Kauno apygardos teismo nuosprendis

Procesinė sprendimo kategorija: 1.2.4.2.8.;1.2.26.2.1.;2.3.6.4.5.

.

2011 m. birželio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Georgijui Gromovui, gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d. ir 135 str. 2d. 8p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. P. 2010-05-22 apie 01.20 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu, pasinaudojęs menkaverte dingstimi, tai, kad buvo paprašytas prisirišti jam priklausantį šunį prie pavadėlio, panaudojo fizinį smurtą prieš E. B., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. B. į veidą, vieną smūgį peiliu į kaklą, du smūgius į kairį dilbį ir vieną smūgį į dešinę plaštaką, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1d..

Be to, kaltinamasis M. P. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, būtent: 2010-05-22 apie 01.20 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasinaudojęs menkaverte dingstimi, tai, kad buvo paprašytas prisirišti jam priklausantį šunį prie pavadėlio, tyčia smogė nukentėjusiajam T. B. peiliu į kaklą, ne mažiau du kartus į kairį žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su kairės bendrosios jungo venos, bei kairio peties rezginio pažeidimu, taip sunkiai suluošino nukentėjusįjį T. B..

Tokiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 135 str. 2d. 8p.

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-05-22 d. apie 01 val. pro savo langą pastebėjo, kad prie jo automobilio 'Audi 80', vaikšto trys nepažįstami vaikinai. Pagalvojo, kad gali pavogti. Tada jis su savo šuniu rotveilerio veislės išėjo į kiemą. Šuo buvo su antsnukiu, bet be pavadėlio. Išėjus iš laiptinės šuo nubėgo į šoną, o jis nuėjo prie vaikinų Priėjęs prie vaikinų pasiklausė „ ką čia darot?“. Po šių žodžių vienas iš vaikinų sudavė jam kumščiu į veidą, po ko jis parkrito. Kas toliau vyko neprisimena. Pamena tik tai, kad ėjo į namus kartu su kaimyne Simona ir jos drauge, bei savo šuniu. Merginos pasakė, kad jis kruvinas. Viso įvykio aplinkybių nepamena, nes serga cukriniu diabetu, dėl ko būna priepuoliai, kurių metu praranda sąmonę.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2010-05-21 apie 01.20 val. kartu su broliu T. B. ir V. B. buvo prie (duomenys neskelbtini)namo kieme ir kalbėjosi apie automobilio remontą. Tuo metu prie jų pribėgo rotveilerio veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio. Paskui atėjo kaltinamasis. Vyriškiui liepė prisirišti šunį, bei uždėti antsnukį, nes iškvies policiją. Po ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis sudavė vieną smūgį į veidą ir jis parkrito. Jam parkritus pribėgo šuo, kurį jis atstūmė, bei brolis T. papurškė ašarinių dujų, kad šuo nepultų. Jis kėlėsi ir ėjo prie šuns šeimininko, kai pajuto karštį kakle, iš kur pradėjo bėgti kraujas, bet kaip kaltinamais jį sužalojo, nepastebėjo. Jam susiėmus už kaklo pastebėjo, kaip vyriškis pasisuko link brolio ir į jo pusę mostelėjo rankomis. Ar kaltinamasis laikė ką nors rankose nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai. Tada kaltinamasis pasisuko į jį ir pajuto didelį skausmą kairėje rankoje, kuri pradėjo kraujuoti, o vyriškis iš karto pasišalino. Priėjęs prie brolio Tomo, kuris tupėjo susilenkęs pastebėjo, kad jis kraujuotas ir paėmęs už rankos nuvedė namo. Kuo kaltinamasis juos sužalojo nematė, mano, kad duriančiu daiktu.. Nei jis, nei brolis kaltinamajam jokių smūgių nesudavė tik perspėjo, kad šunį vedžiotų tvarkingai, dėl ko jis labai supyko ir pasidarė agresyvus. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Už turtinę žalą prašo priteisti 370 Lt. ( sugadinti drabužiai 70Lt., 300 Lt. už advokato teisinę pagalbą) , už neturtinę žalą prašo priteisti 50000Lt.. Neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, likusios pasekmės po sužalojimo, neteko sveikatos, baimės jausmas.

Nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2010-05-21 apie 01.20 val., kartu su broliu E. B. ir V. B. buvo prie (duomenys neskelbtini)namo ir kalbėjosi. Tuo metu prie jų pribėgo rotveilerio veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio ir ant jų lojo. Paskui šunį atėjo kaltinamasis. Jie kaltinamajam liepė prisirišti šunį bei uždėti antsnukį, nes priešingu atveju iškvies policiją. Kaltinamasis labai supyko ir pradėjo juos kolioti necenzūriniais žodžiais, sudavė vieną smūgį E. į veidą, po ko šis parkrito. Jam parkritus pribėgo šuo, kurį E. atstūmė. Jis šuniui papurškė ašarinių dujų, kad šuo nepultų. Papurškus dujų, kaltinamasis sudavė vieną smūgį jam į kaklą, po ko pajuto karštį kakle ir pastebėjo bėgantį kraują. Kuo kaltinamasis sužalojo nepastebėjo. Jis pradėjo prarasti sąmonę, todėl kas toliau vyko nepamena, sąmonę atgavo ligoninėje kur sužinojo, kad jam sužalotas kaklas ir kairė ranka. Jie kaltinamajam smūgių nesudavė tik perspėjo, kad šunį vedžiotų tvarkingai, dėl ko jis labai supyko ir pasidarė agresyvus. jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atliktos dvi operacijos, nevaldo kairės rankos, neteko 50 procentų darbingumo, dėl silpnos sveikatos negali surasti darbą, dažnai prisimena įvykį, kankina depresija, pergyvena dėl ateities. Už neturinę žalą prašo priteisti 100000Lt. Už turtinę žalą prašo priteisti 4982,38 Lt. , kurią sudaro negautos pajamos netekus darbingumo 4800Lt. , kelionės į medicinos įstaigas - 64Lt., tyrimų atlikimas gydymo įstaigose - 33,38Lt., sugadinti rūbai - 85Lt.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2010-05-21 apie 01.20 val. kartu su T. B. ir E. B. buvo prie (duomenys neskelbtini)namo, stovėjo prie jų automobilio ir kalbėjosi apie remontą.. Tuo metu prie jų pribėgo rotveilerio veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio. Paskui šunį atėjo kaltinamasis, kuriam E. liepė prisirišti šunį bei uždėti antsnukį. Po to kaltinamasis pasistatęs šunį tarp kojų pradėjo juos kolioti bei grasino E. sumušti. E. paklausus„už ką“kaltinamasis sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veidą, po ko E. parkrito. Parkritusį E. puolė šuo. Tada T. ėjo link šuns ir vyriškio papurškė ašarinių dujų. Tuomet kaltinamasis T. sudavė vieną smūgį ranka į viršutinę kūno dalį, tačiau į kur nepastebėjo. T. parkrito. Jis iš savo mobilaus telefono skambino į policiją, bei matė kaip kaltinamasis užsimojo ranka atsikėlusiam E., tačiau ar sudavė smūgį nematė Po smūgio E. suriko ir parkrito ant žemės, o kaltinamasis su šuniu nueidinėjo. Jis matė, kad vyriškis kažką rankose laikė, tačiau ką nepastebėjo. Jis žodžiais bandė sulaikyti M. P. kol atvyks policijos pareigūnai. Tačiau kaltinamasis nesiklausė, todėl jį nusekė iki (duomenys neskelbtini) namo. Einant kaltinamasis liepė šuniui jį pulti, kuris puolė, tačiau įspyrus šuo pasitraukė. Tada vyriškis puolė jį ir sugriebęs už rankinės, ir ją įpjovė. Matė, kaip kaltinamasis įėjo į laiptinę.

Liudytoja S. M. parodė, kad 2010-05-22 d. apie 01.20 val. ėjo į namus, (duomenys neskelbtini). Būnant prie namo kampo išgirdo lojant šunį, atsisukusi į šuns lojimo garsą pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, ateinantį M. P.. Jam priėjus pasiklausė, kas nutiko? M. atsakė, kad „aš gyniausi“, daugiau nieko nesakė ir kartu ėjo į laiptinę. M. kartu su savimi vedėsi šunį rotveilerio veislės, kuris buvo pririštas prie pavadėlio, tačiau be antsnukio. Taip pat pastebėjo, kad paskui einantį nepažįstamą vaikiną, kurio apibūdinti negali, nes buvo tamsu. Vaikinas ėjo apie 15 m atstumu ir šaukė, kad iškvies policiją. Lipant laiptais pastebėjo, kad M. dešinės kojos blauzda ir kažkurios rankos alkūnė, buvo kraujuota. Užlipus į ketvirtą aukštą nuėjo į namus, o M. lipo į penktą aukštą. Paskui ėjęs vaikinas į laiptinę nėjo, stovėjo kieme priešais laiptinę ir stebėjo. Einant su M. nepastebėjo, ar jis ką nors rankose laikė. Tuo metu kieme vyriškių, ar praeivių nepastebėjo, išskyrus minėtą vaikiną. Ar nepažįstamas vaikinas, ar M. buvo apsvaigę nuo alkoholio, nepastebėjo. Kiek matė, M. šunį vedžioja su pavadėliu, be antsnukio, tačiau antsnukį nešiojasi su savimi.

Analogiškus parodymus davė ir liudytoja L. S..

Nukentėjusiojo T. B. atpažinimo pagal nuotraukas protokolu nustatyta, kad jis atpažino M. P. kaip asmenį, kuris jį sužalojo (t.1., b. l. 74-75)..

Nukentėjusysis E. B. atpažino pagal nuotraukas M. P., kaip tą patį asmenį, kuris jį sužalojo ( t. 1., b.l.100-103).

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta automobilių aikštelė prie (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti kraujo pėdsakai ( t. 1, b. l. 9-19).

Specialisto išvada nustatyta, kad E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 43-45).

Specialisto išvada nustatyta, kad T. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 38 - 41).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad M. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ( t. 1, b. l. 169-173).

Surinktų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis M. P. tyčia sužalojo nukentėjusius E. ir T. B.. Nusikaltimas laikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. P., pasinaudojęs menkaverte dingstimi, vidurnaktį, pasiėmęs šunį išėjo į kiemą aiškintis ką daro prie automobilio jaunuoliai. Įsitikinęs, kad jaunuoliai stovi ne prie jam priklausančio automobilio, jis vis tiek priėjo prie jaunuolių, juos užkalbino. Į jaunuolių raginimą prisirišti šunį, nes bus iškviesta policija, kaltinamasis nereagavo. Kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis sudavė E. B. į veidą. Nors ir nenustatyta, kokiu konkrečiai įrankiu buvo sužaloti T. ir E. B., tačiau nustatyta, kad tai buvo duriantis- pjaunantis daiktas, ką patvirtino specialistų išvados, kuriose nurodyta, E. ir T. B. padaryti sužalojimai aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje.

Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojo V. B. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, atitinka kitą bylos medžiagą. Nukentėję E. ir T. B. parodė, kad po to, kai tarp jų kilo konfliktas dėl šuns netinkamo laikymo, kaltinamasis iš karto sudavė smūgį E., nuo kurio šis pajuto karštį kale. T. papurškus ašarinių dujų kaltinamajam, T. B. taip pat pajuto smūgį į kaklą, pasidarė karšta ir neteko sąmonės. Tokius parodymus patvirtino ir liudytojas V. B., kuris buvo tiesioginis įvykių stebėtojas. T. ir E. B. atpažino kaltinamąjį kaip tą patį asmenį, kuris juos sužalojo. Liudytojų S. M. ir L. S. parodymais nustatyta, kad laiptinėje, kurioje gyvena, įvykio naktį susitiko su kaltinamuoju, kuris vedėsi rotveilerių veislės šunį be antsnukio, jo ranka ir koja buvo kraujuotos. Jos įvykio aplinkybių nežinančios, nes nematė. Taigi nustatyta, kad kaltinamasis tokiu pat metodu ir būdu sužalojo abu nukentėjusios dėl menkavertės priežasties. Nakties metu išėjęs į daugiabučių namų kiemą su gerai išdresiruotu, veisliniu šunimi, jis rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarydamas E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, o T. B. – sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal įstatymą sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Teismas nustatė, kad M. P. T. B. sužalojo netiesiogine tyčia, nes jis veikė sąmoningai ir suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ( sužalojo nukentėjusįjį su duriančiu – pjaunančiu daiktu, dūrė į pavojingą gyvybei vietą) ir nors tų padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.

Esant tokiom aplinkybėm, kaltinamojo M. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1d. ir 135 str. 2d. 8p.

Kaltinamojo versija apie tai, kad jis nusikaltimų nepadarė vertinama kritiškai, kaip prieštaraujanti objektyviai bylos medžiagai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. : į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, vieną - nesunkų, kitą - sunkų, pasekmės nukentėjusiojo T. B. atžvilgiu - sunkios. Žalos neatlygino, nedirbo, baustas administracine tvarka. Alytaus rajono apylinkės teisme jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla. Buvo nenuoširdus, trukdė procesui, tyčia nevartojo vaistų tam, kad iššauktų komą. Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Atsižvelgus į neigiamą kaltinamojo asmenybę, visas bylos aplinkybes, jam skiriama bausmė didesnė nei jos vidurkis ( LR BK 61 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjęs – civilinis ieškovas T. B. už turtinę žalą prašo priteisti 4982,38 Lt., už neturtinę žalą – 100000Lt.

Nukentėjęs E. B. prašo priteisti 370 Lt. už sugadintus drabužius ir 50000 Lt. už neturtinę žalą.

Valstybinė ligonių kasa prašo priteisti 5021,63Lt. civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą. Civilinis ieškinys pagrįstas bylos dokumentais, todėl kaip teisėtas turi būti priteistas iš kalto asmens.

Nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas pilnai, dėl neturtinės žalos – iš dalies ir štai dėl ko. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. nuo 2010m. sausio mėn. iki 2010m. lapkričio mėn. gaudavo socialinę pašalpą, iš viso 1935 Lt. Nuo 2009m. liepos mėn. jis registruotas Alytaus darbo biržoje. Įstatymas numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesiogiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( LR CK 6.249 str.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą ( LR CK 6.283 str. ). Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Taigi, kaltinamajam tyčia sužalojus T. B., šis neteko 50 procentų darbingumo. Iki sužalojimo jis gaudavo pajamas, buvo registruotas darbo biržoje. Minimali mėnesinė alga nustatyta 800Lt. Kadangi T. B. neteko 50 ?darbingumo, todėl kaltinamasis jam privalo atlyginti pusę minimalios algos, tai yra , 400 Lt. kas mėnesį, nes pašalpa jam paskirta nuo 2010-11-09 iki 2011-11-08 ( 400 Lt. x 12 mėnesių == 4800 Lt.). Įvykio metu dėl kaltinamojo kaltės T. B. buvo sugadinti drabužiai 85 Lt., kelionės išlaidas į medicinos įstaigas kainavo 64 Lt., už tyrimų atlikimą gydymo įstaigose buvo sumokėta 33,38Lt. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Esant tokiom aplinkybėm, turtinės žalos dydis yra įrodytas, todėl kaip teisėtas ir pagrįstas tenkinamas pilnai 4982,38 Lt. sumoje.

Kaltinamajam sužalojus nukentėjusįjį, pastarasis jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pažemintas. Jis pergyvena dėl sužalojimo, ranka tapo nevaldoma, sunkiai įsivaizduoja ateities planus. Jis neteko 50? darbingumo, sunku įsidarbinti, nes sužalota ranka matosi akivaizdžiai ir darbdaviai negali pasiūlyti darbo. Dėl jauno amžiaus jo nedarbingumo lygis bus tęsiamas kas metai. Šiuo metu jo sveikatos būklė nepagerėjusi. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimo būdą, į pasekmes, į kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo turi būti priteista 60000 Lt. už neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo E. B. turtinę žalą sudaro suplėšyti marškinėliai 35Lt. ir vyriškos šlepetės 35Lt., viso 70Lt. ir 300 Lt. sumokėti pinigai už advokato paslaugas, surašant civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu. Iš teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad E. B. sumokėjo už advokato paslaugas 300Lt., todėl jo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 370Lt. priteisimo įrodytas ir kaip teisėtas ir pagrįstas turi būti tenkinamas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys turi būti mažinamas. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais E. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis jautė fizinį skausmą, jį persekioja baimės jausmas, jaučiasi nesaugus, turėjo dvasinių pergyvenimų. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, E. B. turi būti priteista 10000 Lt. už neturtinę žalą.

Daiktiniai įrodymai turi būti sunaikinami kaip menkaverčiai ( LR BPK 94 str. 1d.4p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. str,.

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1d. ir 135 str. 2d. 8p. ir nuteisti:

pagal BK 284 str. 1d. laisvės atėmimu 7 ( septyniems ) mėnesiams;

pagal BK 135 str. 2d. 8p. laisvės atėmimu 7 ( septyneriems) metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 2d. 5d.1p. bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 ( septynerius ) metus.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-06-17.

Kardomąją priemonę – registraciją policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą. M. P. suimti teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš nuteistojo M. P. nukentėjusiajam E. B. už turtinę žalą 370 Lt. ir už neturtinę žalą 10000Lt., nukentėjusiajam T. B. už turtinę žalą 4982,38Lt. ir už neturtinę žalą 60000Lt. , Valstybinei ligonių kasai už turtinę žalą 5021,63Lt.

Daiktinius įrodymus: 3 peilius ir nukentėjusiojo E. B. sportinius marškinėlius sunaikinti kaip menkaverčius ( LR BPK 94 str. 1d. 4p.).

Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.