- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-285-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19170-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- UAB „Emilė“
- Atsakovas
- IĮ „Ekodryvita“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Emilė“ ir atsakovo IĮ „Ekodryvita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Emilė“ ieškinį atsakovui IĮ „Ekodryvita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl ieškovo reikalavimų sumažinimo bei įsiskolinimo užskaitymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 31 384,04 Lt skolą, 11 314,16 Lt delspinigių ir 3 957,29 Lt palūkanų, 8,75 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nesumokėjo 31 384, 04 Lt nuomos mokesčio už jam nuosavybės teise priklausančias nuomojamas negyvenamąsias patalpas. Be to, pagal sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sąlygas atsakovas privalo sumokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną kaip yra numatyta sutarties 6.3 punkte. Atsakovas taip pat privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi jų pinigais, laiku nesumokėjus pagal nuomos sutartį, palūkanos laikomos minimaliais jų patirtais nuostoliais, kurie nustatomi kaip pavėluoti mokėjimai pagal komercinius sandorius. Be to, iš atsakovo priteistinos 8,75 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolius – negavo 18 000 Lt pajamų, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo nuomos mokestis mažintinas atitinkamai 18 000 Lt suma, o ieškinio reikalavimai įskaitytini į priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovas netinkamai skaičiuoja skolą. Aritmetiškai sudėjus ieškovo pateiktos lentelės stulpelyje nurodytą skolą gaunama neapmokėtų sąskaitų suma, lygi 31 384,04 Lt. Kadangi ieškovas atsisakė 4 000 Lt reikalavimo, tad liktų tik 27 384,04 Lt dydžio reikalavimas. Atsakovas sumokėjo 11500 Lt nuomos mokesčio, 2 420 Lt sąskaitą ieškovas išrašė už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo, todėl ieškinyje nurodoma 27 384,04 Lt skola mažintina 13 920 Lt. Todėl ieškovas turi pagrindą teigti, kad atsakovo nesumokėtas nuomos mokestis sudaro tik 13 464,04 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui UAB „Emilė“ iš atsakovo IĮ „Ekodryvita“ 3 899,46 EUR skolą, 116,98 EUR žyminio mokesčio išlaidų ir 485,17 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Grąžino ieškovui UAB „Emilė“ 26,47 EUR žyminio mokesčio. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo IĮ „Ekodryvita“ 5,13 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad neapmokėtomis laikytinos vėliausiai išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovas dalyje mokėjimų nurodydavo pagal kokią PVM sąskaitą-faktūrą jis atlieka mokėjimus. Neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo išvardintos ieškovo 2015-01-14 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovas nepaneigė (nepateikė įrodymų), kad jų mokėjimai pagal PVM sąskaitas-faktūras buvo atliekami kitaip, negu nurodyta minėtuose ieškovo 2015-01-14 rašytiniuose paaiškinimuose (joje esančioje lentelėje). Dėl to, teismas darė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja apmokėti skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą, kuri sudaro 31 384, 04 Lt. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra skolingas nurodytą pinigų sumą – 31 384,04 Lt, ir tai, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 11 314,16 Lt delspinigių ir 3 957,29 Lt palūkanų (CPK 178 str.). Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus toje dalyje, kurią pripažįsta atsakovas, t.y. 13 464,04 Lt. Kadangi atsakovas pareigos gauti rašytinį nuomotojo sutikimą nevykdė, ieškovas nepripažino, kad jis būtų davęs žodinį sutikimą atsakovui subnuomoti negyvenamąsias patalpas, todėl sprendė, jog atsakovas negali reikšti pretenzijų ieškovui dėl negautų pajamų, subnuomininkams su jais nutraukus subnuomos sutartis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas UAB „Emilė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismo argumentai, kad nesant pirminių dokumentų negalima remtis ieškovo pateikta skolos, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo lentele, yra nepagrįsti, nes ne iš PVM sąskaitų – faktūrų, o būtent iš sutarties kildinama atsakovo pareiga nustatytu terminu sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus. Iš sutarties turinio matyti, kad nei sąskaitos išsiuntimo, nei gavimo faktai nėra svarbūs ir būtini, nes atsakovas sutartimi įsipareigojo nuomos mokestį mokėti iki kiekvieno mėnesio 10 d.
2. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas išrašė PVM sąskaitų faktūrų mažesnei pinigų sumai, kad atsakovas sumokėjo didesnę, nei nurodė ieškovas sumą, nenurodė, kiek jis realiai sumokėjo ir kiek turėjo sumokėti ieškovui nurodant PVM sąskaitų faktūrų gavimo datas, todėl nepaneigus ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo paskaičiavimais.
3. Nepagrįstas teismo argumentas atmesti ieškovo reikalavimus dėl palūkanų ir delspinigių, nes delspinigiai buvo pagal nuomos sutarties nuostatas, o palūkanos paskaičiuotos remiantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.
Atsakovas IĮ „Ekodryvita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinys ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Atsakovas priešieškiniu įrodinėjo ne subnuomos sutarčių sudarymą ar jų vykdymo tinkamumą, o ieškovo vykdytą nuomotų patalpų pabloginimą ir nuomotojo atsakomybę už nuomojamų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti priešieškinio dėl rašytinio sutikimo subnuomoti patalpas nebuvimo ir atsakovo pretenzijų reiškimo ieškovui dėl negautų pajamų negalimumo. Atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti negautas pajamas, prašė sumažinti nuomos mokestį.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netaikė CK 6.485 ir 6.487 straipsniuose įtvirtintų normų. Teismas nenustatė CK 6.483 str. 2 d. ir 6.485 str. 5 d. nurodytų išimčių, todėl turėjo priešieškinį tenkinti.
3. Teismas turėjo konstatuoti subnuomos sutarties uždarumo išimtį, nes tarp nuomos ir subnuomos egzistuoja pagrindinės ir išvestinės sutarčių ryšys. Ši aplinkybė patvirtintų, kad subnuomos sutartys turėjo įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms.
4. Byloje nekilo ginčas, kad patalpos būtų buvusios nuomotojui pavėluotai grąžintos, nenagrinėta, ar patalpos buvo grąžintos laiku ar pavėluotai, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad iki 2013-12-03 atsakovas privalėjo ieškovui mokėti nustatytą nuomos mokestį.
Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad atsakovas subnuomos sutartis sudarė savavališkai, pažeisdamas šalių sudarytą nuomos sutartį, todėl atsakovo sutartys, sudarytos su subnuomininkais yra niekinės. Atsakovas priešieškiniu faktiškai reikalavo priteisti jam 18000 Lt žalą šia suma sumažinant ieškovo naudai priteistą nesumokėto nuomos mokesčio sumą, todėl teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė, nes atsakovas neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Vykdomi statybos darbai netrukdė nei atsakovo, nei jo subnuomininkų veiklai, nes nei atsakovas, nei subnuomininkai nepasinaudojo galimybe nutraukti sutartis prieš terminą. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokioms ieškovo teisėms ir pareigoms galėjo turėti įtakos subnuomos sutartys. Jokių įrodymų, kad subnuomininkai būtų reiškę pretenzijas nuomotojui, nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nuomos mokestį privalėjo mokėti iki 2013-12-03. nors atsakovas pranešime nurodė, kad sutartį nutraukia nuo 2013-11-01, tačiau ir toliau naudojosi nuomojamomis patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovas IĮ „ Ekodryva“ buvo įpareigota pateikti papildomus įrodymus byloje, t.y. kokio dydžio nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2013-12-13 yra apmokėjęs atsakovas, ar pateiktoje nuomos mokesčio mokėjimo lentelėje nurodyta suma – 31 798,89 Lt atitinka faktiškai atsakovo sumokėtą sumą. Dėl to atsakovas įpareigotinas byloje pateikti duomenis, ar yra apmokėjęs ieškovo lentelėje nurodytas sumas, ar yra apmokėjęs didesnes sumas, nei nurodytos ieškovo pateiktoje lentelėje laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2013-12-13, jei yra apmokėjęs daugiau, turi nurodyti, kada ir kokias sumas mokėjo. 2014-12-11 apylinkės teismo nutartyje buvo nurodyta, kad atsakovas turi pateikti šiuos duomenis byloje, tačiau atsakovo atstovas, pateikdamas 2015-02-18 d. paaiškinimus į bylą, šių duomenų nepateikė, todėl CPK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu tikslinga atsakovą įpareigoti pateikti byloje šiuos įrodymus, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas CPK 256 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas 2016-02-23 pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ginčo šalys turėjo verslo santykių , nesusijusių su nuomos sutartimi, ieškovas pirkdavo iš atsakovo elektros energiją, atsakovas pateikdavo ieškovui apmokėti atitinkamas sąskaitas -faktūras. Kai kurias sąskaitas ieškovas įtraukė į apskaitą ir užskaitė kaip dalinį apmokėjimą už nuomą, o 2012-07-13 sąskaitos 221,30 Lt sumai ieškovas neįtraukė, šios sumos ieškovas atsakovui nesumokėjo. Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentų ir sumokėtos sumos už patalpų nuomą, komunalinius mokesčiu ir parduotos ieškovui elektros energijos sumas, iš kurių matyti, kad iš viso laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2014-01-15 buvo sumokėta 32020,19 Lt suma.
Ieškovui buvo išsiųsta priimto atsakovo atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą kopija, naujų įrodymų ir argumentų ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo ir atsakovo skundai dalinai tenkintini.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Nustatyta, kad nuomos sutarties, sudarytos tarp šalių 4.2 punkte numatyta, kad nuomos mokėjimo suma yra 2000 Lt per mėnesį. Ieškovas pateiktoje skolos, delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo lentelėje ( b. l. 39-40, t. I) nurodė, jog 35384,04 Lt skola susidarė už laikotarpį nuo 2011-11-03 iki 2013-12-13, sumokėtą atsakovo sumą nurodė 31798,89 Lt, nepriemoką - 35384,04 Lt. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas atsisakė reikalavimų 4000 Lt sumai, todėl prašoma priteisti suma byloje sudaro 31 384,04 Lt. Atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš viso laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2014-01-15 yra sumokėjęs ieškovui 32020,19 Lt, tame tarpe kaip sumokėjimą nurodė pardavimą ieškovui elektros energijos už atitinkamai 2163,50 Lt ( 2012-06-13 sąskaita ), 221,30 Lt ( 2012-07-13 sąskaita ) ir 594,06 Lt ( 2012-12-31 sąskaita). Ieškovui teigiant, kad jam skolingas atsakovas 31384,04 Lt, o atsakovui nepaneigus įrodymais apie apmokėjimą ieškovo pateiktų paskaičiavimų, darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas nėra apmokėjęs visos sumos, kurią įsipareigojo apmokėti pagal sutartį už nuomą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nesant pirminių dokumentų, negalima remtis ieškovo pateikta priteistinos skolos skaičiavimo lentele, yra nepagrįsta, nes atsakovas neginčija aplinkybės, jog lentelėje nurodytos PVM sąskaitos – faktūros jam buvo pateiktos, iš pateikto atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad atsakovas teigia, kad yra apmokėjęs ieškovui 32020,19 Lt, ieškovo ir atsakovo nurodytos sumos, kaip sumokėtos atsakovo ieškovui skiriasi nežymiai ( 31798,89 Lt ir 32020,19 Lt ), todėl darytina išvada, kad kitoje dalyje, t.y. nesumokėtos už nuomą atsakovo sumos dalyje ieškovo reikalavimai pagrįsti, nes atsakovo prievolė įrodyta ne tik PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir nuomos sutartimi prisiimtais atsakovo įsipareigojimais mokėti nuomos mokestį po 2000 Lt per mėnesį. Atsakovui nurodžius didesnę jo sumokėtą sumą ieškovui, pripažintina, kad atsakovas turi galimybę reikšti ieškinį dėl ieškovo neapmokėtos sumos už paslaugas, tačiau nesant atsakovo prašymo iki ieškinio pareikšimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, darytina išvada, kad atsakovo nurodytos 221,30 Lt sumos neįskaitymas nėra pagrindu atmesti dalyje ieškovo reikalavimą priteisti skolą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 3899,46 Eur, ši suma didinama iki 9089,747 Eur, padarius išvadą, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, teismo sprendimas keičiamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas ieškininiame pareiškime nurodė, pagal kokias sąskaitas ir kokių sumų neapmokėjo atsakovas, nurodydamas 13 sąskaitų, išrašytų laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2013-12-13. Pateiktuose įrodymuose – skolos skaičiavimo lentelėse ( b.l.39-40, t. I, b. l. 151-156, t. II) palūkanas ieškovas skaičiuoja pagal sąskaitas, kurių išrašymo datos nuo 2011-11-03 iki 2013-12-31., tuo pateikti įrodymai neatitinka ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Skolos skaičiavimo lentelėje ( b.l.39-40, t. I), apskaičiuojant palūkanas, nurodytos sąskaitų apmokėjimo terminai, skaičiavimo pradžios ir pabaigos datos, bei PVM sąskaitos išrašymo datos. Nuomos sutartyje nebuvo aptartos sąlygos dėl PVM sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo terminų. PVM sąskaitų kopijose, pateiktose byloje už patalpų nuomą ( b. l. 16-27, t. I ), nėra nurodyti jų apmokėjimo terminai, todėl ieškovui nenurodžius, kokiu pagrindu jis nustatė sąskaitų apmokėjimo terminus ( jie yra įvairūs, nuo 2 iki 29 dienų) , darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė pateiktų palūkanų skaičiavimo atitikimo prašomam taikyti LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymui ( toliau tekste- Įstatymas ) , todėl reikalavimai šioje dalyje atmesti pagrįstai. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis 1 punktas numato, jog tuo atveju, jei komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Kadangi komercinėje sutartyje mokėjimo laikotarpis nenustatytas, ieškovas turėjo teisę palūkanas pradėti skaičiuoti tik praėjus 30 dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą, o ieškovas šioje byloje nustato skirtingus apmokėjimo terminus, bet visais atvejais jie neatitinka Įstatyme numatyto 30 dienų termino.
Nesumokėto nuomos mokesčio apskaičiavimui skirtingai, negu palūkanų dydžio skaičiavimui, nėra reikšminga aplinkybė, nuo kurios dienos turėjo būti sumokėtas nuomos mokestis, nes daroma išvada, kokia bendra suma nuomos mokesčio už laikotarpį, kai patalpomis naudojosi atsakovas, buvo nesumokėta, todėl nurodymas ieškinyje konkrečių PVM sąskaitų, pagal kurias reiškiamas ieškinys, o pateiktuose įrodymuose nurodymas kitų PVM sąskaitų –faktūrų, kurios buvo neapmokėtos, neleidžia vertinti kaip nepagrįsto ieškovo reikalavimo dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo. Ieškovui pateikus ieškinį, kuriame nurodytos aplinkybės neatitiko pateiktų įrodymų, teismas turėjo priimti nutartį, įpareigojančią ieškovą pašalinti ieškinio pareikšimo trūkumus, tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės, kolegija daro išvadą, kad ieškinio esmė buvo atskleista, bylą nagrinėjant teismo posėdyje, todėl nėra tikslinga grąžinti bylą naujam nagrinėjimui, kad ieškovas pašalintų pateikto ieškininio pareiškimo trūkumus.
Ieškovo reikalavimas priteisti nuo priteistos sumos 8,75 procentus metinių palūkanų iki teismo sprendimo įvykdymo nebuvo išspręstas priimtu teismo sprendimu, nenurodant motyvų, kuriais teismas netenkina šios reikalavimo dalies, tačiau motyvuojant, kokiais argumentais atmestas reikalavimas priteisti konkrečią kompensuojamų palūkanų sumą, todėl darytina išvada, kad tais pačiais argumentais atmestas reikalavimas ir šioje dalyje. Kolegija daro išvadą, kad šioje dalyje reikalavimas yra pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, išsprendžia ir šį reikalavimą, darydamas išvadą, kad palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteistinos remiantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nes iškėlus bylą teisme, atsakovas nepagrįstai nesutiko su reiškiamais reikalavimais dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Įstatyme nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Elme Metall Lithuania“ prieš RUAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-356-684/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką). Atsakovas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas netinkamai skaičiuoja palūkanas, t.y. nustatydamas prašomą priteisti palūkanų normą, remiasi trečia LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2013-03-01, tačiau ieškovas neturi teisės vadovautis šia redakcija, kadangi šio įstatymo nuostatos taikomos komercinėms sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2013-03-01. Atsakovas, teigdamas, kad skaičiavimai atlikti ne pagal įstatymą, turi pateikti savo skaičiavimo variantą, tačiau tokio skaičiavimo jam nepateikus, teismas daro išvadą, kad ieškovas skaičiavimus dėl palūkanų dydžio ieškinio pateikimo dienai atliko tinkamai ir tenkina reikalavimą dalyje dėl 8,75 procento palūkanų priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje nuomos sutarties sudarymo metu 2011-10-07, buvo numatyta, kaip skaičiuojama palūkanų norma - vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Byloje atsakovui nepateikus įrodymų, kad priskaičiuotos 8,75 procentų palūkanos neatitiko šios įstatymo normos reikalavimų, atsakovo argumentai dėl netinkamos Įstatymo redakcijos taikymo atmestini.
Dėl delspinigių priteisimo
Nuomos sutarties 6.3 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nustatyto nuomos mokesčio, moka 0,2 procento delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas pateikė ieškinį 2014-06-05, nurodydamas, kad atsakovui buvo priskaičiuota 12.418,16 Lt delspinigių, kad atsakovas pradelsė mokėjimus 180 dienų. Iš Skolos skaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai priskaičiuoti už 3 PVM sąskaitų neapmokėjimą laiku – 2013-10-09 d. 392,52 Lt sumai, 2013-11-13 d. 2420 Lt sumai ir 2013-12-31 247,24 Lt sumai. Kadangi 2013-12-31 d. sąskaita nurodyta, jog turėjo būti apmokėta 2014-01-05 dienia, nurodyta, jog ji buvo apmokėta 2014-01-15 sumoje 247,24 Lt, ieškovo nurodytas apskaičiavimas, kad šios sąskaitos apmokėjimui buvo pradelsta 138 dienos, yra klaidingas. Analogiškos klaidos padarytos apskaičiuojant pradelstas dienas ir pagal kitas sąskaitas, todėl ieškinys delspinigių priteisimo dalyje, kaip nepagrįstas įrodymais, atmestinas. Be to, kaip ir palūkanų skaičiavimo atveju, ieškovas privalėjo teikti įrodymus, kada pateikė apmokėjimui sąskaitas, kokie buvo jose nurodyti apmokėjimo terminai, neteikiant šių įrodymų, negali būti pripažinta, kad atsakovas praleido lentelėje nurodytą skaičių dienų apmokėjimui ir dėl to turi mokėti ieškovui.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Atsakovas priešieškiniu ( b.l.75-77, t. I) nereiškė reikalavimo priteisti negautas pajamas, prašė sumažinti nuomos mokestį, tačiau jo reikalavimas sumažinti mokestį buvo grindžiamas negautomis pajamomis, todėl teismas turėjo padaryti išvadą, ar jo negautos pajamos susijusios su kaltais ieškovo veiksmais, nutraukiant nuomos sutartį, bei netinkamai vykdant sutartį. Pagal bylos aplinkybes, atsakovo reikalavimas reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovo subnuomininkas UAB „LITMAX TRADING“ subnuomos sutartį nutraukė nuo 2012-12-03, o subnuomininkas UAB „PACK LT“ - nuo 2013-06-03, pranešimuose dėl nutraukimo, nurodyta, kad sutartis nutraukiama dėl sistemingai užpilamų patalpų, dulkių ir patalpose vykdomų statybos darbų, pablogėjus patalpų stoviui, dėl patalpų užpylimo vandeniu ir drėgmės. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuomojamose patalpose atliko remonto darbus, todėl tikėtina, kad atsakovo veikslą nuomojamose patalpose apribojo tokių darbų vykdymas. Atsakovo prašymas, pateiktas 2012-05-29 ieškovui, patvirtina, kad nuomojamos patalpos buvo remontuojamos. Byloje nustatyta, kad patalpos buvo remontuojamos 2012 m. balandžio, gegužės, birželio mėn., tai teigia atsakovas savo priešieškinyje. Nuomos mokestis gali būti sumažintas laikotarpiu, kai ieškovas vykdė statybos – remonto darbus patalpose, tačiau ta aplinkybė, kad subnuomininkai nutraukė sutartis su atsakovu, negali būti pagrindu apskaičiuoti sumai, kuria turi būti sumažintas nuomos mokestis. Patalpos atsakovui buvo išnuomotos jo nuostatuose numatytai veiklai vykdyti, taigi ir patalpų nuoma galėjo būti atsakovo veiklos dalimi, todėl nustačius faktą, kad dėl remonto patalpomis negalėjo naudotis tiek atsakovas, tiek kiti asmenys, patalpų nuomos kaina turi būti sumažinta laikotarpiui, kai vykdo remonto darbai. Tai, kad patalpos buvo subnuomojamos ir nuomos sutartys buvo nutrauktos, yra atsakovo veiklos rizika, už kurią ieškovas nėra atsakingas. Padarius išvadą, kad patalpos buvo remontuojamos, iš atsakovo reikalaujama nuomos mokesčio suma turi būti sumažinta už 3 mėn. kadangi patalpų remontas apribojo atsakovo teisę naudotis patalpomis, mokestis mažinamas nuo 6000 Lt sumos ( 2000 Lt x3 mėn. ). Atsakovas teigia, kad naudojosi tik dalimi patalpų, t.y. 100 kv m, jo paaiškinimai priimtini, nes ieškovas nenurodė, kokia patalpų dalimi atsakovas galėjo naudotis, vykstant remontui. Nuomos kaina mažintina už 3 mėnesius iki 400 Lt per mėnesį, t.y. 1200 Lt arba 347,54 Eur, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 1390,18 Eur nuomos mokesčio ( 1737,72 Eur ( 6000 Lt ) - 347,54 Eur ). Kadangi atsakovas nepasinaudojo teise nutraukti nuomos sutartį dėl statybos darbų vykdymo, darytina išvada, kad pasibaigus statybos darbams, jis turėjo galimybę naudotis išsinuomotomis patalpomis, todėl vėlesniu laikotarpiu nebuvo pagrindo mažinti nuomos kainą.
Pripažinus, kad dalinai priešieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteisiama suma padidintina iki 7699,27 Eur ( 9089,45 Eur – 1390,18 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Padidinus ieškovui iš atsakovo priteistą sumą, atitinkamai didinamas ir žyminis mokestis, kurį atsakovas turi sumokėti ieškovui, atsižvelgus į tai, kad priešieškinys dalyje buvo patenkintas, bendra priteistina suma ieškovui sumažinta patenkinta atsakovo reikalavimų dalimi, priteistina žyminio mokesčio išlaidų dalis iš atsakovo ieškovui sumažinta ta dalimi, kuria patenkinti atsakovo reikalavimai, todėl bendra priteistina žyminio mokesčio dalis didinama iki 230,98 Eur.
Išlaidų atstovo pagalbai apmokėti dalyje priteista suma nekeičiama, nes abiejų šalių apeliaciniai skundai dalinai tenkinami, abi šalys turėjo išlaidų atstovų pagalbai apmokėti. Dėl to netenkinami šalių prašymai priteisti išlaidas, turėtas atstovo pagalbai apmokėti ir apeliacinės instancijos teisme.
Žyminiam mokesčiui sumokėti už apeliacinį skundą ieškovas turėjo 288 Eur išlaidų, atsakovas - 117 Eur. Ieškovui priteista suma buvo padidinta 3799,81 Eur ( 7699,27-3899,46), šioje dalyje žyminis mokestis sudaro 113,99 Eur , šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti priteistą ieškovui UAB „Emilė“ ( 302629571) iš atsakovo IĮ „ Ekodryva“ ( į/k 123092699) sumą iki 7699,27 Eur, priteistą ieškovui iš atsakovo žyminiam mokesčiui sumokėti turėtų išlaidų sumą padidinti iki 230,98 Eur.
Priteisti ieškovui iš atsakovo 8,75 procentų metines palūkanas nuo 7699,27 Eur sumos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo dienos – 2014-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB „Emilė“ ( 302629571) iš atsakovo IĮ „ Ekodryva“ (į/k 123092699) žyminiam mokesčiui dalyje sumokėti už apeliacinį skundą turėtų išlaidų – 113,99 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.