- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- e2-180-939/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01052-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- N. M.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
nedalyvaujant atsakovei N. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei N. M., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo: nutraukti jo ir atsakovės N. M. (toliau – ir atsakovės) santuoką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių; po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninėn nuosavybėn transporto priemonės: priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, automobilį Citroen C4 valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 1900 Eur vertės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę ,,M.“, atsakovei ,,M.“, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė susituokė M. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodė, jog jo ir atsakovės santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę. Iš karto po santuokos sudarymo su atsakove prasidėjo nesutarimai, išryškėjo skirtingi požiūriai į santuokinį gyvenimą, buitį, laisvalaikio praleidimą. Sprendimas įregistruoti santuoką buvo skubotas, neįvertinta trylikos metų amžiaus skirtumas, pragyvenus santuokoje tik metus 1990 metų rudenį, atsakovė jį paliko, susirinko savo daiktus, kol jis buvo darbe. Toks jos elgesys, jį labai įskaudino, todėl jis jos neieškojo ir nebandė taikytis. Gyvenant santuokoje su atsakove jie jokio nekilnojamojo turto neįgijo už bendras lėšas bei bendru sutarimu neįgijo.
Ieškovo vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo iš asmeninių lėšų, praėjus šešiems metams, po faktinio jo ir atsakovės santuokos iširimo. Ši butą ieškovas (duomenys neskelbtini) įgijo už 36261 Lt (10501 Eur) savo asmeninėmis lėšomis. Prieš tai įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas (duomenys neskelbtini) pardavė už 8000 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo suteiktas tuometinės darbovietės sanatorijos ,,Versmė“, kaip tarnybinis butas nuo 1985 m., kurį jis vėliau privatizavo už jam valstybės suteiktus investicinius čekius, kurie buvo jo asmeninė nuosavybė. Atsakovė nedirbo, nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė jei nebuvo skirtos išmokos ir kompensacijos. Butą ieškovas įgijo savo vardu, sutartį nėra išreikštos valios įgyti butą bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nes jis neketino ginčo butu dalintis su atsakove su kuria nepalaikė jokių ryšių nuo 1990 metų, namų knygoje jis įrašytas tik vienas, jis tik vienas moka visus mokesčius už butą.
VĮ „Regitroje“ ieškovo vardu registruotos transporto priemones: priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, automobilį ,,Citroen C4“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 1900 Eur vertės. Šias transporto priemones ieškovas įsigijo iš asmeninių lėšų, jas vienas eksploatuoja, todėl jos paliktinos jo asmeninėje nuosavybėje, atsakovei nepriteisiant kompensacijos. Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.
Šalies argumentai
Ieškovas 2022 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasi ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad su atsakove po santuokos sudarymo gyveno apie metus, jos 30 metų nėra matęs. Jis dirbo sanatorijoje ,,Versmė“, o atsakovė poilsiavo šioje sanatorijoje, jie susidraugavo, ji Baltarusijos pilietė. Atsakovė Lietuvoje nedirbo, investicinių čekių neturėjo, nuolatinai Lietuvoje negyveno, atvažiuodavo pabūdavo vėl išvykdavo, ji tuomet turėjo savo 2 nepilnamečius vaikus. Įsigydamas turtą atsakovės santaupų nepanaudojo, jie neturėjo bendro biudžeto, ji nebuvo registruota jo bute.
Ieškovo atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje prašė ieškinį patenkinti pilnai.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo ieškinį, procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei įteikti viešojo paskelbimo būdu. Atsakovė, apie teismo posėdį informuota viešojo paskelbimo būdu, į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, todėl byla išnagrinėta proceso dalyviui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas pilnai.
Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, išlaikymo
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta M. Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Ieškovas nurodė, jog jo ir atsakovės santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę. Ieškovas su atsakove santuokoje pragyveno apie vienus metus, po to ji paliko ieškovo namus, išvyko iš Birštono miesto, nenurodydama kur ji apsistos gyventi.
Žinotina, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Sutinkamai su CK 3.27 straipsniu, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo kartu gyveno apie metus, nuo 1990 m. rudens kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, nenori taikytis, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad įmanoma išsaugoti šeimą, kad ieškovas ir atsakovas vėl pradės bendrai gyventi ir vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, termino susitaikyti neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Dėl paminėto spręstina, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Minėta, ieškovas ir atsakovė vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu neįrodinėjo, ginčo, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, nėra, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes per trisdešimt metų nė vienas iš sutuoktinių nebandė vienas kito ieškoti, atkurti tarpusavio ryšius. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Teismas nustatęs, kad šalys faktiškai negyvena nuo 1990 metų rudens, bendro ūkio neveda, nepalaiko santuokinių ryšių, yra tvirtai nusprendusios nutraukti santuoką, reikalauja bylą nagrinėti iš esmės, termino susitaikymui neskyrė.
Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl jis nepriteistinas. Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, ieškovas pageidavo pasilikti savo pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė – M., o atsakovei N. M. – M.. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Pagal teismų praktiką turto balansas sudaromas pagal byloje esančią medžiagą, teismas šiuo atveju nėra aktyvus. Už informacijos pateikimą teismui atsakingos ginčo šalys, kuriuos turėjo teikti duomenis apie turtą, esantį bendrąją jungtine nuosavybe. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).
Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti exofficio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.) Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziuomuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise privalo paneigti CK 3.88 str. 2d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo vardu VĮ Registrų centro duomenimis registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 44600 Eur vertės. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti šį butą jo asmenine nuosavybe. Atsakovės vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruoto nekilnojamojo turto.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijo savo vardu, savo asmeninėmis lėšomis už 36261 Lt (10501 Eur). Prieš tai įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas (duomenys neskelbtini) pardavė už 8000 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo suteiktas tuometinės darbovietės sanatorijos ,,Versmė“, kaip tarnybinis butas nuo 1985 m., kurį jis vėliau privatizavo už jam valstybės suteiktus investicinius čekius, kurie buvo jo asmeninė nuosavybė. Atsakovė nedirbo, nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė jai nebuvo skirtos išmokos ir kompensacijos. Butą ieškovas įgijo savo vardu, sutartyje nėra išreikštos valios įgyti butą bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nes jis neketino ginčo butu dalintis su atsakove su kuria nepalaikė jokių ryšių nuo 1990 metų, namų knygoje jis įrašytas tik vienas, jis tik vienas moka visus mokesčius už butą. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. S., kuris nurodė, kad jis su ieškovu dirbo sanatorijoje ,,Versmė“, ieškovui buvo suteiktas tarnybinis butas, kurį vėliau ieškovas privatizavo, bet tuomet atsakovė su ieškovu jau negyveno. Atsakovė su ieškovu gyveno apie vienus metus, buvo iš Baltarusijos, po to išvažiavo ir negrįžo. Ieškovas ginčo butą pirko savo lėšomis. Daroma išvada, kad ieškovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), 44600 Eur, įgijo vienas savo asmeninėmis lėšomis, kurių pakankamai turėjo, butą registravo savo vardu ir tai rodo, kad aiškiai išreiškė valią ginčo butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas ir atsakovė nuo 1990 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, atsakovė neprisidėjo ir neprisideda prie šio turto išlaikymo ir priežiūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuokoje įgytas 44600 Eur vertė nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe.
Ieškovo vardu VĮ „Regitroje“ registruotos transporto priemones: priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, automobilį ,,Citroen C4“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 1900 Eur vertės. Šias transporto priemones ieškovas įsigijo iš asmeninių lėšų, jas vienas eksploatuoja, todėl jos paliktinos jo asmeninėje nuosavybėje, atsakovei nepriteisiant kompensacijos. Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.
Santuokoje įgytos transporto priemonės priekaba ir automobilis ,,Citroen C4“ registruotas ieškovo vardu ir dėl to aiškiai išreikšta V. M. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, savininku nurodoma vienas ieškovas. Ieškovas šį automobilį įsigijo vienas už savo lėšas. Ieškovas nuo 1990 metų jau nebegyveno su atsakove, turtą įgijo iš asmeninių lėšų ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia įsigyti jį asmeninėn, o ne bendrojoje nuosavybėn. Turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad įsigytomis transporto priemonėmis naudojosi ieškovas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, V. M. vardu registruotas priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, automobilį ,,Citroen C4“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 1900 Eur vertės paliktinas asmeninėje V. M. nuosavybėje, nes yra įgyti šalims negyvenat santuokoje, nepriteisiant atsakovei piniginės kompensacijos už ieškovui atitenkančias transporto priemones.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovas patyrė 328,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. dok. Nr. CBP-5660 priedas; e. b. l. 7), likusios už ieškinį mokėtinos 300,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovui atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas tenkino ieškovo reikalavimus, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 328,00 Eur žyminio mokesčio, o likusi už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo 4,48 Eur dydžio išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Nutraukti V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. M., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą M. Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui V. M. palikti jo pavardę ,,M.“, o atsakovei N. M. – palikti pavardę ,,M.“.
Pripažinti ieškovo V. M. asmenine nuosavybe butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 44600 Eur vertės.
Priteisti ieškovui V. M. priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, automobilį ,,Citroen C4“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 1900 Eur vertės.
Priteisti iš atsakovės N. M., asmens kodas nesuteiktas, gimusios (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 328,00 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės N. M., asmens kodas nesuteiktas, gimusios (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 3 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.