- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 1-73-1118/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42891-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Kaltinamasis
- V. L.
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 7-38, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, administracine tvarka baustas, teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 30 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies nuostatomis, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2019 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas 2018 m. spalio 16 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir visiškai atliktos bausmės bei laikas, išbūtas laikiname sulaikyme. Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pradžią 2020 m. sausio 7 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi nustatyta skaičiuoti nuo faktinio V. L. sulaikymo dienos – 2019 m. spalio 17 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. L. 2019 m. spalio 5 d. apie 23.00 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), esančios sodybos miegamojo kambaryje, be priežasties kumščiu sudavė nemažiau keturių kartų nukentėjusiajai E. U. į veidą ir rankas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio antakio – kairės akies vokų srityje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, viršutinio dešiniojo pirmo danties nuskilimą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai E. U. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. L. teismo posėdžio metu, dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir nurodė, kad E. U. pažįsta, anksčiau santykiai buvo draugiški, tačiau vėliau pašlijo. 2019 m. spalio 5 d. apie 22.00 val. atvyko į draugo T. K. gimtadienio šventę, kuri vyko sodyboje, esančioje Naujojoje Akmenėje. Gimtadienio šventėje dalyvavo daug žmonių, taip pat ten buvo E. U., dalis gimtadienyje dalyvavusiųjų buvo nepilnamečiai. Į gimtadienio šventę atvyko blaivus, ten būdamas alkoholio nevartojo. Teigia gimtadienio metu bendraujant su draugais, šie jam papasakojo, jog E. U. jį apkalba, šmeižia. Teigia dėl šių apkalbų ant E. U. supykęs, todėl sodybos antrojo aukšto kambaryje susiradęs ten buvusią E. U., nieko jai nesakydamas, smogė tris ar keturis kartus jai į veidą ir kitas kūno vietas. Dėl savo poelgio gailisi, E. U. padarytą turtinę žalą atlygino, jos atsiprašė, mano, kad ji jam dėl to atleido.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusiosios nepilnametės E. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. spalio 5 dieną su draugėmis F. P. ir R. K. buvo sodyboje Naujojoje Akmenėje (duomenys neskelbtini), kur šventė draugo T. K. gimtadienį. Apie 22.00 val. į gimtadienio šventę atvyko pažįstamas V. L.. Su juo nebendravo nuo pastarojo karto, kai jis ją buvo sumušęs. Švenčiant gimtadienį garsiai grojo muzika. Ji užlipusi į namo antrąjį aukštą kalbėjosi su gimtadienyje dalyvavusiu E. J.. Teigia netrukus į kambarį antrame aukšte atėjo V. L., kuris nieko nesakydamas pradėjo ją mušti. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali gal du ar tris, tačiau skaudėjo veido sritį, nosį, nuskilo dantis. Kur tuo metu buvo E. J. nežino, nematė. Po V. L. suduotų smūgių abejose paakiuose buvo kraujosruvos. Taipogi kraujosruvos buvo ant rankų dilbių srityje bei plaštakų, nes jomis gynėsi užsidengdama veidą. Kai į antrąjį namo aukštą atėjo R. K., V. L. jos nebemušė, tik laikė suėmęs už rankos. Atėjusi R. K. bandė V. L. nuo jos nustumti ir jis ją paleidęs nulipo į pirmąjį namo aukštą. Iš gimtadienio lydima F. P. grįžo į namus, kur nieko nesakiusi mamai, nuėjo miegoti. Vėliau tik sužinojusi, jog V. L. ją sumušė dėl kažkokių neva apkalbų. Teigia, jog praėjus penkioms dienoms po įvykio V. L. jai skambino, atsiprašė. Už nuskeltą dantį 200,00 Eur turtinę žalą V. L. atlygino, pretenzijų jam neturi (b. l. 50–51);
liudytojo nepilnamečio E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. spalio 4 ar 5 dieną, tiksliai datos neprisimena, buvo sodyboje Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), kur šventė draugo T. K. gimtadienį. Teigia, jog 23.00 val. vakaro, namo antrame aukšte jam kalbantis su E. U., į kambarį atėjęs pažįstamas V. L. paprašė jo išeiti iš kambario. Palikęs V. L. ir E. U. kambaryje pats laiptais nusileido į namo pirmąjį aukštą, kur buvo kiti draugai. Patvirtino vėliau matęs E. U. verkiančią, apie pusvalandį ji buvo užsidariusi tualete, iš kur išėjo taip pat verkdama (b. l. 69–70);
liudytojos nepilnametės F. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio dieną su draugėmis E. U. ir R. K. buvo sodyboje Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), kur T. K. šventė savo gimtadienį. Būdama gimtadienyje visus fotografavo. Prisiminė, jog kažkuriuo momentu būnant tualete, ten atėjusi E. U. sakė, jog gimtadienyje buvęs V. L. jai grasina ir, kad ji bijo čia būti. Po to ji dar kažkurį laiką visus fotografavo, matė, kad tuo metu E. U. šoko, o netrukus ji su E. J. nuėjo į antrąjį namo aukštą. Pastebėjo, jog neužilgo V. L. taip pat užlipo į antrąjį namo aukštą. Už 15 ar 20 minučių nuėjusi į antrąjį namo aukštą pasakyti Emai, jog išvyksta į namus, Emą rado kambaryje verkiančią. Ji gulėjo lovoje apsisiautusi antklode, šalia jos buvo R. K.. Paklausus kas nutiko, ji atsakė, kad V. L. jai trenkė, kad jai skauda, tačiau kambaryje buvo tamsu, todėl sužalojimų ant E. U. kūno nepastebėjo, bet kai ji nulipo į pirmąjį namo aukštą, matė, kad E. U. akys yra pamėlusios ir patinusios, kalbantis pastebėjo, jog jai nuskeltas priekinis dantis. E. U. blogai jautėsi, palydėjo ją į namus, tačiau pasakoti kas nutiko, ji nenorėjo, o paklausus kas nutiko dantims, teatsakė, jog nuo smūgio (b. l. 76–77);
liudytojos nepilnametės R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną buvo sodyboje Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), kur T. K. šventė savo gimtadienį. Teigia pastebėjusi, kad švenčiant gimtadienį, jos draugė E. U. ir ten buvęs E. J., užlipo į namo antrąjį aukštą, o netrukus jiems iš paskos nuėjo V. L.. Teigia E. U. negrįžtant, nuėjo pasižiūrėti, kur ji yra, kodėl nenusileidžia. Patvirtino, jog užėjus į kambarį E. U. verkė, šalia jos buvo V. L.. Išgirdusi, kad Ema verkia, V. L. liepė išeiti iš kambario. Pasilikus dviese su Ema, ši labai verkė, tačiau kas atsitiko, nesakė. Tą vakarą sužalojimų ant E. U. veido nepastebėjusi, nes buvo tamsu, tačiau susitikusi ją po kelių dienų, matė E. U. paakyje kraujosruvą. Paaiškino, jog E. U. uždaro būdo, kas nutiko tą vakarą, kai ji buvo pasilikusi kambaryje su V. L., ji nepasakojo (b. l. 80–81);
liudytojo nepilnamečio T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. spalio 5 dieną, buvo sodyboje Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), kur šventė savo gimtadienį. Nurodė, jog gimtadienyje buvo daug žmonių, taip pat ten buvo E. U. bei V. L.. Teigia jokio jų tarpusavio konflikto nematęs, nes buvo užmigęs. Tik kitą dieną sužinojęs, jog E. U. buvo sumušta (b. l. 92–93);
liudytojos K. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog nepilnametė E. U. yra jos dukra. 2019 m. spalio 5 d. vakare dukra su draugėmis išėjo į pažįstamo gimtadienį, o 2019 m. spalio 6 d. ji pastebėjo ant dukros veido sužalojimus, kraujosruvas akyse. Dukra Ema paaiškino, kad gimtadienio šventėje ją sumušė pažįstamas V. L., kuris kumščiu sudavė dukrai smūgius į veidą. Į policija iškarto nesikreipė, nes dukra to primygtinai prašė, tačiau viską apsvarsčiusi, 2019 m. spalio 7 d. apie dukros E. U. sumušimą visgi pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Papildomai nurodė, jog V. L. smurtaudamas prieš jos dukrą E. U. taipogi nuskėlė jai priekinį dantį, už kurio gydymą sumokėjo 200,00 Eur. Dėl padarytos žalos pretenzijų V. L. nebeturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 23; 55–56; 61).
2019 m. spalio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios nepilnametės E. U. įstatyminės atstovės K. U. pareiškimas dėl nepilnametei dukrai sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo <...> (b. l. 22–24);
2019 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele Nr. 1), kuriuose užfiksuota įvykio vieta – namas, esantis Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15–18);
2019 m. spalio 7 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. spalio 5 d. apie 23.00 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), esančios sodyboje V. L., gimęs 1990 m. lapkričio 25 d., kumščiais sudavė smūgius nepilnametei E. U., gimusiai 2004 m. vasario 10 d., į veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei nuskėlė priekinį dantį (b. l. 4–5);
2019 m. spalio 7 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame nurodyta, jog Bendrajame pagalbos centre užregistruotas K. U. pranešimas apie tai, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 23.00 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), V. L. sumušė jos nepilnametę dukrą E. U.. Nukentėjusiajai medicinos pagalba nereikalinga, įtariamasis nesulaikytas, kadangi nerastas (b. l. 10–13);
2019 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1410/2019(04), kurioje užfiksuota, jog E. U. nustatyti sužalojimai:
1) poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio antakio – kairės akies vokų srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, viršutinio dešiniojo pirmo danties nuskilimas. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio antakio – kairės akies vokų srityje, dešiniame žaste, kairiame žaste, viršutinio dešiniojo pirmo danties nuskilimas padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiumi;
2) E. U. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai;
3) E. U. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais;
4) poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio antakio – kairės akies vokų srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, viršutinio dešiniojo pirmo danties nuskilimas galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste padaryta 7–9 parų laikotarpyje iki apžiūros;
5) E. U. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 88–89).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.
Taigi teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas parodymus/paaiškinimus teisme, bet tai patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga bei kiti duomenys, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma patvirtina ir įrodo, jog kaltinamasis V. L. tyčia suduodamas ne mažiau keturių smūgių kumščiu nukentėjusiajai E. U. į veidą bei rankas, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio antakio – kairės akies vokų srityje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, viršutinio dešiniojo pirmo danties nuskilimą, sužalojimus sukėlusius nukentėjusiajai E. U. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad dėl jo konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos, gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekė, o jeigu nesiekė šių konkrečių padarinių, tai sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į kaltinamojo padėtį lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas skirdamas bausmę, taipogi atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas prieš tai teistas už kitus tyčinius nusikaltimus, neatlikęs paskirtos bausmės, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis V. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, teisiamas vienuoliktą kartą, anksčiau teistas už smurtines nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, paskutiniai smurtiniai nusikaltimai, už kuriuos nuteistas įvykdyti prieš tą pačią nukentėjusiąją – nepilnametę E. U., daug kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs ( I tomas, b. l. 103–115; 117–122). Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė V. L. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimų nepaisymą. Taip pat ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip V. L. charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Taigi, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teismas daro išvadą, jog būdamas dešimt kartų teistas, V. L. pilnai suvokė nusikalstamos veikos darymo pasekmes, todėl įvertinęs V. L. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, V. L. skirtina griežčiausia iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei straipsnio sankcijoje nurodytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 50, 54, 56 straipsniai).
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. L. prisipažino kaltu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrintina su 2019 m. rugsėjo 30 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas atliktas bausmės laikas pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bei minėtu baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius.
V. Dėl civilinio ieškinio
2012 m. gruodžio 2 d. E. U. atstovė pagal pavedimą V. L. pateikė civilinį ieškinį kaltinamajam V. L. dėl E. U. padarytos 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iki 2020 m. vasario 5 d. įvykusio teisiamojo posėdžio, nukentėjusiosios E. U. įstatyminė atstovė – mama K. U., pateikė raštą, kuriame nurodė, kad byloje pareikšto ieškinio atsisako.
BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.
Nors ikiteisminio tyrimo metu civiliniu ieškovu buvo pripažinta pati nukentėjusioji E. U. (nepilnametė), kurios interesus teikiant civilinį ieškinį turėjo atstovauti įstatyminė atstovė K. U. ir būti pripažinta civiliniu ieškovu dėl nukentėjusiosios amžiaus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė vis tik atsisakė pareikšto ieškinio, ji tokią teisę turi, todėl atsisakymas priimtinas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio šiuo nuosprendžiu nutrauktinas.
VI. Dėl daiktinių įrodymų
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinės laikmenos (2 vnt.) su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašais (CD bei DVD diskai prisegti prie bylos tomo viršelio), paliktinos baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312 ir 313 straipsniais,
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. rugsėjo 30 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi bei 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, ir V. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bei minėtu baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius.
Priimti nukentėjusiosios įstatyminės atstovės K. U. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl civilinio ieškinio šiuo nuosprendžiu nutraukti.
Bausmės pradžią V. L. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinės laikmenos (2 vnt.) su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašais (CD bei DVD diskai prisegti prie bylos tomo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusius Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.