- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2-281-1085/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15943-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Atsakovas
- I. V.
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis, Ingrida Varanavičė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. V. dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės ieškovei 1007,51 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 47,62 Eur palūkanų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 1 d. buvo apdrausta automobilio „Audi A6 Avant‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. rugsėjo 17 d. Vaidoto g., Kaune, dėl transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Kadangi dėl eismo įvykio kilimo buvo kaltas transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti išmokėjo 1007,51 Eur dydžio draudimo išmoką. Eismo įvykio dienai atsakovė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos, kaip tai numatyta Draudimo sutarties sąlygose. Dėl tos priežasties jai tenka pareiga grąžinti ieškovei šios išmokėtą draudimo išmoką pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktą. Taip pat prašo priteisti 47,62 Eur kompensacinių palūkanų, kurios šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, bei procesines palūkanas (e. b. l. 1-3).
2019 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieškinį palaikė. Nurodė, kad iš pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, jog automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojas prisiėmė atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio, todėl ieškovei atsirado pareiga atlyginti žalą. Žalos administravimo proceso metu ieškovė įvertino, jog atsakovė nebuvo sumokėjusi privalomos draudimo įmokos, todėl prašo priteisti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Pradelstos įmokos suma yra 12,17 Eur. Nesutinka, jog atsakovei nebuvo žinomos draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmės, kadangi draudimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais yra vadovaujamasi, todėl atsakovei, kaip vartotojai, negali būti taikomos lengvatos, pati privalėjo domėtis, kas bus, jei nesumokės įmokos. Be to, kaip nurodė pati atsakovė, ji jau seniai naudojasi draudimo bendrovės paslaugomis. Draudimo sutartis šiuo atveju buvo sudaryta per brokerius, todėl ieškovė negali pasakyti, ar atsakovei buvo aiškinamos sutarties nevykdymo pasekmės. Įmoka turėjo būti sumokėta 2017 m. rugsėjo 2 d., tačiau, net ir įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovė įmoką sumokėjo ne tą pačią dieną, o tik praėjus keletui dienų. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko negalėjo laiku sumokėti įmokos. Priminimas dėl nesumokėtos įmokos elektroniniu laišku atsakovei buvo išsiųstas praėjus dešimčiai dienų, nuo tos dienos, kai buvo praleistas įmokos sumokėjimo terminas. Kompensacines palūkanas ieškovė skaičiuoja nuo 2017 m. spalio 12 d., t. y. praėjus 15 dienų kai buvo išsiųsta pretenzija žalai atlyginti. Pareikalavimas atlyginti žalą išsiųstas registruotu paštu, laiškas nesugrįžo, todėl laikomas, kad jis tinkamai įteiktas atsakovei.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal draudimo sutartį Nr. TIA 425353470 skola yra susidariusi nuo 2017 m. rugsėjo 2 d., t. y. 15 dienų iki įvykio. Kas mėnesį mokėtina draudimo įmoka buvo 12,17 Eur, o draudimo įmokos skola eismo įvykio metu buvo 24,34 Eur, kurią atsakovė sumokėjo 2017 m. rugsėjo 27 d. Už visą vienerių metų civilinės atsakomybės draudimo laikotarpį mokėtina draudimo įmoka – 145,98 Eur, tuo tarpu pradelsta įmokos dalis tesudarė 17 proc. visos draudimo įmokos sumos. Ginčo situacijoje draudikas neinformavo, kad atsakovė pavėlavo sumokėti draudimo įmoką, nepateikė jokio perspėjimo, apie tai, kokios galimos sankcijos praleidus įmokos mokėjimo terminą. Be to, draudikas draudimo sutarties nenutraukė, o atsakovės sumokėtą įmoką priėmė ir įskaitė. Pastebėjo, kad atsakovė yra lojali AB „Lietuvos draudimas“ klientė nuo 2015 m. balandžio 18 d., todėl vienos draudimo įmokos nesumokėjimas laiku buvo netyčinis įvykis. Išreiškė nuomonę, jog draudikui grąžintinos sumos dydis – vertinamojo pobūdžio kriterijus, todėl mano, jog sprendžiant dėl ieškovei priteistinos išmokos dydžio, turėtų būti atsižvelgiama į tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes: pradelstos sumokėti įmokos sumos dydis (laiku neįmokėta draudimo suma yra tik 24,34 Eur ir tai sudaro 17 proc. visos draudimo įmokos); praleisto termino trukmė (praleistas terminas įmokai sumokėti yra tik 15 dienų); termino praleidimo priežastys (nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kad atsakovė sąmoningai vengė mokėti draudimo įmoką, nes jos santykiai su ieškove buvo ilgalaikiai, atsakovė tinkamai vykdė kitus įsipareigojimus draudimo bendrovei, o toks nežymus draudimo sutarties pažeidimas buvo netyčinis; ieškovė priėmė pradelstą sumokėti įmoką, draudimo sutarties nenutraukė, tęsė draudiminius santykius, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokio atsakovės elgesio (delsimo sumokėti draudiminę įmoką) ieškovė nelaikė esminiu draudimo sutarties pažeidimu; ieškovei draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jai, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2017 m. rugsėjo 26 d. pareikalavimą, adresuotą atsakovei, dėl draudimo išmokos išieškojimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šis pareikalavimas atsakovei buvo įteiktas. Todėl mano, kad galėtų būti priteisiamos tik procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (e. b. l. 31-35).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nesutikimo motyvus bei aplinkybes nurodė atsiliepime į ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ieškinys nėra išsamus, nepateikta ir tiek jį pagrindžiančių įrodymų, kad ieškinys galėtų būti tenkintas. Ieškovo pareiga yra įrodyti ieškinį ir pateikti įrodymus. Teigė, jog atsakovė iki eismo įvykio pareigas vykdė tinkamai, mokėjo įmokas. Atsakovė turi ne vieną draudimo sutartį su ieškove ir atlieka mokėjimus. Šiuo atveju atsakovė, įvykus eismo įvykiui, manė, kad eilinė draudimo įmoka yra sumokėta. Tik vėliau pamatė, jog ne, todėl 2019 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo už rugsėjo ir spalio mėnesius 24,34 Eur, o spalį sumokėjo už lapkričio mėnesį. Patikslino, jog nesumokėta įmoka sudaro tik apie 9 proc. visos mokamos sumos, t. y. pradelsta įmokos suma yra 12,17 Eur, kuri turėjo būti sumokėta 2017 m. rugsėjo 2 d. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog draudikas informavo atsakovę, jog pradelsė sumokėti įmoką, elektroninis laiškas nėra įrodymas, kad ieškovė siuntė pranešimą. Sutartiniai santykiai su draudimo bendrove tęsiasi jau daug metų, atsitiktinis pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Pridūrė, jog draudimo sutartis šiuo atveju nebuvo nutraukta, atsakovė ir toliau mokėjo įmokas, tačiau jei pasibaigus sutartis nebuvo atnaujinta. Paaiškino, jog įmokos atsakovė laiku nesumokėjo dėl gyvenimiškos klaidos, kadangi turi ne vieną sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
2017 m. birželio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią buvo apdrausta automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 1 d. (e. b. l. 6). Pagal Sutartį bendra draudimo įmokos suma buvo 145,98 Eur, kurios mokėjimai buvo išdėstyti dvylikai mėnesių kas mėnesį už einamąjį mėnesį iki mėnesio 2 d. mokant po 12,17 Eur (e. b. l. 103).
2017 m. rugsėjo 17 d. Vaidoto g. Kaune dėl „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė (e. b. l. 7). Ieškovė, remdamasi Sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu (e. b. l. 11), 2017 m. rugsėjo 19 d. Žalos sąmata (e. b. l. 13), nustatė automobilio apgadinimus, apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 1007,51 Eur draudiminę išmoką (e. b. l. 8).
Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino ir neginčijo faktinės aplinkybės, jog iki Sutartyje numatyto termino, t. y. 2017 m. rugsėjo 3 d. atsakovė nesumokėjo 12,17 Eur mėnesinės draudiminės įmokos. Atsakovė ją sumokėjo tik 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. praėjus 25 d. (e. b. l. 139).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalis). Grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2013).
Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų netinkamai vykdžiusi draudimo sutartyje nustatytas pareigas atsakovė.
Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė mokėjo draudimo sutartyje numatytas draudimo įmokas, nors dalis mokėjimų, tiek iki draudiminio įvykio, tiek ir po jo, buvo atlikti ne grafike numatytu terminu (e. b. l. 139). Atsakovė iki eismo įvykio, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. buvo nesumokėjusi tik vienos įmokos, t. y. 12,11 Eur (e. b. l. 139), kurią, kartu su sekančio mėnesio įmoka, sumokėjo 2017 m. rugsėjo 27 d. (e. b. l. 139, ), t. y. praėjus 25 d. po Sutartyje nustatyto termino. Likusios draudimo įmokos buvo mokamos iki Sutarties termino pabaigos. Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė pavėlavo sumokėti įmoką dėl žmogiškos klaidos. Kadangi ieškovei įmokos buvo mokamos pagal kelias draudimo sutartis, atsakovė buvo klaidingai įsitikinusi, kad įmoką pagal ginčo sutartį sumokėjo. Atsakovė turėjo ir daugiau sutarčių su ieškove (e. b. l. 36-52). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovės santykiai su ieškove buvo ilgalaikiai. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieškovės ir atsakovės santykiai buvo ilgalaikiai, nenustačius aplinkybės, kad atsakovė sąmoningai vengė mokėti draudimo įmoką, teismas pripažįsta, jog toks iš esmės nedidelis Sutarties pažeidimas galėjo būti netyčinis.
Šiuo atveju teismas sprendžia, jog vertinant reikalaujamos grąžinti draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, būtina atsižvelgti į: 1) nesumokėtos draudimo įmokos santykį su bendra draudimo įmoka (12,17 Eur ir 145,98 Eur), kuri visa Sutarties galiojimo laikotarpiu buvo sumokėta, 2) vėlavimo sumokėti dalinę draudimo įmoką trukmę (15 d. iki draudiminio įvykio), 3) termino praleidimo priežastį (netyčinis Sutarties pažeidimas), 4) sutartinių įsipareigojimų tolimesnį laikymąsi (įmokos buvo mokamos, tačiau visgi dalis jų – pavėluotai), 6) šalių sutartinių įsipareigojimų tęstinumą, 7) pažeidimo mažareikšmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-524/2012, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės eismo įvykio metu padarytą žalą mažintinas iki 20 procentų visos ieškovės sumokėtos draudimo išmokos, t. y. 201,50 Eur (1007,51 Eur x 0,2 = 201,5 Eur).
Dėl kompensacinių palūkanų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė kompensuojamųjų palūkanų dydį paskaičiavo nuo 2017 m. spalio 12 d. , t. y. praėjus 15 dienų, kai buvo išsiųsta pretenzija (2017 m. rugsėjo 26 d.) žalai atlyginti, iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 24 d.). Ieškovės paskaičiavimais, atsakovė pradelsė atsiskaityti su ieškove 345 dienų, todėl palūkanos sudaro 47,62 Eur (1007,51 Eur x 0,05 / 365 x 345 dienų).
CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 nurodė, kad prievolė pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.
Nagrinėjamu atveju atsiradusi atsakovės piniginė prievolė grąžinti draudimo išmoką neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji taptų vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė gavo ieškovės siųstą pareikalavimą grąžinti draudimo išmoką (e. b. l. 16). Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė tokio pareikalavimo nebuvo gavusi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai teigti, jog atsakovė buvo būtent 2017 m. rugsėjo 26 d. informuota apie prievolę grąžinti draudimo išmoką, ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų metines palūkanas, o jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų palūkanas. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį ir patyrė 70,08 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (e. b. l. 4, 101), iš viso 94,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė teismui pateikė įrodymus apie patirtas 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (e. b. l. 95, 96).
Atsižvelgus į tai, jog patenkinta 19,1 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei priteistina 17,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (94,08 Eur x 19,1 proc. = 17,97 Eur), atsakovei priteistina 404,5 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 201,5 Eur (du šimtus vieną eurą 50 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 201,5 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,97 Eur (septyniolika eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 404,5 Eur (keturis šimtus keturis eurus 50 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.