Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15148-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 17 d. K. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad K. B. 2019 m. lapkričio 17 d. 0.45 val. Kaune, R. Kalantos g. vairavo transporto priemonę, automobilį „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,46 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15148-2019 K. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjos padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviai kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos nuomone, pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjai policijos pareigūno paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Galima sutikti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekus teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas ar įgyvendinti bendravimą su artimaisiais bei draugais, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16- 1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydama tokį nusižengimą, apeliantė prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Ji, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Prieš darant nusižengimą žinotos šeimyninės ar darbinės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažeidėja skunde išvardintas aplinkybes, dar prieš sėsdama už vairo neblaivi, turėjo numatyti dėl nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes, o savo priešingu teisei elgesiu pabloginus savo teisinę padėtį šias pasekmes turėtų prisiimti. Pažymi, kad skundo argumentas, jog pažeidėja turi didelę vairavimo patirtį, jos atsakomybės už padarytą nusižengimą neeliminuoja. Tai, kad jos kraujyje po daugiau nei 1,5 val. rasta 0,19 prom alkoholio, tik įrodo, kad vairavimo metu apeliantė buvo neblaivi. Kad alkoholio koncentracija sumažėjo, tai normali organizmo reakcija, kuris laikui einant dalį alkoholio eliminuoja. Tai, kad neįvyko skaudžių pasekmių dėl tokio K. B. elgesio - laimingas atsitiktinumas, akcentuotina, kad šio nusižengimo sudėtis formali, jis pavojingas savo esme, ir pasekmės nėra būtinos. Tai, kad skunde minima, jog kitose Europos valstybėse leistina didesnė alkoholio koncentracija išpūstame ore, nėra pagrindas švelninti apeliantės atsakomybę, kadangi Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame numatyta, jog atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už <...> Transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...>. Kliniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad, esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. ANK 27 straipsnyje yra numatytos administracinio poveikio priemonės, kurios skiriamos kartu su administracine nuobauda, t. y. asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; turto konfiskavimas; įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai Lietuvos Respublikos ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės. Apeliantė argumentuoja, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti pareigūnė nesprendė ANK išvardintų būtinų klausimų, tačiau nenurodo konkrečiai dėl kokių priežasčių, jos manymu, turėjo būti renkami papildomi įrodymai dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo, kadangi, kaip matyti, nusižengimo padarymas akivaizdus, o tai, kad K. B. papildomai vyko į gydymo įstaigą atlikti kraujo tyrimo, parodo, kad ji įgyvendino savo teisę tai padaryti. Jeigu teismas manytų, kad padaryti apeliantės minimi pažeidimai, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, t. y., nesilaikyta ANK 632 straipsnio reikalavimų, institucijos nuomone, tai neeliminuoja kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad pažeidėjos padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdama neblaivi ji valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę. Pažeidėjos byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad prieš įvykį su drauge išgėrė vyno, vaikščiojo po Senamiestį. Paskui nuvažiavę pas draugę išgėrė dar vyno. Ji nesijautė negalinti vairuoti, vairavo automobilį „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 0.45 val. Kaune, R. Kalantos g. ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jai patikrintas girtumas. Nustačius 0,46 promilių neblaivumą, ji klausė, ką jai toliau daryti, kur važiuoti pasitikrinti, tačiau pareigūnai buvo nevietiniai, internete paieškoję jai pasakė ligoninę, kur ji gali vykti pasitikrinti. Ji iš pradžių buvo tikrinta bekontakčiu alkoholio matuokliu, juo patikrinus užsidegė švieselė, todėl pareigūnai jai liepė pastatyti mašiną degalinėje ir tada alkotesteriu jai buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas. Policijos pareigūnai automobilyje pildė protokolą, kas užtruko apie pusvalandį. Ji prašė pūsti alkotesterį dar kartą, bet pareigūnai nesutiko. Ji nesutiko su tokiais alkotesterio parodymais, todėl su taksi nuvyko į gydymo įstaigą pasitikrinti kraują. Klinikose nežinodama pro kurią pusę turi eiti pasitikrinti, skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Klinikose po valandos kraujyje rasta 0,19 promilių alkoholio. Teisė vairuoti jai būtina darbinėms funkcijoms, neturėjimas jos sukelia daug nepatogumų.

Liudytojas S. S. parodė, kad jis dirba Lietuvos kelių policijos valdyboje. Pareiškėjos ir įvykio, susijusia su ja, neprisimena, nes įvykių būna daug. Naktį jis su kolega reidavo, tikrino vairuotojus su alkotesteriais. Pirmą kartą duodavo pūsti į pasyvų alkoholio matuokliu, o po to jau su sertifikuotu alkotesteriu. Kiek atsimena, pareiškėja nurodė, kad ji buvo gėrusi vyną. Kartu su įvykiu turėjo būti pateiktas vaizdo įrašas. Pareiškėja buvo nušalinta nuo vairavimo. Pareiškėjai galėjo būti leista sustoti į aikštelę, akivaizdžių jos girtumo požymių nesimatė. Vairuotojams, kuriems nustatytas girtumas, siūloma nuvykti pasitikrinti kraują. Rekomenduojama tai padaryti per valandą laiko.

Liudytojas N. J. parodė, kad jis dirba Lietuvos kelių policijos valdyboje. Pareiškėjos jis neatsimena, nes įvykių yra daug. Kiek pamena, Kaune buvo vykdoma prevencinė priemonė, buvo tikrinami vairuotojai dėl neblaivumo. Kolega S. S. visus vairuotojus tikrino su bekontakčiu alkoholio matuokliu. Prietaisas parodė, kad pareiškėja yra vartojusi alkoholio, ji paaikštino, kad alkoholį – vyną vartojo prieš dvi valandas. Praėjus tam tikram laikui, pareiškėjai buvo duotas pūsti paprastas alkotesteris ir jis parodė neblaivumą. Ji su alkotesterio parodymais nesutiko, pati išsiaiškino, kur nuvykti pasitikrinti kraują. Po patikrinimo su bekontakčiu matuokliu, jai buvo leista patraukti automobilį į aikštelę. Jo duomenys parodė, kad pareiškėja tik galimai neblaivi, o tiksliai neblaivumas konstatuotas kitu alkotesteriu. Bekontaktis matuoklis parodo bet kokį alkoholį, net ir langų valiklį. Tik po patikrinimu paprastu alkotesteriu pareiškėja nušalinta nuo vairavimo. Akivaizdžių girtumo požymių nesimatė.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15148-2019 K. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarime konstatuota, kad K. B. 2019 m. lapkričio 17 d. 0.45 val. Kaune, R. Kalantos g. vairavo transporto priemonę, automobilį „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,46 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. B., būdama neblaivi, 2019 m. lapkričio 17 d. 0.45 val. Kaune, R. Kalantos g. vairavo transporto priemonę, automobilį „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas 0,46 promilių girtumas. Pareiškėja pripažino kelios valandos iki važiavimo vartojusi alkoholį, gėrusi vyną, tačiau už vairo sėdo manydama, kad jau vairuoti gali. Policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jos neblaivumą ir nustačius 0,46 promilių girtumą, ji su alkotesterio rodmenimis nesutiko, todėl nuvyko į gydymo įstaigą, kur davė kraują neblaivumo patikinimui. Kraujyje rasta 0,19 promilių.

Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3–0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina.

Šiuo atveju jokie bylos duomenys alkotesterio duomenų nepaneigia, pareiškėjos neblaivumas vairuojant automobilį abejonių nekelia.

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį – ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (tai yra daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Todėl įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytu motyvu pagrindo nėra.

Pareiškėja prašo netaikyti arba sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju pareiškėjui buvo paskirtas minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai.

Nors skunde teigiama, kad pareiškėjai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu eismas buvo neintensyvus, kas, apelianto įsitikinimu, mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, nėra jokio pagrindo.

Skiriant nuobaudą, Institucija atsižvelgė į nustatytą pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jos veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Pareiškėjai K. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Pareiškėja prašo neatimti jai teisės vairuoti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes be teisės vairuoti jai bus sudėtinga užsiimti darbo reikalais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja gyvena ir dirba Kauno mieste, tačiau, kaip ji nurodė, jos darbo valandos būna ilgos. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjai taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma, nes galima naudotis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis. Be to, visos šios darbinės ir šeimyninės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjoa nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-873/2018).

Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atmetant pareiškėjos skundo prašymą skirti jai švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose), teismas pažymi, kad šiuo atveju taikyti ANK 30 straipsnio nuostatų nėra jokio pagrindo. ANK 30 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose) gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl net ir esant pareiškėjo prašymui, teismas negali taikyti minimos administracinio poveikio priemonės. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundo reikalavimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į minimą administracinio poveikio priemonę atmetamas kaip nepagrįstas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos K. B. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15148-2019.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. B. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15148-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.