Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nuteistajam A. N. (nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis), jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž. ir A. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. N. (ankstesnė pavardė M.) pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Civilinio ieškovo L. M. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. S. ir A. Ž. solidariai priteista 300,00 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės D. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. S. ir A. Ž. solidariai priteista 300,00 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. D. V. civilinis ieškinys A. N. (ankstesnė pavardė M.) atmestas.

Civilinės ieškovės A. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. N. (ankstesnė pavardė M.) priteista 300,00 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 300,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. A. C. civilinis ieškinys E. S. ir A. Ž. atmestas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tenkinti ir iš A. Ž. priteista valstybės naudai 1527,61 eurų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir iš E. S. –704,44 eurų valstybės naudai už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista ir E. S., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Ž. ir A. N. (buvusi pavardė M.) nuteisti už tai, kad veikdami kartu su E. S., vieninga iš anksto neapibrėžta tyčia dėl sukčiavimo skirtingų sudėčių bendrininkų grupėje ir su kitais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantiems bausmę asmenims talpinant fiktyvius skelbimus interneto svetainėje www.aruodas.lt apie neva išnuomojamus butus, A. N. (buvusi pavardė M.) surandant asmenį, kuriam bus pervedami sukčiavimo būdu įgyti pinigai – L. N. (buvusi pavardė Jakimavičienė), kuriai apie vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, tyrimo metu nenustatytam asmeniui per fiktyvią E. K. Facebook paskyrą (duomenys neskelbtini) suradus R. B., kuriai apie vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, į kurios sąskaitą buvo pervedami pinigai ir kuri gautus pinigus vykdydama tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus pervesdavo E. S. bei A. Ž. iš anksto susitarus su E. S., kad ši paims sukčiavimo būdu įgytus pinigus ir perduos A. Ž. nurodytiems asmenims, E. S. šiuos A. Ž. nurodymus vykdant, nukentėjusiems, kurie bendravo su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, veikusiais iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, patikėjus apgaule, pervedant tariamus avansus į iš anksto surastas ir nurodytas sąskaitas, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, padarydami turtinę žalą, o būtent:

- E. S., A. Ž., A. N. (ankstesnė pavardė M.) veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą:

1.1. 2018 m. rugpjūčio 9 d. 12.53 val., tiksliai nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose, interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinus skelbimą, apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), K. S. 2018 m. rugpjūčio 10 d. paskambinus nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepus tiksliai nenustatytam atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose asmeniui, kuris nurodė pervesti 220,00 eurų į kaltinamojo A. N. (buvusi pavardė M.) surastą L. N. (buvusi pavardė Jakimavičienė), kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma ir veikusiai A. N. (buvusi pavardė M.) telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) duotu nurodymu, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną iš V. F. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 220,00 eurų, A. N. (buvusi pavardė M.) duotu nurodymu L. N. (buvusi pavardė Jakimavičienė) gautus pinigus išgrynino ir pervedė per Paypost, (duomenys neskelbtini), 220,00 eurų E. S., veikusiai A. Ž., duotu nurodymu dėl pinigų paėmimo ir pervedimo. Po to, E. S., vykdydama A. Ž. duodamus nurodymus dėl pinigų pervedimo, gautus pinigus, pasinaudodama motinos G. S. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 12 d. pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 110,00 eurų M. J. bei 28,00 eurus L. M.. Tokiu būdu kaltinamieji E. S., A. Ž., A. N. (ankstesnė pavardė M.) savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, padarydami 220,00 eurų turtinę žalą K. S..

1.2. A. N. (ankstesnė pavardė M.) tęsdamas nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupėje su kitais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2018 m. rugpjūčio 11 d. 11.12 val., tiksliai nenustatytam atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose asmeniui interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinus skelbimą, apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kurio ID 4-839057, J. B. 2018 m. rugpjūčio 11 d. paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), nenustatytam atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose asmeniui atsiliepus ir nurodžius pervesti 300,00 eurų avansą į nurodytą kaltinamojo A. N. (buvusi pavardė M.) surastą L. N. (buvusi pavardė J.), kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma ir veikusiai A. N. (buvusi pavardė M.) telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) duotu nurodymu, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), G. B. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 300,00 eurų, A. N. (buvusi pavardė M.) duotu nurodymu L. N. (buvusi pavardė Jakimavičienė) gautus pinigus 2018 m. rugpjūčio 11 d. 16.28 val., išgrynino bankomate, (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu kaltinamasis A. N. (ankstesnė pavardė M.) savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą padarydamas 300,00 eurų turtinę žalą G. B..

1.3. A. N. (ankstesnė pavardė M.) tęsdamas nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupėje su kitais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2018 m. rugpjūčio 11 d. 11.12 val., tiksliai nenustatytam atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose asmeniui interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinus skelbimą, apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kurio ID 4-839057, nukentėjusiajai A. C. 2018 m. rugpjūčio 11 d. paskambinus nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepus tiksliai nenustatytam atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose asmeniui, kuris nurodė pervesti 300,00 eurų avansą į nurodytą kaltinamojo A. N. (buvusi pavardė M.) surastą L. N. (buvusi pavardė Jakimavičienė), kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma ir veikusiai A. N. (buvusi pavardė M.) telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) duotu nurodymu, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 21.20 val., nukentėjusiai pervedus 300,00 eurų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. (buvusi pavardė M.) duotu nurodymu L. N. (buvusi pavardė J.) gautus pinigus išgrynino bankomate, (duomenys neskelbtini), ir ten pat perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu kaltinamasis A. N. (ankstesnė pavardė M.) savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, padarydamas 300,00 eurų turtinę žalą A. C..

1.4. E. S. ir A. Ž., tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2018 m. rugpjūčio 14 d. 12.37 val., tiksliai nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinus skelbimą apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kurio ID 4-839845, A. D. 2018 m. rugpjūčio 14 d. paskambinus nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepus tiksliai nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui, kuris nurodė pervesti 300,00 eurų avansą į R. B., kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma veikusiai nenustatyto asmens nurodymu, duotu per fiktyvią E. K. Facebook paskyrą https://www.facebook.com/evelina.krasauskiene, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. tą pačią dieną pervedus 300,00 eurų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyto asmens nurodymu R. B. pinigus išgrynino bankomate, (duomenys neskelbtini), ir pervedė per UAB „Top sport“ 300,00 eurų E. S., veikusiai A. Ž. duotu nurodymu dėl pinigų paėmimo ir perdavimo. Po to E. S. vykdydama A. Ž. duodamus nurodymus dėl pinigų perdavimo, 2018 m. rugpjūčio 18 d. pasinaudodama motinos G. S. sąskaita Nr. LT Nr. (duomenys neskelbtini), gautus pinigus pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 20,00 eurų A. Ž. ir perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu kaltinamieji E. S., A. Ž. savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, padarydami 300,00 eurų turtinę žalą A. D..

1.5. E. S. ir A. Ž., tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2018 m. rugpjūčio 14 d. 12.37 val., tiksliai nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinus skelbimą apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ID 4-839845, o nukentėjusiajai D. V. 2018 m. rugpjūčio 14 d. paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepus tiksliai nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui, kuris nurodė pervesti 300,00 eurų avansą į R. B., kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, veikusiai nenustatyto asmens nurodymu, duotu per fiktyvią E. K. Facebook paskyrą https://www.facebook.com/evelina.krasauskiene, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. V. 2019 m. rugpjūčio 15 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300,00 eurų, tą pačią dieną nenustatyto asmens nurodymu R. B. pinigus išgrynino bankomate, (duomenys neskelbtini), ir per Paypost, (duomenys neskelbtini), pervedė 300,00 eurų E. S., veikusiai A. Ž. duotu nurodymu dėl pinigų paėmimo ir perdavimo. Po to E. S., vykdydama A. Ž. nurodymus dėl pinigų perdavimo, pasinaudodama motinos G. S. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 18 d. pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 20,00 eurų A. Ž., o kitą dalį perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu kaltinamieji E. S. , A. Ž. savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, padarydama 300,00 eurų turtinę žalą D. V..

1.6. E. S. ir A. Ž., tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2018 m. rugpjūčio 14 d. 12.37 val., tiksliai nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinus skelbimą apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kurio ID 4-839845, M. B. 2018 m. rugpjūčio 14 d. paskambinus nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepus tiksliai nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui, kuris nurodė pervesti 300,00 eurų avansą į R. B., kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, veikusiai nenustatyto asmens nurodymu, duotu per fiktyvią E. K. Facebook paskyrą https://www.facebook.com/evelina.krasauskiene, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną S. B. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 300,00 eurų, tą pačią dieną R. B., veikdama nenustatyto asmens nurodymu gautus pinigus išgrynino ir pervedė per UAB „T. S.“ 300,00 eurų E. S., veikusiai A. Ž. nurodymu dėl pinigų paėmimo ir perdavimo. Po to E. S., vykdydama A. Ž. duodamus nurodymus dėl pinigų perdavimo, pasinaudodama savo motinos G. S. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gautus pinigus pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 20,00 eurų A. Ž. ir perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu E. S. ir A. Ž. savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, padarydami 300,00 eurų turtinę žalą S. B..

1.7. E. S. ir A. Ž., tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2018 m. rugpjūčio 16 d. 14.02 val., tiksliai nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinus skelbimą apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kurio ID 4-840443, L. M. 2018 m. rugpjūčio 16 d. paskambinus nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepus tiksliai nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui, kuris nurodė pervesti 300,00 eurų avansą į R. B., kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, veikusiai nenustatyto asmens nurodymu, duotu per fiktyvią E. K. Facebook paskyrą https://www.facebook.com/evelina.krasauskiene, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pervedus 300,00 eurų iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyto asmens nurodymu R. B. gautus pinigus išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pervedė per UAB „T. S.“ 300,00 eurų E. S., veikusiai A. Ž. nurodymu dėl pinigų paėmimo ir perdavimo. Po to E. S., 2018 m. rugpjūčio 18 d., vykdydama A. Ž. duodamus nurodymus dėl pinigų perdavimo, pasinaudodama savo motinos G. S. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gautus pinigus pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 20,00 eurų A. Ž., o kitą dalį perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu E. S., A. Ž. savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą padarydami 300,00 eurų turtinę žalą L. M..

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka argumentuotai spręsti, kad A. Ž. ir A. N., veikdami su bendrininkais, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Spręsdamas bausmės klausimą teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistuosius charakterizuojančių duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Teismas taip pat tenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmesti ir nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos A. T. suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl ko teismo išvados, turinčios esminę reikšmę nusikalstamos veikos privalomų požymių konstatavimui ir apelianto kaltės nustatymui, akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu bei įvertinimu. Neteisingai nustatęs faktines aplinkybes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

3.2. Skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas apeliantą kaltu dėl tęstinės nusikalstamos veikos – sukčiavimo nepagrįstai atmetė jo, kito kaltinamojo A. N. (M.), liudytojų O. K., E. A., S. A., V. Š., R. B. parodymus, nuosprendžio išvadas grindė iš esmės vien tik kaltinamosios E. S. parodymais, kurių objektyviai nepatvirtina jokie kiti savarankiški įrodymų šaltiniai. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio visumos, įrodymus teismas vertino selektyviai ir rėmėsi tik ta jų dalimi, kuri patvirtina prokuroro kaltinime nurodytas bylos aplinkybes, visiškai ignoruojant gynybos pateiktas versijas dėl tam tikrų veiksmų ar aplinkybių buvimo.

3.3. Skunde taip pat teigiama, kad bylos duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo interneto svetainėje patalpindavo melagingus skelbimus apie nuomojamus butus, o nukentėjusiesiems paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, duodavo nurodymus pervesti pinigus į R. B. sąskaitą, nurodytą fiktyvioje „Facebook“ paskyroje, po ko pastarajai vėl gi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nurodydavo išgryninti pinigus ir juos pervesti E. S.. E. S. beveik visus gautus pinigus perduodavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir po 20,00 eurų pervesdavo į nuteistojo banko sąskaitą. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta tiktai tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, vykdant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, tiems nurodytiems asmenims E. S. pervesdavo po 280,00 eurų, o apeliantui tiktai po 20,00 eurų. Jeigu tikėti tokiais E. S. parodymais, tai nuteistasis iš nusikalstamai užvaldytų 1200,00 eurų nurodė pervesti jam tik 80,00 eurų, o likusius 1120 eurų nenustatytiems asmenims, kas yra visiškai nelogiška. Nors teisiamojo posėdžio metu apeliantas neprisipažino kaltu, savo pozicijos nekeičia ir dabar, tačiau jis sutinka tik su tuo, kad gavo pinigus iš E. S. po 20,00 eurų, bet pinigų kilmė jam nebuvo žinoma, t. y. jis nežinojo, kad tie pinigai buvo gauti apgaule.

3.4. Nuteistasis skunde kelia klausimą ir dėl E. S. parodymų patikimumo vertinimo, pabrėždamas, kad kol su ja buvo geri santykiai, jis laikė jos banko sąskaitoje pinigus, kuriuos gaudavo iš prekybos mobilaus ryšio telefonais, tačiau santykiai pašlijo ir jo iniciatyva nutrūko, todėl E. S. turi tvirtą pagrindą apeliantą apkalbėti. Tai jis patvirtino ir apklausiamas apylinkės teisme, nes tai jis paliko E. S., todėl ji, jausdama nuoskaudą jį apklaba. Nors E. S. apklausiama ir nurodė, kad nuteistojo neapkalba ir sako tiesą, tačiau teismas turėjo įvertinti tai, žmonėms išsiskyrus lieka nuoskaudos, kartėlis ir buvę geri santykiai dažniausiai perauga į priešiškus. Tokiu atveju, vertinant E. S. parodymų patikimumą, teismas turėjo atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią esant priešiškiems santykiams, susijaudinę, artimais ryšiais susiję asmenys ne visuomet sugeba pasirinkti tinkamų veiksmų santykiams sureguliuoti (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose 2K-299/2013, 2K-71/2012). Todėl E. S. parodymai turėjo būti vertinami itin atidžiai, tikint tik ta jos parodymų dalimi, kurią patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Tačiau šioje byloje be E. S. parodymų apie nuteistojo nusikalstamą bendrininkavimą su ja, jokių kitų įrodymų nėra. Teismas nekreipė dėmesio į byloje esančias faktines aplinkybes leidžiančias kritiškai vertinti E. S. parodymus, kadangi ji prisipažino padariusi 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 11 d. sukčiavimo epizodus prieš nukentėjusiuosius – G. B. ir A. C., t. y., kad minėtus asmenis ji apgavo, veikdama grupėje su apeliantu ir A. N., tačiau šie epizodai prokuroro buvo pašalinti iš kaltinimo. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl E. S. parodymų patikimumo, nes ji iš esmės pripažino atlikusi nusikalstamus veiksmus, kurių nei ji, nei apeliantas, nei A. N. (M.) nepadarė.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad apelianto kaltės nepatvirtina ir telefonų numeriai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurie buvo panaudoti nusikalstamai veikai daryti, kadangi vien tai, jog jie veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir buvo nurodyti melaginguose skelbimuose, kuriuos buvo patalpinę ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti asmenys, neturi jokio ryšio su apeliantu.

3.6. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino kito nuteistojo A. N.-M. parodymų, jog apeliantas sukčiavimais neužsiima ir, kad jis tikrai vertėsi prekyba mobilaus ryšio telefonais bausmės atlikimo vietose, taip pat nurodė ne kartą pats pirkęs tokį telefoną iš apelianto, nes pataisos namų darbuotojai dažnai juos aptinka ir atima. Kaip matyti iš šio nuteistojo parodymų jis prisipažino pats vienas atlikęs ir apeliantui inkriminuojamą nusikalstamos veikos epizodą, kuriame nukentėjo K. S.. Netinkamai buvo įvertinti ir liudytojos R. B. (nuosprendyje klaidingai įvardintos kaip K. B.) parodymais, kad liudytoja pažįsta nuteistąjį ir su juo yra bendravusi kai nutraukė mokėjimus. Užfiksuotas apelianto ir minėtos liudytojos pokalbis tik patvirtina tai, jog kai jai paskambino jis pasakė, kad buvo apklausiamas dėl sukčiavimų, su kuriais yra nesusijęs.

3.7. Skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas netinkamai interpretavo liudytojų E. A., A. A., V. Š., O. A., D. Č., E. K., K. B., M. J. parodymus, nes nei vienas iš jų nenurodė, kad nuteistasis kažkaip susijęs su jam inkriminuojama veika. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad apeliantas užsiima sukčiavimais, priešingai, jie aiškino, kad sukčiavimais nuteistasis neužsiima, o liudytojai E. A., A. A., V. Š. patvirtino ir tą aplinkybę, kad tarp atliekančių laisvės atėmimo bausmes asmenų vyrauja savitarpio pagalba, perleisti neišnaudotus sąskaitų limitus vienas kitam ir, kad taip galėjo būti ir su nuteistuoju. Netinkamai buvo įvertinti ir O. K. parodymai. Iš esmės jis nei prisipažino, nei paneigė, kad vykdė sukčiavimus, nes dėl didelio bylų kiekio ir tapačių veikų darymo, negalėjo prisiminti konkrečių epizodų aplinkybių. Jis tik parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose, bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad vykdė sukčiavimus iš bausmės atlikimo vietos, patalpindamas melagingus skelbimus apie išnuomojamus butus, išviliodavo avansą apgaulės būdu. Dėl didelio skaičiaus įvykdytų sukčiavimų negali išskirti konkrečių atvejų, todėl neatmeta galimybės, kad įvykdė ir tuos sukčiavimus, kurie yra inkriminuojami apeliantui. Teismui paaiškino, kad Kybartų pataisos namuose atlikinėjo bausmę su apeliantu, tačiau skirtingose patalpose (kamerose). Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apelianto kaltės. Tuo tarpu teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messeguė and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

3.8. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu išieškoti iš nuteistojo valstybės naudai išlaidas, susijusias su būtinu gynėjo dalyvavimu ir suteikta teisine pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistais atlieka realią laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų 3-iame sektoriuje ir, kad jo laisvė yra apribota terminuota laisvės atėmimo bausme. Byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą turtą, ar asmenines lėšas banko sąskaitose. Byla buvo nagrinėjama pagal kaltinamąjį aktą, kuris blogina jo teisinę padėtį, jis neturi nei turto, nei asmeninių lėšų, iš kurių galėtų padengti jam priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl tų išlaidų priteisimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų ir yra neteisingas. Skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas nepranešė apie tai, kad gavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą priteisti iš kaltinamųjų išlaidas susijusias su gynėjo dalyvavimu procese, teismas net nesiaiškino apie jo turtinę padėtį, galimybes padengti tas išlaidas ir nepaklausė kokia jo nuomonė tuo klausimu, nors tokios pozicijos laikomasi teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-21-788/2021).

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. (buvusi pavardė M.) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat nepriteisti valstybei išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą.

4.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, paskirta neįvertinus tų aplinkybių, kad jis nuo pat proceso pradžios pripažino savo kaltę ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas didesnę reikšmę suteikė ankstesniems apelianto teistumams, nei nuoširdžiam jo gailesčiui. Apeliantas pripažįsta, kad yra ne kartą teistas, tačiau jam paskirtas bausmes yra atlikęs.

4.2. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes naujų nusikalstamų veikų nedaro, bausmę atlieka jau nuo 2020 m. birželio 18 d., t. y. jau ilgą laiko tarpą, vedė, turi nuolatinę gyvenamą vietą Vilniuje, taip pat mažametę dukrą, kuria nori rūpintis, ketina dirbti, įgijo kranisto specialybę. Jam nepagrįstai nebuvo taikytas ir BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė nebuvo sumažinta trečdaliu. Nuteistasis suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, keičia savo gyvenimo būdą ir mąstymą bei mano, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Atlikdamas tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis rizikuoja netekti šeimos, nes žmonai vienai laisvėje yra sunku, o jam niekada nebuvo sumažinamos bausmės, kiek jis kartų buvo teisiamas, visada gaudavo realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, straipsnio už kurį jis nuteistas sankcijoje yra numatytų ir alternatyvių bausmių rūšių, ne tik laisvės atėmimas. Nuteistais taip pat pabrėžia, kad buvo pažeistas ir proporcingumo principas, nes jam buvo paskirta tik 5 mėnesiais mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei jo bendrininkams, kurie nuo pat pradžių nepripažino savo kaltės.

4.3. Skunde taip pat prašoma subendrinti visas bausmes paskirtas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais ir skirti galutinę bausmę, į kurią įskaityti jo jau atliktą bausmės laiką. Nuteistojo vertinimu taip pat nepagrįstai iš jo buvo priteistos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, nes jis net neturėjo gynėjo teisme.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. Ž. gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir jame keliamus reikalavimus bei juos pagrindžiančius argumentus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis A. N. ir jo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir jame keliamus reikalavimus, gynėja taip pat prašė panaikinti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kas leistų sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę. Prokuroras prašė atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

A. N. apeliacinis skundas atmetamas, A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi nuteistųjų A. Ž. ir A. N. apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad A. Ž. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. N. paskyrė 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, dėl to negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. A. Ž. apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas, tuo tarpu A. N. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to juose prašoma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl A. Ž. apeliacinio skundo

7. Nuteistasis A. Ž. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pripažinimu kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau tokie apelianto argumentai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

7.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-4-511/2020, 2K-69-648/2021 ir kt.).

7.2. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

7.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo A. Ž. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

8. A. Ž. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. S. ir A. N. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, panaudojant apgaule internetiniame puslapyje www.aruodas.lt, patalpinus melagingus skelbimus apie tariamai nuomojamus butus, iš nukentėjusiųjų asmenų prašant pervesti įvairaus dydžio avansinius mokėjimus, nurodant pinigus pervesti į iš anksto šiam tikslui surastas banko sąskaitas, o nukentėjusiesiems pervedus šiuos pinigus, banko sąskaitų savininkams gaunant nurodymus dėl tolesnio šių lėšų panaudojimo – pinigus išgryninti ir perduoti kitiems asmenims arba pervesti E. S. tiesiogiai į banko sąskaitą arba per UAB „T. S.“ sąskaitą, po to vykdant A. Ž. nurodymus pervesti ar perduoti kitiems asmenims. Nukentėjusiems asmenims, pervedus pinigus, jie negaudavo buto nuomos paslaugų, jiems nebuvo grąžinami sumokėti pinigai, bendravimas su jais buvo nutraukiamas, dėl ko jie apgaulės būdu patyrė turtinę žalą įvairiomis sumomis.

9. Nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neigė, teigdamas, jog jis pataisos namuose prekiavo telefonais ir už tai nuteistieji pervesdavo pinigus, tačiau kokia tų pinigų kilmė jis nežino, pinigus laikė E. S. banko sąskaitoje, tačiau jiems išsiskyrus ji nepagrįstai apkalba nuteistąjį, todėl jos parodymais teismas neturi vadovautis. Iš esmės tos pačios pozicijos A. Ž. laikosi ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad teismas nuosprendžio išvadas grindė iš esmės vien tik E. S. parodymais ir tinkamai neįvertino A. N., liudytojų O. K., E. A., S. A., V. Š., R. B. parodymų. Vis dėlto, sutikti su šiais nuteistojo motyvais, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra pagrindo. A. Ž. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo pagrįstai paneigta objektyviais ir abejonių teisėjų kolegijai nekeliančiais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, todėl šiuo atveju pasikliauti vien tik A. Ž. parodymais ir jų visumoje panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nepaisant nuoseklios tačiau faktiškai neįtikinamos apelianto gynybinės pozicijos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta ir tinkamai pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. kitų nuteistųjų E. S., A. N., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, mobiliųjų ryšių operatorių duomenimis bei kita byloje esančia rašytine medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaltinančiais įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia jo individualų vaidmenį jam bendrai su kitais asmenimis padarius inkriminuotą nusikaltimą.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. Ž. yra nuteistas iš esmės vien remiantis nepatikimais kitos nuteistosios E. S. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Juolab, kad santykiai tarp apelianto ir nuteistosios E. S. yra įtempti, pastaroji apkalba nuteistąjį dėl jo iniciatyva nutrūkusių santykių, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti vertindamas E. S. parodymus. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

10.1. Vertinant E. S. parodymų patikimumą, pažymėtina, kad ji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad A. Ž. pažinojo, nes pastarasis atliko laisvės atėmimo bausmę kartu su jos vyru Kybartų pataisos namuose, palaikė su juo romantinius santykius, kuriems nutrūkus jokio pykčio nejaučia. Apylinkės teisme ji nurodė, kad pinigai už tariamas butų nuomas buvo pervedami į jos banko sąskaitą bei UAB „T. S.“ sąskaitą, tai buvo daroma A. Ž. pavedimu ir vykdant jo nurodymus šie pinigai buvo jos paskirstomi ir pervedami kitiems asmenims į sąskaitas arba atiduodami grynaisiais pinigais. Iš esmės tas pačias aplinkybes E. S. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad kalta prisipažįsta visiškai. 2018 m. pradžioje susipažino su A. Ž. per savo vyrą, su kuriuo pastarasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jos sąskaitą „T. S.“ naudojo ir jos vyras, ir A. Ž., kuris liepė jai nuimti pinigus, pervestus už buto nuomą. Žinojo, kad tai jo būdas sukčiauti. Kažkas talpindavo internete skelbimus dėl buto nuomos, žmonės užkibdavo ir pervesdavo pinigus, kažkas pinigus pervesdavo jai, o ji perduodavo A. Ž. siųstam žmogui. A. Ž. jai pasakydavo kada ir kokią sumą kuriam asmeniui perduoti. Su A. Ž. bendravo telefonu, vykdavo į pasimatymus, todėl tiksliai žinojo, kad jis jai skambina duodamas nurodymus. Suprato, kad kartu su juo vykdo sukčiavimus, kad A. Ž. talpina skelbimus internetiniuose puslapiuose apie nuomojamus butus ir parduodamas mašinas. Šiuo metu su A. Ž. ryšių nepalaiko, tačiau nėra susipykę ir jo neapkalba (8 t., b. l. 94-95, 99-102, 113-116).

10.2. Teisėjų kolegija pritaria A. Ž. apeliacinio skundo argumentui, kad kito nuteistojo parodymai turi būti vertinami daug atsakingiau, nes yra didelis pavojus, kad tokio asmens parodymai, atsižvelgiant į galimą jo suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, gali būti nepatikimi. Juo labiau, kad kaltinamieji duoda parodymus neprisiekę, jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių negali užtraukti atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Tačiau, kaip patvirtina pirmiau aptartų E. S. parodymų turinys, jos parodymai dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, sutapo tarpusavyje, atitiko nustatytus objektyvius duomenis. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad E. S. būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus prieš apeliantą, norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti, kai tuo tarpu pats apeliantas tik kelia prielaidas dėl to. Apeliantas jokio įtikinamo pagrindo nenurodė, pats deklaratyviai teigdamas, kad E. S. dėl jo iniciatyva nutrūkusių santykių jį apkalbėjo. Priešingai, kaip matyti iš nuteistosios nuoseklių parodymų, ji patvirtino apelianto aplinkybes apie buvusius artimus santykius su nuteistuoju bei tai, kad jokio pykčio nejaučia.

10.3. Be to, E. S. parodymus pagrindžia kiti bylos duomenys – kito nuteistojo A. N., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, mobiliųjų ryšių operatorių duomenys, tarnybiniai pranešimai, mokėjimų nurodymų duomenys, bankų sąskaitų išrašai, apžiūros protokolų duomenys bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad E. S. parodymams, net ir įvertinus asmens specifinę procesinę padėtį, buvo suteikta išimtinė įrodomoji reikšmė ir privilegijuota padėtis, lyginant su kitų byloje ištirtų įrodymų visuma, nėra, kadangi asmenų kaltė byloje buvo grindžiama ne vien šiais parodymais, o teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje kompleksiškai aprašytų įrodymų visuma.

10.4. E. S. parodymus dėl apelianto A. Ž. dalyvavimo, vykdant jam inkriminuotus sukčiavimus iš esmės patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje suklydo nurodydamas minėtos liudytojos vardą ir pavardę – K. B., vietoje R. B., tačiau tai laikytina akivaizdžiu rašymo apsirikimu, nedarančiu priimto nuosprendžio nepagrįstu ar neteisėtu. Kaip matyti iš bylos duomenų apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio 36–37 puslapyje nurodyti liudytojos parodymai, kuriais remiasi teismas yra liudytojos R. B. parodymai. Tai patvirtina 2021 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas ir liudytojos R. B. parodymų turinys ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 172–174). Minėta liudytoja apklausiama apylinkės teisme patvirtino, kad jai į „Facebook“ paskyrą parašė iš savo paskyros A. Ž., su kuriuo pažįstama nuo vaikystės, kartu mokėsi. Parašė, kad buvo apklaustas apie sukčiavimus, kad jį kaltina įsivėlus į tą bylą, tačiau apsimetė, kad nieko nesupranta. Kai vyko jos sąskaitoje visi pervedimai, tai nežinojo, kad A. Ž. įkalinimo įstaigoje. Tai patvirtina, kad apeliantas A. Ž. žinojo apie minėtos liudytojos sąskaitos naudojimą vykdomiems sukčiavimams. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad „T. S.“ E. S. sąskaitos kodą jai padiktavo paskambinęs vyriškis, tuo tarpu E. S. patvirtino, kad būtent A. Ž. jai liepdavo į šią sąskaitą pervesti pinigus. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys – 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 18 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. birželio 5 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl IP adresų ir telefono numerių išklotinių bei E. S. vykdomų perlaidų nurodyta informacija (2 t., b. l. 82–95, 4 t. b. l. 171–172, 181–184, 5 t., b. l. 31–34, 63–64, 65–66, 78–81, 7 t., b. l. 142–143), AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija apie įvykdytas pinigų perlaidas E. S. (2 t., b. l. 74–76, 4 t., b. l. 7–8, 20–35), UAB „T. S.“ bankinių operacijų ataskaitos (4 t., b. l. 2–5, 176–180 , R. B. pateikti susirašinėjimai „Facebook“ bei jos banko sąskaitos išrašai (3 t., b. l. 1–3, 4–69, 5 t., b. l. 8–21) ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje esantys E. S. mamos G. S. banko išrašai patvirtina, kad E. S. ne kartą darė pinigines perlaidas Marijampolės pataisos namuose esantiems nuteistiesiems, taip pat ir tiesiogiai A. Ž., o atliktų pinigų pervedimų laikas sutampa su nukentėjusiųjų už tariamą butų nuomą pervestų avansų laikotarpiu. Apklausti nuteistieji, kuriems E. S. pervedė pinigus, nurodė, kad buvo leidę į savo sąskaitas pervesti pinigus kitam nuteistajam, šie pinigai nebuvo skirti jiems (liudytojų M. J., E. A., V. Š. parodymai), Marijampolės pataisos namų administracijos pateiktais duomenimis, minėti nuteistieji atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kartu su apeliantu A. Ž. ir tai patikimai patvirtina, kad jie galėjo tarpusavyje laisvai bendrauti (6 t., b. l. 3, 158–161, 8 t., b. l. 23).

11. Kaip matyti iš išdėstytų E. S. parodymų, nuo pat baudžiamojo proceso pradžios nuteistoji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikdama bendrininkų grupėje su A. Ž. ir A. N., jos parodymai apie aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybes buvo nuoseklūs ir nekito viso baudžiamojo proceso metu. Duomenų, kad E. S. būtų siekusi apeliantą nepagrįstai apkalbėti byloje nėra. Tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Juolab, kad E. S. parodymus pagrindžia kiti bylos duomenys. Todėl tikėti nuteistojo prielaidomis ir jų pagrindu atmesti E. S. parodymus kaip nepatikimus, nėra jokio pagrindo.

12. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino liudytojų E. A., A. A., V. Š., O. A., D. Č., E. K., K. B. (R. B.), M. J. parodymus, nes minėti asmenys nenurodė, kad apeliantas vykdė sukčiavimus. Pažymėtina, jog apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu visi minėti liudytojai iš esmės nurodė, kad nežino ar A. Ž. dalyvavo sukčiavimuose, todėl laikytina, kad tokie jų parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, reikšmingas sprendžiant A. Ž. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo klausimą. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad O. K. prisipažino dėl apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes kaip matyti iš minėto liudytojo parodymų apylinkės teisme, ji nurodė, kad ne kartą yra teistas už sukčiavimus, tačiau nieko konkrečiai neatsimena. Ar sukčiavimai, kuriais šioje byloje kaltinamas A. Ž. yra jo darbas, negali pasakyti, nes nelabai ką atsimena. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, O. K. parodymai nesudaro pagrindo abejoti A. Ž. kalte, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

13. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino kito nuteistojo – A. N. parodymų, kad apeliantas sukčiavimais neužsiima ir, kad jis vertėsi prekyba mobilaus ryšio telefonais bausmės atlikimo vietoje ir už tai jam buvo pervedami pinigai. Pažymėtina, kad nei vienas iš apklaustų nuteistųjų, kurie kartu su apeliantu atlikinėjo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, nenurodė aplinkybių, kad A. Ž. būtų prekiavęs mobilaus ryšio telefonais pataisos namuose, taip pat ir kitas nuteistasis A. N.. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apelianto versiją dėl lėšų gavimo iš prekybos mobiliais telefonais, tokia versija apylinkės teismo pagrįstai buvo atmesta kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

14. Pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį nesudaro ir nuteistojo teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog mobilaus ryšio telefonai (86129624, 862117696), kurie buvo panaudoti nusikalstamai veikai daryti, veikė Kybartų pataisos namuose ir buvo nurodyti melaginguose skelbimuose, nes jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis turėjo kokį nors ryšį su minėtais telefonais byloje nėra. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, neturi teisės turėti ir naudotis mobiliaisiais telefonais. Priešingai nei teigia nuteistasis, aptariama aplinkybė nevertinama kaip esminė ar vienintelė, pagrindžianti apelianto kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi, kaip jau minėta, apylinkės teismas šio asmens kaltumą grindė visapusiškai ir išsamiai ištirta bylos medžiaga, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įrodymus vertino ne atsietai, o jų visumą, nesuteikdamas vieniems įrodymams prioriteto prieš kitus.

15. Nors nuteistasis A. Ž. skunde savo kaltę ginčija motyvuodamas tuo, kad nuteistasis A. N. prisipažino pats vienas atlikęs sukčiavimus, taip pat ir apeliantui inkriminuojamą nusikalstamos veikos epizodą, kuriame nukentėjo K. S., tačiau analizuojant A. N. parodymų turinį matyti, kad jis kaltę dėl sukčiavimų pripažino, tačiau nurodė, kad viską atliko vienas, t. y. fiktyviai talpino skelbimus apie nuomojamus butus, bendravo su nukentėjusiaisiais, ieškojo žmonių, kurie leistų pasinaudoti savo banko sąskaitomis. Vis dėlto, nei apklausiamas iki teisminio tyrimo metu, nei apylinkės teisme, A. N. negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių dėl kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo, be to, įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes, jų pobūdį ir mąstą absoliučiai neįtikėtina, jog dėl to galėjo veikti tik vienas asmuo, o to nepatvirtina ir konkrečiai veikų aplinkybės, susijusios ne tik su atliktais aktyviais tikrovės neatitinkančių skelbimų talpinimo veiksmais, bet ir nurodymų nukentėjusiesiems davimu, sukčiavimo būdu gautų pinigų pervedimu ir jų paskirstymu.

16. Byloje esantys nuteistosios E. S. duoti parodymai dėl A. Ž. veiksmų ir duotų nurodymų jai dėl pinigų paėmimo ir perdavimo nenustatytiems asmenims, dėl A. Ž. parašymų atidaryti savo vardu sąskaitą UAB „T. S.“, persiųsti kodus ir prisijungimus, persiųsti pinigus per „T. S.“ sąskaitą, nukentėjusiųjų parodymai, duomenys apie atliktus piniginius pervedimus, elektroninių duomenų analizė, bei telefoninių pokalbių duomenys patvirtina, kad tie patys telefono numeriai, elektroninio pašto adresas, IP adresai iš kurių buvo talpinami visi fiktyvūs skelbimai dėl butų nuomos, buvo naudojami dėl visų nusikalstamų veikų, net ir ten, kur A. N. arba A. Ž. nebuvo kaltinami dalyvavę, o pinigai, gaunami už buto nuomą buvo pervedami A. N. nurodytiems asmenims, taip pat ir E. S. (veika dėl nukentėjusiosios K. S.), kuri toliau, jau vykdė A. Ž. nurodymus ir pinigus pervedė kitiems nuteistiesiems Marijampolės pataisos namuose. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tiek A. Ž., tiek ir A. N., vykdydami sukčiavimus veikė bendrai su E. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikusiais bausmę Marijampolės pataisos namuose ir kiekvienas savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, atlikdamas jam skirtą užduotį.

17. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad remiantis teismų praktika, bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek A. Ž., tiek ir kiti nuteistieji šioje byloje suvokė, kad internetiniuose skelbimų portaluose talpinant melagingus skelbimus nuomojamus butus yra klaidinami nukentėjusieji, o šiems avansu pervedus įvairias pinigų sumas už nuomojamus butus, pasisavino jų pinigus, padarydami nukentėjusiesiems turtinę žalą ir to siekė, tai yra, veikė tiesiogine tyčia, o teisėjų kolegijai šioje dalyje nekyla abejonių dėl bendrininkų grupės buvimo.

18. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. Ž. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. N. apeliacinio skundo

19. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, pažymėdamas, kad pripažino savo kaltę, nedaro naujų nusikalstamų veikų, suprato savo neteisėto elgesio pasekmes, pakeitė mąstymą, sukūrė šeimą ir ketina išėjęs į laisvę dirbti bei atlyginti padarytą žalą, tuo tarpu apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino ankstesnius jo teistumus. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

20. Atmetant apelianto skundą, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

20.1. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo A. N. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

22. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas A. N. bausmės rūšį ir dydį, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalys). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir A. N. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei tapačius nusikaltimus – sukčiavimus (BK 182 straipsnis) (9 t., b. l. 45–90), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už vagystes sukčiavimo būdu (9 t., b. l. 91–106), pataisos įstaigoje taip pat ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, administracijos charakterizuojamas neigiamai (9 t., b. l. 108). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, praeityje jam buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, bauda), taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl akivaizdu, kad A. N. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad A. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, A. N. atžvilgiu dar buvo priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat ir dėl tų pačių nusikalstamų veikų darymo (BK 182 straipsnio 1 dalis), kas rodo, jog nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Nors nuteistasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, priešingai nei nurodo nuteistasis, apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes ir tai pripažino nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe bei skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinai vertinti tas pačias aplinkybes ir švelninti apeliantui skirtą bausmę teisėjų kolegija nenustatė pagrindo.

23. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo A. N. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis vedė, turi nepilnametę dukrą, kuria turi rūpintis, ketina įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau visų bylos duomenų kontekste paminėtos aplinkybės, nors ir rodo teigiamus nuteistojo mąstymo pokyčius, tačiau nesudaro nei teisinio nei faktinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, kuria nuteistasis, siekdamas padėti savo nepilnametei dukrai ar greičiau atlyginti žalą nukentėjusiesiems, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o esant atitinkamoms sąlygoms, galės būti teikiamas lygtinio paleidimo komisijai svarstymui.

24. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad straipsnio, už kurį jis nuteistas, sankcijoje yra numatytų ir alternatyvių bausmių rūšių, ne tik laisvės atėmimas. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šios nutarties 12 punkte nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. N. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, sukčiavimus nuteistasis vykdo sistemingai ir jų metu įgytos piniginės lėšos yra vienas iš asmens pragyvenimo šaltinių, todėl jam pagrįstai buvo skirta ne švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. N. turi vos 8 klasių išsilavinimą, darbui pataisos įstaigoje buvo išrankus, nedirbo, oficialios darbinės patirties nėra sukaupęs, kas kelia pagrįstų abejonių, jog savo tikslų laisvėje, skyrus jam švelnesnę bausmę, nuteistasis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

25. Šioje dalyje atmetant nuteistojo skundą pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl nusikalstamų veikų, padarytų bendrininkų grupėje, ne visi bendrininkai pripažino savo kaltę, todėl byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis. Nėra pagrindo pritarti ir apelianto gynėjos prašymui nepripažinti nuteistojo atsakomybę sunkiančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kas būtų pagrindas švelninti ir A. N. paskirtą bausmę. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. neabejotinai suvokė, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja su kitais asmenimis ir kad jis savo veiksmais prisideda jam paskirtos užduoties įvykdymu, t. y. veikia bendrininkų grupe, be to, kaip ir buvo pažymėta aukščiau, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl bendrininkų grupės šioje byloje egzistavimo, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

26. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. N. skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, skiriant mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę arba keičiant ją švelnesne bausmės rūšimi, šioje byloje nenustatyta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

27. Nuteistųjų A. N. ir A. Ž. apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas ir dėl nepagrįstai iš jų priteistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Apeliantas A. N. nurodo, kad jam nebuvo suteikta jokia valstybės garantuojama teisinė pagalba, nes jis neturėjo gynėjo teisme, tuo tarpu apeliantas A. Ž. savo skunde nurodo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo priteistos neatsižvelgus į tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesant duomenų apie jo turtą ir turimas lėšas, be to nepranešus jam apie gautą pažymą.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko ir apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi paskyrė gynėją advokatę Reginą Atkočaitienę BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (t. 11, b. l. 4–7, 24). Nuteistasis apie tokį teismo sprendimą buvo informuotas išsiunčiant jam 2021 m. sausio 4 d. nutartį, tačiau kaip matyti iš 2021 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo A. N. atsisakė gynėjo ir teismas protokoline nutartimi tenkino tokį jo prašymą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu nepriteisė iš A. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundą šioje dalyje kaip nepagrįstą, kadangi jokių antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo ir nebuvo priteista.

29. Dėl iš nuteistojo A. Ž. priteistų išlaidų valstybei už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, matyti, kad nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko ir apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi paskyrė gynėją advokatą Kęstutį Dobilą BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (t. 11, b. l. 4–7, 24). Nuteistasis apie tokį teismo sprendimą buvo informuotas išsiunčiant jam 2021 m. sausio 4 d. nutartį, gynėjas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose. Patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog valstybė patyrė 1527,61 eurų išlaidų dėl nuteistajam A. Ž. suteiktos antrinės teisinės pagalbos (12 t., b. l. 1). Taigi, valstybės garantuojama teisinė pagalba A. Ž. buvo paskirta įstatymo nustatyta tvarka esant būtinam gynėjo dalyvavimui, o apeliantas apie tai buvo informuotas.

30. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis yra užtikrinti teisines paslaugas asmenims, kuriems tokia pagalba yra būtiniausia ir, kurie dėl savo sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali tinkamai apginti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį apeliacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-147-489/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pabrėžia būtinybę užtikrinti valstybės teikiamos teisinės pagalbos efektyvumą, nurodydamas, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra siekiama garantuoti praktiškai panaudojamas ir veiksmingas teises, be kita ko, teisę į gynybą ir teisingą teismą (pavyzdžiui, Artico prieš Italiją (peticijos Nr. 6694/74, 1980 m. gegužės 13 d. sprendimas).

31. Aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis apie nuteistojo A. Ž. turtinę padėtį (niekur nedirba, duomenų apie kitas gaunamas pajamas ar turimą turtą nėra), atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis ne kartą teistas laisvės atėmimo bausmėmis, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo solidariai su kita nuteistąja E. S. priteistas 600,00 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas, tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), į priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1527,61 eurų) dydį, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendžiu iš nuteistojo A. Ž. nepagrįstai priteista 1527,61 eurų valstybei už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

32. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka bendrąsias nuostatas, nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apskųstas, apeliacinės instancijos teismas turi apsvarstyti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai neliečia nuteistųjų, dėl kurių jis neapskųstas (BPK 320 straipsnio 5 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistos ir iš kitos nuteistosios E. S. – 704,44 eurų. Nors apeliacinio skundo ji nepateikė, apylinkės teismo nuosprendis jos atžvilgiui apeliacine tvarka neapskųstas, tačiau panaikinus apylinkės teismo sprendimą A. Ž. atžvilgiu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, nuosprendis nuteistojo A. Ž. atžvilgiu švelnėja, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, nuosprendis dalyje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios E. S. taip pat keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais.

33.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko ir apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi paskyrė jai gynėją advokatą D. G. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (t. 11, b. l. 4–7, 24). Nuteistoji apie tokį teismo sprendimą buvo informuota išsiunčiant jai 2021 m. sausio 4 d. nutartį, gynėjas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose. Patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog valstybė patyrė 704,44 eurus išlaidų dėl nuteistajai E. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos (11 t., b. l. 177). Taigi, valstybės garantuojama teisinė pagalba E. S. buvo paskirta įstatymo nustatyta tvarka esant būtinam gynėjo dalyvavimui, o apeliantė apie tai buvo informuota. Vis dėl to, teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis apie nuteistosios turtinę padėtį (niekur nedirba, duomenų apie kitas gaunamas pajamas ar turimą turtą nėra), atsižvelgusi į tai, kad nuteistoji ne kartą teista, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu jai taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jos solidariai su kitu nuteistuoju A. Ž. priteistas 600,00 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas, tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendžiu iš nuteistosios E. S. nepagrįstai priteistos proceso išlaidos – 704,44 eurų valstybei už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

34. Apeliacinės instancijos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos A. Ž. ir A. N. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurias atitinkamai sudaro 353,43 eurai ir 356,67 eurai (t. 12, b. l. 99, 121). BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Vertinamu atveju, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistųjų A. Ž. ir A. N. finansinė padėtis nepakito, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna, duomenų apie turimą turtą byloje nėra, šiuo metu tiek A. Ž., tiek ir A. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. N. nesutiko, kad tokios išlaidos iš jo būtų priteistos ir nurodė neturėsiąs iš ko jas atlyginti. Byloje nesant duomenų apie nuteistųjų realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų A. Ž. ir A. N. nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. N. apeliacinį skundą atmesti, A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. Ž. nuspręsta priteisti 1527,61 eurų ir iš E. S. – 704,44 eurų valstybės naudai už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš nuteistųjų A. Ž. ir A. N. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.