penkis smūgius peiliu į pilvą, žastą ir galūnes, suprato, kad jo veika yra pavojinga ir gali atsirasti pavojingos veikos padariniai, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis siekė griežtai kiekybiškai apibrėžtų BK 135 str. 2 d. numatytų padarinių lygio.

Teismas teisingai nustatė ir nusikalstamos veikos kvalifikuojantį požymį –chuliganiškas paskatas. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti nusikalstamos veikos kvalifikuojantį požymį – savanaudiškas paskatas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos J. G. atžvilgiu nustatytas kvalifikuojantis požymis ne savanaudiškos paskatos, o chuliganiškos paskatos. Byloje nustatyta, kad A. V. po konflikto su V. J., ieškojo jos J. G. bute ir panaudodamas peilį sunkiai sužalojo J. G.. Aplinkybė ta, kad nuteistasis, ieškodamas V. J., sunkiai sužalojo J. G., vertinama kaip mažareikšmė dingstis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl mažareikšmės dingsties, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Todėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p. (J. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) nėra ištirtos visos įvykio aplinkybės ir versijos. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje yra neištirtos kokios nors įvykio aplinkybės ir versijos, be to, ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde jų nenurodė. Todėl ir šie A. V. apeliacinio skundo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

A. V. buvo kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. tuo, kad pasikėsino sunkiai sutrikdyti T. S. ir T. R., t. y. dviejų žmonių sveikatą, dėl chuliganiškų paskatų. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. spalio 26 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), J. G. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. ieškodamas V. J., peiliu tyčia vieną kartą sudavė bute buvusiam T. S. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat peiliu tyčia vieną kartą sudavė bute buvusiam T. R. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu savo veiksmais tyčia pasikėsino sunkiai sutrikdyti T. S. ir T. R., t. y. dviejų žmonių, sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. S. ir T. R. pasišalino į lauką ir jiems laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo A. V. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. į BK 140 str. 1 d. nustatęs, kad A. V. 2013 m. spalio 26 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), J. G. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. ieškodamas V. J., peiliu tyčia vieną kartą sudavė bute buvusiam T. S. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat peiliu tyčia vieną kartą sudavė bute buvusiam T. R. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nusikalstamos veikos perkvalifikavimo motyvus išsamiai išdėstė. Nuosprendyje nurodyta, kad atsakomybė už pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą kyla tik tuomet, kai kaltininkas veikia tiesiogine apibrėžta tyčia (nori sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą), tačiau padariniai neatsiranda dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, o nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog A. V. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Vertinant padarytų sužalojimų pobūdį bei byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad A. V. suvokė ne abstraktų daromos veikos pavojingumą, bet siekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, nes tik tokio turinio tyčinė kaltė leistų kvalifikuoti kaltinamojo veiką kaip pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti T. S. ir T. R. sveikatą. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad A. V. pasikėsino sunkiai sutrikdyti T. S. ir T. R., t. y. dviejų žmonių sveikatą, tačiau nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. S. ir T. R. pasišalino į lauką ir jiems laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Teismas taip pat pažymėjo, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dviejų ar daugiau žmonių yra kvalifikuojantis požymis tik sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad A. V. veikė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Nukentėjusiesiems T. S. ir T. R. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad A. V. nusikalstami veiksmai dėl T. S. bei T. R. sužalojimų, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, perkvalifikuojami iš BK 22 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. į BK 140 str. 1 d.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p., 8 p., nes teismas neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. Taip pat nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad A. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo nuomone, nuteistasis veikė tiesiogine alternatyvia tyčia.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nuteistojo A. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 22 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. į BK 140 str. 1 d. (T. R. ir T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas).

BK 135 str. 2 d. 5 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė už dviejų ar daugiau žmonių sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip jau buvo minėta, nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 2 d., gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Todėl kvalifikuojant A. V. nusikalstamą veiką padarytą T. R. ir T. S. atžvilgiu svarbu nustatyti jo kaltės formą ir tyčios rūšį.

Šioje byloje nustatyta, kad A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsiveržęs į J. G. priklausantį butą, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. ieškodamas V. J., vieną kartą sudavė peiliu bute buvusiam T. S. į koją, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, taip pat vieną kartą peiliu sudavė bute buvusiam T. R. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje. Specialisto išvadoje Nr. XXX konstatuota, kad T. S. buvo padaryta pjautinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas tikėtina peiliu, vienu pjaunamuoju judesiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Specialisto išvadoje Nr. YYY konstatuota, kad T. R. buvo padaryta pjautinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas tikėtina peiliu, vienu pjaunamuoju judesiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Ekspertas J. R. teisme parodė, kad T. R. ir T. S. padaryti pjaunančiu įrankiu, tikėtina peiliu, kūno sužalojimai gyvybiškai svarbiose vietose, nors nebuvo pažeistos stambios kraujagyslės. T. R. padarytos žaizdos ilgis apie 10 cm, todėl tokiam sužalojimui turi būti suteikta medicininė pagalba, o T. S. padaryta 2,5 cm pjautinė žaizda, kuri galėjo sugyti ir nesuteikiant medicininės pagalbos. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jis suvokė abstraktų nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis siekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl, apelianto manymu, nepagrįsto nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 140 str. 1 d. ,kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. Byloje tikrai nustatyta, kad dėl nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus A. V. tikrai padarė peiliu. Galima sutikti su tuo, kad tai pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai keliantis nusikaltimo įrankis. Iš dalies galima sutikti ir su argumentu, kad peiliu sužalojus žmogaus kojas, irgi galimi sunkūs padariniai, ypač tais atvejais, jeigu bus perpjauta stambi kraujagyslė ir pan. Kita vertus, šioje byloje būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad abiems nukentėjusiesiems T. S. ir T. R. A. V. peiliu sudavė tik po vieną smūgį. Nors prokuroras kaip gyvybiškai pavojingą nurodo žmogaus kūno apatinę dalį, vis dėlto, smūgių sudavimas į kojas, kolegijos nuomone, dažniausiai yra kur kas mažiau pavojingas už smūgių sudavimą peiliu į pilvą, krūtinę ar kitas viršutines kūno dalis. Pažymėtina dar ir tai, jog byloje tikrai nėra duomenų, kad suduodamas smūgius peiliu T. S. ir T. R.,A. V. būtų specialiai taikęsis suduoti jiems smūgius į tokias kūno dalis, kad padarytų jiems mirtinus arba sunkius kūno sužalojimus. Atkreipiamas dėmesys ir į kaltinimo dalį, kad A. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 5 p., 8 p., tariamai nepabaigė tik dėl to, kad nukentėjusieji pabėgo iš buto ir jiems buvo suteikta medicinos pagalba. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusiesiems padarius tik nežymius sveikatos sutrikdymus, pavojus jų gyvybei negrėsė, sunkesnių padarinių buvo išvengta ne vien dėl suteiktos medicininės pagalbos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad dar prieš pabėgant iš buto nuteistasis būtų realiai kėsinęsis suduoti nukentėjusiesiems peiliu dar daugiau smūgių. Tai, kad nuteistasis liudytojai V. J. galbūt ir pasakė, kad „pripjovė tris“, irgi dar neparodo nuteistojo tyčios. Visiems nukentėjusiesiems padaryti būtent sunkius sveikatos sutrikdymus.

Įvertinusi jau aptartų bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. V. veikė tiesiogine, tačiau neapibrėžta tyčia. Teismas, padaręs šią pagrįstą išvadą, pagrįstai perkvalifikavo A. V. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. į BK 140 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo ir apie tai, kad teismas, pripažinęs A. V. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., abiejų nukentėjusiųjų nežymų sveikatos sutrikdymą nepagrįstai kvalifikavo kaip vieną nusikalstamą veiką. Nors skunde apie tai tiesiogiai nenurodoma, galima spręsti, kad, prokuroro nuomone, A. V. turėjo būti pripažintas kaltu padaręs dvi BK 140 str. 1 d. numatytas veikas atskirai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Šiuos prokuroro argumentus kolegija atmeta. BK 140 str. dispozicijoje (priešingai negu BK 129 arba 135 straipsniuose) šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – dviejų ar daugiau asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas – tikrai nenurodytas. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad abiems nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus A. V. padarė tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu būdu ir veikdamas vieninga tyčia. Todėl dviejų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą teismas šiuo atveju pagrįstai įvertino kaip pavienę nusikalstamą veiką ir ją teisingai kvalifikavo pagal BK 140 str. Šioje dalyje pažymėtina dar ir tai, kad pripažinti A. V. kaltu padarius ne vieną, o dvi analogiškas nusikalstamas veikas, neprašoma ir prokuroro paduotame apeliaciniame skunde.

Teismas bausmių skyrimo ir nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. G. klausimus irgi išsprendė teisingai.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su A. V. paskirtomis bausmėmis pagal atskirus nusikaltimus, taip pat ir su galutine subendrinta bausme ir prašo paskirti griežtesnes bausmes bei A. V. pripažinti pavojingu recidyvistu, o nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti teisingą bausmę, pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p. (J. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) paskirti švelnesnes bausmes. Nuteistasis A. V. nurodo ir tai, kad, skirdamas bausmę už BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas), teismas turėjo galimybę taikyti BK 64¹ str. nuostatas. Teisėjų kolegija irgi atmeta.

Paskirdamas bausmes A. V., teismas BK 41 str. 2 d. nuostatų dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir kitų BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė. Taip pat pagrįstai netaikė BK 64¹ str. nuostatų.

BK 64¹ str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 d. nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BK 64¹ str. nuostatos taikomos tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra BK 64¹ str. numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo A. V. baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. ši byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. A. V. baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina ir tai, kad A. V. prisipažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, o dėl kitų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino. Todėl nesant visų būtinų BK 64¹ str. sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė minėto straipsnio nuostatų.

Nors teismas pagrįstai netaikė A. V. BK 64¹ str. nuostatų, tačiau nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas), ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuteistajam bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas), teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, taip pat ir į duomenis, apibūdinančius A. V. asmenybę. Šiuo nusikaltimu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. G. sveikata, nuteistasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, panaudojant metalinį strypą. A. V. anksčiau teistas keturis kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis dirbo, nebuvo baustas administracine tvarka. Šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Teismas pagrįstai įvertinęs minėtas aplinkybes nuteistajam už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. (V. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, todėl nėra pagrindo nei bausmę griežtinti, nei ją švelninti. Teismas, skirdamas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 8 p. (J. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 str. 1 d. (T. R. ir T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad minėtas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), o už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. (T. R. ir T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) nustatė ir kitą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Dėl šių nusikalstamų veikų teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. BK 135 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, o BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, panaudodamas peilį, taip pat būtina įvertinti ir tai, kad A. V. padarė kvalifikuotą J. G. sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina ir tai, kad šiuos nusikaltimus nukentėjusiųjų sveikatai padarė dėl menkavertės dingsties – ieškodamas V. J.. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam už BK 135 str. 2 d. 8 p. (J. G. sunkus sveikatos sutrikdymas) paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, o už BK 140 str. 1 d. (T. R. ir T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) paskyrė ne švelnesnės rūšies, o būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, A. V. tiek paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus, tiek paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Nors nuteistasis A. V. prašo jam paskirtas bausmes švelninti, o prokuroras prašo jas griežtinti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad bylą išnagrinėjant apeliacine tvarka, bausmės keičiamos tik tada, kai padaroma išvada, kad jos yra aiškiai per griežtos arba aiškiai per švelnios. Šiuo atveju daryti išvadą, kad A. V. paskirtos bausmės yra neteisingos, t. y. aiškiai per griežtos arba aiškiai per švelnios savo rūšimi arba dydžiu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas formaliai išsprendė prašymą A. V. pripažinti pavojingu recidyvistu. Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai irgi yra atmetami.

BK 27 str. 2 d. nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu nustatomos šio BK straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos. Kai tokios sąlygos nustatomos, teismas, vadovaudamasis dar ir BK 27 str. 3 d. nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. BK 27 str. 2 d. 1-4 punktuose yra išvardinti nusikaltimų, už kuriuos asmuo jau yra nuteistas, bei naujai jo padarytų nusikaltimų (nusikaltimo) deriniai, sukuriantys pavojingo nusikaltimų recidyvo situaciją. Tik esant tokioms situacijoms nusikalstamos veikos sudaro pavojingą nusikaltimų recidyvą. Nusikalstamų veikų, kurios vertinamos kaip pavojingas nusikaltimų recidyvas, pagrindai kartu yra ir veiką padariusio asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrindai. Tai reiškia, kad sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, teismas pirmiausia turi tiksliai nustatyti, ar yra BK 27 str. 2 d. numatytos sąlygos, o jas nustačius išdėstyti motyvus, kuriais vadovaujantis asmuo pripažįstamas arba nepripažįstamas pavojingu recidyvistu. Nors teismas ir neišsamiai motyvavo savo sprendimą A. V. nepripažinti pavojingu recidyvistu, tačiau įstatymą pritaikė tinkamai. Teismas išnagrinėjęs bylą nenustatė BK 27 str. būtinų sąlygų leidžiančių asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu. Be to, teismas teisingai nurodė, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinti (ar nepripažinti) pavojingu recidyvistu. Kolegijos nuomone, įvertinus A. V. ankstesnius teistumus, jo asmenybę, taip pat padarytų naujų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, nuteistojo asmenybės ir jo daromų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio tam, kad būtų pagrindas pripažinti jį pavojingu recidyvistu, dar nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ir teismas A. V. nepripažino pavojingu recidyvistu, tačiau į aplinkybę, kad jis teistas keturis kartus, atsižvelgė skirdamas bausmę.

Nukentėjusiojo V. G. apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam teisėjų kolegija taip pat atmeta.

Neturinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal galiojančią teisminę praktiką neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Šioje byloje nukentėjusysis V. G. pareiškė A. V. civilinį ieškinį dėl 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas šį civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajam V. G. mažesnio dydžio, t. y. 10 000 Eur, neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas yra pagrįstas. Teismas išsamiai išdėstė motyvus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir su jais nėra pagrindo nesutikti. Galiojančioje teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Byloje nustatyta, kad A. V. metaliniu strypu tyčia sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam, padarydamas nukentėjusiajam atvirą skeveldrinį dešinio blauzdikaulio lūžį bei dešinės plaštakos pamatinio pirštakaulio lūžį. Specialisto išvadoje Nr. ZZZ konstatuoja, kad šie sužalojimai, vertinant visumoje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi atviras blauzdikaulio lūžis yra pavojingas gyvybei. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos metu jautė fizinį skausmą, taip pat dėl padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, ilgą laiką gydėsi, kas apribojo jo bendravimo galimybes, padaryti sužalojimai ateityje gali turėti neigiamos įtakos jo gyvenimo kokybei. Tačiau teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo ir tai, kad nėra duomenų, jog dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis itin išgyveno, jį kamavo depresija. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo V. G. apeliacinio skundo argumentu, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos atlyginimo priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nuosprendyje teismas ir įvertino šią aplinkybę, nors ir A. V. nuosavybės teise turto neturi, tačiau yra sveikas ir galintis dirbti. Įvertinus šias aplinkybes, iš nuteistojo A. V. priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam V. G. atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią praktiką, todėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetami.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam A. V. prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo, taip pat ir pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajam V. G. prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teisėjų kolegija šiuos prašymus atmeta.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 -01-01).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Teisingumo principas reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. V. atmeta. Dėl tų pačių priežasčių netenkinamas ir prašymas dėl teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajam V. G. prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Be to, šis prašymas atmetamas ir dėl to, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atmetami ne tik nuteistojo A. V., bet ir nukentėjusiojo V. G. apeliaciniai skundai.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo V. G. ir nuteistojo A. V. apeliaciniai skundui nepagrįsti, visi juose dėstomi argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį, nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės ir priteisto neturinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam V. G. taip pat yra teisingi. Keisti nuosprendį prokuroro, nukentėjusiojo V. G. ir nuteistojo A. V. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo V. G. ir nuteistojo A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Regina GaudutienėElena Vainienė