Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalies, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams J. V., M. P., A. P., G. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nurodė, kad 1996 m. rugsėjo 5 d. nutraukė 1974 m. rugsėjo 18 d. sudarytą santuoką su atsakovu A. P., tačiau santuokoje įgytas visas turtas nebuvo padalintas. Dalis santuokoje įgyto turto buvo pasidalinta bendru sutuoktinių sutarimu bei perleista tretiesiems asmenims. Likęs nepadalintas santuokos metu ir po jos nutraukimo dienos įsigytas turtas laikytinas ieškovės ir atsakovo A. P. bendrąja jungtine nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu mirus A. P. ir į bylą įstojus atsakovo procesinių teisių perėmėjams – mirusiojo vaikams, visas santuokoje įgytas turtas dalintinas natūra, nenukrypstant nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių principo. Prašė nustatyti, kad ieškovei G. M. ir a.a. A. P. bendros nuosavybės teise šio procesinio kreipimosi surašymo dienai priklauso po 1/2 dalį santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad 1996 m. rugsėjo mėn. 5 d. priklausė po 1/2 dalį pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 32 348 vnt. paprastųjų vardinių statybos ir remonto UAB „Alsa“ akcijų; 5 674 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos remonto UAB „Aitra“ akcijų; 174 139 Lt dydžio grynųjų pinigų suma. Nustatyti, kad 1996 m. rugsėjo mėn. 10 d. priklausė po 1/2 dalį 1 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Alsos degalinė“ akcijų.

Ieškovės G. M. ir a.a. A. P. santuokos metu bei po jos nutraukimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą prašė padalinti taip: I. G. M. asmeninės nuosavybės teise palikti 1/2 dalį pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė - 307 933,50 Lt;1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, kurios vidutinė rinkos vertė - 395 230 Lt; 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALSA“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 80 Lt ir bendra nominali vertė 1 293 920 Lt; 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALTRA“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 Lt ir bendra nominali vertė 28 370 Lt; 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumą (1/2 santuokos metu sukauptos ir a.a. A. P. turėtos pinigų sumos). Atsakovams (a.a A. P. procesinių teisių perėmėjams) nuosavybės teise palikti 1/2 dalį pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė - 307 933,50 Lt;1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, kurios vidutinė rinkos vertė - 395 230 Lt; 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALSA“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 80 Lt ir bendra nominali vertė 1 293 920 Lt; 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALTRA“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 Lt ir bendra nominali vertė 28 370 Lt; 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumą (1/2 dalį santuokos metu sukauptos ir a.a. A. P. turėtos pinigų sumos);

Atsakovai J. V. ir M. P. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovai A. P. ir G. P. nepripažino ieškinio. Nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir a.a. A. P. buvo nutraukta teismo sprendimu 1996 m. gegužės 22 d. Sprendimas įsiteisėjęs. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda nuo 1994 m. balandžio mėn., kuomet atsakovas apsigyveno su J. B., būsima savo antrąja sutuoktine. Todėl, atsakovų manymu, šioje byloje turi būti dalinamas tik turtas, įgytas iki 1994 m. balandžio mėn. Būtent nuo šio momento nutrūko ieškovės ir atsakovo santuokiniai ryšiai ir bendras gyvenimas, nuo šios datos ieškovė ir atsakovas nevedė bendro ūkio. Atsakovai prašo į dalinamo turto balansą įtraukti tik tą turtą, kurį atsakovas ir ieškovė įgijo iki 1994 m. balandžio mėn. Ieškovė su atsakovu pasidalino santuokoje įgytą turtą tarpusavio susitarimu, pasirašydama 1999 m. liepos 30 d. sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Šia sutartimi šalys išreiškė savo valią ir pripažino, kaip ir koks jų santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas turi būti padalintas. Paminėta sutartis yra iš esmės įgyvendinta. Iš visų 1999 m. liepos 30 d. sutartyje šalių aptartų dalintino turto pozicijų liko nepadalinti tik pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovai mano, kad pastatai esantys (duomenys neskelbtini), negali būti įtraukiami į dalinamo turto balansą, nes tiek leidimas vykdyti statybas, tiek statinio priėmimo naudoti aktas išduotas jau po santuokos nutraukimo. Todėl pastatyti pastatai pagrįstai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atsakovo nuosavybė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nekilnojamojo turto registro duomenis ir patvirtintų, kad pastatai priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Būtent todėl, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas antrosios santuokos metu, atsakovas a.a. A. P. negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal 1999 m. liepos 30 d. sutartį ir perleisti pastatų ieškovei G. M.. Be to, ieškovė bet kuriuo atveju praleido ieškinio senaties terminą dėl pastatų padalijimo, kurį atsakovai prašė taikyti. Nebaigtų statyti pastatų pirkimo — pardavimo sutartis buvo sudaryta 1996 m. rugsėjo 5 d., t. y. ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo dieną, tačiau jau po ištuokos įregistravimo. Ieškovės ir atsakovo santuokiniai ryšiai nutrūko jau 1994 m. balandžio mėnesį. Nuo šios datos jie nevedė bendro ūkio, todėl vieno iš sutuoktinių vardu ir lėšomis įgytas nekilnojamas turtas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. 2008 m. vasario 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir J. P. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), Trakuose, yra asmeninė A. P. nuosavybė. Šis sprendimas įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galią šioje byloje. Dalis, t.y. 6977 vnt. UAB „Alsa“ akcijų buvo įgyta už atsakovo pasiskolintas lėšas. Paskolą atsakovas dalimis grąžino iki 2008 m. liepos mėnesio. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į santuokos metu įgyto turto balansą turėtų būti įtrauktos pasiskolintos lėšos - 100 000 JAV dolerių, numatant iš bendro turto sumokėti šią skolą. Priešingu atveju 6977 vnt. UAB „Alsa“ akcijų negali būti traukiamos į dalintino turto balansą. Iki 1994 m. balandžio mėn. atsakovas buvo įgijęs tik 21 411 vnt. UAB „Alsa“ akcijų. Dalis šių akcijų — 6977 vnt., kaip jau buvo minėta, buvo įgyta už pasiskolintas lėšas. Taigi, iki 1994 m. balandžio mėnesio ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise galėjo įgyti tik 14434 vnt. bendrovės UAB „Alsa“ akcijų. Likusios 10937 vnt. ieškovės prašomos padalinti UAB „Alsa“ akcijos buvo įsigytos pagal 1995 m. vasario 27 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1/95, t. y. jau po faktinio santuokinių ryšių nutraukimo, kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio. Be to, atsakovas įsigijo šias 10937 vnt. UAB „Alsa“ akcijas apmokant jas 8750 vnt. UAB „Aluotinfra“ akcijų. UAB „Aluotinfra“ 8750 vnt. akcijų buvo įsigytos už atsakovo šiai bendrovei paskolintus 900 000 Lt. Dalį šios paskolos - 590 000 Lt sudarė atsakovo pasiskolinti iš jo tėvo A. P. pagal 1994 m. kovo 10 d. paskolos sutartį pinigai. Tad faktiškai 7375 vnt. iš 10937 vnt. po faktinio santuokinių ryšių nutraukimo įsigytų UAB „Alsa“ akcijų taip pat buvo įsigytos ir apmokėtos pasiskolintais pinigais. 5 250 iš 5674 vnt. prašomų padalinti UAB „Altra“ akcijų atsakovas įsigijo po 1994 m. balandžio mėnesio, t. y. sutuoktiniams jau pradėjus gyventi skyrium ir nevedant bendro ūkio. Taigi, tik 424 vnt. UAB „Altra“ akcijų gali būti įtrauktos į dalinamo turto balansą. Be to, 2001 m. birželio 25 d. akcijų dovanojimo sutartimi 5674 vnt. UAB „Altra“ akcijų atsakovo buvo padovanotos O. P. (akcijų dovanojimo sutarties kopija teismui pateikta, b.l. 198), todėl negali būti įtrauktos į dalinamo turto balansą. Be to, 1999 m. liepos 30 d. sutartimi dėl santuokoje įgyto turto padalinimo šalių susitarimu buvo patvirtinta atsakovo asmeninės nuosavybės teisė į visas akcijas, įgytas iki santuokos nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas padalinti akcijas yra nepagrįstas. 1996 m. rugsėjo 10 d. atsakovas sudarė akcijų paketo perdavimo sutartį, kurios pagrindu kaip dalinį pagal 1994 m. gegužės 18 d. sudarytos paskolos sutarties įvykdymą (100 000 Lt dydžio paskolos grąžinimą) iš UAB „Alsa“ nuosavybės teise įgijo 1000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Alsos degalinė“ akcijų. Taigi, UAB „Alsos degalinė“ akcijos atsakovo buvo įsigytos jau po santuokos su ieškove nutraukimo ir ištuokos įregistravimo. Be to, 1994 m. gegužės 18 d. paskolos sutartis, kurios įvykdymas buvo pagrindas sudaryti 1996 m. rugsėjo 10 d. akcijų paketo perdavimo sutartį, buvo pasirašyta jau po to, kai faktiškai atsakovo santuoka su ieškove buvo nutrūkusi, jie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, kad 1994 m. gegužės 18 d. paskolos sutartimi atsakovas paskolino UAB „Alsa“ ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias pinigines lėšas. Aukščiau nurodytos aplinkybės, A. P. ir G. P. nuomone, patvirtina, kad atsakovas tiek santuokos sudarymo metu, tiek sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, tiek ir po santuokos išregistravimo aktyviai dalyvavo UAB „Altra“ ir UAB „Alsa“ valdyme, įgyvendino akcininko teises, t. y. vienas valdė minėtų bendrovių akcijas. Tai patvirtina, kad ieškovė praleido SŠK 23 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams padalinti kilnojamąjį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d. reikalavimą dėl akcijų padalijimo atmesti. Ieškovės ir atsakovo santuokiniai ryšiai nutrūko 1994 m. balandžio mėnesį. Tai konstatuota įsiteisėjusiu 1996 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad atsakovas nuo 1994 m. balandžio mėn. apsigyveno su J. B.. Nuo šios datos ieškovė ir atsakovas nevedė bendro ūkio, todėl ieškovės pateiktos atsakovo 1996 m. pajamų deklaracijos jokiais būdais neįrodo, kad 1994 m. balandžio mėn. atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise būtų turėjęs nurodytą pinigų sumą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, padalino natūra lygiomis dalimis bendrąja jungtine nuosavybe įsigytą nekilnojamąjį turtą - pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)): priteisė G. M. ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 4400-1580-9415, (duomenys neskelbtini)) bei priteisė J. V., M. P., A. P., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. P., G. P., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. P., lygiomis dalimis ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); priteisė G. M. iš J. V. 256,25 Lt, iš M. P. 256,25 Lt, iš A. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. P., 256,25 Lt, iš G. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. P., 256,25 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš G. M. 21331 Lt bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio ir 58,50 Lt pašto išlaidų dalyje į valstybės biudžetą; priteisė iš J. V. 2,50 Lt, iš M. P. 2,50 Lt, iš A. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. P., 2,50 Lt, iš G. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. P., 2,50 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad A. P. ir G. P. (toliau- šalys) santuoką sudarė 1974 m. rugsėjo 18 d.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. gegužės 22 d. sprendimu santuoka buvo nutraukta, ištuokos liudijimas išduotas 1996 m. rugsėjo 5 d.). Civilinė byla dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo iškelta 2009 m. kovo 24 d. 1996 m. gegužės 22 d. sprendime nustatyta aplinkybė, kad A. P. nuo 1994 m. balandžio mėn. apsigyveno su J. B., turi su ja sūnų, gimusį 1995 m. sausio 4 d., todėl kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 1994 m. balandžio mėnesio.

Teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, nurodė, kad ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. SŠK nebuvo nurodyta, nuo kurio momento šis terminas pradedamas skaičiuoti. Tuo tarpu SŠK 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Taigi, šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti. Ieškovė tvirtino, kad apie savo teisių pažeidimą dėl nekilnojamojo turto - pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ji sužinojo tik 2008 m. gegužės mėn. 28 d. gavus iš VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą Nr. 140731 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad pastatai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. P., o tokio įrašo juridiniu pagrindu nurodytas 1998 m. gruodžio mėn. 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 2647. Ieškovė nurodė, kad pastatai buvo pradėti statyti 1990 m., 1994 m. balandžio 23 d. baigus statybos darbus buvo atlikta pastatų inventorizacija. Nuo pastatų statybos pabaigos dienos kartu su vaikais gyveno ir šiuo metu gyvena pastatytame gyvenamajame name, naudojasi jo priklausiniais, apmoka visas pastatų išlaikymo išlaidas. Namų valdos techninės apskaitos byloje esanti pastatų vidaus plotų eksplikacija, techninės apskaitos kortelė, inventorizavimo duomenys atlikti 1994 m. balandžio 23 d., pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindžia faktinę aplinkybę, kad 1990 metais buvo pastatyti pastatai, kurie inventorizuoti 1994 m. Nekilnojamojo turto registro išraše statybos pradžios metai ir statybos pabaigos metai nurodomi 1990. Šių faktinių aplinkybių nepaneigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos atsakovui 1998 m. spalio 19 d. išduotas leidimas vykdyti statybos - pertvarkymo darbus (Nr. KP98-149) ir pastatų pripažinimo tinkamais naudoti 1998 m. gruodžio 8 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 2647, nors jie išduoti po santuokos nutraukimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad apie pažeistą subjektinę teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisę naudotis, valdyti ar disponuoti santuokos metu įsigytu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo metu, ieškovė sužinojo 2008 metais, kai daiktinės teisės buvo įregistruotos Registre, bei iš karto po to siekė apginti savo pažeistas teises. Taigi iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ieškinio senaties terminai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo nebuvo pasibaigę.

Teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą. CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir ieškovei atidalino ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), atsakovams, kaip procesinių teisių perėmėjams (a.a. A. P. įpėdiniams) lygiomis dalimis atidalino ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip niekuo nepagrįstus atsakovų argumentus, kad pastatai (duomenys neskelbtini)buvo statyti išimtinai atsakovo asmeninėmis lėšomis, kad esminis pastatų pertvarkymas ir pagerinimas asmeninėmis atsakovo lėšomis buvo atliktas jau po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimams dėl UAB „Alsa“, UAB „Altra“ akcijų padalijimo taikytinas SŠK 23 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą. Pažymėjo, kad ieškovė nuo 2004-07-01 iki 2006-06-16 dirbo UAB „Altra“ direktore, kur būdama atsakinga už akcininkų apskaitą, turėjo galimybę susipažinti su dokumentais apie esamus akcininkus, todėl atmėtė ieškovės argumentus, kad jai nebuvo teikiama jokia informacija apie turimas akcijas ir dėl to neturėtų būti taikoma senatis.

Teismas pažymėjo, kad 2001 m. liepos 18 d. A. P. ir G. P. pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). 2005 m. lapkričio mėn. 30 d. ir 2008 m. kovo mėn. 28 d. notaro patvirtintomis turto pasidalijimo sutartimis šalys pasidalijo dalį santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto: ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo perduotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), A. P. teko 10 000 Lt dydžio pinigine kompensacija. Tačiau byloje taip pat yra pateikta ir šalių 1999 m. liepos 30 d. pasirašyta sutartis, kuria šalys susitarė pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Nei viena iš šalių neginčijo šios sutarties, neneigė jos sudarymo aplinkybių. Kadangi įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdai: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 1.74, 3.59, 3.116 straipsniai), - todėl pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį. Dėl to sutartis nesukėlė teisinių pasekmių ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas nagrinėjamas teisme. Teismas vertino, kad 1999 m. liepos 30 d. sutarties pasirašymo metu ieškovė privalėjo sužinoti apie ieškinyje nurodomą savų teisių pažeidimą dėl teisės į UAB „Altra“, UAB „Alsa“ ir UAB Aluotinfra“ akcijas. Todėl nuo šio momento skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, nebevertinant, ar šia sutartimi joje nurodytas akcijas laikyti perleistomis pagal sutartį. Taikant CK 3.129 straipsnio nuostatas, senatis yra pasibaigusi, ji taip pat pasibaigusi ir įvertinus Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio nuostatą, kad iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senatį. Tais pačiais motyvais, grindžiamais minėtomis teisės normomis, taikytinas senaties terminas ir reikalavimui priteisti grynųjų pinigų sumas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino praleidimo dėl svarbios priežasties ir atitinkamai jo atnaujinimo (CK 90 str. 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas atmėtė ieškovės reikalavimus dėl UAB „Altra“, UAB „Alsa“ akcijų bei 174 139 Lt grynųjų pinigų padalijimo.

Pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Trakai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), A. P. buvo įsigyti 1996 m. rugsėjo 5 d. sutartimi. Taigi, pastatai buvo įsigyti po santuokos nutraukimo teisme, o įvertinus nustatytą aplinkybę, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 1994 m. balandžio mėnesio, teismas sprendė, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir reikalavimą dėl jo padalijimo atmėtė.

Apeliantė G. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl ½ dalies nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių, adresu (duomenys neskelbtini); 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALSA“ akcijų; 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALTRA“ akcijų; 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumos priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir 3.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi apeliantės ir A. P. santuokos nutraukimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas nenumatė galimybės sutuoktiniams dalinti santuokinį turtą, įgytą tik iki tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas jokių išimčių dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo nenustatė, t.y. į dalintino turto balansą turėjo būti įtraukiamas visais atvejais turtas, kurį sutuoktiniai įgijo iki santuokos nutraukimo dienos, išskyrus asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą. Santuokos nutraukimo momentu galiojusio SŠK 40 straipsnyje įtvirtinta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Kadangi ištuoka civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įregistruota 1996 m. rugsėjo 5 d., santuokiniu ir atitinkamai dalintinu turtu laikytinas turtas įgytas iki 1996 m. rugsėjo mėn. 5 d.

2. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, netinkamai taikė ieškinio senaties institutą. Iki įsigaliojant CK ieškinio senaties termino eiga reikalavimams padalinti santuokos metu įgytas SR UAB „Alsa“, UAB „Aitra“ akcijas bei sukauptas pinigines lėšas, prasidėjusi nebuvo. Ieškinio senaties termino eigos pradžia visiems be išimties reikalavimams dėl dalintino turto prasidėjo apeliantei gavus išrašą iš nekilojamojo turto registro. Tai, kad apeliantė nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 16 d. dirbo UAB „Altra“ direktore ir galėjo susipažinti su dokumentais apie esamus bendrovės akcininkus taip pat niekaip neįtakoja ieškinio senaties termino eigos pradžios momento. Ši faktinė aplinkybė, apeliantės nuomone, tik patvirtina, kad po santuokos nutraukimo tarp apeliantės ir a.a. A. P. santykiai buvo dalykiški ir grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Minimu laikotarpiu a.a. A. P. UAB „Aitra“ akcijų niekam neperleido ar nesuvaržė nuosavybės teisių į jas, o akcininkų susirinkimuose a.a. A. P. balsavimas vienu ar kitu klausimu atitiko apeliantės interesus, todėl apeliantė būdama UAB „Aitra“ direktore pagrįstai manė, kad a.a. A. P. UAB „Aitra“ akcijomis suteikiamas teises realizuoja abiejų buvusių sutuoktinių interesais ir apeliantės teisių šiuo aspektu nepažeidžia. Būtent tokia situacija leido apeliantei manyti, kad ir kitais vertybiniais popieriais a.a. A. P. disponuoja nepažeisdamas apeliantės teisių ir teisėtų interesų. Abejonės dėl galimo apeliantės teisių pažeidimo kilo tik sužinojus apie a.a. A. P. asmeninės nuosavybės teisės įregistravimą į pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

3. Apeliantė visos civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu pirmosios instancijos teisme manė, kad šioje byloje turėtų būti taikomi SŠK 23 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties terminai. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad CK įsigaliojimo metu apeliantės reikalavimui padalinti santuokinį, išskyrus kilnojamąjį, turtą, nebuvo prasidėjusi SŠK 23 straipsnyje įtvirtinto ieškinio senaties termino eiga bei nustačius CK 3.129 straipsnyje įtvirtinto ieškinio senaties termino eigos pradžią nuo CK įsigaliojimo dienos, apeliantės manymu, pastarosios praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Atsakovai A. P. ir G. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė LR CK 3.67 str. 2 d. ir 3.127 str. 1 d. bei padalino sutuoktinių-turtą, kuris buvo įgytas būtent iki 1994 m. balandžio mėnesio, t. y. iki to laiko, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu ir nebevedė bendro ūkio. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad SŠK nenumatė galimybės dalinti turtą, kuris sutuoktinių buvo įgytas iki tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, todėl LR CK 3.67 str. 2 d. ir 3.127 str. 1 d. nuostatos ginčo teisiniams santykiams negalėjo būti taikomos. Tokia ieškovės pozicija, atsakovų nuomone, prieštarauja įstatymo nuostatoms. Ieškovė painioja santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalinimo teisinį reglamentavimą. Priešingai nei nustatyta galiojančiame LR civiliniame kodekse, 1961 m. SŠK nenustatė imperatyvaus reikalavimo nutraukiant santuoką kartu padalinti ir bendrą sutuoktinių turtą, todėl nutraukiant santuoką santuokoje įgytas turtas galėjo būti likęs nepadalintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau — Įstatymo) 2 str. nustatyta bendroji taisyklė, kad CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o CK 25 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į pastarąją įstatymo normą, teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalinimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir A. P. turto padalinimo klausimas negali būti sprendžiamas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodeksu, nes reikalavimas tokį turtą padalinti buvo pareikštas tik praėjus beveik 8 metams po naujojo LR civilinio kodekso priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo trejų metų ieškinio padavimo senaties terminą dėl UAB „Alsa” ir UAB „Altra” akcijų padalinimo nuo 1996 m. rugsėjo 5 d., t. y. nuo ieškovės ir A. P. santuokos išregistravimo dienos. Nuo 1999 m. liepos 30 d. sutarties dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pasirašymo momento ieškovė suvokė, kad bendrovių akcijos ir grynieji pinigai priklauso A. P., o ieškovei atitenka pastatai, esantys Vindaubos g. 86, Vilniuje. Ieškovė pati sutiko su tokiu turto padalinimo būdu ir tinkamai jį vykdė. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad 1999 m. liepos 30 d. susitarimas yra tik susitarimas dėl ateityje vyksiančio turto padalinimo. Priešingai negu apeliaciniame skunde teigia ieškovė, 1999 m. liepos 30 d. sutartis yra iš esmės įgyvendinta. Šį sutartis įgyvendinta vadovaujantis CK įtvirtintomis nuostatomis. Iš visų 1999 m. liepos 30 d. sutartyje šalių aptartų dalintino turto pozicijų liko nepadalinti tik pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vėliausiai 1999 m. liepos 30 d. sutarties pasirašymo metu ieškovė privalėjo sužinoti apie tariamą ieškinyje nurodomų savo teisių pažeidimą dėl teisės į UAB „Aitra”, UAB „Alsa” ir UAB „Aluotinfra” akcijas. Ieškovė sutartyje pati išreiškė valią, kad visos šių įmonių akcijos ir grynieji pinigai atitektų A. P. ir vėliau tokiam turto pasidalinimo būdui neprieštaravo. Atsakovų nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino praleidimo dėl svarbios priežasties ir atitinkamai jo atnaujinimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai priteisti ieškovei1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai; 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Alsa“ akcijų; 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Altra“ akcijų; 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumos, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), Trakai

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ir A. P. santuoka buvo nutraukta 1996 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (t.1, b.l.19). Įrašas apie santuokos nutraukimą ištuokos metrikų knygoje buvo įrašytas 1996 m. rugsėjo 5 d. (t.2, b.l.84). A. P. 1996 m. rugsėjo 5 d. sudarė su Trakų statybos ir remonto uždarąja akcine bendrove „Altra“ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. P. įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.132). Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, įrodinėja, kad nurodytas gyvenamasis namas buvo įsigytas santuokoje už jų bendrai sukauptas lėšas, todėl turi būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (t.3, b.l.40). Tuo tarpu A. P. (o po jo mirties – jo teisių perėmėjai), nesutikdamas su nurodytais argumentais, teigė, kad nebaigtas statyti namas su garažu buvo įgytas po santuokos faktinio nutrūkimo bei nutraukimo teisme ir ištuokos įregistravimo. Be to, pažymėjo, kad vėliau jis buvo perstatytas ir rekonstruotas papildomai investuojant daug lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo nuomone, šis turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (t.2, b.l.80). Nurodytas aplinkybes patvirtina A. P. paaiškinimai, duoti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad įsigytas turtas buvo pertvarkomas ir gerinamas (t.2, b.l. 120). Nurodytą faktą pagrindžia taip pat į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad nurodytas turtas buvo pertvarkomas ir gerinamas, leidimas statyti buvo gautas 1998 m. birželio 15 d., naujai pastatytiems pastatams suteikti numeriai (t.2, b.l.162-180).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčo turto įsigijimo data sutampa su įrašo apie santuokos nutraukimą įrašymu ištuokos metrikacijų knygoje, tačiau iš šios aplinkybės negalima spręsti, jog šis turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turtas buvo įsigytas po santuokos nutraukimo teisme. Ieškovė ir A. P. bendro ūkio nevedė nuo 1994 metų balandžio mėnesio. Duomenų, kad turtas buvo įgytas už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias lėšas bei kad ieškovė dalyvavo gerinant šį turtą, nėra. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebaigtas statyti namas su garažu, esantys (duomenys neskelbtini), Trakai, priklauso A. P. asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas dėl ½ dalies nurodyto turto jai priteisimo negali būti patenkintas (CK 3.89 str.).

Dėl SR UAB „Alsa“, Trakų SR UAB „Altra“ akcijų bei grynųjų pinigų

Apeliantė, ginčidama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jos reikalavimai dėl SR UAB „Alsa“, Trakų SR UAB „Altra“ akcijų bei grynųjų pinigų priteisimo, nurodė, kad buvo netinkamai taikomas ieškinio senaties terminas. Jos nuomone, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2008 m. gegužės 28 d., kai ieškovė sužinojo apie A. P. asmeninės nuosavybės teisės įregistravimo į pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis SŠK 23 straipsnio 4 dalimi reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris pagal SŠK 10 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Priėmus 2000 m. liepos 18 d. CK, jo 3.129 straipsnyje numatyta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus padalijimo, taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 1999 m. liepos 30 d. sutarties dėl turto padalijimo pasirašymo metu ieškovė privalėjo sužinoti apie ieškinyje nurodomą savo teisių pažeidimą dėl teisės į akcijas ir grynuosius pinigus, todėl nuo šio momento skaičiavo ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, t.y. jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2008 m., pažymi, kad kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė ne vėliau kaip 1999 m. liepos 30 d., pasirašydama sutartį dėl turto padalijimo, turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ši turto pasidalijimo sutartis nebuvo tinkamai patvirtinta pagal įstatymo reikalavimus, tačiau iš jos turinio galima spręsti, kad apeliantei buvo žinoma apie ginčijamas akcijas ir ji, pasirašydama nurodytą sutartį, sutiko, kad šios akcijos ir grynieji pinigai atitektų A. P..

Teisėjų kolegija pastebi, kad CK įsigaliojimo tvarką nustato 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos ieškinio senaties terminų eigos skaičiavimo ir taikymo taisyklės. Pagal bendrąją taisyklę CK nustatyti ieškinio senaties terminai (tiek ilgesni, tiek trumpesni už numatytus 1964 m. CK arba kituose iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiuose įstatymuose) gali būti taikomi tik su sąlyga, kad ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki CK įsigaliojimo. Ieškinio senaties tam tikriems reikalavimams pareikšti taikymas priklauso nuo to, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, kokios trukmės ieškinio senaties terminas tuo metu buvo nustatytas pagal galiojančius įstatymus ir kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustatė CK. Pakeitus ieškinio senatį reglamentuojančius įstatymus, jeigu anksčiau galiojusiuose įstatymuose nustatyti ieškinio senaties terminai prasidėjo ir nepasibaigė iki CK įsigaliojimo, taikomi CK nustatyti ieškinio senaties terminai, jeigu jie yra ilgesni arba tokios pačios trukmės. Šiuo atveju iki CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į CK nustatytą ieškinio senaties terminą; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškinio senaties termino eiga dėl kilnojamojo turto padalijimo prasidėjo 1999 m. liepos 20 d. ir iki CK įsigaliojimo nepasibaigė, reikalavimams dėl kilnojamojo turto padalijimo taikytinas CK 3.129 straipsnyje numatytas 5 metų ieškinio senaties terminas, į kurį įskaitoma ir iki CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis. Kadangi ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2009 m. kovo 24 d., teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimams dėl akcijų ir grynųjų pinigų padalijimo yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje V. K., D. K. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-27/2011). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Taip pat kiekvieną kartą turi būti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi teismas turi nustatyti tinkamą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, kad sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams padalinti akcijas bei grynuosius pinigus yra praleistas žymiai, o apeliantė nepateikė įrodymų, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti G. M. reikalavimai priteisti ieškovei1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Alsa“ akcijų, 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Altra“ akcijų, 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumos, palikti nepakeistą.