- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1181-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07879-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- K. J.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui L. S. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo ir nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi tarp ieškovės ir atsakovo patvirtinta sudaryta taikos sutartis dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo ir nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.Ieškovė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-14089-454/2017, kadangi atsakovas teismo sprendimo nevykdo, nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos su savo nepilnamečiu vaiku. Atsakovas prašė neišduoti vykdomojo rašto, kadangi patvirtinta taikos sutartis nenustato jo pareigos bendrauti su sūnumi, o nustato jo teisę bendrauti su sūnumi pagal nustatytą grafiką sutartyje nustatytomis sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino ieškovės K. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, išdavė ieškovei K. J. vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog taikos sutartimi yra įtvirtinta atsakovo teisė bendrauti su vaiku, o jam negalint pasinaudoti šia teise ir įspėjus ieškovę iš anksto, tai nelaikoma šios sutarties pažeidimu. Teismas sprendė, kad taikos sutartyje yra detaliai susitarta dėl bendravimo tvarkos ir tai, kad atsakovas vieną kartą informavo ieškovę, jog išvyko į užsienį, nereiškia, jog jis tinkamai vykdo taikos sutartį ir jos nepažeidžia. Taikos sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas, negalėdamas bendrauti su sūnumi šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka, gali prieš dvi dienas įspėti ieškovę apie negalėjimą bendrauti su vaiku. Taigi, atsakovas galėtų įspėti ieškovę kiekvieną kartą, kai taikos sutartyje nustatytu laiku negali bendrauti su vaiku, ir tokiu atveju nebūtų laikoma, jog atsakovas pažeidė bendravimo tvarką.Teismas nurodė, kad taikos sutartyje yra susitarta tik dėl nepilnamečio vaiko T. S. bendravimo tvarkos su jo tėvais, t. y. ieškove ir atsakovu. Taikos sutartis nenumato nepilnamečio vaiko bendravimo su seneliais, todėl atsakovo manymas, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su senele yra tolygus bendravimui su tėvu ir taip nėra pažeidžiamos taikos sutarties sąlygos, yra nepagrįstas. Teismas sprendė, kad ieškovė, atsakovui nesilaikant taikos sutartyje numatytos bendravimo tvarkos, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir turi teisę jį gauti, nes atsakovas nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas L. S., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti, priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą ir atskirojo skundo surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, nenurodė, kokių gi sąlygų nesilaiko atsakovas ir kokias taikos sutarties sąlygas jis pažeidžia, bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos prašyme nurodytus teiginius. Teismas nutartyje deklaratyviais teiginiais konstatavo, kad atsakovas nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, nenurodė kokių konkrečiai sąlygų atsakovas neįvykdė.
8.2. Prieš išvykdamas į užsienį, atsakovas įspėjo ieškovę apie negalėjimą bendrauti su sūnumi nustatyta tvarka ir, siekdamas neprarasti ryšio su sūnumi, paprašė ieškovės, jo bendravimui skirtu metu, leisti sūnų pasiimti jo motinai, nes tik tokiu būdu jam buvo užtikrinama galimybė bendrauti su sūnumi skype pagalba. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad viso išvykimo į užsienį metu, atsakovas bendravo su sūnumi skype pagalba.
8.3. Atsakovo bendravimas su sūnumi yra numatytas net keletą kartų per savaitę, todėl atsakovas, žinodamas, kad išvyksta į užsienį ne vienai dienai, tačiau nežinodamas tikslaus grįžimo laiko, informavo ieškovę apie negalėjimą bendrauti su sūnumi, nurodydamas, kad išvyksta kuriam laikui. Grįžęs į Lietuvą jis informavo apie savo grįžimą. Atsakovo veiksmai yra pakankami, nes kitu atveju jis turėtų informuoti ieškovę apie negalėjimą matytis su sūnumi kai kuriais atvejais net tris kartus per savaitę. Atsakovas, informuodamas ieškovę apie savo išvykimą į užsienį kuriam laikui, suprato, kad jis tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, juolab, kad nurodė, jog ieškovei tai jokių keblumų nesudarys, nes sutartu laiku sūnų paims ir pristatys jo motina. Teismas, matydamas, kad atsakovas netinkamai suprato sutarties sąlygas, turėjo pagrindą išaiškinti teismo nutarties vykdymo tvarką, o ne išduoti vykdomąjį raštą.
8.4. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 8 d. išsiėmė Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl K. J. teismo sprendimo nevykdymo civilinėje byloje Nr. 2-14089-454/2017, nors jo priverstinai vykdyti teismo antstoliui nepateikė, kadangi ieškovė manipuliavo sūnumi, trukdė atsakovui tinkamai bendrauti su sūnumi. Ieškovė, pasinaudodama atsakovo išvykimu, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Ieškovė K. J., atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo L. S. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi argumentai: 2017 m. birželio 26 d. taikos sutartimi šalys nustatė bendravimo su vaiku tvarką, taip pat numatė, jog L. S., negalėdamas bendrauti su sūnumi šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka, gali prieš dvi dienas įspėti K. J. SMS žinutėmis ar el. paštu apie negalėjimą bendrauti su vaiku, ir tokiu atveju nelaikoma, kad L. S. pažeidė bendravimo tvarką. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai 2018 m. sausio 30 d., turėdamas pareigą pasiimti vaiką iš darželio, atsakovas jo nepaėmė ir nepranešė ieškovei, kad vaiką paims atsakovo mama, tokiu būdu atsakovas pažeidė taikos sutartyje numatytą sąlygą pranešti ieškovei prieš dvi dienas apie negalėjimą bendrauti su vaiku. Būtent dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi atsakovas pažeidė taikos sutartį nepranešdamas ieškovei aplinkybių, kad jis išvyko iš Lietuvos ir kad sūnų iš darželio paims ne jis, o atsakovo mama. Apie tai, kad atsakovas išvyko iš Lietuvos, ieškovė sužinojo tik po to, kai 2018 m. sausio 30 d. SMS žinute kreipėsi į atsakovą ir paklausė, kodėl nebuvo informuota, jog vaiką iš darželio paims ne atsakovas, o jo mama. Tik tada atsakovas nurodė, kad dėl darbo turi išvykti iš Lietuvos ir nori, kad jo bendravimo su sūnumi metu bendrautų jo mama. Buvo pažeista esminė taikos sutarties sąlyga - pranešti prieš dvi dienas apie tai, kad atsakovas negalės bendrauti su vaiku. Vien tai, kad atsakovas nenurodė kokiam laikotarpiui išvyksta, sąlygojo atsakovo pareigą kas kartą informuoti ieškovę apie negalėjimą bendrauti su sūnumi. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas kiekvieną kartą turi pranešti apie tai, kad nustatytą dieną atsakovas negalės bendrauti su vaiku. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl taikos sutarties sąlygos ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neturėtų būti vykdomos iki jos pakeitimo. Atsakovas nesikreipė į teismą, neprašė keisti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl privalo vykdyti taikų susitarimą ir bendrauti su vaiku taip, kaip susitarė su vaiko motina, pasirašydamas taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-14089-454/2017 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnis, kurio 3 dalyje įtvirtinta, jog suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-14089-454/2017, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pažeidė taikos sutartyje numatytą sąlygą pranešti ieškovei prieš dvi dienas apie negalėjimą bendrauti su vaiku. Būtent dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi atsakovas pažeidė taikos sutartį nepranešdamas ieškovei aplinkybių, kad jis išvyko iš Lietuvos ir kad sūnų iš darželio paims ne jis, o atsakovo mama.CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, tačiau iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino, kokios konkrečiai taikos sutarties sąlygos nevykdomos ir jų nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė ieškovei, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę ir pan.Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tarp šalių nuolat kyla ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių kilo ginčas, ar taikos sutarties sąlygos geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ar nereikia pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos, nekeičiant taikos sutarties esmės.Pažymėtina, kad išduodamas vykdomąjį raštą teismas turi išsiaiškinti aplinkybes, kokia dalimi taikos sutartis dar tebėra neįvykdyta (CPK 646 straipsnio 3 dalis), nes vykdomojo rašto paskirtis – užtikrinti tinkamą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą. Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. balandžio 11 d. pateikė ieškinį dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, civilinės bylos Nr.e2-12323-1052/2018, kas leidžia daryti išvadą, jog šalių sutarta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku galimai nėra tinkama, toliau tarp šalių kyla ginčas, todėl sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėtų būti įvertintos ir naujai paaiškėjusios aplinkybės. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, neužtikrino nepilnamečio vaiko interesų, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas nesprendžia šalių prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.