- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-10
- Bylos Nr.
- e2-262-450/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- Š. B., M. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „CapitalBox“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. ir 2026 m. vasario 5 d. nutarčių, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „CapitalBox“ ieškinį atsakovams Š. B. ir M. B. dėl skolos priteisimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – „Ferratum Portfolio S.a.r.l.“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Darnus verslas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „CapitalBox“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo Š. B. (toliau – ir atsakovas) priteisti 275 465,05 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei pripažinti tarp atsakovo Š. B. ir atsakovo M. B. 2024 m. lapkričio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti dvišalę restituciją natūra, įpareigojant atsakovą Š. B. grąžinti atsakovui M. B. jo sumokėtą negyvenamosios patalpos-garažo (bokso) kainą, o iš atsakovo M. B. priteisiant atsakovui Š. B. negyvenamąją patalpą-garažą (boksą).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo Š. B. ieškovei priteisė 275 465,05 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei pripažino tarp atsakovo Š. B. ir atsakovo M. B. 2024 m. lapkričio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė dvišalę restituciją natūra ir įpareigojo atsakovą Š. B. grąžinti atsakovui M. B. jo sumokėtą negyvenamosios patalpos-garažo (bokso) kainą, o iš atsakovo M. B. priteisė atsakovui Š. B. negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas Š. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
4. Nurodė, kad jis šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovo vardu registruotas vienintelis turtas – šeimos gyvenamasis namas, kuris yra įkeistas. Atsakovas turi tris nepilnametes dukras, kurioms yra reikalingas nuolatinis išlaikymas. Atsakovas neturi santaupų, jo banko sąskaitose lėšų nėra. Atsakovo turtui ir banko sąskaitoms yra taikomi apribojimai, kurių mastas daugiau nei 280 000 Eur. Atsakovas neturi kito turto, kurį galėtų realizuoti ir taip gauti reikalingų pajamų. Be to, atsakovas ir jo sutuoktinė yra sudarę povedybinę sutartį, pagal kurią yra taikomas turto atskyrimo principas, todėl sutuoktinės turimas turtas (pajamos) yra neaktualios, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą.
5. Atsakovas 2026 m. vasario 5 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. nuo 3 095 Eur dalies žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pateikė 50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
6. Nurodė, kad dabartinė atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki ir atsakovas neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio dėl to egzistuoja pagrindas atsakovą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas pagal galimybes sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi netenkino atsakovo Š. B. prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo ir nustatė atsakovui terminą iki 2026 m. vasario 13 d. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 3 145 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
8. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, nusprendė, kad jais remiantis nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo, nes apeliantas pateikė duomenis tik apie savo turtinę padėtį, tačiau nepagrindė, jog ateityje (iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas) jo turtinė padėtis pagerės.
9. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė atsakovui terminą iki 2026 m. vasario 13 d. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 3 095 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą arba pateikti prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, papildomai sumokant ne mažiau kaip 950 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
10. Teismas nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 3 145 Eur žyminis mokestis. Apeliantas pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 50 Eur žyminio mokesčio, t. y. 1,5 procento mokėtino žyminio mokesčio. Todėl teismas nusprendė, kad apeliantas siekia būti atleistas beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos, tai iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai, pasak teismo, leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais. Apeliantas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ratą nepatenka.
11. Teismas nurodė, kad nors atsakovo pateikti duomenys patvirtina galimai šiuo metu susidariusią jo turtinę padėtį, dėl kurios sumokėti visą žyminio mokesčio sumą jam būtų nepakeliama našta, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog yra pagrindas jį atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, esant susiklosčiusioms išimtinėms aplinkybėms (apeliantas yra sudaręs povedybinę sutartį, nesinaudoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų paslaugomis). Todėl atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo teismas netenkino ir atsakovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pateikiant teismui įrodymus, patvirtinančius likusios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą (3 095 Eur), arba pateikiant prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikiant teismui įrodymus dėl sumokėtos ne mažiau kaip 950 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas Š. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. ir 2026 m. vasario 5 d. nutartis bei klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už atsakovo teikiamą apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo / nutarties civilinėje byloje priėmimo ir atsakovo apeliacinį skundą priimti arba atsakovą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (nuo 3 095 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo) ir atsakovo apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, kuriuos įvertinęs teismas nustatė faktinę aplinkybę, jog apelianto turtinė padėtis yra iš tikrųjų sunki. Tačiau teismas atmetė atsakovo prašymus tiek dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, tiek dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
12.2. Apelianto turtinė padėtis yra tokia, dėl kurios sumokėti visą žyminio mokesčio sumą jam yra nepakeliama našta. Atsakovas tiesiog nedisponuoja piniginėmis lėšomis ar neapsunkintu turtu, kuriuos galėtų panaudoti žyminio mokesčio sumokėjimui. Kitaip tariant, sumokėti žyminį mokestį atsakovas neturi objektyvių finansinių galimybių, todėl teismas nutartimis įpareigojo atsakovą atlikti neįmanomus veiksmus.
12.3. Atsakovas pagal galimybes sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Teismas teisingai konstatavo, kad sumokėta suma, palyginus su visu mokėtinu žyminio mokesčio dydžiu, yra nedidelė, tačiau tokios yra dabartinės atsakovo finansinės galimybės.
12.4. Atsakovui susiradus darbą ir pradėjus gauti darbo užmokesčio pajamas, atsirastų galimybė dalimis sumokėti ir daugiau žyminio mokesčio, tačiau tam yra reikalingas papildomas laikas ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės (darbo suradimas). Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad racionalesnis susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas yra atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kita vertus, atsakovo interesus atitiktų ir atleidimas nuo likusios neapmokėtos žyminio mokesčio dalies.
12.5. Prašymų atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo / atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinimas šiuo atveju būtų galimybė apeliantui realizuoti teisę į apeliaciją, nes jis yra nepajėgus sumokėti mokėtino žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
13. AB „CapitalBox“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Atsakovas pasisakė ir pateikė duomenis tik dėl esamos, tariamai prastos atsakovo finansinės padėties. Tačiau atsakovas apeliaciniu skundu nepasisakė bei neįrodinėjo aplinkybės, kad ši atsakovo finansinė padėtis ateityje pasikeis ir, jei atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai būtų nepatenkinti, jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį.
13.2. Atsakovas neįvykdė jam įstatymu nustatytos įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė savo prastos finansinės padėties, nes iš atsakovo pateiktų duomenų neįmanoma objektyviai nustatyti jo tikrosios finansinės padėties. Priešingai, atsakovo finansinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti jo nuo beveik 100 procentų žyminio mokesčio sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atmesti apelianto prašymai atidėti ir (ar) atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 3 095 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą arba pateikti prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, papildomai sumokant ne mažiau kaip 950 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)pridėjimo
17. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame atsispindi jo turimas lėšų likutis ir kuriuo atsakovas įrodinėja sunkią finansinę padėtį.
18. Ieškovė AB „CapitalBox“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovo 2026 m. sausio 6 d. atskirąjį skundą, pateiktą Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-684-587/2026. Teikiamu įrodymu ieškovė grindžia, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia bloga, kokią teigia esant atsakovas.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Apeliacinės instancijos teismas prideda prie bylos atsakovo teikiamą įrodymą, nes jis gali turėti reikšmės vertinant jo finansinę padėti, tuo tarpu, atsisako pridėti ieškovės pateiktą įrodymą prie bylos, nes, visų pirma, toks įrodymas nėra susijęs su konkrečios pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, antra, įstatymas teismui leidžia remtis duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo ir (ar) atleidimo
21. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Tačiau kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
22. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus, indeksuojant jį CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
23. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už šalies atliekamus procesinius veiksmus. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
24. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėjimui atlikti pinigų sumą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-747-912/2024).
25. Vadovaujantis aptartas teisiniu reglamentavimu bei jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartyje visiškai teisingai nurodė, kad, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.
26. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad už apeliacinį skundą žyminis mokestis turi būti mokamas ir, jog šiuo atveju apeliacinis skundas apmokėtinas būtent 3 145 Eur žyminiu mokesčiu. Byloje iš esmės taip pat nėra ginčo dėl to, kad, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas abiejuose skundžiamuose nutartyse, bylos duomenys patvirtina, jog apelianto turtinė padėtis yra sunki. Nors ieškovė atsiliepime į skundą kelia abejones dėl atsakovo pateiktų duomenų selektyvumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokias ieškovės abejones atmeta kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie jo finansinę padėtį, kad jis yra bedarbis, jo vardu registruotas vienintelis turtas – šeimos gyvenamasis namas, kuris yra įkeistas, neturi santaupų, atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms taikomi apribojimai, kurių mastas daugiau nei 280 000 Eur, taip pat, jog atsakovas augina tris nepilnametes dukras, nusprendžia, kad apelianto finansinė padėtis šiuo metu yra komplikuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodyti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad apeliantas yra susidūręs su finansiniais sunkumais, kurie yra kliūtis sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, kurio suma laikytina didele atsakovui.
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo pateikti įrodymai nepatvirtina patiriamų finansinių sunkumų laikinumą. Pasak atsakovo, jam susiradus darbą ir pradėjus gauti darbo užmokesčio pajamas, atsirastų galimybė sumokėti žyminį mokestį (jo dalį). Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad racionalesnis susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas yra žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, nei atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokia apelianto pozicija sutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.
28. Bylos duomenų analizė apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad apelianto finansiniai sunkumai nėra laikini ir negali būti įveikti. Apeliantas yra darbingo amžiaus ir, kaip pats nurodo atskirajame skunde, šiuo metu ieško darbo, taip bandydamas pagerinti finansinę padėtį. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog apeliantui nepavyksta įgyvendinti šio sumanymo. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad, nuoširdžiai stengiantis, apeliantui pavyks pasiekti norimą rezultatą bei, atidėjus dalies žyminio mokesčio mokėjimą, procesinio sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei jo apeliacinis skundas bus atmestas.
29. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas prioritetiškai prašo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui tik antrine tvarka formuluodamas prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Toks prašymų prioritetiškumas vertintinas kaip sąžiningas apelianto procesinis elgesys ir patvirtina jo ketinimą įvykdyti pareigą sumokėti žyminį mokestį, finansinei padėčiai stabilizavusis.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, siekdamas neapriboti apelianto teisės į teisminę gynybą, taip pat įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog už apeliacinį skundą mokėtinas 3 145 Eur žyminis mokestis ir ši aplinkybė neginčijama, apeliantas dalį žyminio mokesčio (50 Eur) sumokėjo, nutaria, kad yra pagrindas patenkinti jo prašymą iš dalies ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 3 095 Eur, už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „CapitalBox“ ieškinį atsakovams Š. B. ir M. B. dėl skolos priteisimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.
31. Išsprendus apelianto už paduotą apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, dalies jo sumokėjimą atidedant iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, nėra pagrindo spręsti apelianto papildomo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
32. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl apskųstos pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 4 d. ir 2026 m. vasario 5 d. nutartys pakeičiamos ir apeliantui atidedamas 3 095 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka išnagrinėti tik procesiniai klausimai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą atidėjimo / atleidimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. ir 2026 m. vasario 5 d. nutartis pakeisti ir patenkinti atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą.
Atidėti atsakovui Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 095 Eur (trijų tūkstančių devyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-706-656/2026 sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.